Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Nuosprendyje nurodoma D. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir jį suimti, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.

Nuosprendžiu iš D. G. solidariai su D. T. ir V. T. priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. D. B., o, nepilnamečiams D. G. ir V. T. neturint savarankiškų pajamų ar turto, jiems priklausančią dalį – po 83,33 euro nuspręsta išieškoti iš jų atstovų pagal įstatymą. Taip pat nuosprendžiu iš D. G. solidariai su D. T. ir V. T. priteista 211,58 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, o, nepilnamečiams D. G. ir V. T. neturint savarankiškų pajamų ar turto, jiems priklausančią dalį – po 70,53 euro nuspręsta išieškoti iš jų atstovų pagal įstatymą.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti D. ir V. T., tačiau dėl jų nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. T. bei D. T., jiems pavartojant fizinį smurtą ir grasinant peiliu, pagrobė V. L. priklausančią (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, t. y. D. G., V. T. ir D. T., veikdami bendrai, 2018-12-24, apie 22.00 val., bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atėjo į A. D. B. priklausantį kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kur D. G. kumščiu sudavė kelis smūgius A. D. B. į galvą, veidą bei kitas kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimus abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio antakio išoriniame krašte, apatinio žandikaulio kairio sąnario projekcijoje, šalia dešinės išorinės klausomosios landos, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos dešiniame priekiniame paviršiuje šalia spenelio, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu V. T. kumščiu sudavė kelis smūgius kambaryje buvusiam F. M. į veidą ir galvą, padarydamas muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje bei kaktos dešinėje pusėje, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o D. T., grasindamas peiliu A. D. B., reikalavo pinigų, D. G. tuo metu paėmė kambaryje buvusią V. L. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir po to visi kartu pasišalino iš kambario.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

I. Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo

10. Pažymėtina, jog nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia kaltės dėl nukentėjusiojo A. D. B. apiplėšimo, t. y. jis pripažįsta, jog prieš minėtą nukentėjusįjį jis smurtavo ir iš jo pagrobė elektroninę mokėjimo kortelę, tačiau, jo subjektyviu vertinimu, šią nusikalstamą veiką jis padarė ne dėl tų pačių tikslų kaip kiti nuteistieji – D. T. ir V. T., be to, apelianto tvirtinimu, jis su jais nesitarė iš anksto dėl smurto pavartojimo ir peilio panaudojimo. Tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia, visų pirma, jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kai jis kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį prisipažino ir patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku kartu su broliais T. bei kitais draugais girtavo bendrabutyje pas D. D., po kurio laiko jiems kilo mintis nueiti pas kaimynus paieškoti ko nors išgerti, o nuėjus pas nukentėjusįjį A. D. B. tarp jų kilo konfliktas, peraugęs į muštynes. Nuteistasis pripažino, jog dėl girtumo nepamena, kad reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų ar banko kortelės, tačiau sutiko, jog taip būti galėjo. Be to, pripažino, jog matė, kaip D. T. buvo atėjęs į kambarį su peiliu rankose (b. l. 184, t. 3). Iš esmės analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė ir kiti du nuteistieji, kurie taip pat savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą teisme pripažino visiškai. V. T. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog kartu su kitais kaltinamaisiais jie girtavo, o, D. G. nusprendus nueiti pas nukentėjusįjį A. D. B., jis nuėjo kartu su juo, o, D. G. pradėjus su nukentėjusiuoju ginčytis ir muštis, jis taip pat sudavė smūgius kitam kambaryje buvusiam nukentėjusiajam F. M.. Be to, V. T. patvirtino, jog matė, kaip D. G. nuo spintelės paėmė kažkokias monetas, o prasidėjus konfliktui į kambarį įėjo jo brolis D. T., kuris rankoje turėjo peilį (b. l. 184, t. 3). D. T. visiškai patvirtino brolio D. T. parodymus ir teisme savo kaltę visiškai pripažino bei nurodė, jog išgertuvių metu D. G. ir jo brolis V. T. išėjo ieškoti, kur dar gauti išgerti, o po kurio laiko jis išėjo ieškoti jų, su savimi savigynai pasiėmė peilį, o radęs draugą ir brolį nukentėjusiojo kambaryje ir pamatęs, jog nukentėjusieji sumušti, dar iš jų pareikalavo ir pinigų, apieškojo kambarį, tačiau nieko vertingo ten nerado ir išėjo. Be to, D. T. patvirtino, jog matė, kaip D. G. nuo stalo paėmė banko kortelę (b. l. 184, t. 3). Nukentėjusiojo A. D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitiko nuteistųjų parodymus apie įvykio aplinkybes, kadangi nukentėjusysis patvirtino, jog į kambarį įsiveržė iš matymo pažįstami du jaunuoliai, kurių vienas iškart pradėjo jį mušti, o kitas tuo metu pradėjo vartyti kambaryje esančius daiktus, lindo į spinteles ir klausė, kur pinigai, vėliau vienas iš jų su peiliu jam grasino nupjauti ausį, jei jis nepasakys, kur pinigai, taip pat peilį kišo jam po kaklu ir vėl klausinėjo, kur piniginė ir pinigai, o jis išsigandęs nurodė, jog ant lentynos yra banko kortelė, ją vienas iš plėšikų ir paėmė (b. l. 68–71, t. 1). Kitas nukentėjusysis F. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jam vakarojant pas A. D. B. staiga į kambarį įsiveržė du iš matymo pažįstami jaunuoliai, kurių vienas pradėjo jį iškart mušti ir reikalauti duoti pinigų alkoholiui (b. l. 128–131, 132–135, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. V. parodė, jog yra nukentėjusiojo A. D. B. kaimynas ir įvykio dieną pro durų akutę pamatė, kaip prie A. D. B. durų koridoriuje stovėjo D. G. ir dar du vaikinukai, kurie įėjo A. D. B. kambarį ir uždarė duris, buvo girdėti triukšmas ir klyksmai, todėl jis, supratęs, kad geruoju viskas nesibaigs, iškvietė policiją (b. l. 28–31, t. 2). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. D. taip pat patvirtino, jog, girtaujant jam priklausančiame bendrabučio kambaryje, D. G. ir V. T. kartu išėjo iš kambario, o vėliau jis išgirdo triukšmą ir tapo minėto įvykio liudininku (b. l. 44–47, t. 2). Iš minėtų nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, jog D. G. ir V. T. kartu įsiveržė į nukentėjusiojo kambarį, kartu puolė mušti ten buvusius nukentėjusiuosius, o į kambarį įėjus D. T. su rankoje laikomu peiliu bendrais veiksmais reikalavo pinigų iš nukentėjusiųjų ir jų ieškojo, o nukentėjusiajam A. D. B. nurodžius, jog ant spintelės yra banko kortelė, D. G. ją paėmė ir tuomet visi pasišalino iš kambario. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi paminėti įrodymai paneigia nuteistojo D. G. versiją, jog jis pas nukentėjusįjį A. D. B. ėjo vienas ir neturėjo jokio tikslo jo apiplėšti.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog iš nukentėjusiojo A. D. B. pagrobta jo namuose buvusi V. L. vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri negali būti pripažįstama turtu BK 180 straipsnio 1 dalies prasme, todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip turinčią BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Pažymėtina, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei objektas yra turtas, t. y. visų formų ir rūšių nuosavybė. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina nustatyti nusikalstamos veikos dalyką, kadangi tai yra būtinasis veikos požymis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 3 ir 4 p. išaiškino: „Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). Daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal BK 178 ir 180 straipsnius. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus BK (pvz., 119, 254, 256, 263, 296, 302 ir 306) straipsnius. Nutarimo 9 p. išaiškinta, kad „mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę).“ Kadangi plėšimo metu kaltinamieji kėsinosi užvaldyti svetimą turtą, tačiau pagrobė tik V. L. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri negali būti pripažįstama turtu BK 180 straipsnio 1 dalies prasme, visų kaltinamųjų padaryta veika perkvalifikuojama į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, nekeičiant jiems paskirtos bausmės.

12. BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamoje byloje tokių skundų negauta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal BK 214 straipsnį dėl tikros elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo nebuvo inkriminuota. Bylos nagrinėjimo metu teisme prokuroro prašymas dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo bei kaltinamųjų veikos inkriminavimo pagal BK 214 straipsnį negautas (BPK 256 straipsnis), todėl teisėjų kolegija klausimo dėl veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį nesvarsto.

13. Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę. Tačiau su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti taip pat negalima. BK 80 straipsnis įtvirtina nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, įtvirtintų BK XI skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtį, t. y.: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

14. BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

15. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad D. G. padarė vieną, tačiau tyčinį savanaudišką sunkų nusikaltimą, į tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir atsiprašė nukentėjusiojo A. D. B. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad nusikalto, būdamas nepilnametis (BK 80 straipsnis, 90 ir 91 straipsniai). Teismas taip pat atsižvelgė į D. G. asmenybę, t. y. į tai, kad jis anksčiau buvo ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šį kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, nuosprendžio priėmimo metu jam jau buvo pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam D. G., tuo metu nepilnamečiui, už minėto nusikaltimo padarymą skyrė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė šios bausmės trukmę, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies maksimumui, t. y. 3 (trejiems) metams. Be to, pirmosios instancijos teismas, esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, nuteistajam paskirtą bausmę sumažino 1/3, o vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis subendrino paskirtą bausmę su anksčiau jam nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi ir paskyrė jam galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. tvirtina, jog jam būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 92 straipsnis numato, kad bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs visus D. G. charakterizuojančius duomenis, mano, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nuteistasis nurodo, jog po motinos mirties jo gyvenimas pasikeitė: jis iš esmės pervertino gyvenimo vertybes, atsisakė neigiamą įtaką dariusių draugų, pradėjo dirbti, tęsia mokslus. Tai patvirtina byloje esantys D. G. teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y.: (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų gimnazijos 2019 m. gruodžio 12 d. direktorės raštas Nr. SI-206 ,,Dėl IVA gimnazijos klasės mokinio D. G. charakteristikos“ (b. l. 20, t. 4), UAB (duomenys neskelbtini) direktorės 2020 m. sausio 2 d. charakteristika (b. l. 21, t. 4), UAB (duomenys neskelbtini) Personalo skyriaus vadovės 2019 m. gruodžio 9 d. charakteristika (b. l. 22, t. 4), UAB (duomenys neskelbtini) Personalo skyriaus vadovės 2020 m. vasario 12 d. charakteristika (b. l. 39, t. 4), ir kiti duomenys rodo, jog nuteistasis D. G. iš esmės yra pakeitęs savo gyvenimo būdą ir elgesį, padarė reikiamas išvadas iš savo ankstesnio elgesio, stengiasi gyventi pavyzdingai, siekia savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis, todėl jam gali būti taikomas BK 92 straipsnyje numatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, taikydamas nuteistajam D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą praeityje D. G. pripažintas kaltu ir nubaustas įstatymo numatyta tvarka, buvo įvykdytos 2017 m. vasario–balandžio mėnesiais, o po paskutinės nusikalstamos veikos, dėl kurios jam ir priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo D. G. daugiau neprasikalto, nedaro nei baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nei administracinio pobūdžio nusižengimų. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka D. G. pateikė 2020 m. vasario 14 d. susitarimą su nukentėjusiuoju A. D. B., kuriame nukentėjusysis patvirtino, jog D. G. sumokėjo jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dalį ir jam jokių pretenzijų nebeturi (b. l. 41, t. 4), taip pat pateikė ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog jis sumokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteisto turtinės žalos atlyginimo dalį (b. l. 40, t. 4). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog D. G. suprato savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę. Jauno žmogaus izoliavimas nuo visuomenės nutrauktų beveik per metus laiko jau susiformavusius teigiamus ryšius su socialine aplinka, sutrukdytų įgyti vidurinį išsilavinimą. Nuteistojo D. G. gyvenimo ir elgesio pokyčiai leidžia manyti, kad yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę, t. y. taikyti jam BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. G. bausmę, netinkamai vadovavosi BK 66 straipsnio nuostatomis ir neįskaitė į D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistojo laikinojo sulaikymo laiko. Pažymėtina, jog D. G. buvo sulaikytas 2018 m. gruodžio 24 d. ir paleistas 2018 m. gruodžio 26 d. (b. l. 96, 145, t. 2), todėl jam į paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitomos 2 (dvi) laikinojo sulaikymo paros. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog ir kitas nuteistasis V. T. taip pat buvo sulaikytas 2018 m. gruodžio 24 d. ir paleistas 2018 m. gruodžio 25 d. (b. l. 185, t. 2, b. l. 27, t. 3), todėl ir jam į paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitoma 1 (viena) laikinojo sulaikymo para.

