Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1218-945/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-08-27
Bylos Nr.: 2A-1218-945/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-23455-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
Atsakovas: mažosios bendrijos „Mureka“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Velsta“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“, uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elsis“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-1218-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23455-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Mureka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velsta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Mureka“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės mažosios bendrijos „Mureka“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Velsta“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“, uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Elsis“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 3–6) prašė priteisti iš atsakovės 12 514,43 Eur skolą, 685,03 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. kovo 10 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 17/03/06, kurios pagrindu ieškovė turėjo atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, kad atsakovė neturi tikslių brėžinių. Atsakovė taip pat informavo ieškovę apie papildomų darbų poreikį. Be to, atsakovė uždelsė parengti objektą darbų atlikimui, nuolat vėlavo patiekti medžiagas, reikalingas vykdant darbus. Dėl nurodytų priežasčių darbai atlikti nesilaikant šalių sutartų terminų. Atlikusi darbus ieškovė juos perdavė surašydama darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Dalį darbų atsakovė priėmė ir už juos sumokėjo, tačiau liko neapmokėta už darbus, nurodytus aktuose Nr. 15 ir 16. Atsakovė negrąžino ieškovei pasirašytų aktų, bet kartu ir neteikė jokių pastabų dėl darbų defektų. Vykdant darbus pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį, šalys papildomai susitarė dėl darbų atlikimo dar dviejuose objektuose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl šių objektų šalys viena kitai teikė projektinius pasiūlymus, tačiau rašytinės sutartys nebuvo sudarytos. Ieškovei pradėjus vykdyti darbus, atsakovė žadėjo atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui 2017 m. rugpjūčio 7 d. pervedė ieškovei 3 000 Eur. Ieškovė darbus atliko, tačiau už dalį darbų atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga už aktuose Nr. 18, 19, 20, 21 nurodytus darbus. Bendra atsakovės skolos suma yra 12 514,43 Eur. Vadovaudamasi 2017 m. kovo 10 d. rangos sutarties Nr. 17/03/06 5.3. punktu, ieškovė atsakovei apskaičiavo 0,05 proc. dydžio delspinigius (685,03 Eur). Ieškovė nurodė kaip nepagrįstus vertinanti atsakovės veiksmus skaičiuojant ieškovei baudas už vėlavimo vykdyti darbus laiką.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu (1 t., b. l. 63–72) ir priešieškiniu (2 t., b. l. 3–11) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 10 092,80 Eur netesybas, 2 157,90 Eur nepanaudotą avansą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. gegužės 26 d., ieškovė įsipareigojo periodiškai aktais fiksuoti atliktų darbų apimtis. Ieškovė nuo darbų atlikimo pradžios vėlavo laiku atlikti darbus. Nors ieškovė nurodė atlikusi darbų už 36 481,40 Eur, dalies darbų atsakovė nepriėmė (priimtų darbų vertė sudarė 28 955,78 Eur). Skirtingai nei nurodė ieškovė, darbai, nurodyti aktuose Nr. 15 ir 16, buvo priimti ir už juos atsiskaityta. Atsakovė nepriėmė pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį išrašytų aktų Nr. 18 ir 20, kadangi darbus atsisakė priimti už statybos techninę priežiūrą atsakingi asmenys, darbai buvo su trūkumais, kurių ieškovė nepašalino. Atsakovės vykdant sutartį sumokėtų lėšų suma (29 313,68 Eur) viršijo darbų vertę 357,90 Eur, dėl ko susidarė permoka. Be to, už vėlavimą vykdyti darbus atsakovė ieškovei sutarties 3.2 punkto pagrindu pritaikė vienkartinę 500 Eur baudą ir 3.3 punkto pagrindu – periodinę 9 282,80 Eur baudą bei sutartį nutraukė dėl ieškovės kaltės. 2017 m. balandžio 18 d. Statybos rangos sutarties Nr. 17/04/18 pagrindu ieškovė taip pat vykdė darbus objekte (duomenys neskelbtini). Šiame objekte atliktų darbų vertė – 1 200 Eur. Atsakovė ieškovei avansu sumokėjo 3 000 Eur sumą, todėl susidarė 1 800 Eur permoka. Ieškovei vykdant darbus minėtuose objektuose, šalys tarėsi dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Nors rangos sutartis nebuvo pasirašyta, ieškovė darbus vykdė pagal atsakovės pateiktą 2017 m. birželio 26 d. sutarties projektą. Darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau užsakovas atsakovę informavo, kad atsiliekama nuo darbų grafiko, netvarkoma darbo vieta, gadinamas kitų rangovų atliktų darbų rezultatas. Už šiuos pažeidimus užsakovas atsakovei paskyrė 300 Eur baudą. Kadangi tiek šiame objekte, tiek ir objekte (duomenys neskelbtini) darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovė jų nepriėmė ir jai nekilo pareigos už darbus atsiskaityti. Nurodytas aplinkybes atsakovė įvertino kaip pagrindą pripažinti, kad ji ne tik atsiskaitė su ieškove, bet ir susidarė permoka, kurią ieškovė privalo grąžinti, iš ieškovės atsakovei taip pat priteistinos sutartinės netesybos bei nuostolių, susijusių su atsakovės sumokėta bauda, atlyginimas.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 90) nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) su ieškove sutartinių santykių neturėjo, darbus vykdžiusi atsakovė neturėjo teisės perleisti savo teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Apie tai, kad objekte realiai dirbo ieškovės darbuotojai, trečiasis asmuo sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus. UAB „Merko statyba“ fiksavo darbų defektus ir vėlavimą pagal su atsakove sudarytą sutartį, ir neskirstė jų pagal tai, kas kokius darbus faktiškai vykdė.

