Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui N. D. , Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovui Deividui Beržinskui ir Živilei Čeplauskei,

atsakovo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Žilvinui Strumskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. D. skundą atsakovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas radijo ryšiu gavęs pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą šio neužregistravo, tuo pažeisdmas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 13.1 p. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jam žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių. Pažeidimo pasekmė - pažeisti informacijos apie neteisėtas veikas gavimo policijos įstaigose registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Jam pareikšto kaltinimo esmę sudaro tai, kad jis 2014-05-13 neužregistravo policijos registruojamo (administracinio teisės pažeidimo) įvykio į PRIR, apie kurį pranešė policijos pareigūnas T. B. .

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28 buvo patvirtinti Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatai. Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad Registro objektai - policijos pareigūnų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 259 ar 262 straipsnių nustatyta tvarka užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys, eismo įvykiai ir juose dalyvavę asmenys. LR ATPK 259 str. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, o 262 str. yra numatyti atvejai ir aplinkybės kuomet nėra rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28 buvo patvirtintos Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės. Taisyklių 11 punkte nustatyti bendrieji duomenų įvedimo į ATPEIR principai, kad 1. duomenys į Registrą vedami tiesiogiai fiksuojant administracinį teisės pažeidimą, procesiniai dokumentai formuojami iš Registre sukauptų duomenų; 2. jei administracinio teisės pažeidimo byla priskirtina kitai institucijai, tai prieš bylą išsiunčiant institucijai (jei buvo surinkta medžiaga) į Registrą turi būti suvedami turimi administracinio teisės pažeidimo duomenys (asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, pažeidimo duomenys ir priimamas procesinis sprendimas persiųsti medžiagą), suformuojamas lydraštis ir prisegamas prie Registre fiksuoto pažeidimo duomenų; 3. administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriose priimami procesiniai sprendimai nepradėti arba nutraukti administracinę teiseną, duomenys fiksuojami Registre.

Kaip galima matyti iš aptarto teisinio reguliavimo duomenų apie daromus (padarytus) administracinės teisės pažeidimus fiksavimą reglamentuoja net keli teisės aktai išleisti tos paties subjekto - Policijos generalinio komisaro - 1. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės; 2. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatai ir 3. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisykles.

Atsižvelgiant į teisinio aiškumo stygių bei itin dažnus teritorinių policijos komisariatų užklausimus dėl minėtų teisės aktų taikymo ir registrų tarpusavio taikymo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-04-24 yra pateikęs aplinkraštį apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkams Nr. 5-S-1429 su oficialia Policijos departamento nuomone dėl registrų sąveikos ir įvykių juose registravimo. Minėtame rašte yra nurodoma, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas betarpiškai užfiksuoja administracinio teisės pažeidimo požymius, tai visi duomenys, nepriklausomai nuo priimtų procesinių sprendimų, registruojami tik ATPEIR. Šiuo atveju papildomos registracijos į PRIR nereikia.

Pareiškėjas N. D. , radijo ryšiu gavęs pranešimą iš Taisyklių 7 p. nustatyto registro duomenų teikėjo (policijos pareigūno T. B. ) apie policijos registruojamą įvykį (administracinės teisės pažeidimą), šio įvykio neužregistravo Taisyklių 13.1 p. nustatyta tvarka (nedelsiant), tai yra pažeidė Taisyklių 13.1 p., Budėtojų instrukcijos 6.6 p. ir 25.6.1. p., Pareigybės aprašymo 13.17 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad Taisyklių 13 p. aiškiai ir suprantamai reglamentuoja visus į policijos registruojamų įvykių registrą privalomus registruoti atvejus bei jų registravimo tvarką, šių Taisyklių reikalavimus pareigūnas N. D. privalo vykdyti taip, kaip numato minėtas teisės aktas.

N. D. padarytas pažeidimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jam žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių. Pažeidimas pasekmė - pažeisti informacijos apie neteisėtas veikas gavimo policijos įstaigose registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo 2014-05-21 d., 15.53 val. į registrą įtrauktas 2014-05-13 pareigūno T. B. pranešimas apie administracinį teisės pažeidimą negali būti vertintinas kaip Statuto 261 str. 1 d. numatyta tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šis veiksmas atliktas jau paaiškėjus tarnybiniam nusižengimui ir pareigūnui įteikus pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, pasekmes, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, Marijampolės apsk. VPK viršininkas 2014-06-26 įsakymo Nr. 64-TE-300 1. P. skyrė pareigūnui N. D. tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Dėl gauto pranešimo neužregistravimo PRĮR pažymėtina, kad 2014-05-13, apie 11.20 val., pareigūnas N. D. iš Kriminalinės policijos pareigūno T. B. gavo informaciją ne apie LR ATPK nustatyta tvarka užfiksuotą administracinės teisės pažeidimą, bet apie tokio pažeidimo požymius turinčią veiką (daromą teisės pažeidimą). Kriminalinės policijos pareigūnai nėra kompetentingi (neturi įgaliojimų) LR ATPK nustatyta tvarka užfiksuoti ir forminti KET pažeidimų (tai yra surašyti protokolų), šiuo atveju pareigūnas N. D. į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos pasiuntė turinčius teisę LR ATPK nustatyta tvarka KET pažeidimus fiksuoti ir forminti Kelių policijos skyriaus pareigūnus. Dėl šios priežasties pareigūnas gautą informaciją apie administracinio teisės pažeidimo požymių turinčią veiką privalėjo įvesti į PRĮR, nurodyti išsiųstas pajėgas bei išsiuntimo laiką, o taip pat Kelių policijos pareigūnų jam perduotą informaciją apie įvykio patikrinimo rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad į ATPEIR KET pažeidimus Kelių policijos pareigūnai suveda tiesiogiai fiksuodami KET pažeidimą ir minėtoje duomenų bazėje tiesiogiai rašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą (šios informacijos apie KET pažeidimą nedelsiant neperduoda budėtojams, baigę tarnybą administracinių bylų medžiagas palieka budėtojų dalyje).

