Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (18 750 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaičius A. K. sulaikymo laiką nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2006 m. spalio 21 d., nustatyta, kad nuteistasis turi sumokėti 146 MGL dydžio (18 250 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini) , šio automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis, taip pat šios sutarties liudijimas ir tarptautinis liudijimas. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konfiskuoti 37 490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ ir 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“.

Iš A. K. priteista 235,95 Lt valstybei teismo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė šiomis aplinkybėmis:

A. K. 2006 m. spalio 19 d. 17 val. 50 min. Plungės r., keliu Tauragė–Mažeikiai, ties kelių Tauragė–Mažeikiai ir Šiauliai–Palanga sankirta, jo paties vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) , registruotu J. K. vardu, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 2.1 ir 2.1.1 punktų reikalavimus, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžia gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei pažeisdamas šių taisyklių 3.3 punkto reikalavimus, kurie draudžia fiziniams asmenims gabenti įvežtus iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių arba teritorijų (toliau vadinama – trečiosios šalys) į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui viršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio tabako gaminių dvigubą kiekį, ir viršydamas dvigubą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo, pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punkte nustatytą 200 vnt. cigarečių kiekį, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, tai yra Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 37 490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ bei 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 79 120,60 Lt.

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvus požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Jos turinys gali būti atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys yra subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir pan. Apie kaltininko psichinį santykį su veika bei jos padariniais gali būti sprendžiama ir iš kaltininko elgesio. Tačiau teismas, konstatavęs tyčinę kaltės formą, privalo atskirai nurodyti jos rūšį, visapusiškai aprašyti jos intelektinio ir valinio turinio momentus. Iš teismo nuosprendžio turinio galima daryti prielaidą, kad teismas kaltės formą, rūšį, jos turinį siekė nustatyti tirdamas ir įvertindamas išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, tačiau tai jis padarė netinkamai. Todėl apeliantas tai vertina kaip netinkamą bendrosios dalies nuostatų, BK 15 straipsnio nuostatų, taikymą.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. K. kaltė padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BPK 242 ir 301 straipsnių nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą, privalo bylos įrodymus ištirti tiesiogiai, o nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymais gali būti pripažinti ne tik BPK, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti bylos duomenys, tačiau juos patikrinti, taip pat nustatyti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, teismas privalo tik tuo atveju, kai tokiu būdu gautais duomenimis byloje yra grindžiamas kaltinimas ir teismas sprendžia, ar tie duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Tik teismui suteikta įrodymų vertinimo prerogatyva, kiti proceso dalyviai gali tik teikti įrodymus. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Iš šios bylos matyti, kad kaltinimas A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme buvo grindžiamas duomenimis, surinktais BPK nustatyta tvarka. Šie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte, juos teismas nagrinėjo teisiamajame posėdyje, todėl BPK 20, 244 ir 301 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnis 3 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra niekuo nepagrįstos spėlionės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. spalio 19 d., t. y. tą pačią dieną, kai VSAT pareigūnai sulaikė nuteistojo A. K. vairuojamą automobilį, kuriuo buvo gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tą pačią dieną buvo atlikti pirmieji tyrimo veiksmai, visi jie atlikti ir bylos duomenys surinkti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaip liudytojai apklausti VSAT pareigūnai R. M. , S. V. , D. V. , A. V. ir S. B. parodė, kad jie iš tikrųjų turėjo operatyvinės informacijos, kad bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, todėl jie stebėjo kaltinime nurodytą vietovę, sustabdė įtarimų sukėlusį mikroautobusą ir sulaikė juo cigaretes vežantį A. K. . Šie pareigūnai patvirtino, kad, tik sulaikius nuteistąjį, vieni iš jų apžiūrėjo sulaikytą automobilį, į muitinės užkardą pristatė automobilį ir sulaikytą nuteistąjį A. K. , kiti tuo metu vijosi kitą įtarimą sukėlusį automobilį „Audi 100“, kuriuo, kaip paaiškėjo, važiavo D. L. , kuriam baudžiamoji byla nutraukta. Iš bylos matyti, kad D. L. tikrai važiavo tuo automobiliu, bėgo nuo pareigūnų ir pasislėpė nuo jų, palikęs automobilį miške. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, tačiau, nesurinkus jo kaltės įrodymų, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 120-122).