4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nuova Capital“ paaiškino (3 t., b. l. 91), kad su ieškove niekada neturėjo jokių sutartinių santykių, objektas (duomenys neskelbtini) nėra bendrovės nuosavybė.

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Elsis“ paaiškino (3 t., b. l. 117), kad niekada neturėjo jokių sutartinių santykių su ieškove, su atsakove bendradarbiavo objekte (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo neturi duomenų, ar atsakovė pasitelkė ieškovę darbų atlikimui. Darbai atlikti nustatytais terminais, jokių baudų dėl darbų neatlikimo ar vėlavimo nebuvo skirta. Esminių defektų darbų atlikimo metu nebuvo nustatyta, defektai, išryškėję garantiniu laikotarpiu, yra šalinami bendra tvarka.

6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kaminta“ atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 119) nurodė, kad neturi ir neturėjo statybos objekto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nėra ir nebuvo šio objekto užsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu (3 t., b. l. 155–167) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 12 514,43 Eur skolą, 685,03 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 396 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė subrangos teisiniai santykiai darbams keturiuose objektuose vykdyti. Dėl darbų atlikimo dviejuose objektuose buvo sudarytos rašytinės sutartys, kituose dviejuose objektuose darbų apimtys ir kainos suderintos žodžiu.

9. Teismas konstatavo, kad dalį darbų atsakovė priėmė, jokių pretenzijų dėl ieškovės teikiamų darbų atlikimo aktų nereiškė. Atsakovė iš esmės neginčija byloje ieškovės pateiktų dokumentų, kuriuose nurodyti ieškovės atlikti darbai, byloje liudytojais apklausti šalių darbų vadovai patvirtino, kad darbų priėmimas vyko pagal atliktų darbų kiekį, apžiūroje dalyvaudavo atsakovės atstovas.

10. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tie darbai, už kuriuos ieškovė prašo atsiskaityti, buvo atlikti nekokybiškai. Be to, nebuvo nustatyti darbų trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį, o trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Teismas darė išvadą, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktus buvo nepagrįstas, o ieškovė turėjo teisę juos pasirašyti vienašališkai. Teismas taip pat konstatavo, kad abejoti ieškovės pateiktais darbų kainų apskaičiavimais nėra pagrindo.

11. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog darbus objekte (duomenys neskelbtini) buvo vėluojama atlikti dėl ieškovės kaltės. Atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl vėlavimo, priėmė jos pasibaigus sutartyje nurodytam terminui perduodamus darbus, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad darbai buvo pradėti vykdyti vėliau dėl to, jog pati atsakovė neparengė objekto, užsakė papildomus sutartyje neaptartus darbus. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais konstatavo sutarties termino pratęsimą. Be to, dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovei neprarado prasmės, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį ir atsisakyti priimti darbus. Dėl nurodytų priežasčių teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės reikalavimą taikyti netesybas.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog UAB „Merko statyba“ atsakovei skirta bauda yra susijusi su netinkamu ieškovės pareigų vykdymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 3–14) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Sprendimas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių.

13.2. Atsakovė tinkamai atsiskaitė pagal aktus Nr. 15 ir 16, tačiau teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius, apskaičiuotus už šiuose aktuose nurodytas sumas.

13.3. Aktuose Nr. 18, 19, 20, 21 nurodyti darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl atsakovė nesutinka už juos mokėti, kol ieškovė neištaisys trūkumų. Tarp šalių kilus ginčui dėl darbų kokybės, ieškovė net nesistengė nustatytų darbų trūkumų šalinti ar jų buvimo paneigti objektyviais įrodymais, o tik deklaratyviai nurodė, kad trūkumų nėra. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos atsakovės pretenzijos, fotonuotraukos iš objektų, kuriose fiksuojami ieškovės atliktų darbų trūkumai, užsakovų pretenzijos. Aplinkybes apie darbų trūkumus patvirtino liudytojai.

13.4. Teismas ieškovės reikalavimus tenkino visa apimtimi nepaisydamas to, kad dalis sąskaitų išrašyta už pastolių nuomą, t. y. paslaugas, dėl kurių apmokėjimo ieškovė su atsakove nesitarė.

13.5. Atsakovė pateikė įrodymus, kad medžiagos į objektą (duomenys neskelbtini) buvo pristatomos laiku ir periodiškai. Medžiagų pristatymas buvo pradėtas dar prieš šalims pasirašant sutartį ir nepertraukiamai buvo vykdomas visą sutarties terminą. Ieškovei vėluojant atlikti darbus sutartyje numatytais terminais, atsakovė ir toliau užtikrino nepertraukiamą statybinių medžiagų tiekimą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl medžiagų trūkumo ar jų kokybės. Byloje nesant įrodymų apie ieškovės atsakomybę dėl darbų atlikimo terminų praleidimo šalinančias aplinkybes, nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus dėl atsakovės kaltės.

13.6. Atsakovė dar ieškovei vykdant darbus akcentavo darbų trūkumus. Trūkumai buvo fiksuojami ir statybos darbų žurnaluose, kuriuos atsakovei buvo atsisakyta pateikti. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl šių dokumentų išreikalavimo nurodydamas, kad pareiga teikti įrodymus tenka šalims. Tačiau ieškovei nepateikus įrodymų apie kokybiškai atliktus darbus, teismas, nurodytą aplinkybę turėjęs vertinti kaip neįrodytą, pažeisdamas lygiateisiškumo principą, priėmė ieškovei palankų sprendimą.

13.7. Teismas be pagrindo ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo aktus pripažino galiojančiais, kadangi šiuose aktuose nėra ieškovės žymų apie atsakovės atsisakymą aktus pasirašyti.

