- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-602-92/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- R. A.
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-602-92/2014
Teisėja Irma Randakevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.14.
2014 m. liepos 7 d.
Vilnius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 59-121 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. A. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-07-15 nuosprendžiu nubaustas pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (dėl 31 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nutartimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.
Bausmės vykdymo pradžia: 2009 m. spalio 14 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2014 m. spalio 12 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2012 m. balandžio 12 d.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu prašė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A., motyvuojant tuo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
Skunde nurodo, kad iki 2012-07-01 sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimas, įskaitant ir lygtinio paleidimo kriterijų vertinimą, priklausė teismui, tačiau pakeitus teisinį reguliavimą sprendimo priėmimo pareiga buvo perleista visuomeniniais pagrindais veikiančioms paleidimo iš pataisos įstaigų komisijoms, teismui paliekant tik pareigą patikrinti komisijos sprendimo teisėtumą įvertinant formaliuosius kriterijus, tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, peržengė savo kompetencijos ribas ir ėmėsi spręsti dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Apylinkės teismo motyvai neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu, prieštarauja įstatymams ir tarptautiniams teisės aktams, iškreipia įstatymo leidėjo valią. Formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas yra ne vertinamasis kriterijus, o sąlyga, kurią išpildžius, galimas klausimo svarstymas. Taip pat vertinamuoju kriterijumi negali būti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir sunkumas, nes tai yra nekintančios aplinkybės, pats įstatymų leidėjas numatė sąrašą veikų, dėl kurių pavojingumo negali būti taikomas lygtinis paleidimas, be to, nusikalstamų veikų pavojingumas jau yra įvertintas bausmę paskyrusio teismo. Galimybės adaptuotis laisvėje ir socialiniai ryšiai taip pat negali būti vertinamuoju kriterijumi, vertinamieji kriterijai turi būti aiškūs, pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas lygtiniam paleidimui netaikyti nesudaro pagrindo darbo po paleidimo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas. Aplinkybė, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, nėra įstatyme įvardinta vertinamuoju kriterijumi, nes lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, lygtiniu paleidimu sudaroma galimybė asmenims atlikti likusią bausmės dalį ne įkalinimo įstaigoje. Įstatyme taip pat nekalbama apie jokį bausmės tikslų pasiekimą, todėl apylinkės teismas akivaizdžiai plečiamai aiškina įstatymą ir tyčia riboja nuteistiesiems galimybes būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos. Be to, visi jo sveikatos negalavimai prasidėjo būtent pataisos įstaigoje jau po nusikaltimų padarymo, taip pat nutartyje nekalbama apie tai, kad jis lankė reabilitaciją nuo priklausomybių, kad organizavo daugybę užsiėmimų nuteistiesiems, kad nori tęsti mokslus universitete. Apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Komisijoje nutarimas priimtas ne vienbalsiai. Pagal BVK nuostatas dabar nepatvirtinus Komisijos nutarimo jam būtų užkirstas kelias būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turėtų būti bendra taisyklė, o jo netaikymas – išimtis, kuri turi būti motyvuotai argumentuota, tuo tarpu iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas. Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, lygtinis paleidimas buvo taikytas, kai asmenys buvo nuteisti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ar už kelių nusikaltimų padarymą. Laisvės atėmimo vietų perpildymas ir sąlygų neatitikimas tarptautiniams standartams taip pat turi skatinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.).
Įvertinus teisinį reglamentavimą matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, būtina įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, neapsiribojant tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.
Be to, nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, jog teismas negali vertinti nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo kriterijams, o turi patikrinti tik Komisijos nutarimo formalų teisėtumą, laikantis nuteistojo pozicijos teismui būtų užkirstas kelias vykdyti tikrąjį teisingumą, kokį jį numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos. Tam, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, nepakanka patikrinti tik formalius pagrindus lygtiniam paleidimui taikyti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. A. atliko daugiau nei pusę bausmės, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t.y. nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra visumos reikšmingų aplinkybių įvertinimo pasėkoje padaryta išvada, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji išvada neatsiejamai susijusi su bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnyje, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip, kad jam būtų apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs asmuo laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, kiti asmenys būtų atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas visapusiškai įvertino visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, skundžiama nutartis, priešingai nei nurodo nuteistasis, yra aiškiai ir išsamiai argumentuota.
Nuteistasis yra atlikęs didelę bausmės dalį, šiuo metu jam yra likę atlikti mažiau nei 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, sutiktina su nuteistojo argumentu, kad netaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus jis neturės galimybės pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos iki pat bausmės atlikimo pabaigos. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kai kitos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Be kitų aplinkybių nuteistojo asmenybę charakterizuoja ir tokios aplinkybės kaip padaryto nusikaltimo sunkumas, jo sukeltos pasekmės, ankstesni teistumai, taip pat taikytų poveikio priemonių veiksmingumas. Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo pobūdį, yra visapusiškai įvertinama nuteistojo asmenybė, kas užtikrina teisingo sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą bei jokiu būdu nepažeidžia nuteistojo konstitucinių teisių. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. A. anksčiau yra teistas 6 kartus, nors nusikalstamos veikos nesunkėjo, tačiau nuteistajam yra būdingas tam tikras nusikaltimų modelis, R. A. pirmo teistumo metu tebuvo 17 metų amžiaus. Iš ko galima spręsti, jog nuteistasis pasižymi susiformavusiomis neigiamomis pažiūromis į visuotinai priimtas elgesio taisykles, moralės normas. Be to, nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė, bausmės atlikimo metu R. A. net 20 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Tai, jog šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų rodo teigiamus pokyčius nuteistojo elgesyje, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinama kaip vidutinė, o pagal balų išraišką yra labai artima aukštai. Visuma nurodytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu R. A. atžvilgiu bausmei keliami tikslai nėra pasiekti, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo pripažinti, kad paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors tokios aplinkybės, kaip mokymasis, specialybės įgijimas, ryšių su artimaisiais palaikymas, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šias aplinkybes vertinant visumoje su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kadangi įstatymas jokių papildomų teisių asmenims, kuriems nustatytas invalidumas, nesuteikia, todėl vien tik dėl sveikatos būklės nuteistajam negali būti sudarytos išskirtinės sąlygos taikant lygtinį paleidimą net ir neatitinkant įstatyme nustatytų pagrindų. Be to, iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės ministerijos rašto matyti, jog bausmės atlikimo vieta bent iš dalies yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.