Liudytojas K.S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad raštas 2014-04-24 Nr. 5-S-1429 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registravimo“ (b.l. 13) buvo paruoštas tam, kad registruojami duomenys nesidubliuotų. Į PRĮR registrą registruojama visa gauta įnformacija, į ATPEIR registrą suvedami duomenys apie administracinės teisės pažeidimus. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, jo nuomone, duomenys turėjo būti registruojami ATPEIR registre, kadangi pareigūnai pranešė apie daromą pažeidimą, pareiškėjas išsiuntė policijos darbuotojus įgaliotus surašyti pažeidimo protokolą ir įvykis turėjo būti registruojamas, kaip pažeidimas.

Liudytojas A.K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jo padalinio darbuotojas. Paaiškino, kad į PRĮR registrą registruojama visa gauta įnformacija, į ATPEIR registrą suvedami duomenys apie administracinės teisės pažeidimus. Atskirti registrus nėra sudėtinga ir didelių neaiškumų dėl to nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti Marijampolės apskr. VPK viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 64-TE-300 1 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Bylos faktinės aplinkybės.

Pareiškėjas 2014-05-13, nuo 8.00 val. iki 20.00 val., vykdė Marijampolės apsk. VPK budėtojo funkcijas. Tarnybos metu, apie 11.00 val., radijo ryčiu gavo Marijampolės apsk. VPK NTS ENTP tyrėjo T. B. pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą - R. J. g., Marijampolė važiuojantį automobilį Toyota Aygo be valstybinio numerio ženklų. Kriminalinės policijos pareigūnams minėtą automobilį sustabdžius Kauno g., Marijampolė, patikrinti informacijos apie 11.10 val. išsiuntė įgaliojimus vykdyti eismo priežiūrą turintį patrulių ekipažą „Sūduva 62", susidedantį iš patrulių T. A. ir S. S. . Po kurio laiko pareigūnas telefonu pranešė, kad KET pažeidimas nenustatytas, automobilį vairavęs asmuo paleistas. Pareiškėjas N. D. radijo ryšiu gavęs pranešimą iš Taisyklių 7 p. nustatyto registro duomenų teikėjo (policijos pareigūno T. B. ) apie policijos registruojamą įvykį (administracinės teisės pažeidimą), šio įvykio neužregistravo Taisyklių 13.1 p. nustatyta tvarka (nedelsiant), tai yra pažeidė Taisyklių 13.1 p., Budėtojų instrukcijos 6.6 p. ir 25.6.1. p., Pareigybės aprašymo 13.17 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad Taisyklių 13 p. aiškiai ir suprantamai reglamentuoja visus į policijos registruojamų įvykių registrą privalomus registruoti atvejus bei jų registravimo tvarką, šių Taisyklių reikalavimus pareigūnas N. D. privalo vykdyti taip, kaip numato minėtas teisės aktas.

2014-05-13 Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau -Marijampolės apsk. VPK) gavo Marijampolės apsk. VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau -NTS) Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio (toliau - ENTP) tyrėjo E. C. tarnybinį pranešimą Nr. 64-IL-2600 „Dėl informacijos". Tarnybiniame pranešime nurodomas galimas tarnybinis nusižengimas nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Siekiant ištirti įvykio aplinkybes, Marijampolės apsk. VPK Vidaus tyrimų grupėje, Marijampolės apsk. VPK viršininko 2014-05-14 pavedimu, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius galimą pareigūno N. D. tarnybinį nusižengimą, Marijampolės apsk. VPK viršininko sprendimu (2014-05-15 tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR5-574) šio pažeidimo tyrimas prijungtas prie atliekamo tarnybinio patikrinimo.

2014 m. gegužės 19 d. pareiškėjui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės specialistas pranešimu Nr. 64-PR3-43 informavo pareiškėją, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą.

2014 m. gegužės 26 d. pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus į pranešimą. Jame nurodė, kad 2014-05-13 nuo 8. 00 val. iki 20.00 val. vykdė tarnybą Marijampolės apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje.

2014 m. birželio 9 d. buvo surašyta ir Marijampolės apskr. VPK viršininko patvirtina tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-68.

