Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą pareiškimą ir suinteresuotų asmenų: 1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Š. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, kiti suinteresuoti asmenys: 6. VĮ Turto bankas (toliau – ir TB) ir 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyvaudami santuokoje mano tėvai jokio nekilnojamojo turto, kuris būtų pripažintas jų bendru turtu neįsigijo.

- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas lA1m., bendras plotas 63,01 kv. m.);

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl termino atnaujinimo mirusiojo brolio P. L. palikimui priimti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas bei termino atnaujinimas palikimui priimti reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl juridinę, reikšmę turinčio fakto nustatymo.

LAT pabrėžė, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Faktas, kad po mamos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., P. L. priėmė palikimą faktiniu valdymu, nustatytinas teismine tvarka. (LR CPK 444 str. 1 d. 8 p.). Jis reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Faktas bus įrodinėjamas pridedamais rašytiniais dokumentais ir/ar liudytojų parodymais.

Dėl termino palikimui priimti pratesimo.

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L. faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po S. L. mirties, reikalinga atnaujinti terminą Z. D., A. L., A. L., M. Š. ir O. J. kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po brolio P. L. mirties (duomenys neskelbtini) d., priimti.

P. L. mirties dienai nebuvo sudaręs santuokos, palikuonių neturėjo. Kadangi nėra pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių, palikimą, atsiradusį po P. L. mirties, turi teisę priimti, kaip tai numato CK 5.11 str., jo broliai A. L. ir A. L. bei seserys Z. D., M. Š. ir O. J. (dėl R. P. nepasisakoma, kadangi byloje ji yra išreiškusi atskirus savo reikalavimus).

Kaip jau minėta anksčiau, CK 5. 50 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nurodo, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

A. L., A. L., Z. D., M. Š. ir O. J. terminą kreiptis į notarą dėl palikimo, atsiradusio po brolio P. L. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių. P. L. mirė (duomenys neskelbtini) d. Trijų mėnesių terminas, nurodytas CK 5.50 str., palikimui priimti pasibaigė 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas (jis tęsėsi iki 2020 m. birželio mėnesio vidurio). Paskelbus karantiną notarai apribojo savo veiklą, o A. L., A. L., Z. D., M. Š. ir O. J., neturėdami teisinio išsilavinimo, neturėdami patirties tokio pobūdžio situacijose ir neturėdami techninių galimybių pateikti elektroniniu paštu dokumentus notarui (šie asmenys apskritai neturi elektroninio pašto ir nemoka juo naudotis) nesikreipė su prašymu dėl palikimo priėmimo. Be to, šie asmenys pagal savo amžių buvo priskirti rizikos grupei, todėl ypatingai vengė ir vengia iki šiol lankytis viešose vietose, įstaigose ir pan.

Išvardintos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis, kad A. L., A. L., M. Š., Z. D. ir O. J. negalėjo įgyvendinti savo teisių priimti palikimą, atsiradusį po brolio P. L. mirties, pateikdami prašymą notarui. Svarbu ir tai, kad terminas yra praleistas nežymiai (apie 2,5 mėnesio, skaičiuojant nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) d.)

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, Z. D., A. L., M. Š., O. J., A. L. teismo prašo:

1. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pratęsti terminą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), O. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), priimti palikimui, atsiradusiam po brolio P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Anksčiau nurodyti suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo 6. VĮ Turto bankas pateikė savo nuomonę dėl suinteresuoto asmens A. L. pradinio prašymo, nurodydamas, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. P. pradinis pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai faktai.

(duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų 1, 2. 3, 4, 5 motina S. L. (19 b. l.). S. L. (duomenys neskelbtini) buvo ištekėjusi už I. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (17-18 b. l.). Iš pradžių S. L. dar būdama gyva 1992-07-21 įgijo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, o po jos mirties jai buvo pripažintos 2016-08-02, 2016-09-16 ir 2016-06-08 ir daiktinės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (23-30 b. l.). Dar iki S. L. mirties, jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų valdymą, o jai mirus ir daiktinių teisių valdymą perėmė sūnus P. L., kuris ne tik gyveno tėvų namų valdoje, bet ir nuo 1982-07-25 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (120 b. l.). P. L. po abiejų tėvų mirties rūpinosi į jų palikimo sudėtį įeinančių nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių valdymu bei rūpinosi nekilnojamųjų daiktų išsaugojimu ir priežiūra (87, 103-112, 121 b. l.). Šiam P. L. nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių valdymui įtakos turėjo ir jo tėvo I. L. dar 1990-04-20 sudarytas testamentas (55 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs mirus S. L., jos sūnus P. L. toliau rūpinosi velionės motinos ir tėvo palikimu (84-87 b. l.). Be to Šiaulių raj. 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. nurodė, kad nei po I. L., nei po S. L. mirties niekas jų palikimo nepriėmė, nes nesikreipė į vietos notarų biurą (31-32 b. l.). P. L. mirė (duomenys neskelbtini) (52 b. l.). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 velionio brolio P. L. palikimą galėjo priimti pateikdami pareiškimą (us) vietos notaro biurui iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai. Tačiau nuo 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kuris baigėsi 2020-06-16 (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Palikimo priėmimas pradėjus faktiškai valdyti turtą.

Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų 1, 2, 3, 4, 5 prašymai nagrinėtini remiantis 1964 m. Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi velionės S. L. palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis), tai yra iki 2001-07-01.

Taip pat byloje dėl jų prašymo priimtinas teismo sprendimas, o ne nutartis, kadangi bylos dalyvių visi prašymai yra išsprendžiami iš esmės (CPK 259 str.).

1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turėjo pareikšti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numatė, kad yra laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo per tą patį terminą paveldimą turtą valdyti. Iš bylos duomenų seka, kad iš pradžių S. L. pergyvenusi sutuoktinį I. L. ir tik jų sūnus P. L. išreiškė valią faktiniu valdymu priimti sutuoktinio (ir tėvo) I. L. palikimą. Po to mirus S. L., tik jos sūnus P. L. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti motinos palikimą (84-85, 87, 84-86, 103-112, 126, b. l.). Atskirai pastebėtina, nors būdamas gyvas I. L. sudarė oficialų testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą paliko sūnui P. L., tačiau pastarasis į vietos notarą per šešių mėnesių terminą dėl atsiradusio palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė (55 b. l.). Be to I. L. iki mirties savo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus nebuvo įregistravęs, o tą padarė po jo mirties tik buvusi sutuoktinė S. L. (23-30 b. l.). Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs P. L. nors ir nesikreipė į vietos notarą, tačiau savo valiniais veiksmais priėmė motinos palikimą po pastarosios mirties (23-30 b. l.). Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų 1, 2, 3, 4, 5 brolis P. L. priėmęs faktiniu valdymu motinos palikimą tapo vieninteliu ir teisėtu atsiradusio motinos palikimo valdytoju. Tai yra P. L. iš pradžių priėmė tėvo, vėliau motinos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir tapo viso palikimo valdytoju, o kitiems asmenims šis turtas tuo metu neperėjo ir nėra perduotas (LR CK 587 str. 2 d.).

Teismų praktika pripažįsta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju palikimo priėmimo sandoris sudaromas turto valdymo veiksmais (konkliudentiniais veiksmais), kai turtas valdomas kaip savo. Pripažįstama, kad tokiu būdu įpėdinis savo veiksmais išreiškia valią įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo priėmimo sandorio.

Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kuris suteikia valdytojui galimybę tiesiogiai veikti daiktą. Daikto valdymo atsiradimo pagrindai nurodyti dabar nurodyti 2000 m. CK 4.28 straipsnyje (daikto paėmimas, saugojimas, padėjimas atitinkamoje patalpoje, patalpos raktų paėmimas, daikto pažymėjimas ir kt.). Pripažįstama, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Nebūtinai turi būti visos išvardytos aplinkybės, kad įpėdinis būtų pripažintas priėmusiu palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Konkretaus daikto paėmimas nelaikytinas palikimo priėmimu, kai paveldėto turto sa­vininko (bendraturčio) pareigų nevykdė ir teisių į tą turtą toks įpėdinis neįgyvendino ilgai (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo, nedalyvavo sudarant paveldėto turto disponavimo sutartis, nereiškė jokių pretenzijų dėl sudarytų sutarčių).

