- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- ATP-921-397/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01905-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimo M. I. administracinių teisės pažeidimų byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. I. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB „S“ vykdančiuoju direktoriumi, t.y., atsakingu už UAB „S“ degalinių tinklo vykdomą ūkinę veiklą bei degalinių eksploatavimą, laikantis aplinkosaugos reikalavimų (pagal LR ATPK 14 str. nuostatas būdamas pareigūnu) iki 2010-07-31 neįvykdė pakartotinai Marijampolės Regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros 2010-06-11 duotame privalomajame nurodyme Nr. 35 duotų reikalavimų, o būtent: 1) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., teritorijoje, nuo galimai taršių teritorijų įrengti atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, kurioje turi būt įrengtos priemonės leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą; 2) degalinės galimai taršias teritorijas parengti vandeniui mažai laidžia kieta danga ir įrengti taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, t.y. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įsakymo 54 str. 2 d. reikalavimus ir padarė LR ATPK 51¹⁴ str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-15 nutarimu M. I. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51¹⁴ str. 2 d. ir nubaustas 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda.
Šis nutarimas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-04 nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, motyvuojant tuo, jog teismas nesivadovavo ATPK 14 str., neįvertino aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. gali būti traukiamas pilietis arba pareigūnas, o pagal bylos medžiagą M. I. laikytinas pareigūnu, dėl to nebuvo tinkamai individualizuota bausmė.
Marijampolės rajono apylinkės teismas, iš naujo netirdamas bylos aplinkybių ir remdamasis minėta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, įvertino aplinkybes, reikšmingas skiriant nuobaudą ir parenkant jos dydį, ir skundžiamu 2012-09-13 nutarimu M. I., kaip pareigūnui, skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 2000 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. I. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutarimą dėl jo nubaudimo pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius teisės pažeidimą, nes jo kaltė neįrodyta. Jis nurodo, jog paaiškinime išsamiai nurodė pažeidimo aplinkybes, t. y. jog privalomasis nurodymas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas ne vien nuo manęs priklausančių priežasčių, bet ir dėl kitų UAB „S" darbuotojų, atsakingų už statybos darbų atlikimą, degalinės rekonstrukcijos atlikimui rangovo pasirinkimą, sutarties sąlygų derinimo ir pan., kaltės ir/ar neveikimo. Privalomojo nurodymo vykdymas susijęs su degalinės rekonstrukcija, kuriais buvo reikalinga didelių piniginių lėšų, o jis asmeniškai negalėjo priimti sprendimų dėl pinigų skolinimosi, dėl ko nebuvo pašalinti pažeidimai bei neįvykdytas privalomasis nurodymas. Jo teigimu, teismas įrodymų tyrimą atliko netinkamai, nesurinko ir neištyrė visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti jo, kaip kaltę, buvo apsiribota tik konstatavimu, jog jis yra UAB „S“ vykdantysis direktorius bei atsakingas už degalinių tinklo vykdomą veiklą asmuo. Teismas skundžiamą nutarimą priėmė vadovaujantis iš esmės vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, kitos reikšmingos aplinkybės iš esmės nebuvo teismo vertintos ir tirtos, nesiekiant objektyviai ištirti visų turinčių reikšmės minėtos veikos vertinimui ir kvalifikavimui aplinkybių. Teismas privalėjo nustatyti, kodėl subjektai, kurie taip pat vykdė vadovaujančias funkcijas ir buvo tiesiogiai atsakingi už pažeidimų pašalinimą degalinėje, jos rekonstrukcijos darbų atlikimą, nepatraukti administracinėn atsakomybėn. Jo nuomone, teismas neįvykdė pareigos surinkti ir ištirti visus būtinus įrodymus byloje, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nors apeliantas nepripažįsta pažeidimą padaręs kaip pareigūnas, tačiau apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad jo kaltė padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis.
M. I. skunde neginčija fakto, kad jis buvo UAB „S“ vykdančiuoju direktoriumi, ir kad bendrovė iki nurodytos datos neįvykdė pakartotinai Marijampolės Regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros 2010-06-11 duotame privalomajame nurodyme Nr. 35 duotų reikalavimų, tačiau neigia savo, kaip pareigūno, atsakingo už privalomajame nurodyme duotų reikalavimų įvykdymą, kaltę, motyvuodamas tuo, kad minėti reikalavimai nebuvo įvykdyti ne vien nuo jo priklausančių priežasčių, nes jis, kaip vykdantysis direktorius, negalėjo priimti sprendimų, nuo kurių priklausytų privalomajame nurodyme duotų reikalavimų įvykdymo galimybė.
Pažymėtina, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, M. I. su jo pripažinimu kaltu pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. ir su paskirta jam bauda sutiko - tą patvirtina aplinkybė, kad teismo nutarimo jis neskundė. Tačiau konstatavus, kad jis, kaip UAB „S“ vykdančiojo direktoriaus pareigas einantis asmuo, ko neginčija ir pats pažeidėjas, pripažintinas pareigūnu ir nubaustinas žymiai didesne bauda, savo kaltę pradėjo neigti.
Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu daro išvadą, jog tokie apelianto paaiškinimai neatitinka faktinių duomenų ir vertina juos kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Jo kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga : su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros 2010-06-11 privalomuoju nurodymu Nr. 35 buvo supažindintas ir jo nuorašą gavo M. I. ( b.l. 9); į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros užklausimą dėl informacijos apie už Kazlų Rūdos agentūros 2010-06-11 privalomajame nurodyme Nr. 35 duotų reikalavimų įvykdymą atsakingų asmenų nurodymą, adresuotą bendrovės generaliniam direktoriui ( b.l.7), atsakymus agentūrai pateikė M. I.. Pirmajame atsakyme jis nurodė, kad už privalomajame nurodyme duotų reikalavimų įvykdymą atsakinga degalinės vadovė R. S. (b.l. 6), šiai paaiškinime nurodžius, kad dėl nurodymo vykdymo iš vykdančiojo direktoriaus jokių nurodymų nėra gavusi ( b.l. 5), M. I. agentūrai pateikė kitą atsakymą, jame jau nurodydamas kitą už privalomajame nurodyme duotų reikalavimų įvykdymą atsakingą asmenį- degalinės administratorių P. P. ( b.l. 4), kuris savo paaiškinime nurodė, kad iki privalomajame nurodyme nurodytos įvykdymo datos jis įmonėje „S“ dar nedirbo.
Taigi, iš nurodytų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad M. I., kaip įmonės vykdantysis direktorius, buvo atsakingas už degalinių tinklo „S“ ūkinę veiklą, pasirašė, kad susipažino su privalomuoju nurodymu, tačiau jame nustatytų reikalavimų neįvykdė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis, siekdamas išvengti atsakomybės, norėjo kaltę perkelti kitiems bendrovės darbuotojams, kurie nurodymų iš jo nėra gavę ar dar tuo metu apskritai nedirbo bendrovėje. Jo teiginys, kad jis be generalinio direktoriaus leidimo negalėjo spręsti su nurodymo įvykdymu susijusių klausimų, vertintinas taip pat kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes byloje nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų, o ta aplinkybė, kad M. I. savo vardu atsakinėjo į oficialius raštus, skirtus bendrovės generaliniam direktoriui, tik patvirtina, kad jis buvo įgalintas spręsti klausimus ir be generalinio direktoriaus sutikimo.
Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. I. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 51¹⁴ str. 1 d. kaip pareigūnas ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.