Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis M. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

M. P., būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31, Klaipėdos mieste, veikdamas per UAB „L.“ buhalterę L. P., kasininkes priėmėjas D. D., G. B., V. P., V. Š., M. S. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: 144 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 18889,09 Eur piniginių lėšų (pajamų grynaisiais pinigais) gavimo kasoje, t. y. neužregistravo kasos aparatais, iš jų:

- kasos aparatu, korpuso Nr. 00401505, esančiu klientų aptarnavimo punkte (duomenys neskelbtini), 13 atvejų iš viso 257,20 Eur (2016 m. birželio mėn. 0,70 Eur, liepos mėn. 134,10 Eur, rugpjūčio mėn. 122,40 Eur),

- kasos aparatu, korpuso Nr. 800200436, esančiu klientų aptarnavimo punkte (duomenys neskelbtini), 60 atvejų iš viso 17241,58 Eur (2016 m. birželio mėn. 3671,63 Eur, liepos mėn. 6178,76 Eur, rugpjūčio mėn. 7391,19 Eur),

- kasos aparatu, korpuso Nr. GD00001413, esančiu klientų aptarnavimo punkte (duomenys neskelbtini), 43 atvejais iš viso 956,21 Eur (2016 m. birželio mėn. 28,09 Eur, liepos mėn. 492,03 Eur, rugpjūčio mėn. 436,09 Eur),

- kasos aparatu, korpuso Nr. DC 00400372, esančiu klientų aptarnavimo punkte (duomenys neskelbtini), 28 atvejais iš viso 434,10 Eur (2016 m. birželio mėn. 179,18 Eur, liepos mėn. 1,30 Eur, rugpjūčio mėn. 253,62 Eur),

bei šių lėšų gavimo neužregistravo kasos knygoje ir tuo 18889,09 Eur sumažino dokumentinį likutį kasoje, dėl ko nebuvo galima nustatyti kur UAB „L.“ panaudojo 18889,09 Eur, gautų už suteiktas paslaugas.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. P., būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ...“ bei 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 3278 eurų Pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31, veikdamas per UAB „L.“ buhalterę L. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias UAB „L.“ ūkines finansines operacijas- laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-08-27 gautus 18889,09 Eur už UAB „L.“ suteiktas paslaugas, dėl ko L. P. PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą) Valstybinei mokesčių inspekcijai 3 atvejais pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „L.“ turtą, tai yra nedeklaravo 2016 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose iš viso 15611 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 3278 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje) bei 3278 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje), iš jų:

- 2016 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016-07-19, 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ deklaravo 3206 Eur mažiau apmokestinamų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 673 Eur mažiau pardavimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 673 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM;

- 2016 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016-08-23, 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ deklaravo 5625 Eur mažiau apmokestinamų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1181 Eur mažiau pardavimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1181 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM;

- 2016 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016-09-21, 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ deklaravo 6780 Eur mažiau apmokestinamų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1424 Eur mažiau pardavimo PVM, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1124 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Tokiu būdu, UAB „L.“ direktorius M. P. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 3278 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM.

Be to, jis bet kokiu būdu siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus:

