- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- I-1513-790/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 21.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į profesinę karo tarnybą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–4), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. P-507 (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, KAM) pareiškėjai vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėja skunde nurodo, kad Įsakymu jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono (toliau – ir Bataliono) vado plk. ltn. R. B. patvirtinta 2017 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-5 (toliau – ir Išvada). Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 11.50 val. iki 12.55 val. pareiškėja kartu su grandiniu Ž. Ž. tarnybiniu automobiliu MB, v/n LK011A, buvo išvykusi į Pabradės miestelį. Pareiškėja neginčija išvykimo į Pabradės miestelį fakto, bet nesutinka su už, pareiškėjos vertinimu, mažareikšmį ir jokių teisinių pasekmių nesukėlusį išvykimą paskirta tokia griežta ir karių drausmės pažeidimui neadekvačia drausmine nuobauda. Be to, nurodo, kad atliekant tarnybinį tyrimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai bei netinkamai kvalifikuotas drausmės pažeidimas. Tarnybinio tyrimo metu turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjos veiksmuose, tai yra išvykstant 2016 m. lapkričio 27 d. į Pabradės miestelį, yra karių drausmės pažeidimo sudėtis, jei veiksmuose yra karių drausmės pažeidimo sudėtis, tai pagal kokį Lietuvos kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Drausmės statutas), straipsnį karių drausmės pažeidimas turi būti kvalifikuojamas, ar teisingai ir proporcingai padarytam karių drausmės pažeidimui parinkta ir skirta drausminė nuobauda, ar atliekant tarnybinį tyrimą buvo laikomasi Drausmės statuto reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju nepasišalino iš tarnybos vietos, o tik trumpam pietų pertraukos metu išvyko į Pabradės miestelį. Išvyka truko apie vieną valandą. Po to ji grįžo į pratybų teritoriją. Apie išvyką buvo informuotas srž. V. L., kuris davė leidimą išvykti. Dėl išvykos pareiškėja jokios asmeninės ar turtinės naudos negavo, tik gr. Ž. Ž. prašymu vairavo automobilį. Kokiu reikalu į Pabradės miestelį vyko gr. Ž. Ž., jai nebuvo žinoma. Kadangi tik vairavo automobilį, pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindinio piktnaudžiavimo tarnyba kvalifikuojančio požymio – asmeninės naudos, o tai reiškia, kad drausmės pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai. Pareiškėja pažymi, kad tarnybiniu automobiliu vykdama į Pabradės miestelį, neabejojo, kad elgiasi teisėtai, aukštesnio vado leidimu, todėl skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra per griežta ir neadekvati padarytam karių drausmės pažeidimui, o skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į Drausmės statute nurodytus bendrus drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimus. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, neįvertinta pareiškėjos asmenybė ir tarnybos eiga.
Atsiliepimas
Atsakovė KAM atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 20–24) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo kad tarnybinį tyrimą atlikęs karininkas išsamiai gilinosi į faktines aplinkybes, nustatė reikšmingus faktus, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė už drausmės pažeidimus, numatytus Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, negavusi leidimo iš vadų, 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 11.50 val. iki 12.55 val. su tarnybiniu automobiliu išvažiavo iš pratybų teritorijos ne tarnybos reikalais. Dėl šios aplinkybės, t. y. kaip Išvadoje nurodoma, dėl galimos kuro vagystės ar netinkamo kuro naudojimo ir apskaitos, Lietuvos kariuomenės Karo policija yra pareiškusi įtarimus kariams srž. V. K. (pareiškėjai), srž. D. M. ir gr. Ž. Ž.. Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-8-00012-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas) ir 189 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas). Bataliono Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Bataliono vado 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-868 (toliau – ir Procedūros), 70 priedo Transporto priemonių ir įrenginių naudojimosi tvarkos aprašo 12.2 punkte nurodyta, kad yra draudžiama naudotis transporto priemone ir įrenginiu, jei tai nesusiję su tarnybinių užduočių atlikimu. Pareiškėjos Bataliono Lauko paslaugų kuopos (toliau – ir LPK) Mobiliojo lauko paslaugų būrio maitinimo skyriaus vado pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose Bataliono vado 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-468, nurodyta, kad pareiškėja atsako už teisės aktų, vidaus tvarkos ir drausmės laikymąsi. Vadovaujantis Bataliono vado 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-839 „Dėl tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016“ aprūpinimo“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-840 „Dėl lauko taktinių pratybų 2016 m. lapkričio 14 – gruodžio 7 d.