- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-1956-579/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00406-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-11-11, pabaiga – 2018-11-11.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-395 nutarta nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, nuteistajam neatlikus 4 metų 2 mėnesių (Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2014-09-11) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su griežčiausia galima priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, neatsižvelgė į šeiminę padėtį ir jo psichologinę būseną. Nuteistasis teigia suprantantis padaryto nusikaltimo sunkumą, sukeltas pasekmes ir bausmės nesiekia išvengti, priešingai, paleistas lygtinai, jis toliau laisvėje atliks bausmę, tačiau galės dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, taip pat galės tinkamai resocializuotis į visuomenę, padės išlaikyti vaikus, kuriais šiuo metu žmona rūpinasi viena. A. S. skunde prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog jis savo vaikų nematė jau penkis metus. Vaikai, kurių jis susilaukė su buvusia sugyventine, nuo mažų dienų gyveno (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, kadangi juos paliko jų motina. Šiuo metu vaikus augina nuteistojo dabartinė žmona, tačiau jai vienai su keturiais vaikais labai sunku. Nuteistasis labai išgyvena, kad nemato savo vaikų, bijo dar kartą prarasti šeimą ir mano, kad į šias sunkias šeimines aplinkybes turi būti atsižvelgiama.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas). Šią smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas anksčiau tris kartus teistas, iš jų du kartus – už smurtinius nusikaltimus (teistumas išnykęs). Bausmės atlikimo metu jis taip pat nesugebėjo laikytis režimo reikalavimų – tris kartus pažeidė nustatyto elgesio taisykles ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, dar tris kartus už pažeidimus nuobaudos neskirtos, apsiribojant A. S. elgesio svarstymu. Nors paskirtos nuobaudos jau negalioja, tačiau šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra vidutinė ir jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika vis dar išlieka artima vidutinei, rodo didesnį A. S. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nustatyta, kad nuteistojo riziką nusikalsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu didina problemos, susijusios psichoaktyvių medžiagų vartojimu (neigia alkoholio vartojimo problemą, tačiau nusikaltimas padarytas apsvaigus, pataisos įstaigoje buvo baustas už alkoholio vartojimą), ir dėl to iškylantys elgesio sunkumai (impulsyvumas), nusikalstamo elgesio istorija (dabartinis nusikaltimas yra nusikalstamo modelio dalis), apsunkinta A. S. finansinė padėtis bei jo emocinė gerovė (pataisos namuose save žalojo, norėdamas pasiekti asmeninių tikslų).
Aukštesnysis teismas išdėstytas aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus ir nenusikalstamo A. S. elgesio laisvėje, šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo skundo argumentai dėl sunkios šeiminės padėties, jo sutuoktinei vienai išlaikant keturis vaikus, nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis, dirbdamas pataisos įstaigoje, turi realias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės bausmę ir yra pasiruošęs išeiti į laisvę, kadangi teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą vertina savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. S. neatliktos bausmės dalis – daugiau nei 4 metai (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų), dar labai didelė. Nors A. S. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, buvo skatintas, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus iš dalies teigiamą nuteistojo asmenybę, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog jis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik bausmę atliekant ir realiai patiriant neigiamus padarinius dėl kaltininko neteisėtų veikų. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos nuteistojo probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Šiuo atveju, įvertinus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali jam ir kitiems asmenims suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.