Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-11-19 · Byla Nr. TS-83-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-19
Bylos Nr.
TS-83-716/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-83-716/2021
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 59-183 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. S. (toliau – Nutarimas). Minėtu Nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, vykdyti 2021 m. balandžio 30 d. Komisijos pateiktas rekomendacijas (atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5)).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 27 d. gautas nuteistojo V. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos priimtą 2021 m. spalio 22 d. Nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Skunde nurodoma, kad Komisija, priimdama 2021 m. kovo 30 d. nutarimą rėmėsi tuo, kad V. S. ankščiau 7 kartus teistas. Bausmes už minėtus nusikaltimus jis yra visiškai atlikęs, todėl akivaizdžiai matomas bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimas. Nuteistasis nurodo, kad nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs ir kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, geba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi ir išgyvena dėl to. Nurodo, kad nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas. Jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų.

Skunde akcentuojama, kad Komisijos priimtas Nutarimas surašytas remiantis vien tik prielaidomis ir spėjimais, psichologiniais motyvais. Be kita ko, Nutarimas surašytas netiksliai, siekiant kuo labiau nuteistąjį parodyti iš negatyvios pusės. Nutarime akcentuojama, kad nuteistasis nemoka įsiskolinimų antstoliui, tačiau puikiai žinoma, kad įkalinimo įstaigose nėra darbo ir net dirbant gaunamas atlyginimas niekada neviršija 100 eurų. Nuteistasis nurodo, kad pagal savo išgales dengia įsiskolinimus. Dirba įkalinimo įstaigoje. Komisija priimto Nutarimo tekste nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau iš teigiamų aplinkybių padaro neigiamą išvadą. Išvados negali būti grindžiamos Komisijos samprotavimu, o privalo būti grindžiamos konkrečiais faktais. Komisija neaptarė jokių grumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, kodėl nuteistojo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą Komisijai reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Komisijos siūlomos rekomendacijos tęsti dalyvavimą siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, todėl laikytinos tuščiažodžiavimu. Nuteistasis nurodo, kad įkalinimo įstaigoje dirba nuo 9.00 val. iki 18.00 val. ir neatsižvelgiant į tai, jam kaip rekomendacija yra paskirta atlikti 5 nemokamus darbus, kas jau savaime suponuoja išnaudojimą ir nacionalinės, ir tarptautinės teisės pažeidimą. Tokiu būdu Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame Komisijos Nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Pagal BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad Komisijos Nutarimas būtų motyvuotas, taigi akivaizdu šio reikalavimo netaikymas skundžiamą Komisijos Nutarimą daro neteisėtu. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Visiškai neaišku, kokie nuteistojo asmens elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Komisija nepaneigė faktų, kad nuteistasis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai prašymą paleisti lygtinai, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį taisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (išskyrus nuteistuosius, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies) gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 6 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė; pirmuosius 5 (penkerius) metus bausmės teismas skyrė atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 28 d. Du trečdalius paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2020 m. gruodžio 27 d., neatliktos bausmės dalis nutarties priėmimo metu – 4 metai 5 mėnesiai 9 dienos.

Įvertinęs Komisijos 2021 m. spalio 22 d. Nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programoje“, 2015 m. gruodžio 11 d. fiksuota, kad adaptacinis periodas praėjo lengvai. Taip buvo įvertinta, kad V. S. nuo 2016 m. balandžio 5 d. pataisos įstaigoje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (0,75 etato), šiuo metu tęsia darbinę veiklą, pataisos įstaigoje pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatus, nustatytus (aktualius) kriminogeninius poreikius, 2021 m. balandžio 14 d. buvo parengtas individualaus nuteistojo V. S. socialinės reabilitacijos plano papildymas, nustatant individualias socialinės reabilitacijos priemones, tačiau 2021 m. balandžio 16 d. individualaus pokalbio metu V. S. atsisakė susipažinti su parengtu dokumentu ir pasišalino iš tarnybinių patalpų. Nuteistasis įsitraukė į VšĮ „Gebu“ organizacijos projekto „Išmokime gyventi be smurto“ veiklas, 2021 m. liepos 2 d. duomenimis V. S. atsiradus galimybei apsilankė 5 grupiniuose ir 2 individualiuose užsiėmimuose. Užsiėmimų metu susipažino su smurto rūšimis, analizavo smurto patirtis bei sudarė individualų „saugumo planą“ skirtą išvengti smurtinio elgesio apraiškų ateityje. Gilinosi į smurto sampratą, pykčio bei konfliktų valdymo būdus, atlikdavo namų darbus bei kitas užduotis, dalyvavo grupinėse diskusijoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dalyvauti Resocializacijos skyriaus Priklausomybių konsultanto vykdomuose alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimuose.

