Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) V. M., nukentėjusiajam B. S. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Geršanovui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. (V. M.) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto VPK 1-ojo policijos komisariato Prevencijos skyrius, nukentėjusysis - B. S.), ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Vilniaus miesto VPK 1-ojo policijos komisariato (PK) Prevencijos skyriaus įgaliotas pareigūnas V. M. 2009 m. liepos 30 d. surašė ATP protokolą Nr. P 600469 už tai, kad jis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė Vidurinės Azijos aviganio veislės šunį vardu Aziza, kuris yra nustatyta tvarka neregistruotas ir neskiepytas, taip pat V. M. neužtikrino, kad jam priklausantis minėtas šuo nesukels grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (MST) 2006-07-26 sprendimu Nr.1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau- Taisyklės) 14, 18 punktus (b.l. 60-61).

Nukentėjusysis ir jo atstovas skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nukentėjusysis, apklaustas liudytoju, paaiškino, kad teritorija, kur laikomas šuo, yra aptverta, o jis ėjo per tarpą, kur nebuvo tvoros. Jis ėjo iš ginklų fondo, kur pirko šovinių, todėl su savimi turėjo ginklą. Einant pro šalį prie pat tvoros, šuo ėmė loti, bėgiojo, po to pralindo per angą tvoroje į jo pusę, tad jis ir šovė nesitaikydamas. Kad jis pririštas grandine- pamatė tik tuomet, kai šuo peršliaužė anga atgal į teritoriją, iki tol jam nebuvo laiko aiškintis, nes jis grėsė jo gyvybei. Šūvio metu atstumas iki šuns buvo labai nedidelis. Jis iki pirmo šūvio pasitraukė ne 5-7 metrus, o kelis žingsnius. Iššovė apie 7 kartus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 110 str. 3 dalyje ir numatančios, kad Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas; agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Šis pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su Vilniaus MST 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 14 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų bei Taisyklių 18 punktu, kuriame nustatyta, kad šuns savininkas privalo turėti gyvūnų registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.

