Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-01-23 · Civilinė byla Nr. e2-186-799/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e2-186-799/2020
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01747-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-186-799/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01747-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.6.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei G. S. – L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ prašo priteisti iš atsakovės G. S. – L. 59,26 Eur negrąžintą kreditą, 5,33 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių ( CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-12-11 pirminis kreditorius UAB „SB lizingas“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal savo prigimtį yra laikoma susietojo vartojimo kredito sutartimi. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, susietojo vartojimo kredito sutartis - tai vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti. Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Sutartis bendradarbiavimo sutarčių pagrindu yra sudaryta per tarpininką UAB „Electronic trade“ (toliau - ir Tarpininkas), kuriam pradinis kreditorius už prekę - mobilųjį telefoną, kurią atsakovė pirko iš Tarpininko pagal pirkimo - pardavimo sutartį, pervedė kredito lėšas. Tuo tarpu atsakovė, sudaryma Vartojimo kredito sutartį patvirtino savo parašu, kad įsigijo minėtoje sutartyje nurodytą prekę telefoną iš Tarpininko pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė įsigijo prekę iš Tarpininko, o pradinis kreditorius sumokėjo Tarpininkui tos prekės vertės sumą.

Atsakovė įsipareigojo per 10 mėnesių mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas sumokėti pradiniam kreditoriui 598,65 Eur. Atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo pirminiam kreditoriui UAB „SB lizingas“ dalį eilinių įmokų, tačiau pradelsė eilinės įmokos mokėjimą sutartyje nustatytu terminu, todėl pirminis kreditorius UAB „SB lizingas“ 2018-09-11 nutraukė sutartį.

Taip pat nustatyta, kad 2017 m. liepos 17 d. tarp pirminio kreditoriaus UAB „SB lizingas“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei. 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovė atsakovei išsiuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010).

Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, tokiu būdu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į 159,26 Eur negrąžinto kredito. Po reikalavimo teisių perleidimo atsakovė atliko 100 Eur įmoką, tokiu būdu atsakovė liko skolinga 59,26 Eur.

Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018 m. lapkričio 21 d. pranešimu. Be to, apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota tinkamai įteikus ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo kopijas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė skolą būtų sumokėjusi (CPK 178, 185 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis) ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 59,26 Eur negrąžinto kredito suma.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovė Sutarties 12.2.2., 13.1., 14.6. ir 14.7. punktais už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės priskaičiuotus 5,33 Eur delspinigius už apmokėjimo termino praleidimą, neviršijant 180 dienų laikotarpio, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 59,26 Eur sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, taip pat 75 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nurodytas bylinėjimosi išlaidas teismas laiko pagrįstomis, todėl šios bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinį visiškai, priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinos 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. S. – L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,26 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 26 ct) negrąžintą kreditą, 5,33 Eur (penkių eurų 33 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 90,84 Eur (devyniasdešimties eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, naudai.

Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus. Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė