- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- R-143-4-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 122 ,,Dėl atsisakymo registruoti Lietuvos Respublikos pilietę D. Š. kandidate į Seimo narius 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimuose“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau - Seimo rinkimų įstatymas) 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 3 dalimi ir 39 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsniu, nusprendė atsisakyti registruoti Lietuvos Respublikos pilietę pareiškėją D. Š. kandidate į Seimo narius vienmandatėje Mažeikių rinkimų apygardoje Nr. 38 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimuose, nes jos pateikti pareiškiniai dokumentai neatitiko Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1870 redakcijos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad būti kandidatu į Seimo narius ,, <...> jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 4 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, 56 straipsniui; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 122 ,,Dėl atsisakymo registruoti Lietuvos Respublikos pilietę D. Š. kandidate į Seimo narius 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimuose“ ir įpareigoti atsakovą įregistruoti ją kandidate į Seimo narius vienmandatėje Mažeikių rinkimų apygardoje Nr. 38.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, atsisakydamas ją registruoti, pažeidė jos teisę būti kandidate į Seimo narius vienmandatėje apygardoje ir teisėtus interesus, jog rinkimai vyks demokratiškai, lygiateisiškai, be diskriminacijos. Pažymi, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. Mažeikių rinkimų apygardos Nr. 38 komisijai pateikė pareiškinius dokumentus ir tą pačią dieną jai buvo išduoti ją remiančių piliečių deklaravimo lapai. Per nustatytą laiką ji surinko 1203 jos išsikėlimą remiančių piliečių parašus ir 2008 m. rugsėjo 2 d. įteikė Mažeikių rinkimų apygardos Nr. 38 komisijai. Apygardos rinkimų komisija 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniu nutarimu nutarė įskaičiuoti tik 968 parašus ir siūlyti Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai neregistruoti jos kandidate į Seimo narius. Tokį apygardos rinkimų komisijos sprendimą 2008 m. rugsėjo 5 d. apskundė atsakovui, motyvuodama, kad apygardos rinkimų komisija nepagrįstai atmetė piliečių parašus, nurodydama, kad už juos pasirašė kitas asmuo, nes tokią išvadą padarė komisijos nariai, neturintys specialių žinių ir negalintys nustatyti rašysenos autentiškumo, be to, neįformino patikrinimo akto. Pareiškėjos nuomone, atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė nenagrinėjęs jos skundo. Teigia, kad reikalavimas vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu surinkti vieną tūkstantį tos apygardos rinkėjų remiančių parašų yra neteisėtas, nes toks reikalavimas nenumatytas Konstitucijos 56 straipsnyje, nustatančiame reikalavimus kandidatui į Seimo narius. Pagal Konstitucijos 7 straipsnį, negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Atsakovas neatsižvelgė, kad pažeidžiamas visuotinumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, nes rinkimų institutas susideda ne tik iš teisės balsuoti ar teisės kandidatuoti, bet ir iš teisės siūlyti (kelti) kandidatus. Be to, atsakovas neatsižvelgė, jog pažeidžiamas lygybės principas, įtvirtintas Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnyje, kadangi kandidatams, keliamiems politinių partijų vienmandatėse apygardose, sudaromos palankesnės sąlygos būti iškeltiems, nes politinėms partijoms nekeliamas reikalavimas surinkti jų kandidatą remiančių vieną tūkstantį tos apygardos rinkėjų parašų. Pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, kada parašai neįskaičiuojami, bet nenumatyta tokia sąlyga, kad duomenys surašyti kito asmens, o atsakovas nepaneigė parašų autentiškumo. Pareiškėja teigia, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją sukonkretinti ir detalizuoti Konstitucijos nuostatas, taip pat teisiškai reguliuoti santykius, kurie expressis verbis joje nėra reguliuojami, tačiau ši diskrecija negali paneigti Konstitucijos 34, 55, 56 straipsniuose nustatyto reguliavimo dėl teisės būti kandidatu. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad remiantis 2008 m. rugsėjo 11 d. rinkėjų, parėmusių D. Š. išsikėlimą kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius Mažeikių rinkimų apygardoje Nr. 38, parašų, atitinkančių Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, skaičiavimo aktu iš viso įskaičiuotini 936 parašai iš 1203, todėl nuspręsta atsisakyti registruoti pareiškėją kandidate į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje (Seimo rinkimų įstatymo 37 str. 1 d. 2 p., 38 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Skundas atmestinas.
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji iš esmės neginčija atsakovo 2008 m. rugsėjo 11 d. akto (b. l. 5) išvadų pagrįstumo fakto aspektu, t. y. neginčija, kad šiame akte nurodyti 267 surinktų jos išsikėlimą kandidate į Seimo narius parėmusių asmenų parašai padėti šiame akte nurodytu būdu. Pareiškėjos teigimu, tik 97 (iš minėtų 267) rinkėjų parašai Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu atsakovo buvo neįskaičiuoti nepagrįstai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies taikymo prasme kolegijos nagrinėtinas teisės taikymo klausimas, t. y. klausimas dėl Seimo rinkimo įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo, taip pat pareiškėjos keliamas klausimas dėl šių (pareiškėjos nurodytų) nuostatų neatitikimo Konstitucijai.
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 38 straipsnio 3 dalies aiškinimo
Šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai (įstatymo pavidalu) reglamentuojami specialiomis Seimo rinkimo įstatymo normomis – 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 38 straipsnio 3 dalimi. Todėl, sprendžiant klausimą dėl šių teisės normų taikymo yra būtina pateikti jų aiškinimą.
Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1490 redakcija) nustatyta, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje (2005-11-17 įstatymo Nr. X-397 redakcija) nurodyta, kad apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per tris dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, pats arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, - ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas juos patikrina. Apygardos rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.