Iš šios byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų įrodymų matyti, kad VSAT Šiaulių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas S. B. 2006 m. spalio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad tą pačią dieną buvo sulaikytas A. K. vairuojamas automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis, nurodomos automobilio apžiūros ir A. K. sulaikymo aplinkybės (t. 1, b. l. 5). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VSAT Šiaulių rinktinės tyrėjo A. S. 2006 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 05-1-7089-06 (t. 1, b. l. 1). Šiame pranešime nurodomos automobilio „Renault Trafic“ sulaikymo ir cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis suradimo aplinkybės, taip pat nurodoma, kad nustatyta veika turi nusikalstamos veikos požymių, o asmenys, kurie galėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką, yra A. K. ir D. L. . Atsižvelgdamas į tai, tyrėjas nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, apie tai informavęs prokurorą (t. 1, b. l. 2), kuris ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti tam pačiam tyrėjui A. S. (t. 1, b. l. 4). Toliau, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir visi pirminiai tyrimo veiksmai šioje byloje atlikti tą pačią 2006 m. spalio 19 d., tik į VSAT užkardą atvaryto automobilio ir jame rastų cigarečių apžiūra buvo pabaigta 2006 m. spalio 20 d. naktį. Teisme kaip liudytojas apklaustas A. S. parodė, kad kai kuriuos tyrimo veiksmus jis buvo žodžiu pavedęs atlikti kitiems pareigūnams. Todėl iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2006 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolą surašė ne pats A. S. , o tos pačios tarnybos operatyvinės veiklos skyriaus specialistas D. V. . BPK 175 straipsnis suteikia ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui teisę duoti pavedimus atlikti tyrimo veiksmus kitiems tos pačios įstaigos pareigūnams. Specialistas D. V. įvykio vietą ir joje sulaikytą transporto priemonę apžiūrėjo 2006 m. spalio 19 d., nuo 17.50 val. iki 18.10 val. Iš liudytojo D. V. parodymų matyti, kad, sulaikius mikroautobusą „Renault Trafic“, sulaikymo vietoje jis surašė tik apžiūros protokolo juodraštį, o patį protokolą atspausdino vėliau, atvykus į užkardą, kur tiksliai buvo suskaičiuotos ir nuteistojo automobiliu gabentos cigaretės. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda) ir kiti duomenys. Tai reiškia, kad, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą ne pačioje automobilio sulaikymo vietoje, o tą pačią dieną jau ikiteisminio tyrimo įstaigoje, proceso įstatymai pažeisti nebuvo. Surašyti protokolą pačioje įvykio vietoje šiuo atveju nebuvo galimybės, bet nebuvo ir būtino reikalingumo. Be to, pareigūnas pagrįstai nurodė protokole tikrąją apžiūros vietą ir tikrąjį apžiūros atlikimo laiką, o ne paties protokolo surašymo laiką. Byloje esantis protokolas patvirtina automobilio sulaikymo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje faktą, taip pat tai, kad tuo automobiliu buvo gabenamos dėžės su cigaretėmis, o tai neprieštarauja vėlesnės automobilio ir juo gabentų daiktų apžiūros duomenims. Byloje yra 2006 m. lapkričio 10 d. prokuroro rašytiniai nurodymai detaliai aprašyti automobilio „Renault Trafic“, taip pat atlikti mobiliojo ryšio telefonų, pinigų ir kitas apžiūras (t. 1. b. l. 90). Tai patvirtina 2006 m. lapkričio 22 d. mobiliųjų telefonų, automobilio dokumentų ir pinigų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 21-22). Prie bylos pridėtame tyrėjo A. S. surašytame apžiūros protokole nurodoma, kad jis apžiūrėjo automobilį „Renault Trafic“ ir jame gabentas cigaretes (t. 1, b. l. 8-18). Protokole nurodyta, kad apžiūra vyko 2006 m. spalio 20 d. naktį, nuo 0.20 val. iki 1.40 val. Kad ši apžiūra tikrai buvo atlikta nurodomu laiku, galima spręsti iš to, kad tik atlikus detalią automobilio ir juo gabentų daiktų apžiūrą buvo galima nustatyti tikslų gabentų cigarečių pakelių skaičių. Tikslus šių cigarečių kiekis nurodomas jau ankstesniuose tarnybiniuose pranešimuose, taip pat 2006 m. spalio 21 d. pranešime apie įtarimą (t. 1, b. l. 140). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme nuteistojo gynėjas pateikė fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad apžiūrint automobilį „Renault Trafic“ jis buvo nufotografuotas 2006 m. spalio 19 d., 20.25 val. (t. 2, b. l. 43-44). Tai tik patvirtina, kad automobilio apžiūra vyko tikrai netrukus po to, kai buvo sulaikytas A. K. . Tačiau duomenys apie automobilio fotografavimą 2006 m. spalio 19 d. vakare nepaneigia to, kad pati apžiūra vyko ir jos protokolas buvo surašytas jau 2006 m. spalio 20 d. naktį. Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad, nufotografavęs automobilį ir jame sukrautas cigaretes, jis apklausė liudytojus, po to tęsė automobilio apžiūrą bei surašė protokolą. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, jame nurodoma ne apie užrašus ant dėžių, o apie dėžes su cigaretėmis „Prima“. Tikrieji užrašai ant apžiūrėtų dėžių, taip pat tikrieji tose dėžėse buvusių cigarečių pavadinimai aiškiai matyti iš prie apžiūros protokolo pridėtų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 9-18). Teisėjų kolegijos nuomone, sulaikytame automobilyje rastos ir apžiūrėtos dėžės su cigaretėmis nepažeidžiant BPK nustatytų normų reikalavimų. Teisėjų kolegijai šio tyrimo veiksmo teisėtumas, taip pat automobilyje surastų ir apžiūrėtų cigarečių rūšys ir jų kiekis jokių abejonių nekelia. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas liudytojų R. M. , S. V. , D. V. . V. , A. V. , S. B. , A. S. parodymus išsamiai aptarė nuosprendyje, vertino su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo jokių abejonių nekyla. Nuteistasis apeliaciniame skunde naujų įtikinamų argumentų, dėl ko netikėti šių liudytojų parodymais negalima, nenurodo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat aptarė ginčijamą aplinkybę - dėl vairuotojo kabinos atskyrimą pertvara nuo krovinių gabenimo skyriaus. Apeliantas nurodo, kad tokia pertvara buvo, todėl jis nematė ir negalėjo matyti, kad krovinių gabenimo skyriuje yra sukrautos cigaretės. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad 2006 m. rugsėjo mėnesį Rietavo turguje nusipirko automobilį „Renault Trafic“, kurį įregistravo savo vardu. Ant tamsintų šoninių stiklų ir priekyje, kad atskirtų vairuotojo kabiną, buvo uždėjusi užuolaidėles. Rugsėjo mėnesio pabaigoje automobilį pardavė nepažįstamam asmeniui, tačiau automobilio jo vardu neperregistravo, nors automobilis faktiškai jai nebepriklauso (t. 2, b. l. 38). Iš liudytojo E. D. parodymų matyti, kad J. K. prašymu jis minėtame automobilyje pritvirtino medžiagines užuolaidėles. Tai rodo ir gynėjo teismui pateiktos nuotraukos, kur matyti lubose pritvirtinti varžtai (t. 2, b. l. 43, 58-59). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šių liudytojų parodymai bei pateiktos nuotraukos, kur matyti automobilio lubose likę varžtai, įrodymų apie tai, kad automobilyje užuolaidų ar pertvaros nebuvo, nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. K. tvirtina, jog automobilyje buvo pertvara, o minėti liudytojai tvirtina, kad buvo užuolaidėlės. Akivaizdu, kad automobilis buvo parduotas, juo naudojosi kitas savininkas, o liudytojaiJ. K. ir E. D. negalėjo pasakyti, ar nuteistojo sulaikymo metu automobilyje buvo pertvara arba užuolaidėlės. Tokius nuteistojo parodymus paneigia liudytojų R. M. , S. V. , D. ir A. V. , S. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Iš 2006 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje buvo 6 dėžės cigarečių „Prima“ ir 75 dėžės cigarečių „Saint George Lights“. Iš prie protokolo pridėtų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad automobilis buvo pilnai pakrautas cigarečių dėžėmis ir vairuotojo kabina nebuvo atskirta jokia pertvara ar užuolaidėle (t. 1, b. l. 8-18). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis aukščiau nurodytą aplinkybę išsigalvoja, nes nori išvengti atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo atliktas cigarečių tyrimas. Apelianto nuomone, tiriant šias cigaretes, jų tabako rūšį, kokybę ir tabako atitiktį standartams, buvo reikalingos specialios žinios. Teisėjų kolegijos nuomone, tikrinti visų paimtų cigarečių tabako kokybę, jų atitiktį cigarečių „Prima“ ir „Saint George Lights“ tabako standartams, taip pat atlikti papildomus su tuo susijusius tyrimus, skirti ekspertizę, šiuo atveju nėra jokio pagrindo. 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymo Nr. X-569 2 straipsnyje numatyta, kad akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje, t. y. apdorotas tabakas. To paties įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad apdorotas tabakas yra cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas. To paties straipsnio 9 punkte nurodyta, kad cigaretės yra šie produktai: 1) paruošti rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas; 2) tabako ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus iš cigarečių popieriaus; 3) tabako ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad nuteistasis gabeno dėžes su „Prima“ ir „Saint George Lights“ cigaretėmis, todėl atlikti jų tyrimo, kas ir taip yra akivaizdu, nereikia. Byloje nėra jokių duomenų, kad cigarečių pakeliai būtų buvę pažeisti, o pačiuose pakeliuose būtų ne tabakas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas pripažįsta, kad jo vairuojamame automobilyje buvo rastos ir paimtos būtent cigaretės, o ne kiti daiktai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinės muitinės pažymoje nurodyta cigarečių kaina (t. 1, b. l. 83). Šioje pažymoje nurodyta, kad cigarečių vertė apskaičiuota vadovaujantis panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio muitine verte, atsižvelgiant į tą pačią regioninę rinką ir įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. 