M. P., būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, siekdamas nulemti jam palankių sprendimų priėmimą byloje, pasinaudodamas asmenų tarnybiniu priklausomumu darė poveikį liudytojams- UAB „L.“ darbuotojams, kad šie duotų melagingus parodymus apie įmonės veiklą bei finansines operacijas, o būtent: 2016-09-15, apie 17 val., susitikimo metu Klaipėdoje, žinodamas, kad G. B. yra kviečiama 2016-09-16 apklausai į FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybą, paprašė pastarosios apklausos metu pareigūnams duoti melagingus parodymus, nurodant, kad UAB „L.“ priėmimo punkte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš klientų už paslaugas nebuvo imami pinigai be kasos čekių. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016-10-04 susitikimo metu Klaipėdoje žinodamas, kad V. P. 2016-10-05 yra kviečiama apklausai į FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybą, paprašė pastarosios apklausos metu pareigūnams duoti melagingus parodymus, nurodant, kad UAB „L.“ priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), iš klientų už paslaugas nebuvo imami pinigai be kasos čekių.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB "L." buvo įkurta 1996 metais ir nuo įmonės įkūrino pradžios jis yra šios bendrovės direktorius ir akcininkas, turintis 33,3 procentus šios įmonės akcijų. Pagrindinė įmonės veikla- valymo paslaugos. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Veiklą vykdo 5-iuose taškuose, kuriuose yra atidaryti valymo paslaugų priėmimo punktai. Įmonės apskaitą nuo pat bendrovės veiklos pradžios tvarko jo žmona L. P.. Jis yra atsakingas už įmonės kasą. Supranta, kad kaip įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų teikimą valstybės įgaliotoms institucijoms. Patvirtino, kad į bendrovės apskaitą buvo įtraukiamos ne visos pajamos, gautos už paslaugas, bet kokia tiksli pinigų suma buvo neapskaityta nurodyti negali, nes to niekur nefiksavo. Taip buvo daroma todėl, kad pakeitus litus į eurus pasunkėjo įmonės finansinė padėtis, o įmonės veiklai vystyti buvo būtina periodiškai įsigyti prekes, įrengimus, kuriems pardavėjai neišduodavo įsigijimo dokumentų. Laisvų lėšų įmonė neturėjo, todėl apytiksliai 2016 m. birželio mėnesį kalbėjosi su kasininkėmis priėmėjomis, kurios dirba priėmimo punktuose, kad jos pagal galimybes mažą dalį pinigų, gautų už paslaugas iš klientų, kurie nepageidauja čekio, "nemuštų" į kasą. Taip buvo daroma nuo 2016 metų birželio mėnesio, t.y. ne visi pinigai, gauti už paslaugas, buvo "įmušami" į kasą. Tokiu būdu susidarė visiškai neženkli nepajamuotų pinigų dalis. Iš visų punktų grynuosius pinigus surinkdavo jis pats, tik retkarčiais, kai jo nebūdavo, pinigus surinkdavo buhalterė L. P. arba darbuotojas A. Jie apie neapskaitytas lėšas nieko nežinojo. Apklausos metu jam pasirinktinai buvo pateiktas 2016-08-03 kasos operacijų čekis, kurio kitoje pusėje priėmėjos kasininkės D. D. ranka užrašyta, kad (duomenys neskelbtini) priėmimo punkte 2016-08-03 prekių parduota už 4,95 eurų, už paslaugas gauta 998,05 eurų. Paaiškino, kad šią sumą sudaro: grynieji pinigai 266,28 eurų, atsiskaityta banko kortele 221,77 eurų, kurie užfiksuoti kasos operacijų žurnale. Į tą sumą įeina ir pagal sutartis bankiniais pavedimais apmokama suma, ir tą dieną pirkėjams suteiktos paslaugos skolon, taip pat iš šios sumos išminusuota už siuvimo mašinos remontą 20 eurų ir už pakabas grąžinti 3 eurai. Gali būti, kad tą dieną buvo ir į kasos aparatą neinkasuotų pinigų, bet kokia tai dalis, jis negali pasakyti. Būdavo ir tokių atvejų, kad už valymo paslaugas klientas atsiskaitydavo tik atsiimdamas daiktą, o suma jau būdavo užfiksuota tos dienos, kai buvo priimamas daiktas valymui, čekio kitoje pusėje. Todėl jis negali nurodyti neinkasuotos sumos, kurią tą dieną jam atidavė kasininkė priėmėja. Pripažįsta, kad jam buhalterei nepateikiant visų faktinių duomenų apie pajamas, UAB "L." buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Dėl to buhalterė L. P. buhalterinėje apskaitoje užregistravo ne visas faktiškai gautas pajamas ir tokiu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis. Tokia veika buvo trumpalaikė, jis nesiekė ilgalaikio ir sistemingo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Pasižadėjo, kad specialisto išvadoje nurodytą neapskaitytą sumą įtrauks apskaičiuojant 2016 m. pelną ir jį deklaruos, o pranešime apie įtarimą nurodytą nesumokėtą 3278 Eur PVM pasižadėjo pervesti į nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (2 tomas, b.l. 121-122, 135-136).