Atsiliepimas

2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t., b. l. 24–30) prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, jog darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovės argumentai dėl nekokybiškai atliktų darbų neatitiko tikrovės. Pagrindiniai užsakovai, kurie buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, neturėjo ieškovei jokių priekaištų dėl darbų kokybės. Atsakovė netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą, įrodymus į bylą teikė ne laiku, taip pat teikė didelės apimties įrodymus, kurių dalis (pvz., dalis į bylą pateiktų važtaraščių) buvo nesusiję su byla. Ieškovė įrodymus susistemino ir teismui pateikė aiškią išklotinę, iš kurios matyti, kad medžiagų tiekimas nebuvo vykdomas skandžiai. Iš teismui pateiktų prekių pristatymo žiniaraščių matyti, kad medžiagos buvo tiekiamos padrikai. Iš šių dokumentų galima daryti išvadą, kad šalys sutarties dalimi, kuri nustato darbų atlikimo terminus, nesivadovavo. Pasinaudodama aplinkybe, kad darbai buvo vykdomi skirtinguose objektuose, atsakovė bando suklaidinti teismą, nuslėpdama duomenis apie papildomų darbų užsakymą. Tą patvirtinta ir didesnė, nei nurodyta sutartyje, bendra darbų vertė. Be to, buvo vykdomi ne tik fasadų, bet ir vidaus apdailos darbai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ragino atlikti darbus ar ištaisyti konkrečius defektus objekte (duomenys neskelbtini). Aktai Nr. 15 ir 20 pateikti ne už statybos darbus, bet už transportavimo paslaugas bei pastolių nuomą, todėl atsisakymas apmokėti pagal juos išrašytas sąskaitas dėl darbų trūkumų yra nepagrįstas. Objekte (duomenys neskelbtini) darbai buvo pradėti bendru susitarimu, tačiau, atsakovei nevykdant atsiskaitymų kituose objektuose, buvo sustabdyti, už faktiškai atliktus darbus pateiktas aktas Nr. 21. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad užsakovės pretenzijos buvo reiškiamos dėl ieškovės atliktų darbų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo: nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria teismas patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, atsakovė nekelia klausimo dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo. Priešieškiniu atsakovė reikalavo taikyti ieškovei netesybas už vėlavimą atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini). Į bylą buvo pateikti duomenys apie kalendorinį darbų atlikimo grafiką (3 t., b. l. 56), ieškovės pretenzijos dėl nepateiktų darbams atlikti reikalingų brėžinių, poreikio atlikti papildomus darbus bei savalaikio objekto neperdavimo (1 t., b. l. 14–15), duomenys apie statybinių medžiagų pristatymą (2 t., b. l. 116–160; 3 t., b. l. 3–54, 95–98), taip pat apie darbų perdavimą pasibaigus sutartyje nustatytam terminui (1 t., b. l. 28–29) bei šalių susirašinėjimo dėl vėlesnio darbų perdavimo medžiaga (1 t., b. l. 16–22, 25, 45, 100). Įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek nereguliarus medžiagų tiekimas, tiek vėlavimas pateikti darbams atlikti reikalingus brėžinius bei poreikis atlikti papildomus darbus nulėmė tai, jog darbai nebuvo laiku atlikti ne dėl ieškovės kaltės. Priešieškiniu atsakovė taip pat reikalavo priteisti jai iš ieškovės 300 Eur nuostolių atlyginimą nurodydama, kad objekto (duomenys neskelbtini) užsakovė už netinkamą įsipareigojimų vykdymą ir netvarką objekte skyrė atsakovei baudą (1 t., b. l. 112–117; 2 t., b. l. 14–72). Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis bei užsakovės UAB „Merko statyba“ paaiškinimą (3 t., b. l. 90), kad subrangovę atsakovė pasitelkė savavališkai, bauda buvo skirta už visą objektą, bet ne atskirus jame atliekamus darbus, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo. Kadangi šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniu skundu neginčijamos, aptariamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalyje) ir dėl su ja susijusių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.

5. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovė, kaip subrangovė, sutarčių su atsakove, kaip generaline rangove, pagrindu vykdė statybos darbus keturiuose objektuose:

17.1. Objekte (duomenys neskelbtini) darbai buvo vykdomi 2017 m. balandžio 18 d. Statybos rangos sutarties Nr. 17/04/18 (1 t., b. l. 101–103) pagrindu. Nors sutarties 2.1 punkte nurodyta darbų kaina – 900 Eur, šalys teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad darbų buvo atlikta už 1 200 Eur, darbus atsakovė priėmė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas (3 t., b. l. 99–101) ir atsakovės atliktus mokėjimus (1 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 88–89) bei mokėjimų detalizacijos (3 t., b. l. 55), aptariamos sutarties pagrindu darbai buvo perduoti aktais Nr. 2 ir 4, už juos apmokėta 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. pavedimais. Kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, patvirtino ir su atsakove sutartį dėl darbų atlikimo sudariusi užsakovė UAB „Elsis“ (3 t., b. l. 117).

17.2. Objekte (duomenys neskelbtini) darbai buvo vykdomi 2017 m. kovo 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. 17/03/06 (1 t., b. l. 10–13, 75–78) pagrindu. Nors sutarties 2.1 punkte buvo nurodyta, kad preliminarus darbų kiekis – 1 200 m², o preliminari kaina – 23 232 Eur, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog vykdant sutartį kilo poreikis atlikti papildomus darbus. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas (3 t., b. l. 99–101) bei mokėjimų detalizacijos (3 t., b. l. 55), taip pat atsakovės 2017 m. rugsėjo 5 d. rašto (1 t., b. l. 20) turinio, atsakovė pripažino ieškovės vykdant aptariamą sutartį atliktus darbus, nurodytus aktuose Nr. 1, 3, 7, 8, 13, 14. Bendra darbų kaina be PVM pagal šiuos aktus sudaro 28 086,68 Eur (5 680 Eur + 5 530 Eur + 8 253,64 Eur + 1 732,50 Eur + 1 847,04 Eur + 5 043,50 Eur). Šią medžiagą palyginus su duomenimis apie atsakovės atliktus mokėjimus (1 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 88–89) akivaizdu, kad laikotarpiu iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė 8 mokėjimais pervedė ieškovei 29 286,68 Eur (3 000 Eur + 3 580 Eur + 5 830 Eur + 3 000 Eur + 5 000 Eur + 1 986,14 Eur +5 043,50 Eur + 1 847,04 Eur). Iš šios sumos atėmus 1 200 Eur, sumokėtų pagal nutarties 17.1 punkte aptartą sutartį, gaunama būtent 28 086,68 Eur, kas patvirtina atsiskaitymą už pagal aptariamą sutartį ieškovės atliktus ir atsakovės aukščiau nurodytais aktais priimtus darbus. Tiek ieškinio reikalavimų turinys, tiek ir atsakovės procesinė pozicija leidžia spręsti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog vykdydama savo įsipareigojimus atsakovė ieškovei turėjo pervesti darbų kainą be PVM (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnis). Nors ieškovė nurodė, kad aptariamame objekte buvo atlikti ir darbai, nurodyti aktuose Nr. 15 ir 16, kaip matyti iš akto Nr. 15 (1 t., b. l. 26–27) turinio, jis išrašytas kitam objektui. Šią aplinkybę ieškovė pripažino atsiliepime į apeliacinį skundą. Kartu teismas pažymi, kad, kaip nurodė atsakovė, už akte Nr. 16 (1 t., b. l. 28–29) įvardintus darbus, kuriuos atsakovė priėmė ir kurių vertė be PVM sudaro 594 Eur, yra atsiskaityta atsakovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. atliktu 3 000 Eur mokėjimu (1 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 55, 88–89). Ieškovė su tokia pozicija nesutiko nurodydama, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimas atliktas avansu apmokant už darbus, kurie vėliau atsakovei buvo perduoti aktu Nr. 19, o už darbus, nurodytus akte Nr. 16, atsakovė neatsiskaitė. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų aktų Nr. 18 ir 20 (1 t., b. l. 30–31, 34–35) turinio, ieškovė nurodo aptariamame objekte atlikusi darbų, kurių vertė be PVM sudaro 7 525,72 Eur (7 315,72 Eur + 210 Eur), kuriuos atsakovė atsisako priimti.

17.3. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė su atsakove buvo pasiekę žodinį susitarimą dėl statybos darbų vykdymo objekte (duomenys neskelbtini). Kad darbai šiame objekte buvo pradėti vykdyti, bet, kilus ginčams tarp šalių, nebuvo tęsiami, patvirtina į bylą pateikta šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga (1 t., b. l. 46–47, 118). Už šiame objekte atliktus darbus ieškovė pateikė atsakovei aktą Nr. 21 (1 t., b. l. 36–37) 828 Eur be PVM sumai, kurį atsakovė atsisakė priimti.

17.4. Į bylą taip pat pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 105–108, 111), kurie patvirtina, kad 2017 m. birželio mėn. šalys tarėsi dėl statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini) (kai kuriuose dokumentuose nurodoma (duomenys neskelbtini)) atlikimo. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 12–13 d. elektroninio susirašinėjimo medžiagos (1 t., b. l. 40–41, 109–110), ieškovė kėlė klausimą dėl objekte numatytų papildomų darbų bei įkainių, už kuriuos darbai atliekami, o atsakovė pripažino, kad darbai yra įpusėję. Klausimas dėl sutarties pasirašymo buvo derinamas ir 2017 m. rugpjūčio 2–6 d. (1 t., b. l. 42–44). Už šiame objekte atliktus darbus ieškovė pateikė atsakovei aktą Nr. 19 (1 t., b. l. 32–33) 6 291,71 Eur be PVM sumai, kurį atsakovė atsisakė priimti. Ieškovė nurodė, kad dalis darbų kainos buvo apmokėta avansu atsakovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. atliktu 3 000 Eur mokėjimu (1 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 55, 88–89). Atsakovė su tokia pozicija nesutiko, pažymėdama, kad darbai nepriimti, todėl pareigos už juos mokėti nėra, taip pat akcentuodama, kad dalis 2017 m. rugpjūčio 4 d. sumokėtos 3 000 Eur sumos buvo skirta apmokėti už darbus, nurodytus akte Nr. 16 (žr. nutarties 17.2 punktą), o taip pat už šiame punkte nurodytam objektui priskirtas 275 Eur be PVM transportavimo išlaidas, nurodytas akte Nr. 15 (1 t., b. l. 26–27).

6. Apibendrindama nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės ieškovei pervesta 29 286,68 Eur suma buvo skirta apmokėti aktuose Nr. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 13, 14 nurodytus ieškovės objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdytus darbus. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar pagrįstai buvo išrašyti aktai Nr. 18, 20 (abu objekte (duomenys neskelbtini)), 19 (objekte (duomenys neskelbtini)) ir 21 (objekte (duomenys neskelbtini)), taip pat dėl to, ar atsakovė atsiskaitė pagal aktus Nr. 15 (objekte (duomenys neskelbtini)) ir 16 (objekte (duomenys neskelbtini)) ir kuriems darbams apmokėti turėtų būti panaudoti atsakovės ieškovei papildomai pervesti 3 000 Eur.

7. Nepriimdama aktuose Nr. 18 ir 20 (objekte (duomenys neskelbtini)) nurodytų darbų atsakovė akcentuoja dvi aplinkybes: pirma, kad darbai atlikti su trūkumais, kurių ieškovė nepašalino; antra, kad į aktus įtrauktas pastolių nuomos mokestis, dėl kurio šalys nesitarė. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepaneigiančius skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Kaip matyti iš akto Nr. 20 (1 t., b. l. 34–35) turinio, jame numatyta pastolių nuoma 2017 m. rugpjūčio mėn., kurios vertė – 210 Eur be PVM. Tokia pati pastolių nuomos vertė už 2017 m. liepos mėn. įtraukta į aktą Nr. 18 (1 t., b. l. 30–31). Nesutikdama su šių sumų įtraukimu į atliktų darbų aktus atsakovė nurodė, kad šalys nebuvo taręsi dėl pastolių nuomos, atsakovė privalėjo atsiskaityti už pastolių įrengimą, o pačiais pastoliais privalėjo pasirūpinti ieškovė. Įvertinusi šiuos atsakovės argumentus teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

20.1. Kaip minėta nutarties 17 punkte, objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbai buvo vykdomi nesant rašytinių sutarčių, net ir šalių pasirašytų sutarčių dėl objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo atliekami papildomi, sutartyse nenurodyti darbai (pvz., objekte (duomenys neskelbtini) buvo atlikti didesnės apimties darbai, objekte (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi ne tik fasado, bet ir vidaus apdailos darbai ir pan.). Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti atsakovės darbų vadovas Š. S. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 40 sek. iki 1 val. 17 min. 40 sek.) bei gamybos vadovas V. K. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 30 sek. iki 1 val. 36 min. 50 sek.). Liudytojas Š. S. taip pat patvirtino, kad žodžiu buvo susitarta dėl į aktą Nr. 18 įtrauktų plėvelės montavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo numatyti sutartyje, bei dėl į aktą Nr. 15 įtrauktų transportavimo paslaugų teikimo objekte (duomenys neskelbtini) (ieškovei sutikus savo transportu atsivežti į objektą reikalingas medžiagas), kurias atsakovė priėmė. Dėl nurodytos priežasties atsakovės argumentas, kad ji neprivalo apmokėti už pastolių nuomą vien dėl to, jog tai nenumatyta šalių pasirašytoje sutartyje, vertintinas kaip nepagrįstas.

20.2. Nors 2017 m. kovo 10 d. statybos rangos sutarties (1 t., b. l. 10–13) 5.7 punkte buvo nurodyta, kad už pastolius yra atsakinga ieškovė, kuriai atsakovė sumoka tik už pastolių įrengimą (sutarties 2.1 punktas), kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės darbų vadovas K. L. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 2 min. 20 sek. iki 50 min. 45 sek.), pastolių nuomos kaina į aktus buvo įtraukiama dėl to, kad ieškovė atsakovės prašymu paliko pastolius objekte, jog atsakovė galėtų tęsti darbus, dėl kurių sutartis su ieškove nebuvo sudaryta. Kitaip tariant, objekte buvo ieškovės pastoliai, kuriais atsakovė už užmokestį toliau naudojosi savo poreikiams. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino atsakovės darbų vadovas Š. S. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 40 sek. iki 1 val. 17 min. 40 sek.), papildomai nurodydamas, kad dėl papildomų darbų ar paslaugų visada buvo tariamasi žodžiu.

20.3. Aplinkybę, kad į aktus pastolių nuomos kaina buvo įtraukiama su atsakovės žinia, patvirtina ir į bylą pateikta 2017 m. rugpjūčio 16 – 25 d. elektroninio susirašinėjimo medžiaga (1 t., b. l. 46 – 49, 82), iš kurios matyti, kad, ieškovei pateikus derinti aktą Nr. 18, atsakovė iškėlė klausimą dėl putplasčio kiekio. Reaguodama į pretenziją ieškovė pakoregavo aktą. Jokių pretenzijų dėl pastolių nuomos kainos įtraukimo į aktą atsakovė nereiškė.

9. Apibendrindama nutarties 20 punkte aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti pastolių nuomos kainos įtraukimo į aktus pagrįstumu nėra pagrindo. Ši išvada kartu leidžia vertinti kaip nepagrįstą atsakovės atsisakymą priimti aktą Nr. 20, į kurį įtraukta vien tik pastolių nuomos kaina. Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos (1 t., b. l. 49), šis aktas buvo pateiktas atsakovei, kuri, nenurodydama jokių motyvų, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies, 2017 m. kovo 10 d. sutarties 4.3 punkto reikalavimus, aktą atsisakė patvirtinti, kas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui aktą vertinti kaip ieškovės pasirašytą vienašališkai ir sukuriantį atsakovei pareigą atsiskaityti.

10. Įvertinusi atsakovės argumentus, kad akte Nr. 18 nurodyti darbai nebuvo priimti dėl to, jog jie buvo atlikti nekokybiškai, teisėjų kolegija pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

22.1. Atsakovė neginčijo ieškovės akte Nr. 18 nurodytų darbų kiekių. Kaip minėta nutarties 20.3 punkte, šiuos kiekius šalys derino 2017 m. rugpjūčio 16 – 25 d. elektroninio susirašinėjimo metu (1 t., b. l. 46 – 49, 82), atsižvelgdama į atsakovės atstovo pastabas ieškovė aktą patikslino. Jokių įrodymų, kad faktiškai buvo atlikta mažiau darbų, nei nurodyta akte, atsakovė neteikė.

22.2. Liudytojais apklausti atsakovės darbų vadovas Š. S. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 40 sek. iki 1 val. 17 min. 40 sek.) bei gamybos vadovas V. K. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 30 sek. iki 1 val. 36 min. 50 sek.) patvirtino, kad ieškovei nebuvo teikiami rašytiniai defektų aktai, kurie leistų spręsti, kad konkrečiame ieškovės pateiktame darbų atlikimo akte nurodyti darbai yra atlikti nekokybiškai.

