- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- AS-143-223-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- U. T.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. T. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja U. T. (toliau – pareiškėja) 2009 m. vasario 3 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) 2007 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. 1559 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“; 2) įpareigoti atsakovus Kauno apskrities viršininko administraciją ir Kauno miesto žemėtvarkos skyrių parengti naują išvadą, kurioje būtų teisingai, pagrįstai ir sąžiningai apskaičiuota jai negrąžintos 0,8642 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė.
Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. 1559 nustatyta valstybės išperkamos žemės nominalia verte, kurią Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 4-2630 ,,Dėl žemės vertės“, gautame 2009 m. sausio 5 d., pripažino apskaičiuota teisingai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir grąžino jai sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. 1559, priimtą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese. Teismas atsižvelgė į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 122, 123 punktus, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos skundžiama atsakovo išvada yra priimta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, ji turėjo būti visų pirma skundžiama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, o ne teismui, t. y. pareiškėja turėjo pirmiausia pasinaudoti privaloma išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėja turi teisę paduoti skundą Kauno apskrities viršininkui, o nesutikusi su jo priimtu sprendimu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimai gali būti apskųsti teismui. Be to, pareiškėjos atsakovu bei trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyti Kauno miesto žemėtvarkos skyrius ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius yra tik struktūriniai Kauno apskrities viršininko administracijos padaliniai, neturintys savarankiško juridinio asmens statuso, ir nevertinami kaip savarankiški asmenys, galintys turėti byloje kitokius interesus nei apskrities viršininko administracija. Nurodė, jog atsisakius priimti skundą pareiškėjai grąžinamas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atskirąjį skundą ir priimti skundą.
Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai teigė, jog ji nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. 2008 m. gruodžio 4 d. ji pateikė raštą Kauno apskrities viršininko administracijai. Kadangi Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti teisės akto konstitucingumą, o tokį prašymą ji pareiškė teismui, kreipusis į šią instituciją būtų tik vilkinamas klausimo nagrinėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja iš esmės prašo panaikinti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. parengtą išvadą Nr. 1559, priimtą nuosavybės teisių atkūrimo procese (b. l. 2 – 5).
Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą nagrinėjimo tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pirmieji nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p.), o antrieji – Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punkto nustatyta tvarka.
Skundžiama išvada parengta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, skųstina laikantis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. apskrities viršininko administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Po to kreiptinasi į teismą (ABTĮ 32 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. parengta išvada Nr. 1559 2008 m. gruodžio 4 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją (b. l. 37 – 38). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4-2630 išnagrinėjo šį prašymą (b. l. 19). Tačiau byloje nėra duomenų, kad nesutinkant su šiuo sprendimu būtų kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundą iš esmės atsisakė priimti pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos U. T. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.