Liudytoja G. B. parodė, kad UAB "L." priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti 2002 metų liepos 1 d. priėmėja-kasininke. Jos pareigos yra iš klientų priimti, klientams atiduoti rūbus bei kitus valomus daiktus, dirbti su cheminio valymo mašina, sukomplektuoti ir supakuoti rūbus. Taip pat ji savo darbo metu yra atsakinga už kasą. Priėmimo punkte ne tik atliekamos valymo ir skalbimo paslaugos, bet ir prekiaujama cheminėmis priemonėmis. Ji dirba kas savaitę, t.y. savaitę dirba, savaitę laisva. Apytiksliai prieš tris metus UAB "L." direktorius P. jos paprašė, kad, esant galimybei, į kasą "nemuštų" visų už valymą gautų pinigų, kadangi ji pažįsta pastovius klientus. Po šio pokalbio ji ne visus pinigus "mušdavo" į kasą. Direktorius P. paprastai kiekvienos darbo dienos pabaigoje atvažiuodavo pasiimti tą dieną surinktus pinigus. Jei negalėdavo atvykti P., pinigų atvažiuodavo pasiimti buhalterė L. P.. Dienos apyvartą (tiek inkasuotus, tiek neįneštus į kasą pinigus) B. užfiksuodavo ant dienos "X" ataskaitos kitos čekio pusės ir direktoriui atiduodavo visus pinigus. Pasitaikydavo, kad per dieną į kasą „neįmušdavo“ ir po 400 eurų, bet būdavo, kad inkasuodavo visus pinigus. Paprastai neinkasuodavo nemažas pinigų sumas, kartais neapskaitytų pinigų sumos siekdavo net iki 700 eurų. Niekada nefiksuodavo kiek direktoriui ar buhalterei perduodavo neapskaitytų pinigų, tiesiog kiekvieną kartą darbo dienos pabaigoje atvažiavus direktoriui suskaičiuodavo visus per dieną gautus pinigus, jų sumą užfiksuodavo kitoje čekio pusėje ir atiduodavo P. Apklausos metu jai buvo parodyti kasos čekiai ("X" ataskaitos). Tai tie čekiai, ant kurių jos ranka surašytos dienos apyvartos sumos, iš kurių atėmus "X" ataskaitoje inkasuotą sumą, likusi suma yra neįnešta į kasą (neinkasuota) pinigų suma. Atsitiktinai pasirinktame 2016-08-16 dienos "X" ataskaitos čekyje inkasuota dienos suma yra 220,73 eurų, o kitoje pusėje jos ranka užrašyta "D. 2016-08-16 Paslaugos 934,89 plius prekės 1,11, viso suma 936 eurų, taip pat pritaikyta 10 eurų nuolaida (4 pakabos+6 čekiai)". Tokiu būdu, iš bendros už paslaugas ir prekes gautos sumos- 936 eurų atėmus dienos inkasuotą pinigų sumą 220,73 eurų, skirtumas yra 715,27 eurų. Tai gryni neinkasuoti pinigai, kuriuos ji atidavė direktoriui P. kartu su inkasuotais 220,73 euras. Ant kai kurių čekių užrašytas vardas "M.". Tai žmogus, kuris ateidavo tik išvalyti kilimų ir kuriam už kilimo išvalymą buvo mokami gryni pinigai. Ji nežino, ar jis įdarbintas UAB "L.". Kartais tą pačią paslaugą atlikdavo ir A. P.. Sumą, kurią reikia sumokėti M., jai telefonu nurodydavo direktorius P. Sumokėtas M. už kilimų valymą atlygis būdavo fiksuojamas tik ant čekio kitos pusės. Priimant daiktą valymui ar skalbimui, ji tą paslaugą visada fiksuoja kompiuteryje, kuris pagal tą paslaugą suformuodavo čekį, kurio vieną dalį (baltą lapelį) ji paduodavo klientui ir jį klientas pateikdavo atsiimdamas rūbus, o kitą lapelį (geltoną) prisegdavo prie valomo ar skalbiamo daikto. Kai įvesdavo paslaugą į kompiuterį, tai ne visada gautus grynus pinigus įnešdavo į kasą, t.y. "nemušdavo" į kasos aparatą. Klientui atsiėmus išvalytus rūbus, jo pateiktą baltą paslaugos čekį ji paprastai suplėšydavo. Direktorius griežtai buvo uždraudęs kalbėti su kitais darbuotojais apie darbą, pinigus, atlyginimus ir kita, todėl kaip dirbdavo kiti punktai ar kitos kasininkės-priėmėjos ji nieko negali pasakyti, nes jos tarpusavyjetokiomis temomis iš viso nebendraudavo (2 tomas b.l. 68-69).