Kilus ginčui ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, yra vertinamas tokio įpėdinio elgesys paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisės į palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacinių bylų yra konstatavęs, kad tokiu atveju pakanka, jog asmuo būdamas įpėdiniu gyvena namų valdoje ir yra deklaravęs joje savo gyvenamąją vietą. P. L. tėvų namų valdoje gyvenamąją vietą deklaravo dar 1982-07-25 ir liko gyventi ne tik po tėvo, bet ir po motinos mirties (120 b. l.). Pagal galimybes jis ne tik naudojosi namų valda, bet ir ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (103-112 b. l.). Taip pat rūpinosi, kad velionės motinos vardu būtų galutinai atkurtos nuosavybės teisės ir į išlikusį nekilnojamąjį turtą (84-86 b. l.). Akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, joje gyvendamas tuo pačiu užtikrina ir namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą (163-188 b. l.). Kai asmuo gyvena namų valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis tuo turtu naudojasi kaip savo.

Kitoje kasacinėje byloje dėl palikimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog įpėdinė, faktiškai priėmusi palikimą - velionio asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad būtų išsaugotas palikimas - nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Dėl to nurodė, kad negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovė, faktiškai paėmusi asmeninius velionio daiktus, drabužius, nelaikytina priėmusi palikimą.

Atsižvelgiant į anksčiau nuodytas aplinkybes ir teisinius faktus bei teisinius argumentus, teismas daro išvadą, kad P. L. faktiniu valdymu priėmė po kiekvieno iš tėvų mirties atsiradusį palikimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bendrąja prasme įpė­dinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau ne visais atvejais, o jeigu tik pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuomet termino pratęsimas (atnaujinimas) iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.

Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja ir asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat ir tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusiems pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuomet teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, o taip pat atsižvelgti ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; taip pat ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kita.

Visų pirma, taikant Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti:

- kada įpėdinis sužinojo apie palikimo atsiradimą, t. y. apie palikėjo mirties momentą;

- ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą;

- kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą įpėdinis negalėjo atlikti aktyvių veiksmų palikimui priimti - paduoti pareiškimo notarui ar pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, be kita ko turi:

- nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;

- įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti;

- išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje formuojama praktika, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, elgesio standartai ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra legitimus pagrindas tokiam terminui pratęsti.

Nors vienas iš kriterijų sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra trukmė, kiek jis buvo praleistas, tačiau konkrečių laikotarpių kaip pateisinamų ar nebepateisinamų kasacinis teismas nėra įvardijęs. Termino praleidimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi būti vertinama individualiai kartu su priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, kada tokios priežastys išnyko ir pan.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas veiksmas, t. y. kur turi būti paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą. Kadangi šiuo atveju teisinę reikšmę turintis veiksmas - pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas, kuriam atlikti teismo prašoma atnaujinti praleistą terminą, turi būti atliktas ne teisme, o notaro biure.

Šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtina suvokti, per kiek laiko nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos įpėdinis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas tas pats trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kaip ir atsiradus palikimui. Tačiau, kad ir kaip būtų, įpėdinis, kuris jau buvo praleidęs terminą ir kuriam jis yra atnaujintas, turėtų veikti nedelsdamas, nes paprastai į tokių bylų nagrinėjimą notaras nėra įtraukiamas ir apie tokį įpėdinio prašymą nežino ir tuo atveju, jei terminą prašantis atnaujinti įpėdinis nėra paprašęs ar teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nėra uždrausta notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kitiems įpėdiniams, kurie dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku, arba dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, gali susidaryti teisiškai ir faktiškai ydinga situacija, kai teismo nutartimi įpėdiniui bus atnaujintas terminas palikimui priimti, o kitam įpėdiniui ar valstybei bus teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (atitinkamai - palikimo perėjimo valstybei liudijimas).