“, pratybose dalyvaujantiems kariams buvo taikomas kareivinių režimas. Atsakovė remiasi Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Karo tarnybos statutas), 86, 107 punktais, Procedūrų 22.3 punktu ir pažymi, kad Išvadoje konstatuota, jog buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė – drausmės pažeidimai (savavališkas pasišalinimas ir piktnaudžiavimas tarnyba) padaryti grupės karių (pareiškėja su gr. Ž. Ž.). Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. KAM nuomone, Išvadoje nurodytos pagrįstos išvados, kad pareiškėja, 2016 m. lapkričio 27 d. kartu su gr. Ž. Ž. važiavusi tarnybine transporto priemone maršrutu Pabradės poligonas – Pabradė – Pabradės poligonas asmeniniais tikslais, pažeidė Procedūrų 70 priedo Transporto priemonių ir įrenginių naudojimosi tvarkos aprašo 12.2 punktą, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 75 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja, vykdydama tarnybą kareivinių režimu, be leidimo (savavališkai) asmeniniais tikslais išvyko iš pratybų teritorijos, tokia veika padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje. Tokie karės veiksmai neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį, bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius. KAM pažymėjo, kad skirdama pareiškėjai drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, visų surinktų tarnybinio patikrinimo metu įrodymų kontekste įvertino visas aplinkybes ir minėtą sunkinančią aplinkybę (savavališkas pasišalinimas ir piktnaudžiavimas tarnyba, padaryti grupės karių).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 125–129) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja, būdama profesionali karė, karo tarnybą vykdė eidama Bataliono LPK II mobiliojo laiko paslaugų būrio Maitinimo skyriaus vado pareigas. Pareiškėja buvo įtraukta į sąrašus karių, dalyvaujančių pratybose „Geležinis kardas 2016” generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradė) nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki gruodžio 7 d. Pareiškėjai pratybų periodu buvo taikomas lauko kareivinių režimas. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 6.00 val. iki 24.00 val. buvo nustatyta užduotis – vykdyti maisto paruošimą ir tiekimą. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų (įskaitant ir iš pačios pareiškėjos, jai teikiant 2017 m. sausio 3 d. paaiškinimą), kad pareiškėja iš aukštesnio pagal pavaldumą vado būtų siekusi gauti ar gavusi leidimą 2016 m. lapkričio 27 d. išvykti lauko pratybų metu iš pratybų teritorijos. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai būtų buvęs suteiktas leidimas asmeniniams tikslams naudoti tarnybos resursus (transporto priemonę). Gr. Ž. Ž. 2017 m. sausio 4 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjai vairuojant tvarkė asmeninius reikalus, o tai įrodo, kad pareiškėjos pasišalinimas pasinaudojant tarnybiniu transportu negali būti sietinas su tarnybos interesais, o laikytinas bendrininkavimu abiejų karių arba vieno iš karių asmeninės naudos siekime. Pareiškėja, būdama aukštesnio karinio laipsnio (seržante), nei grandinis Ž. Ž., vadovaudamasi Karo tarnybos statutu, kuris nustato karo tarnybos atlikimo krašto apsaugos sistemos institucijose tvarką ir sąlygas, bendrąsias karių teises ir pareigas, bendrus karių pavaldumo ir tarpusavio santykių principus, turėjo sudrausminti karį, jį sustabdyti nuo priešingo teisei veikimo. Pareiškėja krašto apsaugos sistemoje tarnauja nuo 1994 m., ne vieną kartą yra dalyvavusi pratybose, buvo profesionali karė, todėl žinojo karo tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant nuolat besikartojančių lauko pratybų vykdomų kareivinių režimu specifiką ir reikalavimus gauti leidimą išvykti iš nustatytos pratybų teritorijos, kaip ir griežtus reikalavimus tarnybos resursų (automobilis) panaudojimui.