Liudytoja V. P. parodė, kad UAB "L." pradėjo dirbti 2006 metų balandžio 10 d. Iš pradžių dirbo pamainine darbuotoja, bet maždaug nuo 2009 metų pradžios pradėjo pastoviai dirbti "Ž." priėmimo punkte, (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įeina iš klientų priimti, klientams atiduoti rūbus bei kitus valomus daiktus. Apytiksliai prieš tris metus UAB "L." direktorius P. jos paprašė, kad, esant galimybei ji į kasą "nemuštų" visų už valymą gautų pinigų, todėl po šio pokalbio ji ne visus pinigus "mušdavo" į kasą. Kas antrą dieną atvažiuodavo A. P. ir atveždavo įvykdytus užsakymus, taip pat surinkdavo valymui priimtus rūbus. Tuo pačiu ji jam perduodavo pinigus kartu su čekiukais, ant kurių kitos pusės užrašydavo tos dienos apyvartą. Dienos apyvartą (tiek inkasuotus, tiek neįneštus į kasą pinigus) užfiksuodavo ant dienos "X" ataskaitos kitos čekio pusės ir perduodavo P., kuris perduodavo direktoriui ar buhalterei. Pasitaikydavo ir tokių dienų, kai neatnešdavo nei vieno užsakymo ir būdavo nulinė apyvarta. Niekada nefiksuodavo kiek perduodavo neapskaitytų pinigų, tiesiog kiekvienos darbo dienos pabaigoje suskaičiuodavo visus per dieną gautus pinigus, jų sumą užrašydavo ant kitos čekio pusės ir atiduodavo per P. direktoriui. Labai retai pinigus su čekiukais pasiimdavo pats direktorius P. Apklausos metu jai buvo parodyti kasos čekiai ("X" ataskaitos). Tai tie čekiai, ant kurių jos ranka surašytos dienos apyvartos sumos, iš kurių atėmus "X" ataskaitoje inkasuotą sumą, likusi pinigų suma yra suma, kuri neįnešta į kasą (neinkasuota). Atsitiktinai pasirinktame 2016-08-13 dienos "X" ataskaitos čekyje dienos inkasuota suma yra 100,62 Eurų, o kitoje pusėje jos ranka užrašyta "Ž. 2016-08-13 Paslaugos 162" bei yra jos parašas. Tokiu būdu, 162 eurų atėmus dienos inkasuotą pinigų sumą- 100,62 eurų, skirtumas yra 61,38 Eur. Tai gryni neinkasuoti pinigai, kuriuos ji perdavė direktoriui P. kartu su inkasuotais 100,62 eurais. Priimant daiktą valymui ar skalbimui, ji visada fiksuoja paslaugą kompiuteryje, kuris pagal tą paslaugą suformuoją čekį, kurio vieną dalį (baltą lapelį) ji paduoda klientui, o kitą lapelį (geltoną) prisegdavo prie valomo ar skalbiamo daikto. Įvedusi paslaugą į kompiuterį, ne visada gautus grynus pinigus įnešdavo į kasą,t.y. "nemušdavo" į kasos aparatą. Klientui atėjus atsiimti savo daikto ir padavus baltą paslaugos čekį, paprastai jį suplėšydavo. Direktorius P. buvo nurodęs iškart tą čekį suplėšyti, bet ji visada palaikydavo vieną parą tam atvejui, jei žmogus ateitų su pretenzijomis dėl negerai išvalyto daikto (2 tomas, b.l. 75-76).

