- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1828-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00502-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. R., V. R., R. J., L. P., I. G. K., I. P., V. D. S., K. P.
- Ieškovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. R. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1476-265/2018 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams V. R., D. R., R. J., L. P., I. G. K., I. P., V. D. S. ir K. P. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui, trečiasis asmuo notarė J. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013-10-22 pirkimo–pardavimo sutartį (apsimestinę dovanojimo sutartį Nr. JD-4111) nustatant, kad jis pirko, o atsakovė R. J. pardavė 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1 390,18 Eur (4 800 Lt); priteisti iš atsakovei 1 390,18 Eur; 2) perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013-10-22 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-4126 nustatant, kad jis pirko: a) iš atsakovo A. P. 309/6489 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 21 478,22 Eur ir priteisti atsakovams V. R. ir D. R. 21 478,22 Eur; b) iš atsakovės R. J. 25/1081 dalis žemės sklypo už 10 426,32 Eur, priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 10 426,32 Eur; c) iš atsakovės V. D. S. 309/6486 dalis žemės sklypo už 21 478,22 Eur ir priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 21 478,22 Eur; d) iš atsakovės I. G. K. 309/6486 dalis žemės sklypo už 21 478,22 Eur ir priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 21 478,22 Eur; 3) perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013-10-22 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-4129 nustatant, kad jis pirko: a) iš atsakovės L. P. 97/1755 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 1 181,65 Eur ir priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 1 181,65 Eur; b) iš atsakovo A. P. 97/1755 dalis žemės sklypo už 2 224,28 Eur ir priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 2 224,28 Eur; c) iš atsakovės V. D. S. 98/585 dalis žemės sklypo už 6 811,86 Eur ir priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 6 811,86 Eur; d) iš atsakovo K. P. 97/1755 dalis žemės sklypo už 2 224,28 Eur ir priteisti iš jo atsakovams V. R. ir D. R. 2 224,28 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad jis kartu su grupe asmenų iki 2013-10-22 buvo ginčo žemės sklypų bendrasavininkais. Viena iš bendradutrčių R. J. 2013-10-22 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui V. R. 97/3510 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/3243 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovai V. R. ir D. R. sudarė dar dvi pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis iš atsakovų įsigijo jiems priklausančias sklypų dalis. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-11-27 sprendimu konstatavo, kad 2013-10-22 dovanojimo sutartis yra apsimestinė, kad faktiškai buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pridengta dovanojimo sutartimi. Teismas taip pat konstatavo, kad tokiu būdu atsakovė R. J. pažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą pranešti sklypo bendraturčiams apie ketinimą parduoti jai priklausančias sklypo dalis. Pasak ieškovo, tokiu būdu jis įgijo teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ne tik pagal apsimestinį dovanojimo, bet ir pagal pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovai V. R. ir D. R. įgijo žemės sklypų dalis iš kitų bendraturčių, kurie apie savo ketinimą parduoti turtą jo taip pat neinformavo.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovams D. R. ir V. R. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Ajerų g. A. P., kuris buvo suformuotas atlikus atidalijimus iš ginčo sutartimis perleistų žemės sklypų. Teigia, kad šiuo žemės sklypu atsakovai gali laisvai disponuoti, jį bet kada parduoti, įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, todėl būtina byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-05 nutartimi ieškovo K. P. prašymą patenkino – padarė įrašą registre, kuriuo uždraudžiama iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovams D. R. ir V. R. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausančias 1081/1089 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
5. Teismas sprendė, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pažymėjo, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.
6. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų nustatė, kad atsakovams D. R. ir V. R. po detalaus planavimo procedūrų ir 2014-07-28 turto atidalijimo sutarties sudarymo priklauso 1081/1089 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai ateityje tektų ginčyti atsakovų naujai sudarytas sutartis, todėl pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas ir / ar galimai būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai D. R. ir V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-05 nutartį ir priimti naują – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl neegzistuoja pagrindas laikinosios apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas pareiškė analogišką ieškinį Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje atsakovės N. J. pareikštam priešieškiniui. Teismas priešieškinį atmetė konstatavęs, kad jis pareikštas praleidus 3 mėn. terminą. Dėl šių priežasčių ir ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu. Ieškovui, kaip ir N. J., apie tariamą teisių pažeidimą turėjo ir galėjo būti žinoma jau 2014-07-28, todėl jis praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
7.2. Ieškovas, reikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir visokiais būdais siekia pašalinti atsakovus D. ir V. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių.
7.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo grėsmės buvimą, kadangi atsakovai, būdami sklypo bendraturčiais, negali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis sklypo dalimis be ieškovo sutikimo. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovai siektų parduoti, kitaip perleisti ar suvaržyti daiktines teises į ginčo žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
8. Ieškovas K. P. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:
8.1. Pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tik bylą nagrinėjant iš esmės bus nustatyta, ar ieškovas praleido / nepraleido 3 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl bendraturčio teisės gynimo. Vien aplinkybė, kad teismas kitoje byloje nustatė, jog vienas iš bendraturčių praleido šį terminą, nesuponuoja išvados, jog terminą praleido ir ieškovas.