Komisija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais: 1) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-jo būrio patrulio J. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2009-05-18 patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. K., apie 11.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. eina vyras su ginklu, iš kurio šovė. Jiems važiuojant Kernavės gatve, juos sustabdė B. S., kuris jiems paaiškino, kad netoli Lietuvos ginklų fondo jį užpuolė šuo, todėl jis panaudojo šaunamąjį ginklą. Jis pareigūnams padavė ginklą GLOCK 17 Nr. (duomenys neskelbtini) (dėkle) ir pateikė leidimą laikyti ginklą. Atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) , nustatė, kad po tvora yra šuns iškasta skylė ir jis, pririštas grandine, gali už tvoros nueiti apie 6-7 metrus. Šuo- Kaukazo aviganis. Pasak B. S., jam einant palei tvorą, jis pamatė, kad pro skylę po tvora pralindo šuo ir puolė jį. Tada jis keturis kartus iššovė į šunį. Apie šį įvykį į BPC pranešė B. K. (b.l.28); 2) B. S. 2009-05-18 paaiškinimu, kad 2009-05-18, apie 11.30 val., jis išėjo iš Lietuvos ginklų fondo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato ir (duomenys neskelbtini) gatve ėjo namo. Eidamas pamatė, kad tarp pastatus Nr. 28 ir 30 teritoriją juosiančių tvorų yra tarpai. Ant tvoros ar pastato įspėjamųjų ženklų, kad draudžiama įeiti ar kad yra piktas šuo, nebuvo. Pamatęs, kad netoli esančiame tvenkinyje žvejoja du asmenys ir norėdamas prieiti prie jų paklausti, kaip sekasi žvejyba, praėjo pro minėtą tarpą link tvenkinio. Praėjęs tarpą tarp tvorų, pamatė, kaip dešinėje esančioje teritorijoje bėgioja didelis šuo. Šuo, pamatęs jį, pradėjo loti Kadangi šuo buvo agresyvus, jis apie 7-10 metrų paėjo į šalį nuo tos teritorijos. Beeinant atsisukęs pamatė, kaip minėtas šuo lenda pro tvoros apačioje esančią duobę ir pralindęs pro tvorą puolė ant jo. Kadangi jis neturėjo jokių kitų apsisaugojimo priemonių, tik šaunamąjį ginklą ir nesant kitų galimybių apsiginti nuo tiesiogiai gresiančio pavojaus jo sveikatai, esant apie 3 metrų atstumui nuo jo iki agresyvaus šuns, minėtu ginklu šovė į šunį tris- keturis šūvius. Po šūvių, šuo apsisuko ir grįžo atgal į savo saugomą teritoriją. Išsigandęs jis taip pat grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę ir telefonu paskambino bendrosios pagalbos numeriu 112. Skambindamas pamatė važiuojantį policijos ekipažą, jį sustabdė ir paaiškino įvykio aplinkybes (b.l. 29); 3) Vilniaus miesto gyvūnų globos namų pažyma, apie tai, kad 2009-05-18 iš (duomenys neskelbtini) UAB ,,VISLA“ Vilniuje į Vilniaus miesto gyvūnų globos namus atvežta kulkų sužeista, Vidurinės Azijos aviganio mišrūnė, apie 6 metų amžiaus, 2009-05-19 šuo eutanazuotas (b.l. 37); 4) Vidurinės Azijos aviganio, baltos spalvos su smėline kalės, gim. 2003-03-09, skiepijimo žymos, pagal kurias šuo buvo paskiepytas 2003-06-04 (b.l.38); 5) UAB ,,Visla“ direktoriaus V. M. 2009-05-18 pareiškimu, kuriuo Vilniaus miesto 1-jo PK viršininką prašo ištirti įvykį, kurio metu, 2009-05-18, apie 11.35 val., įmonei priklausančioje stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo peršautas (apie 7 šūviai) įmonei priklausantis šuo (panašus į Azijos aviganį, mišrūnas, gim. 2003-03-05, vardu Aza). Šis šuo saugojo teritoriją, kurioje stovi įmonei priklausantis transportas. Teritorija aptverta tinkline tvora. Šuo visą laiką būna pririštas metaline grandine ir 2009-05-18 buvo pririštas. Grandinė nutrūkusi nebuvo. Įmonės darbuotojai informavo, kad šuo yra peršautas įmonės teritorijoje (b.l. 27); 6) V. M. 2009-06-12 papildomu paaiškinimu, kad ginklo naudotojas tyčia panaudojo ginklą prieš gyvūną, nors šuo nekėlė pavojaus šiam piliečiui. Prašė, kad minėtas pilietis jiems atlygintų padarytą žalą, nupirktų tokį patį šunį ir atsiprašytų už tokį savo poelgį (b.l.33); 7) R. M. 2009-06-12 paaiškinimu, kad 2009-05-18, apie 11.30 val., jis su kolegomis bendravo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) . Išgirdo šūvius. Prieš tai girdėjo, kaip kažkas erzino šunį. Kas šaudė, jis nematė, kadangi stovėjo nugara į įvykio vietą. Po to jie sėdo į mašiną ir apvažiavo aplink teritoriją, bet šaudžiusio asmens nepastebėjo. Šaudžiusįjį pamatė tik tada, kai jį sulaikė policijos pareigūnai (b.l. 32); 8) V. Č. 2009-06-23 paaiškinimu, kad 2009-05-18 jis buvo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur stovėjo jų įmonės krovininiai automobiliai. Apie 11.30 val. jis išgirdo, kaip kažkas šaudo. Jis pamanė, kad kažkas sprogdina petardas, bet atsisukęs pamatė, kad teritoriją saugantis šuo kruvinas. Ar šuo buvo pralindęs pro tvorą, jis nematė. Šuo nelojo. Kad jį kažkas erzintų, negirdėjo (b.l. 34); 9) K. P. 2009-07-14 paaiškinimu, kad 2009-05-18, apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjo sunkvežimio, su kuriuo dirba, priekyje ir kalbėjosi su kitais darbuotojais. Po kurio laiko pasigirdo apie keturi šūviai. Iš karto, išgirdus šūvius, su kitais darbuotojais nuėjo prie sunkvežimio galo ir pamatė sužeistą šunį, kuris buvo pririštas prie būdos. Su kitais darbuotojais apėjo teritoriją, tačiau jokio įtartino asmens nepastebėjo. R. M. automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve pavažiavo link Žalgirio gatvės ir, nieko įtartino nepastebėję, grįžo atgal į aikštelę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau buvo atvykę policijos pareigūnai (b.l.30); 10) nuotraukomis, kuriose užfiksuota: teritorija už tvoros bei sarginis šuo UAB ,,Visla“ teritorijoje (nuotrauka Nr.1), sužeistas šuo (Nr.2), iškasta duobė po tvora, kur buvo pririštas šuo (Nr.3); įvykio vieta ir bendras vaizdas iš gatvės pusės prie kelio (Nr.4), UAB ,,Grinda“ darbuotojai, vedantys šunį bei sunkvežimių vaizdas iš priekio (Nr.5), pririšto šuns laikymo vieta (Nr.6), nuimta nuo šuns grandinė (Nr.7), šaunamasis ginklas su šoviniais (Nr.1-2) (b.l. 41-49); 11) ATP protokolu, kuriame įrašytas V. M. paaiškinimas, kad jis su pažeidimu nesutinka (b.l. 60-61).

