Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 18 val. jis nuvyko prie prekybos centro „Mada“ esančio miškelio ir ten rado paliktą popieriaus lankstinuką, kuriame buvo marihuana. Šią medžiagą pirko iš asmens, kurio vardas yra Žanas, tikslesnių duomenų nežino, bet galimai jis yra Baltarusijos pilietis, t. y. už ją atsiskaitė minėtam asmeniui sumokėdamas grynais pinigais prieš keletą dienų. Pasiėmęs minėtą popieriaus lankstinuką ten pat susisuko suktinę, sumaišė tabaką su nusipirkta marihuana ir surūkė. Po to vyko namo ir autobusų stotelėje „Pramogų arena“ laukiant autobuso, tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar nematė tamsiai apsirengusių žmonių, o jis atsakė, kad ne. Tuomet pareigūnai nusprendė jį patikrinti ir paprašė viską ištraukti iš kišenių. Jo piniginėje pareigūnai rado minėtą popieriaus lankstinuką, kuriame buvo marihuana. Pasak kaltinamojo, jis nesipriešino, prisipažino ir klausė pareigūnų nurodymų. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 286–289).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 23 val. patruliuojant su kolege, Vilniuje, Kalvarijų g. prie autobusų stotelės „Pramogų arena“, pastebėjo stovintį jaunuolį. Juos pamatęs, minėtas asmuo greitesniu žingsniu pradėjo eiti link parduotuvės „Lidl“, o jiems tai sukėlė įtarimą. Liudytojo teigimu, sustabdę minėtą asmenį jo paklausė, ar jis su savimi turi draudžiamų daiktų, ir kiek pamena, jiems buvo atsakyta, kad neturi. Atliekant dalinę asmens apžiūrą iš kelnių kišenės vaikinas ištraukė juodos spalvos piniginę, kurią padėjo ant tarnybinio automobilio kapoto. Vaikinas pripažino, kad tai jo piniginė ir visi joje esantys daiktai priklauso jam. Apžiūrint piniginę buvo rastas baltas popieriaus lankstinukas, kurio viduje buvo augalinės kilmės, specifinio kvapo, žalios spalvos medžiaga. Įtarė, kad tai narkotinė medžiaga. Vaikinas pripažino, kad tai narkotinė medžiaga ir paaiškino, kad šią medžiagą pirko sulaikymo dieną. Vaikinas, kurį sulaikė, nesipriešino, buvo mandagus, vykdė jų teisėtus nurodymus (el. b. l. 35–38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. liepos 7 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1378/2022(01) konstatuota, kad V. B. šlapime, paimtame 2022 m. liepos 5 d. 15 val., rasta tetrahidrakanabinolio karboksirūgšties (el. b. l. 26).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad popieriniame lankstinuke, paimtame 2022 m. liepos 4 d. pas V. B., esanti žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,388 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,5 % (el. b. l. 247–250).

2022 m. liepos 5 d. tyrėjos I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 23.15 val., Vilniuje, Kalvarijų g., stotelėje ,,Pramogų stotelė“ dalinės apžiūros metu pas V. B. buvo rasta augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (el. b. l. 343–351).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) – narkotinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir 2022 m. liepos 5 d. tyrėjos I. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Aplinkybę, kad V. B. neteisėtai disponuota medžiaga yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 15 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi šiuo atveju V. B. 0,388 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes, jų kiekį. Be to, pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. B. šlapime, paimtame 2022 m. liepos 5 d. 15 val., rasta tetrahidrakanabinolio karboksirūgšties. Taigi iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo vartojęs tos pačios rūšies narkotinę medžiagą, kuria disponavo.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi (viešaisiais darbais) ir jos dydžiu (el. b. l. 16–17).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamų kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis.

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. yra jauno amžiaus, praeityje neteistas (el. b. l. 122–123), per paskutinius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, paskirtų baudų nemoka (el. b. l. 66–119), nedirba (el. b. l. 120–121). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. B. anksčiau negydytas psichiatrinėse ligoninėse ir nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (el. b. l. 238–243).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Teismo vertinimu, prokuroro siūloma V. B. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 265–268). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 4 d. 23.25 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 18.46 val. (viena diena) (el. b. l. 340–342, 329–332). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po 2022 m. liepos 15 d. specialisto išvados tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,269 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilnius, Liepyno g. 7 (el. b. l. 247–250);

2) sunaikinti 2022 m. liepos 28 d. nutarimu perduotą saugojimui baltos spalvos voką, kuriame objekto tyrimo pakuotės ir konteineriai su vatos tamponu, kuriais paimtos V. B. rankų nuoplovos, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2022 m. liepos 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004749) (el. b. l. 63–65).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 4 d. 23.25 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 18.46 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po 2022 m. liepos 15 d. specialisto išvados tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,269 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilnius, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti 2022 m. liepos 28 d. nutarimu perduotą saugojimui baltos spalvos voką, kuriame objekto tyrimo pakuotės ir konteineriai su vatos tamponu, kuriais paimtos V. B. rankų nuoplovos, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2022 m. liepos 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004749).

1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

2) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.