Pripažįstama, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų, laiku priėmusių palikimą, teisių ir pareigų apimčiai, todėl į bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimą turi būti įtraukiami visi suinteresuoti asmenys: visų pirma, palikimą laiku priėmę įpėdiniai, antra, kiti įpėdiniai, jei jų yra, trečia, valstybė, jei palikimo niekas nepriėmė ir turtas pereina jai pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktus.

Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nėra vien formalus veiksmas, kaip neretai gali pasirodyti, ir nebūtinai bus atnaujintas, jei jis praleistas dėl asmens nerūpestingumo, aplaidumo ar kitų nereikšmingų priežasčių. Terminai ir yra nustatomi tam, kad jų būtų laikomasi, t. y. siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą. Vis dėlto terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra atnaujinamasis ir dėl to klausimų nekyla. Atnaujinamojo termino sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis: tai toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti. Nors Civilinio kodekso 5.57 straipsnio dalies antro sakinio normoje tiesiogiai neminimas termino atnaujinimas, leidimas atlikti veiksmą pasibaigus jo atlikimo terminui pagal savo esmę yra ne kas kita, kaip termino jam atlikti atnaujinimas.

Visų pirma, manytina, kad šiuo atveju ši teisė (nuspręsti, ar yra visos sąlygos leisti įpėdiniui priimti palikimą pasibaigus terminui, ir faktiškai atnaujinti praleistą terminą) paliekama notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, nors ir tai aiškiai iš šios teisės normos neišplaukia, o tik gali būti numanoma, kadangi jokio kito valstybės įgalioto asmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose nėra.

Antra, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, tokiu neteisminiu būdu terminą palikimui priimti praleidusiam įpėdiniui gali būti leidžiama priimti palikimą (faktiškai - atnaujintas terminas palikimui priimti) tik esant šioms sąlygoms: pirma, yra kitų įpėdinių ir, antra, jie priėmė palikimą ir, trečia, visi palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad terminą praleidęs įpėdinis taip pat priimtų palikimą. Šių sąlygų nustatymas bei įgyvendinimas taip pat kelia tam tikrų abejonių.

Toks reglamentavimas visų pirma reiškia, kad apskritai nesant kitų įpėdinių ir vieninteliam įpėdiniui pagal įstatymą arba pagal testamentą praleidus terminą palikimui priimti, jis gali būti atnaujintas tik teismo keliu, nors realiai šiuo atveju ginčo dėl termino atnaujinimo tikimybė mažiausia. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad nesant nė vieno įpėdinio, kuris būtų priėmęs palikimą laiku, nėra subjekto, kuris galėtų duoti sutikimą, todėl turi būti kreipiamasi į teismą.

Kalbant apie kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimus, nėra aišku, kaip tie sutikimai turi būti gaunami, kas jų turi klausti ir kam jie turi būti pateikti; kaip užtikrinama, kad duodami tokį sutikimą kiti įpėdiniai suprato jo pasekmes, darė tai laisva valia ir pan. Iš tokio reglamentavimo, koks jis yra, panašu, kad pareiga visu tuo įsitikinti perkeliama notarui, o neišbaigto teisinio reglamentavimo spragas paliekama užpildyti remiantis notarine praktika ir tikintis, kad, kilus ginčui dėl tokio neteisminio termino atnaujinimo ir jam pasiekus teismą, Lietuvos teismų nuomonė ir praktika sutaps su notarine praktika šiuo klausimu.

Notarinėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad palikimo priėmimo galimybė praleidus terminą, tačiau kitiems įpėdiniams sutikus, yra šalių laisvė apsispręsti, ir tokiu atveju, jei kiti palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad praleidęs terminą įpėdinis priimtų palikimą, priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, notaras neturėtų vertinti. Šiuo atveju notarui pakanka įsitikinti kitų įpėdinių valios tikrumu ir jis gali priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokia praktika, be abejo, visų pirma patogi ir patiems įpėdiniams, neformalizuojant proceso ir nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų, grįsti savo prašymų ir /ar sutikimų.