22.3. Nors atsakovė teikė į bylą susirašinėjimo su užsakove medžiagą (1 t., b. l. 80–81, 83–87), kurioje akcentuojami objekte atliktų darbų trūkumai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad darbus, kurių trūkumai užfiksuoti, atliko būtent ieškovė. Kaip matyti iš liudytojo Š. S. parodymų (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 40 sek. iki 1 val. 17 min. 40 sek.), atsakovė nebuvo generalinė rangovė objektuose, darbus vykdydavo ir kiti rangovai, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovei buvo perduodami visi darbai ir pati atsakovė ar jos iniciatyva kiti asmenys jokių darbų tuose pačiuose objektuose nevykdė. Be to, liudytojas Š. S. taip pat pripažino, kad prieš priimant didžiąją dalį ieškovės teiktų aktų buvo konstatuojami trūkumai, kuriuos atsakovė vėliau šalindavo. Iš atsakovės susirašinėjimo su užsakove medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad buvo nustatyti būtent aktu Nr. 18 perduodamų darbų, o ne darbų, kurie buvo priimti ankstesnių aktų pagrindu, ar kitų subjektų vykdytų darbų trūkumai. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad nebuvo pašalinti užsakovės atsakovei įvardinti trūkumai, nėra pagrindo.

22.4. Priešingai, Š. S. teismui patvirtino, kad visi trūkumai yra pašalinti ir objektas perduotas užsakovei, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti, kas trūkumus šalino. Liudytojas V. K. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 30 sek. iki 1 val. 36 min. 50 sek.) taip pat patvirtino, kad trūkumai, susiję su sienos nelygumais, nebuvo šalinami, užsakovas, nors ir nepatenkintas darbų kokybe, juos priėmė. Nors liudytojas taip pat tvirtino, kad smulkius trūkumus šalino atsakovės darbuotojai, į bylą nebuvo pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, net jeigu ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokia buvo trūkumų šalinimo kaina, t. y. kad ši kaina buvo didesnė ar artima akte Nr. 18 nurodytų darbų kainai. Neįrodžiusi nurodytos aplinkybės atsakovė negali atsisakyti apmokėti už jai perduotų darbų rezultatą, ji tegali reikalauti sumažinti darbų kainą, savo poziciją grįsdama įrodymais apie su trūkumų šalinimu susijusius praradimus. Šios aplinkybės atsakovė neįrodinėjo.

11. Apibendrindama nutarties 22 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodomi trūkumai nebuvo tinkamai užfiksuoti atsakovei nesilaikant CK 6.694 straipsnio 4 dalies, 2017 m. kovo 10 d. sutarties 4.3 punkto reikalavimų, taip pat nefiksuojant, kokius trūkumus šalino ieškovė, ar atsakovė turėjo papildomų darbo ar finansinių sąnaudų, susijusių su trūkumų šalinimu, ir, jei taip, kokia tokių sąnaudų vertė. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti akte Nr. 18 užfiksuotų darbų atlikimą ir perdavimą atsakovei, o atsakovė nenuginčijo nei darbų kiekio ar kainos, nei jų kokybės.

12. Nepriimdama akte Nr. 19 (1 t., b. l. 32–33) nurodytų darbų objekte (duomenys neskelbtini), kurių vertė 6 291,71 Eur be PVM, atsakovė taip pat akcentavo, kad darbai atlikti nekokybiškai. Teisėjų kolegija pažymi keletą aptariamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių:

24.1. Kaip nurodė atsakovės darbų vadovas Š. S. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 40 sek. iki 1 val. 17 min. 40 sek.), aptariamą objektą sudarė keturi korpusai, atsakovė su ieškove tarėsi dėl darbų atlikimo korpusuose A ir D. Ši aplinkybė užfiksuota ir atsakovės su užsakove pasirašytoje sutartyje (2 t., b. l. 16–44), šalių nepasirašytame sutarties projekte (1 t., b. l. 105–108) bei susirašinėjimo medžiagoje (1 t., b. l. 40–44). Sutarties projekte taip pat nurodoma, kad bendras preliminarus darbų kiekis – 2 950 m². Kaip matyti iš akto Nr. 19 turinio, buvo nutinkuota 945,14 m². Kitų darbų taip pat buvo atlikta tik dalis: angokraščių tinkavimo – 32,47 m² iš 370 m², metalinių kampų – 223,97 m iš 1 610 m, armavimo – 29 m² iš 350 m². Kad buvo atlikta nedidelė darbų dalis, teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės gamybos vadovas V. K. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 30 sek. iki 1 val. 36 min. 50 sek.). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė aptariamame objekte atliko tik dalį darbų ir reikalavimą pareiškė tik dėl faktiškai atliktų darbų apmokėjimo.

24.2. Teikdama reikalavimą atsiskaityti už atliktus darbus ieškovė nurodė, kad visi akte Nr. 19 nurodyti darbai buvo atlikti korpuse A, akcentavo jokių darbų korpuse D nevykdžiusi. Atsakovė teikė teismui duomenis apie korpuse D atliktų darbų trūkumus, taip pat defektus, fiksuotus korpuso A bute Nr. 3 (1 t., b. l. 123–135). Jokių įrodymų apie tai, kad nurodytus darbus vykdė būtent ieškovė, į bylą nepateikta. Be to, pažymėtina, kad ieškovė darbus baigė 2017 m. rugpjūčio mėn., o trūkumai buvo fiksuojami 2018 m. sausio – vasario mėn., t. y. po to, kai, liudytojų Š. S. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 51 min. 40 sek. iki 1 val. 17 min. 40 sek.) bei V. K. (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 30 sek. iki 1 val. 36 min. 50 sek.) tvirtinimu, darbus tęsė atsakovės darbuotojai ir kitas atsakovės surastas subrangovas.