2014 m. birželio 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 64-TE-300 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą už pažeistus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 13.1 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 6.6 p. ir 25.6.1 p., Marijampolės apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2013-12-31 įsakymu Nr. 64-V-915, 13.17 p., reikalavimus.

Dėl tarnybinio nusižengimo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2014 m. birželio 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 64-TE-300 paskirtos pareiškėjui tarnybinės nuobaudos - pastabos.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (ginčui aktuali 2013 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. 57-2841 redakcija). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (ginčui aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 109-5158) (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas radijo ryšiu gavęs pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą šio neužregistravo, tuo pažeisdmas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 13.1 p. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jam žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių. Pažeidimo pasekmė - pažeisti informacijos apie neteisėtas veikas gavimo policijos įstaigose registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos pareiškėjas N. D. 2014-05-13 tyrėjo T. B. pranešimą apie administracinės teisės pažeidimą užregistravo PRĮR 2014-05-21 d. 15.33 val. (informacijos gavimo data 2014-05-13, 11.00 val.). PRĮR duomenimis, dėl įvykio pareigūnas T. A. KET pažeidimų nenustatė.

Operatyvaus pareigūnų veiksmuose neįvedant informacijos į PRĮR yra visi tarnybinio nusižengimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Nors liudytojas K. S. teismo posėdžio metu ir paaiškino, jog gauta informacija turėjo būti registruojama administracinių pažeidimų registre, tačiau teisės aktai nurodo kitaip ir plečiamai neaiškinami. Taisyklių 13 p. aiškiai ir suprantamai reglamentuoja visus į policijos registruojamų įvykių registrą privalomus registruoti atvejus bei jų registravimo tvarką, šių Taisyklių reikalavimus pareiškėjas privalėjo vykdyti taip, kaip numato minėtas teisės aktas. Pagal savo darbo pobūdį pareiškėjas privalo išmanyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jų nežinojimas, ar jo subjektyvus supratimas neatleidžia jo nuo atsakomybės už minėtų reikalavimų nevykdymą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 13.1 p. nustatyta, kad policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas privalo priimti, įvertinti ir Registre iš karto registruoti telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis ar tiesiogiai iš asmens, atvykusio į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį, gaunamą informaciją apie policijos registruojamus įvykius, tai yra informaciją apie įvykį, kuris turi nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo ar kito teisės pažeidimo požymių.

Taisyklių 7 p. nustatyta, kad registrui duomenis teikia nukentėjusieji, policijos įstaigų pareigūnai, kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, policijos rėmėjai, saugos tarnybų ar saugos padalinių darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kiti policijos registruojamus įvykius matę asmenys. Duomenis pateikę asmenys už pateiktų duomenų teisingumą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Taisyklių 8 p. nustatyta, kad registro vartotojas, įrašęs policijos registruojamo įvykio duomenis, atsako už duomenų teisingumą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau - Budėtojų instrukcija) 6.6 p. nustatytos bendrosios operatyvaus valdymo padalinio funkcijos - pagal kompetenciją nustatyta tvarka priimti ir perduoti informaciją specialia programine įranga ir ryšio priemonėmis, tvarkyti (įrašyti, keisti, vykdyti duomenų paiešką ir kt.) duomenis žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose.

Budėtojų instrukcijos 25.6.1. p. nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai, gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją, privalo nepaisydami to, ar nusikalstama veika, administracinis teisės pažeidimas padarytas ar įvykis įvyko policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje ar kitos policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje, nustatyta tvarka užregistruoti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją ir prireikus, turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, nuolat palaikyti su ja ryšį.

Marijampolės apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės apsk. VPK viršininko 2013-12-31 įsakymu Nr. 64-V-915, (toliau - Pareigybės aprašymas) 4 p. nustatyta pareigybės paskirtis - priimti ir registruoti policijos registruojamus įvykius, valdyti visų rūšių policijos darbą, dirbti su policijos sistemoje naudojamomis informacinėmis sistemomis ir registrais. 13.17 p. nustatyta funkcija vykdyti ir kontroliuoti padalinio pareigūnų policijoje, gaunamų skundų, pareiškimų, pranešimų apie nusikaltimus, teisės pažeidimus ir kitų policijos registruojamų įvykių registraciją. Pareiškėjas N. D. su pareigybės aprašymu susipažinęs pasirašytinai.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog tiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimas, kurį įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos nuobaudos neteisėtumu, įstatymo nustatyti nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Išanalizavus rašytinius bylos įrodymus (bylos lapai nenurodomi, kadangi visa tarnybinio tyrimo medžiaga pateikta teismui atskirame segtuve, lapai nesunumeruoti) bei taikytinus teisės aktus, teismas konstatuoja, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kuriais jis tvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus. Pažeidimas ištirtas visiškai, atsižvelgiant į visus byloje pateiktus paaiškinimus ir informaciją, nuobaudos rūšis parinkta adekvačiai padarytam pažeidimui. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, reglamentuojančią jo veiklą bei kitus teisės aktus. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004).

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., teismas,

nusprendė:

Pareiškėjo Nėrijaus Daugėlo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.