Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje. Šeimine padėtis – mirusi būdama našle. Mirusiosios vaikai: A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir I. Ž.

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad V. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi Lietuvos Respublikos teritorijoje notaro patvirtintą (priimtą saugoti) testamentą, (duomenys neskelbtini) taip pat buvo sudariusi oficialųjį testamentą (Lietuvos Respublikos teritorijoje notaro patvirtintą (priimtą saugoti)). Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. D. O. testamento nustatyta, kad V. Ž. visą savo esamą ir būsimą turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko savo dukrai A. L. Testamentų registro išraše nurodyta, kad nėra įregistruotų palikėjos priėmimo faktų; palikimo atsisakymo faktų.

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Ž. (įrašas registre galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Patalpa - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotas V. Ž. vardu.

Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – mirusi santuokoje; sutuoktinis – A. L.; vaikai: S. L. (mirė (duomenys neskelbtini)).

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjos A. L. palikimą priėmė A. L.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi dukra A. L. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškėjo pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Po motinos V. Ž. mirties dukra A. L. priėmė palikimą faktiniu valdymu. Ji, kaip ir dar motinai esant gyvai, taip ir po motinos mirties, važiuodavo į sodo sklypą, kuriame buvo auginamos daržovės ir vaisiai. Čia ji dirbo žemę, sodino ir nuiminėjo derlių, prižiūrėjo teritoriją. Garažu ji taip pat naudojosi kartu su sutuoktiniu. A. L., būdama vienintele įpėdine pagal motinos V. Ž. sudarytą testamentą, nesuprato, kad ji taip pat turi per įstatyme nustatytą terminą pateikti pareiškimą vietos notarui dėl po motinos mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Būdama tikra, kad turtas teisėtai priklauso tik jai, ji faktiškai valdė paveldėtą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą pagal motinos sudarytą testamentą.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. L. atliko aktyvius veiksmus po motinos V. Ž. mirties. Pareiškime nurodyta, kad jos motinai priklausiusiu turtu rūpinosi kaip savu, tinkamai jį prižiūrėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad po V. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi dukra A. L., faktiškai pradėjusi minėtą paveldimą turtą valdyti ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo A. L. subjektinėmis teisėmis įforminant A. L. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos motinos V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. Ž., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.