Aiškindama sąsają tarp nurodytų teisės normų, kolegija pažymi, kad pirmoje iš jų yra nustatytas apygardos rinkėjo parašo (tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietis išsikelia kandidatu į Seimo narius) institutas ir jo teisinė reikšmė tolimesniame kandidatų į Seimo narius kėlimo procese. Antroje normoje nustatyti reikalavimai, skirti užtikrinti Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto parašo tinkamumą jo patikimumo aspektu (tikrosios rinkėjo valios dėl išsikėlusio kandidatu į Seimo narius asmens parėmimo išreiškimo ir principo „vienas rinkėjas – vienas balsas“ laikymosi) bei paties rinkėjo kaip minėto parašo davėjo subjekto tinkamumą (paremti asmens išsikėlimą kandidatu į Seimo narius konkrečioje rinkimų apygardoje turi teisę tik tos apygardos rinkėjas). Tokį svarstomų teisės normų aiškinimą, kolegijos manymu, patvirtina Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, parašų rinkimo lape pats turi įrašyti (išskyrus šiai administracinei bylai neaktualius atvejus, kai pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali tai padaryti) visus šioje straipsnio dalyje išvardintus duomenis apie save ir šiuos duomenis patvirtinti savo parašu. Pažymėtina, kad ši nuostata svarstomoje straipsnio dalyje pateikta net du kartus. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje yra atskleista (pateikta) 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta rinkėjo parašo samprata. O tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme įskaičiuojamu rinkėjo parašu gali būti pripažintas tik toks parašas, kuris atitinka visus (be išlygų) Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytus parašų rinkimo lapo užpildymo reikalavimus, t. y. nors vieno iš nurodytų reikalavimų pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu neįskaičiuoti parašo, skaičiuojant bendrą surinktų parašų kiekį, siekiant nustatyti, ar yra įvykdyta Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, kad būtų surinkta ne mažiau kaip vienas tūkstantis rinkėjų parašų. Pareiškėjos nurodyta Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata apie neįskaičiuojamus parašus nepaneigia pastarosios išvados teisingumo ir jai neprieštarauja, nes joje (tik kitokiu būdu) taip pat kalbama apie būtinumą patiems parašų davėjams įrašyti įstatymo reikalaujamus duomenis („Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų <...>, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų <...>“).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl minėtų 97 surinktų parašų tinkamumo negali būti pripažinti pagrįstais. Nesant ginčo dėl kitų minėtame atsakovo 2008 m. rugsėjo 11 d. akte fiksuotų faktinių aplinkybių taip pat konstatuotina, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 38 straipsnio 3 dalies nuostatos atsakovo taikytos teisingai.
Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata, tik adresuota teismui, nustatyta ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje. Kolegija, tiesiogiai taikydama Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį (pagal kurią tik Konstitucinis Teismas gali spręsti, ar įstatymai prieštarauja Konstitucijai) ir turėdama omenyje tai, kad pareiškėjos nurodytos (kaip tariamai prieštaraujančios Konstitucijai) Seimo rinkimų įstatymo normos nėra Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, konstatuoja, kad, nagrinėjant šią administracinę bylą, nėra pagrindo taikyti nurodytą Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį.
Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas (teismo manymas, kad byloje taikytinas įstatymas prieštarauja Konstitucijai) nurodytas ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai). ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Spręsdama pareiškėjos iškeltą klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kolegija taip pat atsižvelgia į skundų dėl rinkimų įstatymų nagrinėjimo specifiką, nustatytą ABTĮ 120 straipsnio 1 dalyje ir (šiuo atveju taikytinoje) Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatytas 48 valandų tokio pobūdžio bylų išnagrinėjimo terminas.
Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas bei pateiktus argumentus, kolegija nepateikia šiame sprendime išsamios pareiškėjos argumentų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą analizės, o, pasinaudodama minėta diskrecijos teise, apsiriboja tik trumpu argumentų, dėl kurių kolegijai nekilo abejonių dėl būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą, išdėstymu. Tai darydama kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytos Konstitucijos 4 straipsnio, 29 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 dalies nuostatos (kurioms, pareiškėjos manymu, prieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 37 str. 1 d. 2 p.) yra skirtos kitiems, negu šioje administracinėje byloje nagrinėjami teisiniams santykiams. Todėl kolegija neįžvelgia teisinės problemos dėl šių ir Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio nustatytų nuostatų suderinamumo. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies nuostata apie lygią rinkimų teisę, kolegijos manymu, negali būti taikoma kalbant apie pagal savo statusą valstybėje visiškai skirtingus ir pasyviosios rinkimų teisės taikymo prasme nelyginamus subjektus – politines partijas ir išsikeliantį save kandidatu į Seimo narius pilietį.
Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Tai reiškia, kad Seimo narių rinkimų tvarkos nustatymas yra Konstitucijos suteikta Lietuvos Respublikos Seimo teisė (diskrecija). Pažymėtina, kad atitinkamos Seimo rinkimo tvarkos nustatymas yra būtina priemonė (forma) realizuoti (teisės taikymo prasme) materialinio pobūdžio konstitucines teises (tarp jų ir piliečio pasyviąją rinkimų teisę). Seimo rinkimų tvarkos nustatymas yra skirtas užtikrinti konstitucines vertybes Tautos suvereniteto realizavimo srityje ir tuo pačiu jas apsaugoti nuo galimų piktnaudžiavimų, nesąžiningumo ir t. t. Todėl, vertindama minėtą Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą dėl būtinumo surinkti vieną tūkstantį rinkėjų parašų konstitucinių vertybių proporcingumo aspektu, kolegija neįžvelgia pareiškėjos nurodytų prieštaravimų ir tarp Konstitucijos 56 bei Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.