- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2K-162/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Benediktas Stakauskas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- L. L., D. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L. ir D. Š. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo įvykdyti psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 299,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - kontrabandą - laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų ir devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, konfiskuotas L. L. automobilis „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 500 eurų.
pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. amfetamino, - laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos – amfetamino - kontrabandos organizavimo - laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - laisvės atėmimu dešimčiai metų ir aštuoniems mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo organizuoti psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - kontrabandą - laisvės atėmimu ketveriems metams ir keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, D. Š. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų.
D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu - apie 3 000 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų - apie 3 000 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino - kontrabandos organizavimo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendis, kuriuo nuteistųjų D. Š. ir L. L. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendis dėl D. Š., L. L. nuteisimo pakeistas:
D. Š. nusikalstamą veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirta ketverių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) už psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino - kontrabandos organizavimą, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu - 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, ir paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.
L. L. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. liepos 14 d.) už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 1 003,67 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, ir paskirta galutinė dešimties metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl L. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad L. L. 2006 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. garaže, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, 2006 m. spalio 27 d., apie 18 val., iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), garaže neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, neteisėtai gabeno ją iš Šiaulių į Pasvalį ir 2006 m. spalio 27 d., apie 19 val. 30 min., namo, esančio Pasvalyje, (duomenys neskelbtini), kieme perdavė šią psichotropinę medžiagą R. S..
Be to, D. Š. organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą: perdavė R. S. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3 008,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 34-36 proc. psichotropinės medžiagos - amfetamino, o R. S. surado kurjerius – du asmenis, kuriems kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti ir kurie, paslėpę psichotropines medžiagas automobilio „Seat Toledo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemų dažnių kolonėlėje, 2006 m. spalio 28 d., apie 00.45 val., per Saločių muitinės postą, išvengdami muitinės kontrolės, kirto Lietuvos-Latvijos sieną ir per Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijas gabeno psichotropines medžiagas į Suomijos Respubliką, tačiau 2006 m. spalio 28 d., apie 13 val., Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Iklos muitinės poste patikrinimo metu juos sulaikė.
Be to, D. Š., turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, 2006 m. lapkričio 2 d., apie 20 val. 30 min., garaže, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino, paslėpė psichotropines medžiagas po automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posparniais; po to D. Š. ir L. L. gabeno psichotropines medžiagas Šiauliuose, kol prie namo, esančio Dubijos g. 25, juos sulaikė policijos pareigūnai.
Be to, D. Š. rengėsi organizuoti psichotropinių medžiagų kontrabandą: veikdamas kartu su L. L. ir su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, 2006 m. lapkričio 2 d., apie 20 val. 30 min., garaže, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), paslėpė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - po automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posparniais, nurodė L. L. psichotropines medžiagas nugabenti į Suomijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2006 m. lapkričio 2 d., apie 21.25, val. prie namo, esančio Šiauliuose, Dubijos g. 25, L. L. sulaikė policijos pareigūnai.
L. L., veikdamas kartu su D. Š. ir su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, rengėsi įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą: 2006 m. lapkričio 2 d, apie 20.30 val., namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), garaže po automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posparniais paslėpė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1 003,67 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 229,84 g amfetamino, 1 003,16 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 215,679 g amfetamino, 1 004,54 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 147,667 g amfetamino, ir 136,617 g metamfetamino - ir vykdė nurodymą psichotropines medžiagas nugabenti į Suomijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2006 m. lapkričio 2 d., apie 21.25 val., prie namo, esančio Dubijos g. 25, Šiauliuose, L. L. sulaikė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. L. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie lėmė, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismai, kasatoriaus nuomone, nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų. Apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo disponavimo psichotropinėmis medžiagomis teismai grindė išvedžiojimais ir samprotavimais. Teismas nurodė, kad iš visumos įrodymų matyti, kad L. L. suprato, jog daiktai, kuriuos, D. Š. prašymu jis turėjo nuvežti į Suomiją, yra draudžiami. Kasatorius šio fakto neneigia, bet jis galvojo, kad tai pinigai ar brangakmeniai, o ne psichotropinės medžiagos.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo pakeisti teismų sprendimus ir sušvelninti jam bausmę. Kasatoriaus nuomone, teismų nuosprendžiai priimti padarant esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius. Jis mano, kad teismai turėjo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nuo pat sulaikymo pradžios ikiteisminio tyrimo institucijoms atskleidė viską, kas jam buvo žinoma apie asmenis, dalyvavusius darant nusikaltimą. Kasatorius nurodo, kad turi šeimą, žmona yra invalidė ir jis ją išlaiko, be to, jo tėvai yra pensininkai ir invalidai, jis dirba ir padeda artimiesiems. Kasatoriaus nuomone, yra pagrindas švelninti jam atsakomybę. Jis teigia, kad jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistųjų L. L. ir D. Š. kasacinius skundus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras siūlo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad D. Š. paskirta bausmė, atsižvelgiant į visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes, atitinka bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus ir jos mažinti nėra pagrindo. Teismai pagrįstai pripažino D. Š. nusikalstamos veikos organizatoriumi. Dėl L. L. kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad išsamaus visų įrodymų vertinimo, kuriuo pagrindu buvo priimtas nepalankus kasatoriui teismo sprendimas, negalima traktuoti kaip esminio baudžiamojo proceso normų pažeidimo, nes toks sprendimas buvo priimtas remiantis duomenimis, kurie surinkti įstatymo nustatyta tvarka bei ištirti teismo ir pripažinti įrodymais. Dėl to teigti, kad buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai, negalima. Prokuroras teigia, kad BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija nereikalauja tikslo platinti, todėl L. L. teiginys, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nenustatė būtino BK 260 straipsnio 3 dalyje požymio – tikslo platinti, neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų L. L. ir D. Š. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK 301 ir 331 straipsnių reikalavimų
Nuteistasis L. L. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 206 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagrįstumu ir nurodo, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos taisykles principą, įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, 14 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, patikrinusi Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžius teisės taikymo aspektu, kasatoriaus nurodytų pažeidimų nenustatė.