37 490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ be filtro vertė yra 72 730,60 Lt (vieno pakelio vertė – 1,94 Lt), o 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su filtru vertė yra 6 390 Lt (vieno pakelio vertė – 2,13 Lt). BK 212 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso XXXI skyriaus straipsniuose (taip pat ir BK 199² straipsnyje) nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Tai reiškia, kad cigarečių vertės nustatymas yra muitinės kompetencija, ši vertė apskaičiuota pagal pačiame BK nustatytas taisykles ir muitinės pažymoje nurodyta cigarečių vertė nekelia abejonių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus aukščiau išdėstytus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis gabeno akcizais apmokestinamas prekes - tabako gaminius. Ši teismo išvada nėra pagrįsta spėjimais ar prielaidomis, kaip teigia nuteistasis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad neįrodyta jo kaltė (tiesioginė tyčia), padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, atkreipdamas ypatingą dėmesį į objektyviuosius ir subjektyviuosius jos požymius. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš tikrųjų, A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė, kad žinojo arba suprato, jog gabena uždraustas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes). Tačiau nusikalstamos veikos kaltės forma baudžiamojoje byloje įrodinėjama ne tik, pagal tai kaip subjektyviai ją suvokia kaltininkas (nuteistasis), bet remiantis objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. K. nusikalstamos veikos kaltės forma jame aiškiai nenurodyta. Teismas nuosprendyje nurodė, kad automobilis buvo pilnas prikrautas dėžių su cigaretėmis, todėl akivaizdu, kad nuteistasis matė, kokį krovinį veža, dėžės, kuriose buvo sudėtos cigaretės, buvo fabrikinės pakuotės, ant jų užrašyti visiems žinomi cigarečių pavadinimai, užrašai, kad tai tabakas. Akivaizdu, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog A. K. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tik to aiškiai neįvardijo. Teisėjų kolegijos nuomone, A. K. veikos tiesioginę tyčią neginčijamai patvirtina objektyvūs aukščiau aptarti įrodymai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, ar nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta, ar neapibrėžta tyčia, veikos kvalifikavimui šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Teisėjų kolegija minėto pažeidimo nelaiko esminiu, nevertina to kaip netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo, nes nuteistojo teisės į gynybą nebuvo suvaržytos.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad užrašai ant dėžių su cigaretėmis buvo užrašyti užsienio kalba, todėl jis, net ir jeigu būtų matęs šiuos užrašus, jų prasmės nebūtų supratęs, nes nerūko ir anksčiau nieko bendro su cigaretėmis neturėjo. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. baigė 9 klases, dirba, yra normaliai protiškai išsivystęs, byloje nėra jokių duomenų apie galimus jo psichikos ar mąstymo sutrikimus. Akivaizdu, kad A. K. skunde paminėti argumentai neįtikinami ir atmestini, nes nelogiški, negyvenimiški ir nepagrįsti įtikinamais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo iškeltą versiją, kad jį sulaikę pareigūnai, norėdami jį apkaltinti padarius nusikaltimą, patys į automobilį prikrovė cigarečių dėžių su rusiškomis banderolėmis, taip pat atmetė kaip akivaizdžiai išgalvotą ir neatitinkančią nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. K. , keldamas neįtikinamas ir nepagrįstas versijas, taip pasirenka gynybos būdą ir bando išvengti atsakomybės už padarytą veiką.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pas A. K. sulaikymo metu rasta 4 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad atmeta kaip neįtikinamą nuteistojo paaiškinimą, kad už tuos pinigus jis žadėjo pirkti kompiuterį ar kokį kitą daiktą. Tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas 4 000 Lt grąžino nuteistajam. Tokiu būdu teismas pripažino, kad rasti pinigai nėra įrodymas šioje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė iš tikrųjų nieko neįrodo, remiantis minėtomis pinigų gavimo aplinkybėmis galima daryti tik prielaidas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nelaikoma pažeidimu, nes neturi jokios reikšmės kvalifikuojant veiką ar vertinant įrodymus.

Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę ir paskyrė švelniausią BK 199² straipsnio sankcijoje numatytą bausmę (baudą). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.