Teisme liudytojais buvo apklausti įvykio dalyviai. J. S. paaiškino, kad, gavę pranešimą ir vykdami į įvykio vietą, pirmiausia netoliese sutiko nukentėjusįjį, kuris palydėjo prie tos automobilių stovėjimo aikštelės. Išsiaiškino, kad šuo jį puolė, kadangi šis turėjo legaliai nešiojamą ginklą, tad į jį šovė. Sužeistas šuo radosi už tvoros, teritorijoje, jis dar buvo gyvas. Už tvoros buvo šuns ištryptas ratas maždaug 3-5 metrų spinduliu. Liudytojas neprisiminė, ar šuo tuo metu buvo su grandine, šiapus aptvertos teritorijos- už tvoros- kraujo dėmių nematė. Jie aptvėrė įvykio vietą, iškvietė budintį tyrėją.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad vykstant pagal pranešimą į įvykio vietą, pirmiausia sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo labai susijaudinęs, juos palydėjo į įvykio vietą. Ta sunkvežimių stovėjimo aikštelės teritorija yra aptverta, bet tvoroje yra tarpas, per kurį galima nueiti iki tvenkinio, nukentėjusysis aiškino ten ir ėjęs, kai jį užpuolė šuo. Apžiūrėję tvoros apačioje rado duobę, kurią prasikasė šuo ir per ją gali išlįsti už aptvertos teritorijos. Kur jiems atvykus buvo šuo- nepamena, bet jis buvo pririštas grandine, jis ne gulėjo, stovėjo, kraujavo labai mažai, kraujo dėmių ant žemės jis nepastebėjo.

Liudytojas V. Č. aiškino, kad pareiškėją iki įvykio pažinojo, jo vadovaujamos įmonės aikštelėje laiko automobilį. Tądien jis su kolegomis kalbėjosi stovėdami už treilerių, kai išgirdo poškėjimą, kai šūvių jau nebesigirdėjo, bet labai greitai- po kelių sekundžių, per tarpą tarp treilerių jis pamatė kruviną šunį, kuris, pririštas grandine, lakstė aplinkui. Jokio šuns lojimo iki šūvių jis negirdėjo. Atstumas nuo tos vietos, kur jie stovėjo, iki šuns būdos- apie 14 metrų, bet per tarpą viskas buvo gerai matoma. Liudytojas nematė, kur šuo buvo šaudymo metu- aptvertoje teritorijoje ar už tvoros. Kraujo dėmių už tvoros jis neieškojo, nes policija aptvėrė ir neleido prieiti.

Liudytojas K. P. paaiškino, kad pareiškėją iki įvykio pažinojo, jo vadovaujamos įmonės aikštelėje laiko jo vairuojamą treilerį. Su kolegomis stovėjo prie automobilių, atstumas nuo jų iki šuns būdos- apie 14 metrų. Matyti, kas vyko prie šuns būdos galima buvo per maždaug 1 metro pločio tarpus tarp treilerių, bet jie iš pradžių nestebėjo, bet po šūvių priėjo prie šuns, kuris matėsi, kad kruvinas. Šūvių būvio ne vienas, bet jie baigėsi greitai- per kokias tris sekundes, jie priėjo gal po 1-2 minučių, šuo tuo metu stovėjo prie tvoros, buvo kruvina krūtinė, šonai, jis nuo tvoros buvo per kokius tris metrus, buvo pririštas grandine. Žemės toje vietoje, ar ant jos buvo kraujo, neapžiūrinėjo. Šuns buvimo pėdsakų buvo ir šiapus ir anapus tvoros.