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu liudytojas Ž. Ž. davė parodymus, kad 2016 m. lapkričio 27 d. paprašė pareiškėjos, atsakingos už automobilį, pavežti jį iki Pabradės. Važiavo savo asmeniniais tikslais, norėdamas pasikalbėti su žmogumi. Tiksliai neatsimena, ar dėl išvykos kreipėsi į srž. V. L., ar gavo leidimą išvykti. Paprastai dėl išvykų gaudavo srž. V. L. žodinius leidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinėje byloje nebuvo nustatyta daug reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, ar galiojant kareivinių režimui, profesinės karo tarnybos karys turi teisę išvykti iš kareivinių režimo teritorijos su vado (viršininko) leidimu; jei taip, kokio vado (viršininko) leidimas tokiu atveju buvo reikalingas (pakankamas); ar V. L., kuris ginčo laikotarpiu buvo paskirtas užduoties vyresniuoju Pabradės poligone, galiojant kareivinių režimui, buvo pareiškėjos vadas (viršininkas), galėjęs duoti leidimą išvykti iš specialaus statuso teritorijos, jei taip, jo apklausimas teisme buvo būtinas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2018 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo atsakovę KAM ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos kariuomenę pateikti teismui rašytinį paaiškinimą ir patvirtinančius įrodymus, ar galiojant kareivinių režimui, profesinės karo tarnybos karys turi teisę išvykti iš kareivinių režimo teritorijos su vado (viršininko) leidimu; jei taip, kokio vado (viršininko) leidimas byloje nagrinėjamu atveju buvo reikalingas (pakankamas); ar V. L., kuris ginčo laikotarpiu buvo paskirtas užduoties vyresniuoju Pabradės poligone, galiojant kareivinių režimui, buvo pareiškėjos vadas (viršininkas), galėjęs duoti leidimą išvykti iš specialaus statuso teritorijos.
Atsiliepimas
Atsakovė KAM 2018 m. sausio 30 d. rašytiniame paaiškinime (2 t., b. l. 64-65) paaiškino, kad Karo tarnybos statuto 107 punkte nurodyta, jog profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir krašto apsaugos sistemos institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Vadovaujantis šiomis statuto nuostatomis, profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos gali būti išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir krašto apsaugos institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Batalionas yra laikomas pagrindiniu kariniu vienetu. Procedūrų 22.1 punkte nurodyta, kad kareivinių režimo tarnyba kariams nustatoma Bataliono vado įsakymu. Procedūrų 22.3 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai iš teritorijos gali būti išleisti Bataliono vado sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei Bataliono vadas nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja, norėdama išvykti iš kareivinių režimo teritorijos, turėjo gauti Bataliono vado leidimą. Srž. V. L. nebuvo Bataliono vadas, todėl jis leidimo pareiškėjai išvykti iš kareivinių režimo teritorijos negalėjo duoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė 2018 m. sausio 31 d. rašytiniame paaiškinime (2 t., b. l. 69-70) nurodo, kad pareiškėjai pratybų metu buvo taikomas lauko kareivinių režimas. Pagal Karo tarnybos statuto 86 punktą kareivinių režimo tarnyba yra karo tarnybos atlikimas karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas, paprastai pagal patvirtintą darbotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 6 iki 24 val., vadovaujantis Pratybų įsakymo D priedu, buvo nustatyta užduotis vykdyti maisto paruošimą ir tiekimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nebuvo atleista nuo Pratybų įsakymu numatytos pareigos dalyvauti lauko taktinėse pratybose. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Karo tarnybos statuto107 punktu, nurodo, kad karys, kuriam nustatyta kareivinių režimo tarnyba, iš teritorijos išleidžiamas atlikti tarnybos užduočių ir tik krašto apsaugos institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Procedūrų 22.3 punkte pažymėta, kad kariai iš teritorijos gali būti išleisti bataliono vado lygmens sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Todėl srž. V. L. leidimo nepakaktų išvykti iš pratybų teritorijos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. posėdžio metu pareiškėja V. K. paaiškino, kad žinojo, jog pratyboms taikomas kareivinių režimas. Iš anksčiau vykusių pratybų jai žinoma, kad norint išvykti, apie tai reikia informuoti viršininką, kuris žodžiu leidžia išvykti. Šiuo atveju Ž. Ž. paprašė jį pavežti iki Pabradės miestelio pas ūkininką nusipirkti maisto. Ž. Ž. nurodė, kad apie išvykimą informavo V. L.. Ji to netikrino. Atvykus į Pabradės miestelį pas ūkininką visą laiką buvo automobilyje, nematė, ar Ž. Ž. ką nors iš automobilio iškrovė. Matė, kaip Ž. Ž. atsinešė krepšį. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundo reikalavimus palaikė, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pagrindų.