V. S. dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos Komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija vienbalsiai (7 balsai prieš) netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonių vykdymą. V. S. turėjo vykdyti 2021 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacijas (atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau 5)), tačiau Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis V. S. nemokamus darbus būtų atlikęs. Savo skundu nuteistasis teigia, kad tokia rekomendacija jam kaip įkalinimo įstaigoje dirbančiam asmeniui suponuoja jo išnaudojimą ir teisės pažeidimą. Toks subjektyvus ir deklaratyvus nuteistojo požiūris rodo netinkamą jo požiūrį ir elgesį, nes įvertinus jo darbą nepilnu etatu ir laisvalaikiui skirtą laiką akivaizdu, kad rekomenduojamas atlikti nemokamų darbų kiekis yra galimas ir įmanomas, niekaip neprieštarauja nei teisei, nei nuteistojo teisėms.

V. S. praeityje teistas iš viso 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą, 2 kartus teistas už tai, kad fiziškai smurtavo prieš sau artimą asmenį, paskurinį kartą ypatingai žiauriai ir sukeliant neištaisomas pasekmes. Praeityje nuteistasis yra pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas. Pirmojo teistumo metu buvo nepilnametis. Savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sugyventinės atžvilgiu pripažino, tačiau tinkamų ir reikalingų išvadų dėl tyčinio sugyventinės nužudymo nepadarė, tik verčiamas bausmės aplinkybių ir laiko nelaisvėje 2021 m. balandžio 12 d. pokalbio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad „daugiau to niekas negalėjo padaryti“. Šios aplinkybės ir nuteistojo nedrausmingas elgesys bausmės atlikimo metu nusveria tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymais V. S. skatintas 3 kartus: 2016 m. liepos 14 d. jam skirta padėka už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį; 2017 m. rugsėjo 14 d. už nepriekaištingą elgesį V. S. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją; 2018 m. vasario 2 d. jam skirta padėka už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Komisija įvertino ir tai, kad nuteistasis 1 kartą skatintas Laisvės atėmimo vietų direktoriaus nutarimu 2020 m. gruodžio 10 d. už nepriekaištingą elgesį, kad rodo iniciatyvą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, už ką V. S. buvo paskirta skatinamoji priemonė – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinamas viena bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Pažymėtina, kad skatinimo skaičius yra akivaizdžiai mažesnis nei bausmės vykdymo laikotarpiu padarytų pažeidimų skaičius, nes nuteistasis V. S. 7 kartus buvo baustas drausmine tvarka, kai jam buvo skirtos nuobaudos, be to pataisos įstaigos tvarką pažeidė 2 kartus, kai drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, bet buvo pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis bei paskirtas įspėjimas.