R. M. teismui paaiškino, kad pareiškėją iki įvykio pažinojo, jo vadovaujamos įmonės aikštelėje laiko jo vairuojamą treilerį. Su kolegomis kalbėjosi prie automobilių, kai išgirdo šūvius, pamatė sužeistą šunį, todėl su automobiliu apvažiavo teritoriją, prie pelkės klausė žvejų, bet niekas šaudžiusiojo nebuvo matęs. Nuo automobilių, kur jie stovėjo, iki šuns būdos yra maždaug 25-27 metrai, bet per 1,5-2 metrų tarpus tarp automobilių viskas gerai matėsi. Šūvių buvo 5-7. Kai po šūvių nuėjo prie šuns, buvo praėję apie 3 minutės. Šuo buvo prie savo būdos, šiapus tvoros, pririštas grandine. Jis buvo visas kruvinas, bet ant žemės kraujo nebuvo.

Liudytojas B. K. paaiškino, kad jis su bendradarbiu buvo atvykęs į susitikimą su verslo partneriais, stovėjo prie lengvojo automobilio automobilių stovėjimo aikštelėje, kai netoliese pamatė žmogų su šautuvu ir kaip jis jį susidėjęs pasišalino, todėl jis iškvietė policiją. Jis tik matė, kaip jis ištiesta ranka į kažką šaudo, atstumas iki jo buvo apie 20 metrų, jis į jį buvo pasisukęs šonu, liudytojui dėl medžių ne viskas buvo gerai matyti. Jis nepamena, kokiu momentu pamatė šunį, ar pačių šūvių paleidimo momentu, ar jau po to, jis taip pa negali pasakyti, ar šuo, į kurį buvo šaudoma, tuo metu buvo šiapus ar anapus tvoros. Jis iškvietė policiją, kai šie atvyko, užsirašė duomenis.

Teismo nuomone, surinktų įrodymų pakanka, kad konstatuoti, jog pareiškėjas, būdamas šuns savininku, nesilaikė Taisyklių 14 punkto reikalavimo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų ir taip padarė veiką, numatytą ATPK 110 str. 3 dalyje. Pareiškėjas neneigia, kad šuo iš tiesų turi galimybę pralįsti per jo paties iškastą duobę po tvora ir patekti anapus tvoros ir lakstyti maždaug 4 metrų spinduliu, taip keldamas grėsmę aplinkiniams, ypač vaikams. Į bylą pateiktos nuotraukos įrodo, kad žmonių yra vaikštoma pėsčiųjų taku prie pat šios tvoros (b.l.17-18), o ne 8 metrų atstumu, kaip teigia pareiškėjas, todėl jis privalėjo pasirūpinti, kad jo žinioje esantis šuo negalėtų pralįsti anapus tvoros ir tuo sudaryti grėsmę žmonių saugumui, kuri suprantama ne tik kaip fizinio sužalojimo (apkandžiojimo) grėsmė, bet ir išgąsčio, streso sukėlimas. Be to, teismas pabrėžia, kad V. M. nubaustas ne pagal ATPK 110 str. 5 dalį, t.y. ne už veikos, realiai padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui atlikimą, bet tik už jos galimą grėsmę.

Minėta, kad pareiškėjas neneigia padaręs ATPK 110 str.1 dalyje (Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas) bei Taisyklių 18 punkte numatytą veiką, t.y. neneigia, kad laikė nustatyta tvarka neregistruotą ir nevakcinuotą šunį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nenagrinėjami nukentėjusiojo B. S. kaltės bei atsakomybės klausimai, todėl teismas netirs jo atsakomybės už padarytus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 str. 1d. 10p., 123 str. 3d.). Byla šioje dalyje nutrauktina. Pareiškėjas su tokiu prašymu turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, gavęs atsisakymą iškelti B. S. administracinę ar baudžiamąją bylą, gali šį atsisakymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinus išdėstytą, skundas atmestinas.

Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti advokato atstovavimo šioje byloje išlaidas- 700 Lt. Šis prašymas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, tačiau šios normos reglamentuoja išlaidų atlyginimą ginčo (o ne administracinių teisės pažeidimų) bylose. Pagal ATPK 279 straipsnį šios kategorijos bylose numatyta atlyginti tik nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų dalyvavimo nagrinėjant šias bylas išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimas iš viso nėra numatytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 101 str.1 p., 128 str., teisėja

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ATP byloje Nr. A11-4633, kuriuo už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 3 dalyje, padarymą V. M. skirta 400 Lt bauda, palikti nepakeistą, o skundą- atmesti.

Bylą patikslinto skundo dalyje, kuria prašoma ištirti B. S. atsakomybę už padarytus veiksmus, nutraukti.

Nukentėjusiojo B. S. prašymo priteisti 700 Lt atstovavimo išlaidų netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.