Skundžiamu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. P-507 (1 t., b. l. 5) pareiškėjai, seržantei, Bataliono LPK II mobiliojo lauko paslaugų būrio Maitinimo skyriaus vadei, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – už šiurkščių karių drausmės pažeidimų, numatytų Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir ji atleista iš užimamų pareigų bei su ja nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras drausminę nuobaudą pareiškėjai skyrė atsižvelgdamas į Bataliono vado patvirtintą Išvadą (1 t., b. l. 6-12), kurioje konstatuota, kad 2016 m. lapkričio 27 d. srž. V. K. (kartu su Ž. Ž.) važiavo tarnybine transporto priemone MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Pabradės poligonas – Pabradė – Pabradės poligonas asmeniniais tikslais, tuo pažeidė Procedūrų 70 priedo Transporto priemonių ir įrenginių naudojimosi tvarkos aprašo 12.2 papunktį (draudžiama naudotis transporto priemone ir įrenginiu, jei tai nesusiję su tarnybinių užduočių atlikimu) ir padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 75 straipsnio 2 dalyje; be to ji (kartu su Ž. Ž.), vykdydama tarnybą kareivinių režimu, be leidimo (savavališkai) asmeniniais tikslais išvyko iš pratybų teritorijos, tokia veika padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje. Teismas vertina, kad atsakovė pareiškėjos veiksmus teisingai kvalifikavo kaip šiurkščius drausmės pažeidimus, numatytus Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje.
Dėl savavališko pasišalinimo iš tarnybos vietos.
Drausmės statuto 73 straipsnio 1 dalis numato, kad už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos <...> profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, o 2 dalis numato, kad už tą pačią veiką, trukusią ilgiau kaip vieną tarnybos dieną ar padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos <...>.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos 2016 m. lapkričio 16 – gruodžio 5 d. Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone (t. y. Pabradės poligone) organizavo tarptautines pratybas „Geležinis kardas 2016“. Šių pratybų metu Batalionas vykdė logistinį aprūpinimą. Bataliono vado 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-839 (1 t., b. l. 114-120) buvo nustatyta, kad LPK, be kitų užduočių, vykdys maitinimo paslaugų teikimą. Bataliono vado 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-840 (1 t., b. l. 132-134) buvo numatyta, kad kariams, dalyvaujantiems pratybose, yra taikomas lauko pratybų kareivinių režimas. Pagal šiuo įsakymu patvirtinto lauko taktinių pratybų plano priedą (karių paskirstymas į pareigas) (1 t., b. l. 137), pareiškėja buvo įtraukta į karių, dalyvaujančių pratybose Pabradės poligone, sąrašą. Pagal priedą prie lauko taktinių pratybų plano (detalų pratybų planą) (1 t., b. l. 144-148) 2016 m. lapkričio 27 d. LPK buvo numatyta vykdyti maisto ruošimą ir tiekimą.
Taigi, minėtų pratybų metu pareiškėjai ir kitiems kariams buvo nustatyta ne kasdieninė, bet kareivinių režimo tarnyba. Karo tarnybos statuto 86 punkte, reglamentuojančiame bendruosius kareivinių režimo tarnybos reikalavimus, nustatyta, kad kareivinių režimo tarnyba yra karo tarnybos atlikimas karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas, paprastai pagal patvirtintą darbotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą. Karo tarnybos statuto 107 punkte, detalizuojančiame karių, tarnaujančių kareivinių režimo tarnyboje, išleidimo iš karinės teritorijos tvarką, numatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir krašto apsaugos sistemos institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių.