Teismas pastebi tai, kad nuteistoji V. S. teikiama informacija apie socialinius ryšius skirtingų pataisos įstaigų specialistams yra prieštaringa, t. y. pokalbio su psichologu metu 2021 m. sausio 13 d. nurodė, kad artimuosius turi, tačiau su jais nebendrauja, stokoja šeimos paramos. 2021 m. balandžio 12 d. V. S. nurodė, kad palaiko ryšį su sese. Tvirtino, kad su sugyventine auginti keturi vaikai nėra jo, neigia biologinę tėvystę, nurodė, kad su vaikais po nusikaltimo nebendravo ir jokio ryšio su jais nepalaiko. 2020 m. gruodžio 22 d. Laisvės atėmimų vietų ligoninė specialistui nurodė, kad socialinius ryšius palaiko su vaikais, seserimis ir draugais. Bendrauja laiškų ir priklausančių skambučių pagalba. V. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės vykdymo laikotarpiu dirba. Nevykdo prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir turimus finansinius įsipareigojimus, kurie atsirado dėl netinkamo nuteistojo elgesio ir kitų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. nuteistasis neįžvelgia poreikio savanoriškai sumokėti turimas skolas, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu iš jo gaunamų pajamų yra išskaičiuojama 30 proc. suma, todėl savanoriškai mokėti priteistų skolų neketina. Teismas neturi pagrindo netikėti Komisijos išvadomis apie asmens emocinę gerovę – jam būdingas delinkventinis bei asocialus elgesys, piktnaudžiavimo alkoholiu istorija, emocijų valdymo įgūdžių stoka bei dėl to patirti emociniai sunkumai galėjo tapti vienu svarbiausiu kriminogeniniu nusikalstamą smurtinį elgesį įtakojusiu poreikiu. V. S. elgesys išliko gynybiškas, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekė kontroliuoti teikiamos informacijos turinį, paneigus tam tikrus jo pasisakymus bei argumentus. Dėl savo nesėkmių vengia prisiimti atsakomybę, menkina paties indėlį nusikalstamumo, gyvenimiško patyrimo aplinkybėse. Pasižymi impulsų stoka, linkęs į nepasitenkinimą keliančias situacijas reaguoti agresyviai, naudojant įvairias smurto formas. V. S. nelinkęs gilintis į savo elgesio pasekmes visuomenės, bendruomenės ar nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra orientuotas į savo poreikių tenkinimą, paties tikslų realizavimo galimybes. Stokoja suvokimo, jog problemos gali pasikartoti jam esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, esant alkoholio prieinamumui. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje tuo atveju, jei turėdamas didelį likusios bausmės dalį V. S. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad V. S. nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus V. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką (sistema „OASys“) nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos įvertinimą („HCR-20“ metodika) gautas aukštas smurtinio elgesio rizikos rezultatas nestruktūruotoje aplinkoje. Atliktas prievartos prieš sutuoktinį (partnerį) rizikos įvertinimas (metodika „SARA“) gautas aukštas smurtinio elgesio rizikos rezultatas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. V. S. rodikliai šiuo atveju net formaliai neatitinka tokių įstatymo nuostatų, nes kaip minėta 2021 m. rugsėjo 30 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimą V. S. nustatyta, kad jis priklauso aukštos rizikos grupei, nors ir pastebimi teigiami nuteistojo pasikeitimai. Smurtinio elgesio rizikos valdymo ypatumus gali apsunkinti nesprendžiamos alkoholio problemos, atkryčio nestruktūrizuotoje aplinkoje galimybė. Teismas pastebi, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, tokie kaip gyvenimo sąlygų ypatumai, stabilios bei oficialios darbo patirties stoka nestruktūrizuotoje aplinkoje, profesinių kompetencijų stoka, nestabilus pajamų šaltinis, lėšų valdymo sunkumai ir skolos, alkoholio vartojimo galimybė ir kt. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu V. S. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pradėjo dalyvauti tikslinėse į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, tačiau įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog V. S. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo aukštą elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo, bausmės atlikimo metu) ir su padaryta nusikalstama veika (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos nutarimu vienbalsiai priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis V. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Prie kitų reikšmingų aplinkybių svarbu dar kartą paminėti, kad V. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar aukšta, dėl ko jis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų.

Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad V. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas. Minėti motyvai ir išvados yra pagrindas konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti V. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas