- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e1-768-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14455-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- G. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,04 prom.), namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su kartu gyvenančia sugyventinės D. J. dukra K. J. metu, smurtaudamas tyčia į ją metė savo batą bei pataikė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, po ko nukentėjusioji išėjo iš namų pakviesti savo motinos D. J.. K. J. grįžus į namus, G. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė K. J. už drabužių bei, įrėmęs ją į virtuvėje stovintį šaldytuvą, rankomis spaudė jos kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad į priklausomybių ligų įskaitas nėra įrašytas, tačiau pas gydytoją dėl alkoholio vartojimo lankėsi, nes tokį įpareigojimą buvo skyręs teismas. Nurodė, kad su D. J. pažįstamas apie 13 metų, maždaug tiek laiko kartu gyvena jai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). D. J. turi 3 vaikus iš pirmos santuokos, abu dar turi 2 bendrus vaikus. Kartu gyvena 2 jų bendri vaikai, kurie yra nepilnamečiai, bei 2 D. J. vaikai iš pirmos santuokos. Trečias jos vaikas gyvena pas močiutę tame pačiame kaime, bet dažnai lankosi ir pas juos. D. J. viena dukra yra nepilnametė. Pats turi oficialų darbą. 2020 m. balandžio 13 d., apie 11 val. jis išėjo iš namų pas draugus, išgėrė alkoholio ir namo grįžo apie 14.50 val. Buvo stipriai apgirtęs. Namuose buvo tik sugyventinės dukra K. Sugyventinė buvo gretimame name. Kai grįžo namo, tarp jo ir K. J. kilo žodinis konfliktas, abu vienas kitam priekaištavo. Dėl ko viskas įvyko, konkrečiai nepamena. Vykstant konfliktui, jis nesusitvardė ir paėmęs nuo grindų savo sportbatį jį metė į K. J.. Specialiai į ją netaikė, tik metė į jos pusę. Tuo metu tarp jų buvo ne daugiau kaip 3 metrų atstumas. Nematė, kur tiksliai pataikė. Kas vyko vėliau, nelabai pamena. Nepamena, kad vėl smurtavo prieš ją kaip nurodyta įtarime. Vėliau pamena tik tai, kaip jau sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Dėl savo veiksmų prieš K. J. labai gailisi. Jos atsiprašė ir ji jam jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 79-80, 89).
Nukentėjusioji K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.50 val. į namus grįžo neblaivus jos motinos D. J. sugyventinis G. G. ir pradėjo jai priekaištauti, kad ji niekur nedirba, namuose tvarkosi tik jis vienas. G. G. metė į ją savo batą ir pataikė į kairį žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tada ji išbėgo į kiemą ir pakvietė savo motiną, kuri buvo pas kaimynus. Grįžus namo, G. G. stvėrė ją už drabužių ir prirėmė prie virtuvėje esančio šaldytuvo vėl sukeldamas fizinį skausmą. Motina pribėgo ir gindama ją trenkė savo sugyventiniui per veidą. Tada G. G. ją paleido ir ji nuėjo į savo kambarį (b. l. 1-4).
Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.50 val. buvo pas kaimynus, kai atbėgusi dukra K. J. nurodė, kad namuose mušasi G. G.. Tai pasakiusi dukra išėjo namo. Ji pati apsirengė ir taip pat ėjo namo. Įėjusi į namus, pamatė, kaip sugyventinis G. G., prirėmęs jos dukrą virtuvėje prie šaldytuvo, rankomis laikė jai už kaklo. Ji, norėdama apginti savo dukrą, pribėgo prie sugyventinio ir ranka trenkė jam per veidą. Jis dukrą paleido ir išėjo į lauką. Prieš ją pačią sugyventinis nesmurtavo, tik keikėsi necenzūriniais žodžiais. Norėdama apsaugoti dukrą, apie įvykį pranešė Nr. 112 (b. l. 34-35).
Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. nuo 8.30 val. pagal grafiką dirbo (duomenys neskelbtini), pamainoje su vyriausiuoju patruliu L. J.. Apie 14.50 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, (duomenys neskelbtini), prieš vaiką smurtauja pranešėjos sugyventinis, daužo daiktus. Abu nedelsiant vyko pranešime nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), ir įvykio vietoje buvo maždaug per 10 minučių. Atvykus prie nurodyto namo, kieme sutiko akivaizdžiai neblaivų vyrą. Namo tarpduryje stovėjo moteris. Vyras iš karto prieš juos pakėlė rankas ir pasakė „suimkit mane“. Moteris aiškino, kad tai jos sugyventinis, kuris smurtavo prieš jos dukrą. Vyrui buvo atlikta dalinė apžiūra ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Aiškinantis vyro asmenybę, buvo nustatyta, kad tai G. G.. Po to jie su moterimi nuėjo į namo vidų pakalbėti su pačia nukentėjusiąja. Mergina buvo savo kambaryje, sėdėjo prie rašomojo stalo ir verkė, kurį laiką nieko negalėjo pasakyti, todėl teko palaukti, kol ji nurims. Po to mergina, kaip paaiškėjo, K. J., paaiškino, kad ji namuose buvo viena, kai į namus grįžo girtas motinos sugyventinis. Tada jis jai pradėjo priekaištauti ir konflikto metu paėmė į ranką savo batą bei jį metęs pataikė jai į veidą. Vizualiai ant merginos kairiojo skruosto matėsi paraudimas bei nežymus patinimas. Mergina tikino, kad skruostą jai skauda. Paklausta apie į ją mestą batą, mergina ranka parodė į kitame kambaryje ant grindų gulinčius batus su aulais. Vėliau tie batai maišelyje buvo perduoti G. G., nes jis automobilyje sėdėjo su šlepetėmis. Vienas batas, prieš jam perduodant, dar buvo nufotografuotas. Po to mergina aiškino, kad ji buvo iš namų išbėgusi pakviesti savo motinos ir kai grįžo, motinos sugyventinis stvėrė jai abiem rankomis už drabužių ties kaklu ir ją abiem rankomis spaudė prie šaldytuvo. Tada ją apgynė motina, kuri tiesiog trenkė savo sugyventiniui. Motinos sugyventinis išėjo į lauką, o ji į savo kambarį, kur verkė iki jiems atvykstant. Smurtavęs G. G. buvo sulaikytas ir vėliau pristatytas į areštinę. Bendraujant jis neneigė, kad į sugyventinės dukrą metė batą, vis ant jos burnojo, kad ji nieko nedaro, laksto su vaikinais ir panašiai (b. l. 39-40).
2020 m. balandžio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota ir įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-8).
Alkoholio kiekio matuokliu 2020 m. balandžio 13 d. 15.16 val. kaltinamajam nustatytas 2,04 prom. neblaivumas (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, t. y. įrodyta, kad G. G. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, ši byla užbaigiama, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, susijusį su fizinio skausmo sukėlimu žmogui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis teistas (b. l. 43-46), buvo teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau tinkamų išvadų nepadarė, administracine tvarka paskutinį kartą buvo baustas 2016 m. (b. l. 53-54), dirba (b. l. 55). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis).
Kaltinamajam BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme (b. l. 92-94, 96). Nukentėjusiajai taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą ir per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. G. skirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą ir per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 14 d.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. G. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.