II. Dėl (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorės apeliacinio skundo

18. Apeliantė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam A. D. B. ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš globos namų, t. y. nepilnamečio D. G. atstovų pagal įstatymą, kadangi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) nuteistojo D. G. įvykdytos nusikalstamos veikos metu – 2018 m. gruodžio 24 d. – nebuvo jo atstovai pagal įstatymą, o jais tapo tik nuo D. G. apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose nuo 2019 m. balandžio 6 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorės apeliacinį skundą, mano, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti šį apeliacinį skundą. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 24 d., D. G., gim. 2001-11-21, buvo nepilnametis, tačiau į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas tik po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2019 m. balandžio 6 d., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. AD1-561. Todėl akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nekyla subsidiarioji atsakomybė dėl D. G. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

19. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji D. G. ir V. T. buvo nepilnamečiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta iš D. G. solidariai su D. T. ir V. T. priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. D. B., o, nepilnamečiams D. G. ir V. T. neturint savarankiškų pajamų ar turto, jiems priklausančią dalį – po 83,33 euro nuspręsta išieškoti iš jų atstovų pagal įstatymą. Taip pat nuosprendžiu iš D. G. solidariai su D. T. ir V. T. priteista 211,58 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, o, nepilnamečiams D. G. ir V. T. neturint savarankiškų pajamų ar turto, jiems priklausančią dalį – po 70,53 euro nuspręsta išieškoti iš jų atstovų pagal įstatymą. Siekiant tinkamai įgyvendinti civilinių ieškovų – nukentėjusiųjų interesus, buvo būtina nustatyti prievolių dėl žalos atlyginimo subjektus, kuriems, remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Priteisiant žalos atlyginimą atsakingas asmuo turi būti įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi (BPK 111 straipsnis), jam turi būti išaiškintos įstatyme numatytos procesinės teisės (BPK 110 straipsnio 2 dalis), sudaryta galimybė dalyvauti procese. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokie nepilnamečių atstovai pagal įstatymą civiliniais atsakovais nebuvo pripažinti, procese nedalyvavo, V. T. motina I. Č. buvo apklausta tik kaip liudytoja ( b. l. 14–18, t. 2). Nuteistasis D. G. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nepilnametis, tačiau nusikalstamo veikos padarymo metu jis buvo tėvų globoje, o bylos nagrinėjimo teisme metu ir priimant nuosprendį jo atstovai pagal įstatymą buvo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (duomenys neskelbtini). D. G. tėvai, kaip ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (duomenys neskelbtini), nebuvo patraukti dalyvauti procese kaip kaltinamojo atstovai pagal įstatymą ir nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais. Kadangi V. T. ir šiuo metu yra nepilnametis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ši klaida ištaisyta: 2020 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi I. Č. vadovaujantis BPK 53, 54 straipsniais pripažinta nepilnamečio V. T. atstove pagal įstatymą ir civiline atsakove, jai raštu išaiškintos nepilnamečio atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo procesinės teisės, numatytos įstatyme, sudaryta galimybė dalyvauti pasisakyti teismo posėdyje (b. l. 29–30, t. 4).

20. D. G. šiuo metu yra pilnametis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė mokėjimo nurodymą (t. 4, b. l. 40) kad savo solidariosios prievolės dalį (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai yra atlyginęs. Taip pat pateikė nukentėjusiojo A. B. patvirtinimą ( t.4, b. l. 41), kad nukentėjusiojo atsiprašė, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, nukentėjusysis jam atleido, todėl procesas jo atžvilgiu dėl civilinių ieškinių nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Taip pat ištaisytinas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas; nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad D. G. paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (t. 2, b. l. 79-82) bei LITEKO sistemos matyti, kad D. G. buvo nuteistas ir yra neatlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti:

D. G. padarytą veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį nuteisiant jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant jam galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į D. G. paskirtos bausmės laiką jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-12-24 iki 2018-12-26 (dvi paras).

Taikyti BK 92 straipsnį ir D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, skiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. T. ir V. T. padarytą veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems paskirtas bausmes palikti nepakeistas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į V. T. paskirtos bausmės laiką jų laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-12-24 iki 2018-12-25 (vieną parą).

Procesą dėl A. D. B. civilinio ieškinio D. G. nutraukti, jam įvykdžius savo solidariosios prievolės dalį (83, 30 Eur). Likusią civilinio ieškinio dalį -166,70 Eur neturtinės žalos priteisti iš D. T. ir V. T. solidariai, o nepilnamečiui V. T. neturint savarankiškų pajamų ar turto, jam priklausančią dalį – po 80,30 euro išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės I. Č. iki jis sulauks pilnametystės.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio D. G. nutraukti jam įvykdžius savo solidariosios prievolės dalį 70,53 euro. Likusią civilinio ieškinio dalį -141,06 Eur žalos priteisti iš D. T. ir V. T. solidariai, o nepilnamečiui V. T. neturint savarankiškų pajamų ar turto, jam priklausančią dalį – po 80,3 euro išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės I. Č. iki jis sulauks pilnametystės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.