Liudytoja D. D. parodė, kad UAB "L." pradėjo dirbti nuo 2014 metų balandžio mėn. 16 d. priėmėja-kasininke. Iš pradžių dirbo "V." prekybos centre esančiame priėmimo punkte, o maždaug po metų perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) esantį priėmimo punktą. Ji priimdavo iš klientų ir jiems atiduodavo rūbus bei kitus valomus daiktus. Direktoriaus M. P. pavedimu kartais darbuotojams išmokėdavo atlyginimus. Priimant daiktą valymui ar skalbimui, ji paslaugą visada fiksuoja kompiuterio programoje, kuri pagal tą paslaugą suformuoją čekį. Jo vieną dalį (baltą lapelį) ji paduodavo klientui, kurį klientas pateikdavo atsiimdamas daiktą. Kliento paduotą baltą čekį ji suplėšydavo. Paslaugos visada griežtai įvedamos į kompiuterinę programą. Tačiau būna tokių atvejų, kad klientas ne iš karto atsiskaito už paslaugą, o tik atsiimdamas išvalytą rūbą ar skalbinius. Tokiu būdu, užsakymo paslauga, kuri įvedama į programą, tą dieną nesutampa su kasos aparato parodymais. Prie užsakomos paslaugos ji atsižymėdavo, kad pinigus už paslaugą klientas sumokės atsiimdamas daiktą. Klientai už paslaugas atsiskaito ir grynais pinigais, ir kreditine kortele. Tokiu būdu, kasos operacijų dienos "X" ataskaitoje atsispindi tik grynų pinigų sumą, bet neatsispindi kreditine kortele sumokėtos. Pinigus, gautus už paslaugas ir prekes, kiekvieną dieną ji paprastai atiduodavo direktoriui, bet kartais tekdavo pinigus atiduoti buhalterei L. P. ar vairuotojui A. P.. Visada atidavusi pinigus ji duoda pasirašyti kasos operacijų žurnale. Apklausos metu jai pateiktame 2016-06-10 kasos "X" ataskaitos čekyje inkasuota suma yra 248,22 eurai, o kitoje čekio pusėje jos ranka užrašyta, kad 2016-06-10 parduota prekių už 9,60, atlikta paslaugų už 454,90 eurų, pagal sąskaitą faktūrą įmonei "K." sumokėta 7,50 eurų, taip pat M. grąžinta16 eurų suma, kuri buvo sumokėta už kilimo valymo paslaugą ir kurios jis telefonu atsisakė, o vėliau atėjo atsiimti kilimo ir pinigų. Tokiu būdu, 2016-06-10 čekio kitoje pusėje yra pilna tos dienos ataskaita (2 tomas, b.l. 87-88).

Liudytoja V. K. parodė, kad UAB "L." dirbo priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmėja- kasininke nuo 2012-07-16 iki 2016-12-12.Ji iš klientų priimdavo ir jiems išduodavo rūbus bei kitus valomus daiktus. Taip pat buhalterės L. P. prašymu kelis paskutinius mėnesius suvedinėjo iš visų punktų pristatomų savaitinių išklotinių ataskaitas, kuriuos pristatydavo vairuotojas A. P.. Priimant daiktą valymui ar skalbimui, ji visada paslaugą fiksuodavo kompiuterio programoje, kuri pagal tą paslaugą suformuodavo čekį. Jo vieną dalį (baltą lapelį) atiduodavo klientui, kuris atvykęs atsiimti paslaugos, tą baltą lapelį paduodavo jai, o ji, atidavusi išvalytą daiktą, lapelį suplėšydavo. Kitą kvito dalį (geltoną lapelį) ji prisegdavo prie valomo rūbo, kuris būdavo atiduodamas klientui kartu su išvalytu daiktu. Pasitaikydavo atvejų, kad klientas ne iš karto atsiskaitydavo už paslaugą, o tik atsiimdamas išvalytą rūbą ar skalbinius. Tokiu būdu, užsakymo paslauga, kuri įvedama į programą, tą dieną nesutampa su kasos aparato parodymais. Prie užsakomos paslaugos ji atsižymėdavo, kad pinigus už paslaugą klientas sumokės atsiimdamas daiktą. Kai žmogus atvykdavo atsiimti daikto, tik tada ji pinigus apskaitydavo kasos aparate. Klientai už paslaugas atsiskaitydavo ir grynais pinigais, ir kreditine kortele. Tokiu būdu, kasos operacijų dienos "X" ataskaitoje atsispindėdavo tik grynų pinigų sumą, o sumos, sumokėtos kreditine kortele, neatsispindėdavo. Jos darbo laikotarpiu visi pinigai, gauti už paslaugas ir prekes, visada buvo apskaitomi kasos aparatu. Pinigus, gautus už paslaugas ir prekes, du-tris kartus į per savaitę ji atiduodavo direktoriui arba vairuotojui, priklausomai nuo to, kuri atvykdavo. Atiduodama pinigus, ji visada duodavo pasirašyti kasos operacijų žurnale (2 tomas, b.l. 91-92).

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB "L." vairuotoju-technologu pradėjo dirbti 2014-04-01. Jis surinkdavo iš punktų užsakymus, juos nuveždavo į valyklą, esančią (duomenys neskelbtini), išvalytus rūbus išvežiodavo atgal į punktus. Be vairuotojo pareigų jis taip pat atlieka odos atnaujinimą ir plauna kilimus valyklos gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). A. I. ir surinkdamas iš punktų užsakymus, kartais iš kasininkių- priėmėjų paimdavo grynus pinigus, surinktus už užsakytas paslaugas ir juos perduodavo direktoriui M. P.. Pinigus surinkdavo tik direktoriaus prašymu tais atvejais, kai negalėdavo pats direktorius ar buhalterė. Kiekvieną kartą paėmęs pinigus jis pasirašydavo EKA kasos žurnaluose. Pinigai būdavo sudėti į plastikinius maišelius, kurių jis niekada neatidarydavo ir netikrindavo kiek juose įdėta grynųjų pinigų ir kokios ataskaitos prie jų surašytos. Direktorius prie jo taip pat neatidarydavo ir netikrindavo maišelio turinio. Tarp direktoriaus ir darbuotojų yra visiškas pasitikėjimas. Jam niekada neteko girdėti, kad kasininkės ne visus pinigus apskaito ar kad prie perduodamų apskaitytų pinigų būdavo pridėti ir neapskaityti pinigai (2 tomas, b.l. 95-97).

2016-09-07 kratų metu UAB "L." priėmimo punktuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo paimtas kompiuteris, kompiuterio sisteminis blokas, kompiuterių kietieji (standieji) diskai, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo dokumentai, kasos aparatų kasos operacijų žurnalai ir kiti dokumentai (1 tomas, b.l. 75-78, 84-88, 123-125, 132-134, 141-146).

2016-09-07 kratos metu UAB "L." registracijos bei M. P. ir L. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo paimti įvairūs užrašai, sutartys ir apmokėjimo dokumentai, kasos čekių ataskaitos ir du kompiuterių standieji diskai (1 tomas, b.l. 94-97).

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus matyti, kad UAB ,,L.“ turėjo 5 klientų aptarnavimo punktus, kuriuose buvo registruoti kasos aparatai:

- (duomenys neskelbtini) Nr. ŽA OMRON RS 19 MF, korpuso Nr. DC 00400372, unikalus Nr. 00400372,

- (duomenys neskelbtini) Nr. DAXIX OMRON RS 19 NF, korpuso Nr. 800200436, unikalus Nr. DC00200436,

