- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-272/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Rimas Andrikis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Mickevičienės ir Valdimaro Bavėjano,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau nutartyje – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pirmus 3 (tris) metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 18.28 val., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio pridėjo virvę prie lovoje ant nugaros gulinčios J. S. kaklo, ir ja spausdamas kaklą prie lovos, smaugė J. S., padarydamas kakle viengubą, skersinę, atvirą stranguliacinę vagą, dėl ko J. S. nuo uždusimo, suspaudus kaklą virve, mirė, tai yra tyčia nužudė J. S..
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlikęs bausmę nori būti naudingas visuomenei. Paaiškina, kad dėl ekonominės krizės netekęs darbo, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kas įtakojo ir šio nusikaltimo padarymą, tačiau atlikdamas sieks tapti visateisiu visuomenės nariu. Atkreipia dėmesį, jog praeityje nėra padaręs nusikaltimų, neteistas. Taip pat pažymi, jog byloje klaidingai nurodytas jo išsilavinimas: jis turi vidurinį išsilavinimą, todėl atlikdamas bausmę žada toliau mokytis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje: atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ką apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats nuteistasis, ir įvertinęs minėtų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių reikšmę, jo konkrečius veiksmus bei kaltės formą (BK 61 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi aukščiau išdėstyti argumentai byloje nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste, t.y. kad jis praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, buityje charakterizuojamas teigiamai, yra priklausomas nuo alkoholio, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri, beje, nesiekia už šį nusikaltimą įstatymo leidėjo nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam R. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka ne tik BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), bet ir teisingumo principą, nes byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalį), ką skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino. Tuo tarpu nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde deklaruojamas siekis mokytis, tobulėti ir tapti visateisiu visuomenės nariu nėra prioritetiniai ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliaciniame skunde deklaruojamus tikslus nuteistasis gali sėkmingai įgyvendinti bausmės atlikimo vietoje, nes nuteistiesiems yra suteikiama galimybė ne tik siekti išsilavinimo, bet ir įgyti specialybę dalyvaujant profesinio mokymo programose.
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog keisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nuteistajam R. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.