Bet kuriuo atveju, net jei įpėdinis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tačiau per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė kiti įpėdiniai arba palikimas perėjo valstybei, o vėliau jis kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir šis terminas jam buvo atnaujintas arba jis priėmė palikimą, kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus, tokiu atveju įpėdiniui iš jam priklausančio turto perduodama tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Teismas taip pat pabrėžia, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Tuo atveju, jei turto, kurį pretenduoja paveldėti asmuo, prašantis atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti, natūra nebeliko (pavyzdžiui, jis perleistas tretiesiems asmenims), termino palikimui priimti atnaujinimas nebesukeltų įpėdiniui jokių teisinių pasekmių, nes turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų, todėl toks prašymas atmestinas ir terminas neatnaujintinas. Lietuvos Aukš­čiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sisteminis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas pasekmių atžvilgiu nelaikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, kai yra prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad įpėdiniams, pareiškusiems savo teisę į palikimą, praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ir šią teisę pripažinus, kai palikimą jau yra priėmę kiti įpėdiniai, o palikimo priėmimui turint retroaktyvų veikimą (palikimas laikomas priimtu nuo palikimo atsiradimo dienos), kyla problemų. Retroaktyvus veikimas sukelia civilinių santykių nestabilumą ir yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis palikimą jau priėmusiems įpėdiniams - palikimą priėmę įpėdiniai netenka teisių į palikimo dalį ar visą palikimą, ir palikimą sudaranti turto dalis ar visas turtas turi būti perduotas naujiems įpėdiniams, turi būti sprendžiamas atsiskaitymų (pajamos, gautos iš turto, pagerinimai, kt.) klausimas. Teismų praktikoje aptarta problema dažniausiai pasireiškia šiomis dviem formomis:

1. Palikėjai, nepriėmę palikimo per įstatymų nustatytą terminą, pareiškia savo teises į palikimą ir palikimas priimamas, kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus, arba kreipiamasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

2. Įpėdiniai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Po palikėjo P. L. mirties įstatyminiams įpėdiniams pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenis 1, 2, 3, 4, 5 galėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į velionio brolio palikimą. Palikėjui mirus, įstatyminiam įpėdiniui atsiranda paveldėjimo teisė į palikimą pagal įstatymą, o savo valią įpėdinis turi išreikšti per 3 mėnesius. Per šį terminą įstatyminis įpėdinis turi kreiptis į vietos notarą arba faktiniu valdymu priimti palikimą. Įstatyminiai įpėdiniai per nurodytą laikotarpį nespėjo laiku kreiptis vietos notarą, kaip jau teismas yra nurodęs dėl svarbių priežasčių.

Visos ankščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 savo paveldėjimo teisės į palikėjo vardu atsiradusį palikimą negalėjo realizuota per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Tarp jų nėra ginčo ir jie vienas kitam reiškia sutikimą dėl palikėjo palikimo priėmimo.

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 įgijo paveldėjimo teisę į velioniui broliui priklausantį turtą ir turtines teises, kurių jie negalėjo laiku realizuoti dėl svarbių priežasčių. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 kaip įstatyminiai įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionio brolio P. L. palikimą.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjai R. P. ir suinteresuotiems asmenims 1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Š. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), mirusio palikėjo (brolio) P. L. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims 1, 2, 3, 4, 5 reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.

Bylinėjimosi išlaidos bylos dalyviams nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 47 str. 5 d., 139 str., 296 str. 1 d. 12 p., 259-270, 576-578 str.,

nusprendžia:

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)d., priėmė visą jos vardu atsiradusį palikimą, įskaitant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotiems asmenims 1. Z. D. (gim. (duomenys neskelbtini), 2. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini), 3. O. J. (gim. (duomenys neskelbtini), 4. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini) ir 5. M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti, į velionio brolio P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

3. Atnaujinti pareiškėjai R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotiems asmenims 1. Z. D. (gim. (duomenys neskelbtini), 2. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini), 3. O. J. (gim. (duomenys neskelbtini), 4. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini), 5. M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po palikėjo (brolio) P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

4. Priimti pareiškėjos R. P. atsisakymą nuo jos pradinio pareiškimo prašymų ir jį palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per jį priėmusį teismą.