Karo tarnybos statuto 87 punktas kareivinių režimo tarnybos atlikimo tvarką ir dienotvarkę paveda nustatyti krašto apsaugos sistemos institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadui (viršininkui) karinio vieneto standartinėse veiklos procedūrose. Bataliono vado 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintų Procedūrų (2 t., b. l. 73-74) 22.3 punkte nurodyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, atliekantys kareivinių režimo tarnybą, iš nustatytos teritorijos gali būti išleisti Bataliono vado sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei Bataliono vadas nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad kareivinių režimo tarnybos esmė – tarnybos atlikimas nustatytoje teritorijoje neturint teisės išvykti iš teritorijos. Iš Karo tarnybos statuto, Procedūrų nuostatų matyti, kad galiojant šiam režimui, profesinės karo tarnybos kariai iš teritorijos gali būti išleidžiami tik šiais atvejais: 1) atlikti tarnybos užduočių arba 2) dėl pripažintų svarbių priežasčių. Antruoju atveju tam, kad profesinės karo tarnybos kario išleidimas iš teritorijos būtų teisėtas, būtinas ne tik svarbių priežasčių egzistavimas, bet ir kitų sąlygų visuma: krašto apsaugos sistemos institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimas išleisti karį dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju šis subjektas – Bataliono vadas), ir vado (viršininko) sprendimas, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių (šiuo atveju šiuo subjektu pripažintinas seržantas V. L., kadangi jis Bataliono vado 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-840 patvirtintame LPK lauko taktinių pratybų plane (1 t., b. l. 137) buvo paskirtas užduoties vyresniuoju, o tai atitinka Karo tarnybos statuto 4.2 punkte įtvirtintą vado (viršininko) apibrėžimą).
Pareiškėja neginčija tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kad ji 2016 m. lapkričio 27 d. kartu su Ž. Ž. važiavo tarnybine transporto priemone MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Pabradės poligonas – Pabradė – Pabradės poligonas, nors tuo metu galiojo kareivinių režimas. Pareiškėja išvyko iš kareivinių režimo teritorijos ne atlikti tarnybos užduočių, bet paprašius Ž. Ž. dėl pastarojo asmeninių reikalų. Šias aplinkybes patvirtina Ž. Ž. 2017 m. sausio 4 d. rašytinis paaiškinimas (1 t., b. l. 35), kad jis paprašė pareiškėjos pavežti į Pabradės miestą, nes jam reikia aptarti asmeninius reikalus su pažįstamu, Ž. Ž., apklausto liudytoju, parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad į Pabradę važiavo asmeniniais tikslais, norėdamas pasikalbėti su žmogumi. Pareiškėjos paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad Ž. Ž. prašė jį pavežti iki Pabradės miestelio pas ūkininką nusipirkti maisto, neatitinka Ž. Ž. pateiktų paaiškinimų, todėl teismas juo kaip teisingu nesiremia. Taigi, pareiškėja išvyko iš kareivinių režimo teritorijos ne dėl tarnybos užduočių vykdymo (nesant pirmojo išleidimo iš teritorijos teisėto pagrindo).
Negalima pripažinti, kad pareiškėja išvyko iš kareivinių režimo teritorijos dėl pripažintų svarbių priežasčių (antrojo išleidimo iš teritorijos teisėto pagrindo). Šiuo atveju neegzistavo jokių svarbių priežasčių išvykimui iš teritorijos, nebuvo priimtas Bataliono vado sprendimas išleisti pareiškėją iš teritorijos dėl svarbių priežasčių. Nors pareiškėja tvirtina, kad dėl išvykimo Ž. Ž. kreipėsi į vadą (viršininką) seržantą V. L. ir pastarasis davė leidimą išvykti, tačiau pagal aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Karo tarnybos statute ir Procedūrose, vado (viršininko) leidimas išvykti nebuvo pakankamas, nes, kaip minėta, tam buvo būtinas svarbių priežasčių egzistavimas ir Bataliono vado sprendimas išleisti karius iš teritorijos dėl šių svarbių priežasčių. Taigi, teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjos išvykimas iš kareivinių režimo teritorijos buvo neteisėtas, t. y. savavališkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta nepagrįstais pareiškėjos skunde nurodytus teiginius, kad savavališkas pasišalinimas gali būti tik tada, kai karys pasišalina iš tarnybos vietos visai tarnybos dienai. Iš Drausmės statuto 73 straipsnio turinio toks aiškinimas neseka. Be to, Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalis išskiria savavališką pasišalinimą, trukusį ilgau kaip vieną tarnybos dieną, kaip pavojingesnį pažeidimą, o tai rodo, kad Drausmės statuto taikymo prasme savavališkas pasišalinimas gali trukti ir trumpiau, nei vieną tarnybos dieną. Kadangi pareiškėja savavališkai pasišalino iš tarnybos vietos kartu su gr. Ž. Ž., konstatuotina, kad pažeidimas buvo padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai Drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte – pažeidimas padarytas grupės karių. Taigi, pareiškėjos veiksmų objektyvioji pusė atitiko Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje numatyto drausmės pažeidimo požymius.