24.3. Kartu pažymėtina, kad po to, kai ieškovė pateikė atsakovei aktą Nr. 19 (1 t., b. l. 49), atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, defektinio akto neteikė, akcentavo ne darbų trūkumus, bet vėlavimą juos vykdyti. Šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga atskleidžia (1 t., b. l. 48–51, 88, 119–120), kad, kilus ginčui dėl atsiskaitymo už kituose objektuose vykdytus darbus, ieškovė stabdė įsipareigojimų vykdymą kol darbų atlikimas objekte (duomenys neskelbtini) bus įformintas sutartimi, o atsakovė reiškė pretenzijas dėl terminų nesilaikymo. Ne su darbų kokybe, bet būtent su vėlavimu laiku atlikti darbus, yra siejamas ir atsakovės į bylą pateiktas atsakovės nepasirašytas susitarimo su užsakove dėl darbų kainos mažinimo projektas (1 t., b. l. 121–122).

24.4. Kad atsakovės atsisakymas priimti darbus negalėjo būti susijęs su užsakovės reikalavimu sumažinti darbų kainą, patvirtina ir faktas, jog užsakovė siekė bendrą darbų kainą sumažinti ženkliai mažesne suma (4 980,39 Eur), nei ieškovės perduotų darbų kaina (6 291,71 Eur). Ši aplinkybė tik dar kartą atskleidžia atsakovės veiksmų atsisakant priimti darbus subjektyvumą. Aiškiai neįvardijusi konkrečių darbų trūkumų defektiniu aktu, atsakovė privalėjo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, o manydama, kad ieškovė savo veiksmais jai padarė žalos, reikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

13. Apibendrindama nutarties 24 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė vykdžiusi darbus objekte (duomenys neskelbtini), už kuriuos atsakovė privalo su ieškove atsiskaityti.

14. Nepriimdama akte Nr. 21 (1 t., b. l. 36–37) nurodytų darbų objekte (duomenys neskelbtini), kurių vertė 828 Eur be PVM, atsakovė taip pat akcentavo, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau į bylą nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad darbus nurodytame objekte ieškovė vykdė žodinio susitarimo pagrindu, taip pat dėl aplinkybės, jog darbai buvo nutraukti tarp šalių kilus nesutarimams. Tačiau ieškovei pateikus aktą už faktiškai atliktus darbus (1 t., b. l. 50), atsakovė tenurodė jo nepriimsianti dėl ieškovės neištaisomų darbų trūkumų, tokių trūkumų neįvardindama, defektinio akto nepateikdama (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Toks subjektyvus atsakovės elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas neteisėtu. Jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti tokios išvados pagrįstumu, atsakovė nepateikė.

15. Kartu atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių procesinius prašymus pažeidė lygiateisiškumo principą, ieškovei palankius įrodymus išreikalaudamas savo iniciatyva, o atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkindamas. Šį argumentą teismas vertina kaip formalų, negalintį turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jos galimybės teikti į bylą įrodymus buvo suvaržytos, kartu su apeliaciniu skundu neteikė teismui jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo į bylą ir tokių įrodymų tyrimo (CPK 314 straipsnis).

16. Apibendrindama nutarties 19–27 punktuose aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė įrodė atlikusi aktuose Nr. 18, 19, 20, 21 nurodytus 14 645,43 Eur (7 315,72 Eur + 6 291,71 Eur + 210 Eur + 828 Eur) be PVM vertės darbus (paslaugas), kurių atsakovė nepagrįstai nepriėmė. Prie šios sumos pridėjus aktuose Nr. 15 ir 16 nurodytų darbų vertę – 869 Eur (275 Eur + 594 Eur) be PVM, gaunama 15 514,43 Eur (14 645,43 Eur + 869 Eur) be PVM suma, iš kurios atėmus atsakovės ieškovei 2017 m. rugsėjo 4 d. sumokėtus 3 000 Eur (1 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 55, 88–89) gaunama pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atitinkanti 12 514,43 Eur suma (15 514,43 Eur – 3 000 Eur), kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl 685,03 Eur delspinigių ieškovei iš atsakovės priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, sutikdamas su ieškinyje pateikta delspinigių apskaičiavimo detalizacija, aiškiai nurodė, kokiu pagrindu delspinigiai skaičiuojami, taip pat koks yra delspinigių dydis ir vėlavimo atsiskaityti laikotarpis. Tiek ieškovė ieškinyje, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad delspinigiai buvo skaičiuojami 2017 m. kovo 10 d. sutarties pagrindu.

18. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota nutarties 17 punkte, 2017 m. kovo 10 d. sutartis buvo sudaryta dėl objekto (duomenys neskelbtini). Rašytinio susitarimo dėl objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalys nesudarė, kartu neįformindamos ir susitarimo dėl sutartinių netesybų taikymo. Dėl nurodytos priežasties nebuvo teisinio pagrindo taikyti netesybas už vėlavimą atsiskaityti už aktuose Nr. 15, 19 ir 21 nurodytus darbus. Be to, kaip minėta nutarties 20 punkte, aktas Nr. 20 buvo išrašytas už pastolių nuomą, kuri taip pat nebuvo aptarta 2017 m. kovo 10 d. sutartyje, dėl jos šalys susitarė žodžiu, todėl spręsti, kad už vėlavimą apmokėti akte nurodytą sumą atsakovei gali būti taikomos sutartinės netesybos, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie akte Nr. 18 nurodytą 210 Eur be PVM sumą už pastolių nuomą.