8.2. Atsakovai visą laiką laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu. Todėl tik įsiteisėjus Palangos miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimui ieškovui galėjo ir tapo žinoma apie jo pažeistas teises. Būtent atsakovai, o ne ieškovas, elgėsi nesąžiningai ir tai konstatuota įsitiesėjusiu teismo sprendimu.
8.3. Ieškovų nesąžiningas elgesys, kuris pasireiškė jiems tampant žemės sklypų bendrasavininkais, parodo, jog atsakovai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali imtis įvairių veiksmų – parduoti savo sklypo dalį, įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
8. Apeliantai D. R. ir V. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė K. P. ir J. P. atsiliepimą į priešieškinį, Palangos miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šios bylos apeliantų atsiliepimą į apeliacinį skundą.
9. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantai, nei ieškovė nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų priėmimo į bylą klausimo nesprendžia.
10. Kita vertus, teismai savo nuožiūra gali remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis bei kitose, susijusiose bylose esančiais procesiniais dokumentais, jeigu būtų nustatytas toks poreikis (CPK 179 str. 3 d.). Juo labiau gali remtis tos bylos, kurioje sprendžia kurį nors procesinį tarpinį kausimą, medžiaga. Nagrinėjama byla pradėta elektroniniu formatu, taigi apeliacinės instancijos teismui visi į ją pateikti rašytiniai įrodymai ar šalių bei teismo procesiniai dokumentai yra prieinami.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
8. Apeliantai atskirajame skunde nurodo visų pirma ginčijantys pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
9. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
10. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jam kaip turto bendraturčiui. Ieškovas ieškinyje ne tik nurodė jo faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes, susijusias su ginčo sandorių sudarymu, bet ir teisinį pagrindą – CK 4.79 straipsnio 3 dalį. Taip pat pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes (ginčo sutartis, VĮ ,,Regsitrų centras“ išrašus, notarės pranešimus ir kt.). Sutiktina su teismu, kad iš paminėtų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad ieškovas suformulavo savo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jame išdėstytus argumentus pagrindžiančius įrodymus. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovo pateikti argumentai bei įrodymai buvo pakankami šiam teismui spręsti dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Šioje bylos proceso stadijoje negalima konstatuoti, kad ieškovui palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas.
11. Apeliantų atskirojo skundo teiginiai, kad pareikšto ieškinio akivaizdų nepagrįstumą patvirtina praleisto įstatyme numatyto termino tokiam reikalavimui pareikšti aplinkybė, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, faktinių aplinkybių, susijusių su termino ieškiniui pareikšti praleidimu / nepraleidimu, ar, juo labiau, tokio termino atnaujinimo galimybė nėra vertinami. Kaip buvo nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo teismui pakanka tik patikrinti, ar toks procesinis dokumentas pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
12. Apeliantai atskirajame skunde neįvardija tokių aplinkybių, kurios ieškinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017).
13. Vadinasi, atskirojo skundo teiginiais ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlyga nėra paneigta.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
14. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, kurių taikymas yra realiai įmanomas ir kurių netaikius yra reali grėsmė, kad būsimo teismo procesinio sprendimo (nutarties) vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (antroji šio procesinio instituto taikymo sąlyga).
15. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja sėkmingo teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, tokius savo teiginius pagrindžia, be kita ko, ir nepakankamai motyvuoto ieškovo prašymo aplinkybe. Jų teigimu, ieškovas nenurodė neigiamų padarinių, kurie galėtų kilti tuo atveju, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Grėsmės, kad ginčo turtas bus perleistas, taip pat nėra, nes jokie sandoriai be ieškovo, šio turto bendraturčio, negali būti atliekami. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
16. Pripažinus ieškovo ieškinio tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad ieškinyje nurodytoje Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 konstatuota, kad apeliantas V. R., sudarydamas dovanojimo sutartį dėl ginčo turto dalies, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė bendraturčių teises. Vien faktas, kad apeliantai ėmėsi aktyvių veiksmų, įgyvendindami savo, kaip ginčo sklypų savininkų teises, t. y. iniciavo detalaus planavimo procedūrą, kurios metu buvo sudaryta ginčo turto atidalijimo sutartis ir suformuotas visiškai naujas daiktas (žemės sklypas), taip pat teikia pagrindą nesutikti su skundo argumentacija dėl grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimo. Ši aplinkybė taip pat paneigia ir atskirojo skundo argumentus, kad jokie veiksmai su teisminio ginčo objektu tapusiu turtu negali būti atliekami be ieškovo, bendraturčio, sutikimo.
17. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra ir status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 str. 1 p. ir 2 p. ). Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs būtent tokio pobūdžio reikalavimus. Tokiu atveju taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui.
18. Atskirojo skundo argumentais teismo pripažinta kaip egzistuojanti tikimybė, kad iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje apeliantai, įgyvendinami savininkų teises į ginčo turtą, galėtų apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taip pat nėra paneigta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.