L. L. pripažintas kaltu įstatymų nustatyta tvarka apygardos teismo teisėjo nuosprendžiu, kuris nepažeidžiant BPK reikalavimų pakoreguotas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu. Savo forma ir turiniu šie nuosprendžiai atitinka BPK 301 ir 331 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė nekaltumo prezumpcijos principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimų. Kasatorius nepagrįstai laiko jo nuteisimą nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Pagal Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje išdėstytas bylos aplinkybes L. L. veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 21 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Byloje nėra duomenų, kad L. L. nusikaltimų padarymo metu buvo nepakaltinamas ir negalėjo suvokti darytų nusikalstamų veikų pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.
Nusikaltimai, numatyti BK 199 ir 260 straipsniuose, padaromi tik tiesiogine tyčia. Kaltė yra įrodinėjimo dalykas, kuris yra glaudžiai susijęs su objektyviąja nusikaltimo puse.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje išsamiai aptarti įrodymų vertinimo klausimai ir teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje, vertinant įrodymus L. L. padarytose veikose, buvo pažeistos BPK nuostatos. Įrodymai, kuriais grindžiama L. L. kaltė pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. To neginčija ir pats nuteistasis L. L.. Aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nėra pagrindas pripažinti, kad pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino jų tikrumą, neliečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.
Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. aprašomojoje nuosprendžio dalyje pažymėta, kad byloje nenustatyta ir L. L. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad apeliantas nežinojo, kokias medžiagas gabens į Suomiją, nereiškia, kad kaltinamajam perkelta įrodinėjimo našta. Apeliacinės instancijos teismas pirma konstatavo, kad įrodymų pripažinti L. L. kaltu pakanka. Atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad L. L. kaltė neįrodyta, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad apeliantas nepateikė motyvuotų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl jo veikų kvalifikavimo pagrįstumo. Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas pagrįstai patenkintas tik iš dalies, o tenkinti kasacinį skundą nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų.
Dėl BK 54 straipsnio taikymo
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra išdėstyti BK 54 straipsnyje. Teismai, įgyvendindami BK 2 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą, vadovaujasi pagrindiniais bausmių skyrimo kriterijais ir taisyklėmis, nurodytomis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies taisyklę, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu D. Š. liko nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (pirmas nusikaltimas) laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (antras nusikaltimas) – laisvės atėmimu dešimčiai metų ir aštuoniems mėnesiams. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taip pat jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, o pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams ir keturiems mėnesiams. BK 199 straipsnio 2 dalies sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Pagal šių sankcijų ribas teismas ir paskyrė bausmę D. Š.. Specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą teismams detalizuoja BK 54 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Pažymėtina, kad pirmu punktu, į ką atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas D. Š., įstatymo leidėjas priskyrė prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. D. Š. nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir dviejų labai sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą.
Baudžiamojo kodekso straipsnio ar jo dalies sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti sankcijos ribų. Tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje numatytąją. Tai įtvirtinta ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurios nuostatą prašo taikyti ir nuteistasis D. Š.. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisingumo principo sąvoka nėra apibrėžta įstatymu, o teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybės, kurias nurodo nuteistasis D. Š. kasaciniame skunde, nėra išimtinės. Tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad išlaiko invalidę žmoną ir tėvus, yra tipiška panašioms baudžiamųjų bylų kategorijoms ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tokiais atvejais aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes trukdytų BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu motyvuotai atmestas nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį atmestas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų L. L. ir D. Š. kasacinius skundus atmesti.