19. Vertindama sąlygų priteisti ieškovei iš atsakovės netesybas už vėlavimą apmokėti už aktuose Nr. 16 ir 18 nurodytus darbus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiam klausimui spręsti yra aktualus tarp šalių kilęs ginčas dėl to, kuriems darbams apmokėti turėtų būti panaudoti atsakovės ieškovei 2017 m. rugpjūčio 4 d. papildomai pervesti 3 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad aptariamas mokėjimas buvo atliktas avansu pervedant lėšas už objekte (duomenys neskelbtini) vykdytus darbus, todėl ieškovė nurodytą sumą užskaitė kaip dalinį akte Nr. 19 nurodytų darbų apmokėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta.

20. Vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 4 d. atlikdama 3 000 Eur mokėjimą atsakovė nenurodė jo paskirties (1 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 88–89). Nors ieškovė tvirtino, kad buvo atliktas avansinis mokėjimas už objektą (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, atlikdama mokėjimą atsakovė jau buvo priėmusi aktą Nr. 15 (1 t., b. l. 26–27), susijusį su aptartu objektu, todėl spręsti, kad pagal šį aktą atsakovė nėra atsiskaičiusi, teismas neturėjo pagrindo. Atliekant mokėjimą buvo priimtas ir aktas Nr. 16 (1 t., b. l. 28–29). Atsiskaitymo pagal šį aktą terminas buvo suėjęs 2017 m. liepos 31 d., todėl sutartinius delspinigius ieškovė galėjo skaičiuoti už 4 dienas (594 Eur * 0,05 proc. * 4 = 1,19 Eur). Be to, skirtingai nei nurodoma ieškovės ieškinyje pateiktame delspinigių apskaičiavime, aktas Nr. 18 už iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atliktus darbus, buvo išrašytas ne 2017 m. liepos 18 d., bet 2017 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., b. l. 31). Be to, kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos (1 t., b. l. 49), aktas 2017 m. rugpjūčio 23–25 d. buvo tikslinamas, sumažinant jame nurodytą darbų kiekį. Dėl nurodytos priežasties spręstina, kad atsakovės pareiga pagal šį aktą atsiskaityti buvo pradelsta 2017 m. rugpjūčio 30 d. Kadangi aktai Nr. 19, 20 ir 21 elektroniniu paštu buvo pateikti vėliau (1 t., b. l. 49), ieškovė iš atsakovės gautą sumą (3 000 Eur – 275 Eur (pagal aktą Nr. 15) – 594 Eur (pagal aktą Nr. 16) = 2 131 Eur) privalėjo įskaityti kaip dalinį mokėjimą pagal aktą Nr. 18, o už likusią sumą (7 315,72 Eur – 2 131 Eur = 5 184,72 Eur) delspinigius galėjo skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. (už 74 dienas) (5 184,72 Eur * 0,05 proc. * 74 = 191,83 Eur). Bendra delspinigių suma, kurios pagrįstumą ieškovė įrodė, sudaro 193,02 Eur (1,19 Eur + 191,83 Eur). Kitą ieškinio reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas patenkino nesant tam jokio teisinio pagrindo. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kadangi ieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamo žyminio mokesčio suma turėjo būti apskaičiuota už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį: (12 514,43 Eur + 193,02 Eur) * 3 proc. = 381,22 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtent tokia ieškovės už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 7) dalis priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis). Be to, ieškovė pateikė prašymą priteisti jos turėtų 2 226,40 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 134–145). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės naudai buvo priimtas sprendimas dėl 492,01 Eur (13 199,46 Eur ieškinio reikalavimų suma – 12 707,45 Eur patenkintų ieškinio reikalavimų suma) reikalavimų dalies iš bendros byloje pareikštų 25 440,16 Eur (13 199,46 Eur ieškinio reikalavimų suma + 12 240,70 Eur priešieškinio reikalavimų suma) reikalavimų sumos arba 1,93 proc. (492,01 Eur / 25 440,16 Eur * 100 proc.). Todėl atsakovė turi teisę į 42,97 Eur (2 226,40 Eur * 1,93 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, priešpriešines bylinėjimosi išlaidų sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamo žyminio mokesčio suma mažinama iki 338,25 Eur (381,22 Eur – 42,97 Eur).

22. Atsižvelgiant į nurodytą proporciją mažintina ir iš atsakovės valstybei priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo suma: 29,06 Eur * 98,07 proc. = 28,50 Eur (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės jai tenkanti išlaidų suma nepriteisiama, kadangi neviršija įstatyme nustatyto minimalaus 3 Eur dydžio.

23. Spręsdama bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimą teisėjų kolegija pažymi, kad už patenkintą skundo reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas taip: 492,01 Eur * 3 proc. * 75 proc. = 11,07 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ši atsakovės sumokėto žyminio mokesčio (4 t., b. l. 15) dalis priteisiama atsakovei iš ieškovės. Be to, atsakovei priteisiama ir patenkintiems skundo reikalavimams proporcinga atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese suma (4 t., b. l. 16–17): 726 Eur / 13 199,46 Eur * 492,01 Eur = 27,06 Eur. Iš viso atsakovei priteisiamas 38,13 Eur (11,07 Eur + 27,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

24. Iš atsakovės valstybei priteisiama teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, suma apskaičiuojama taip: 14,59 Eur / 13 199,46 Eur * 12 707,45 Eur = 14,05 Eur (CPK 96 straipsnis). Kita išlaidų dalis iš ieškovės nepriteisiama, kadangi neviršija teisės aktuose nustatytos minimalios 3 Eur ribos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Velsta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „Mureka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą delspinigių sumą sumažinti iki 193,02 Eur (šimto devyniasdešimt trijų eurų 3 ct), o žyminio mokesčio sumą – iki 338,25 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 25 ct).

Valstybei iš atsakovės mažosios bendrijos „Mureka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą sumažinti iki 28,50 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 50 ct).

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Mureka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velsta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,13 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės mažosios bendrijos „Mureka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,05 Eur (keturiolikos eurų 5 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasAlbina Rimdeikaitė