Pagal tyrimui pateiktus, kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše nurodytus dokumentus, kurie paimti iš buto (duomenys neskelbtini) (UAB ,,L.“ registracijos adresas ir M. P. bei L. P. gyvenamoji vieta) matyti, kad kasos aparatų Nr. ŽA OMRON RS 19 MF, korpuso Nr. DC 00400372, unikalus Nr. 00400372 (naudojamas punkte (duomenys neskelbtini)), Nr. LA – 11 FASY S.p.A ITALIJA FASY ER-1200, korpuso Nr. GD00001413, unikalus Nr. GD00001413 (naudojamas punkte (duomenys neskelbtini)), Nr. DAXIX OMRON RS 19 NF, korpuso Nr. 800200436, unikalus Nr. DC00200436 (naudojamas punkte (duomenys neskelbtini)), Nr. OMRON RS 19 MF JAPONIJA korpuso Nr. 00401505, unikalus Nr. DC 00401505 (naudojamas punkte (duomenys neskelbtini)) nefiskalinių kasos kvitų ,,X ataskaitos“ antroje pusėje rankraščiu užrašytos pinigų sumos (nurodyta data) neatitinka kasos kvituose užregistruotų inkasuotų sumų, kurios užregistruotos Kasos aparato kasos operacijų žurnaluose, naudojamuose darbo vietose (6-9 priedai). Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,L.“ Kasos aparato kasos operacijų žurnalus nustatyta, kad kasininkės priėmėjos šiuose žurnaluose užregistravo kiekvienos dienos įplaukas iš viso bei iš jų išskyrė gautas grynais pinigais, kurias inkasavo ir šią ūkinę operaciją pagrindė kasos aparato nefiskaliniais kvitais.

Pagal tyrimo atlikimui pateiktus UAB ,,L.“ apskaitos dokumentus, 2016-09-07 kratos metu iš UAB ,,L.“ registracijos ir M. P. bei jo sutuoktinės L. P. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paimtus kasos aparatų nefiskalinius kvitus ,,X ataskaita“ ir atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nustatyta, kad UAB ,,L.“ nesilaikė 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 ,,Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 32 punkto, kuriame nurodoma, kad privaloma ,,2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas <...> 4. jei asmuo moka grynaisiais pinigais, suskaičiuoti gautus pinigus, aiškiai pasakyti sumą, užregistruoti ją kasos aparatu, ...“ t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 kasos aparatais neužregistravo prekybos (paslaugų) operacijų iš viso 18889,09 Eur, iš jų:

Nustatyta, kad jeigu UAB ,,L.“ direktorius M. P. laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-08-27 apskaitos dokumentais nepagrindė 144 atvejais iš viso 18889,09 Eur piniginių lėšų (pajamų grynaisiais pinigais) gavimo ir neužregistravo kasos knygoje ir tuo 18889,09 Eur sumažino dokumentinį likutį kasoje, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 reikalavimų: 6 straipsnio 2 dalies - ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies - ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį...“ bei 16 punkto ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“ (10 priedas).

Pagal UAB ,,L.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,L.“ direktorius M. P. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ...“ bei 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“- laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą) Valstybinei mokesčių inspekcijai 3 atvejais pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neparodė 2016 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose iš viso 15611 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 3278 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje) bei 3278 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje)(12-12.2, 13-13.2 priedai).

Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,L.“ (direktorius M. P.) laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 PVM deklaracijose nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3278 Eur (2 tomas, b.l. 11-59).

Liudytoja G. B., dirbanti UAB "L." priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė, kad prieš jai atvykstant liudytojo apklausai 2016-09-16, 2016-09-15 direktorius P. pakvietė ją pokalbiui ir paprašė, kad apklausos metu ji nepasakotų apie neinkasuotus (neapskaitytus) pinigus, o apie "X" čekių ataskaitų kitoje pusėje atvaizduotas sumas ji meluotų, nurodydama, kad tai sumos, susidedančios iš inkasuotų pinigų, bankinių kortelių atsiskaitymų ir išrašomų sąskaitų-faktūrų sumų (2 tomas, b.l. 68-69).

Liudytoja V. P., dirbanti UAB "L." priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė, kad prieš jai vykstant į apklausą, direktorius M. P. ją pasikvietė pokalbiui ir paprašė, kad apklausos metu ji nepasakotų apie neinkasuotus (neapskaitytus) pinigus, o apie "X" čekių ataskaitos kitos pusės užrašytas sumas meluotų, nurodydama, kad tai sumos iš priimtų užsakymų, bet neatsiskaitytų sumų (2 tomas, b.l. 75-76).