Pareiškėja teigia, kad nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, nurodo maniusi, kad elgiasi teisėtai, aukštesniojo vado leidimu. Pagal Drausmės statuto 6 straipsnį drausmės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas karys suprato, kad savo veikimu arba neveikimu pažeidė karių drausmę ir norėjo taip veikti, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms atsirasti. Teismas pažymi, kad pagal Karo tarnybos statuto 10.2 punktą karys privalo laikytis teisės aktų nuostatų. Pareiškėja buvo pasirašytinai susipažinusi su Procedūromis (1 t., b. l. 41-42), ji tarnavo krašto apsaugos sistemoje nuo 1994 m. Taigi, pareiškėja privalėjo žinoti ir neabejotinai žinojo tiek kareivinių režimo tarnybos esmę, tiek teisėto išvykimo iš kareivinių režimo teritorijos pagrindus bei tvarką. Pagal nustatytas įvykio aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai turėjo būti suprantama, jog nėra nei tarnybos, nei kitų svarbių priežasčių išvykti iš karinės teritorijos, t. y. nėra teisėtų pagrindų išvykti.
Pareiškėja ir jos atstovas akcentuoja, kad pagal susiklosčiusią praktiką išvykimui buvo pakankamas vado (viršininko), t. y. šiuo atveju seržanto V. L., leidimas, todėl pareiškėja pagrįstai maniusi, kad, gavus V. L. leidimą išvykti, ji elgiasi teisėtai. Pareiškėja teismui papildomai pateikė I. B., kuri buvo paskirta pratybų koordinatore, paaiškinimą, duotą 2016 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 08-2-00012-16 metu, kad aptariama transporto priemonė buvo skirta valgyklos reikmėms vežioti, ir kariams, kurie naudojosi šia transporto priemone, buvo leidžiama nuvykti į Pabradės miestelį nusipirkti maisto parduotuvėje, nes maitinimas pratybų metu jiems užsakytas nebuvo. Pareiškėja teigia pagrįstai maniusi, kad iš teritorijos išvažiuoja teisėtai, nes V. L. davė leidimą išvykti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės elemento. Iš I. B. paaiškinimo seka, kad kariams buvo leidžiama minėta transporto priemone išvykti tik konkrečiu tikslu (parduotuvėje įsigyti maisto), atsižvelgiant į pratybų organizavimo ypatumus (valgykloje dirbantiems kariams nebuvo užsakytas maitinimas). Toks išleidimo iš teritorijos atvejis iš esmės gali būti pripažintas susijusiu su tarnybos interesais (teisės aktuose įtvirtintu pirmuoju išleidimo iš teritorijos teisėtu pagrindu). Tačiau aptariamu atveju, kaip minėta, pareiškėja išvyko iš teritorijos aiškiai suvokdama, kad vyksta ne tarnybos interesais, bet Ž. Ž. prašymu jo asmeniniais reikalais. Taigi, pareiškėjai turėjo būti suprantama, kad net ir gavus V. L. leidimą išvykti, toks išvykimas nebus teisėtas. Antra vertus, byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad V. L. iš tiesų davė leidimą išvykti – tarnybinio patikrinimo metu V. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2016 m. gruodžio 30 d. paaiškinime vienareikšmiškai teigė, kad apie aptariamą išvykimą jis nebuvo informuotas (1 t., b. l. 37). Nors V. L. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime, pridėtame prie pareiškėjos apeliacinio skundo (2 t., b. l. 8) teigė, kad apie išvykimą buvo informuotas Ž. Ž. ir žodžiu davė sutikimą, toks paaiškinimas prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu užfiksuotiems paaiškinimams. Teismas neturi pagrindo vadovautis V. L. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinimu kaip teisingu dar ir dėl tos priežasties, kad jis buvo duotas pareiškėjos prašymu po to, kai pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė pareiškėjai nepalankų teismo sprendimą, be to, šis paaiškinimas duotas V. L. nesant įspėtam dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Bylos pakartotinio nagrinėjimo metu V. L. neatvyko į teismo posėdį, nenurodė teismui neatvykimo priežasčių. Be to, V. L. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis davė leidimą išvykti, nėra informatyvios, kadangi V. L. nenurodė, kokiu tikslu jis tariamai davė leidimą išvykti, kaip tai buvo susiję su tarnybos interesais ar kitomis svarbiomis priežastimis, su kuo teisės aktai sieja teisėtą išvykimą iš teritorijos. V. L. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinimo nepatvirtina Ž. Ž. paaiškinimai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu Ž. Ž. nurodė, kad tiksliai neatsimena, ar dėl išvykos kreipėsi į srž. V. L., ar gavo leidimą išvykti. Taigi, Ž. Ž. nepatvirtino dėl aptariamos išvykos gavęs V. L. leidimą.
Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjai turėjo būti suprantama tai, jog išvykdama iš karinės teritorijos ji nesilaiko nustatytos tvarkos. Nežiūrint į tai, pareiškėja sąmoningai pasirinko pažeisti karių drausmę, todėl pažeidimą padarė tyčia. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad jos veiksmuose nebuvo nustatytas kaltės elementas. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsakovė pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos veiksmuose nustatė visus drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalis numato, kad už tyčinį kario pasinaudojimą tarnybine padėtimi dėl priešingų karo tarnybai interesų, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, <...> profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis <...>. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos <...>. Iš šio apibrėžimo matyti, kad būtinieji šio drausmės pažeidimo požymiai – tyčinis pasinaudojimas tarnybine padėtimi ir tokio pasinaudojimo priešingumas karo tarnybos interesams.
Byloje aptariamu atveju pareiškėja iš kareivinių režimo teritorijos išvyko ne atlikti tarnybos užduočių, bet paprašius Ž. Ž. dėl pastarojo asmeninių reikalų. Tam pareiškėja panaudojo tarnybinį automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Procedūrų 70 priedas (transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašas) (1 t., b. l. 104-113) aiškiai draudžia naudoti tarnybines transporto priemones, jei tai nesusiję su tarnybinių užduočių atlikimu (12.2 papunktis). Todėl pareiškėja, dėl savo tarnybos funkcijų vykdymo turėjusi galimybę pasinaudoti tarnybiniu automobiliu, jį panaudojo ne su tarnybinių užduočių atlikimu susijusiems, bet asmeninio pobūdžio tikslams, tuo būdu ji pasinaudojo savo tarnybine padėtimi. Toks pasinaudojimas tarnybine padėtimi nesuderinamas (priešingas) su karo tarnybos interesais, nes tarnybos turto naudojimas asmeniniams tikslams šių interesų neatitinka, tai aiškiai nurodyta paminėtoje Procedūrų nuostatoje. Karys atsakingas už jam perduotą tarnybos turtą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis), jis privalo tinkamai naudoti jam patikėtas materialines vertybes (Karo tarnybos statuto 10.8 punktas). Kadangi pareiškėja tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslams naudojo kartu su gr. Ž. Ž., konstatuotina, kad pažeidimas buvo padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai Drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte – pažeidimas padarytas grupės karių.
Tai, kad pareiškėja nurodo negavusi iš Ž. Ž. jokios asmeninės ar turtinės naudos, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui kaip drausmės pažeidimo pakanka nustatyti, kad ji pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams. Be to, atsižvelgtina, kad pareiškėja turėjo aukštesnį kario laipsnį, nei Ž. Ž., todėl ji buvo vyresnioji jo atžvilgiu. Pastarajam paprašius pareiškėjos panaudoti tarnybos turtą ne tarnybos tikslams, pareiškėja privalėjo nepasiduoti įtakai, dėl kurios gali nukentėti tarnybos interesai (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Lietuvos karių etikos kodekso 6.11 punktas), ji, turėdama aukštesnį kario laipsnį, turėjo ne tik objektyvią galimybę nevykdyti šio prašymo ir savo elgesiu pademonstruoti, kad jai tarnybos interesai yra svarbesni, nei žemesnio pagal laipsnį kario asmeniniai interesai, bet ir sudrausti šį karį, jį sustabdyti nuo priešingo teisei veikimo. Vertintina, kad pareiškėja, būdama susipažinusi su Procedūrose įtvirtintu draudimu naudoti tarnybines transporto priemones, jei tai nesusiję su tarnybinių užduočių atlikimu, turėdama galimybę nevykdyti Ž. Ž. prašymo, tačiau vis tiek sąmoningai išvykusi automobiliu ne tarnybos, bet Ž. Ž. asmeniniais interesais, pažeidimą padarė tyčiniais savo veiksmais. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsakovė pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos veiksmuose nustatė visus drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 75 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors tiek Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalis, tiek 75 straipsnio 2 dalis numato vienintelę galimą sankciją šiuos drausmės pažeidimus padariusiems profesinės karo tarnybos kariams, t. y. atleidimą iš tarnybos, tačiau Drausmės statute numatyta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro teisė skirti švelnesnę nuobaudą, jeigu nustatoma, kad vienintelė galima kariui skirti nuobauda yra per griežta (Drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Drausmės statuto 40 straipsnio 6 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2018 m. sausio 11 d. priimtoje nutartyje taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendime padaryta išvada, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras neturi diskrecijos teisės spręsti dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, nurodė, kad netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tokiu atveju, kai ji akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjos atleidimas iš tarnybos buvo proporcinga poveikio priemonė padarytai teisei priešingai veikai.
Pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas mažareikšmis ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, išvykimas buvo trumpalaikis. Su tokiais pareiškėjos teiginiais teismas nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtais hierarchijos bei besąlyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais. Profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį ir funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį, bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius (2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1033/2009; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3200/2011). Pastebėtina, kad Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalis numato, kad šiurkščiu drausmės pažeidimu padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Pats Drausmės statutas jo 73 ir 75 straipsniuose numatytus pažeidimus laiko šiurkščiais (jie patenka į Drausmės statuto II skyriaus I skirsnį „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“), todėl įstatymų leidėjo požiūriu jie yra tokio pobūdžio, kad daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytų drausmės pažeidimų vertinti ne kaip šiurkščių ar tuo labiau mažareikšmių nėra pagrindo. Šiuo atveju pasišalinimas iš tarnybos vietos padarė reikšmingą žalą nustatytai karo tarnybos tvarkai, kadangi, kaip buvo minėta, pati kareivinių režimo tarnybos esmė yra tarnybos atlikimas nustatytoje teritorijoje neturint teisės išvykti iš teritorijos, o išvykimas iš šios teritorijos galimas tarnybos interesais arba dėl pripažintų svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeista nustatyta kareivinių režimo tarnybos tvarka ir, be to, tai padaryta ne tarnybos tikslais panaudojant tarnybos turtą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos padaryti drausmės pažeidimai sudarė prielaidas Ž. Ž. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-763/2018 Ž. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos atsakomybėn. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad Ž. Ž. pripažino, jog 2016 m. lapkričio 27 d. transporto priemone MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo pareiškėja, į Pabradės miestelį jis vežė pagrobtą kariuomenės dyzelinį kurą, esantį statinėse, jį iškrovė ir pardavė P. P.. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjos padaryti drausmės pažeidimai negali būti vertinami ne kaip šiurkštūs ar mažareikšmiai.
Taigi, teismas vertina, kad pagal padarytų pažeidimų aplinkybes, jų pobūdį, kaltės formą, atsakomybę sunkinančią bei kitas aptartas aplinkybes pareiškėjos palikimas karo tarnyboje nėra galimas ir nėra suderinamas su karo tarnybos interesais, net ir įvertinus pareiškėjos akcentuojamas aplinkybes dėl jos ilgos tarnybos kariuomenėje eigos, ankstesnį drausminių nuobaudų neturėjimą, teigiamą charakterizavimą. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, skirdama atleidimo iš karo tarnybos sankciją, parinko neproporcingą poveikio priemonę padarytoms teisei priešingoms veikoms.
Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad atsakovės skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimas iš tarnybos, pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo naikinti bei grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš KAM vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius už priverstinės pravaikštos laiką nėra. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.