- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 1-152-954/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13379-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- T. R.
- Nukentėjusysis
- G. R.
nukentėjusiajai G. R., jos atstovei Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei E. T.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas:
1) 1997-10-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. (negaliojanti 1992 m. BK redakcija) ir byla nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju;
2) 2012-10-30 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 155 str. 2 d., - 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R., būdamas atsakingas už nepilnametės savo dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką, taikydamas už nepaklusnumą fizines bausmes savo nepilnametei dukrai G. R., tokiu būdu ją auklėdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., o būtent:
- tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, už išleistą iš šulinio vandenį dešinės rankos delnu sudavė 1 (vieną) kartą nepilnametei dukrai G. R. į galvą ties smilkiniu, tuo sukeldamas nepilnametei dukrai G. R. sukėlė jai fizinį skausmą;
- tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29, namuose, dėl nepaklusimo laiku grįžti namo, stumdė nepilnametę dukrą G. R., o po to dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau 5 (penkių) kartų į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nepilnametei dukrai G. R. sukėlė jai fizinį skausmą;
- 2016-03-05 apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,89 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausdamas nepilnametę savo dukrą G. R. už tai, kad ji nesilaikė jai paskirto „namų arešto“, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nepilnametei dukrai G. R. 3 (tris) kartus į žandikaulį ir 3 (tris) kartus į kairį petį, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apkabinęs dešine ranka nepilnametės dukros G. R. kaklą, pradėjo lenkti ją, spausdamas jos kaklą, o nepilnametei dukrai G. R. pasipriešinus peiliu, suėmė ją už rankų ir paklupdė virtuvėje, po ko 1 (vieną) kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas nepilnametei dukrai G. R. fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vadino nepilnametę dukrą G. R. jos savivertę mažinančiais, įžeidžiančio pobūdžio žodžiais „padla“, "žiurke", grasino ją užmušti arba uždaryti į beprotnamį, tuo pažeisdamas vaiko asmens neliečiamybę ir laisvę bei darydamas žalą vaiko psichiniam vystymuisi, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytos BK 163 str.
T. R. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kai į smilkinį trenkė dukrai, ji buvo su rankšluosčiu, norėjo numušti rankšluostį, ji pakėlė galvą ir pataikė. Tai galėjo būti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Močiutė valgė, čepsėjo, ji paleido vandenį, kad negirdėtų. Jie vandenį taupė, šulinyje buvo sausra. Ji išleido visą vandenį, dėl to buvo piktas ir trenkė, į smilkinį nenorėjo pataikyti, sukėlė G fizinį skausmą. 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. pasistumdė. Šeimoje visos keturios dukros. Kad sudavė nemažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas dukrai fizinį skausmą, pripažįsta. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dabar gydosi, jau pusę metų, alkoholio buvo per tą laiką pora kartų, kad vartojo. Gydosi, kad neprasidėtų ilgalaikis vartojimas, mano, kad gali kontroliuoti trumpalaikį vartojimą. Pas psichiatrą vaikšto dėl alkoholio vartojimo ir depresijos. Kovo 5 d. būdamas neblaivus, bausdamas dukrą G, kad nesilaikė „namų arešto“, buvo išėjusi, tris kartus trenkė į žandikaulį ir tris kartus į petį. Tą dieną dukra grįžo namo, pabandė su ja pakalbėti. Ji išsitraukė peilį. Jis atėmė peilį ir prispaudęs prie žemės vieną kartą vožtelėjo per veidą. O į petį trenkė gal per grumtynes kol atėmė peilį. Dukrą vadino „padla“, „žiurke“, po to, kai su peiliu puolė. Kad grasino ją užmušti, uždaryti į beprotnamį, gal ir sakė. Tokie jo veiksmai, kad taip elgėsi, mano, kad netinkamos sąlygos vaikui augti. Savo poelgius vertina, kad yra kaltas dėl to, kad trenkė. Visus savo tokius poelgius vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Supranta, kad reikalinga vaikui pagalba, dabar normaliai bendrauja su ja. Supranta, kad vaikų auklėti mušant negalima, taip pat kaip ir žodžiais mažinančiais jos savivertę (2 t., b.l. 131, 132).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, T. R. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS Noreikiškių PN specialistės I. Č. 2016-03-21 tarnybiniu pranešimu dėl patikslinimo medžiagos Nr. 20-PR2-12512, kuriuo nustatyta, kad 2016-03-15 gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kad VTAS gautas Kauno r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016-03-08 raštas, kad jų mokyklos 10 klasės moksleivė G. R. 2016-03-05 savo namuose patyrė fizinį smurtą nuo girto tėvo T. R., kuris prieš nepilnametę dukrą smurtauja ne pirmą kartą. T. R. prieš nepilnametę dukrą smurtavo 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 m. vasario mėn. (1 t., b. l. 6);Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. S. 2016-03-05 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2016-03-05 apie 17 val. 42 min. gautas T. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., telefoninis pranešimas, kad namuose (duomenys neskelbtini), Kauno r., dukra bandė durti peiliu. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad namuose tarp T. R. ir jo nepilnametės dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., įvyko konfliktas dėl nepilnametės netinkamo elgesio, ko pasėkoje jie apsistumdė ir nepilnametė paėmė į rankas peilį, o tėvas iš nepilnametės dukros rankų atėmė peilį (1 t., b. l. 16);Kauno apskrities VPK PR 2-ojo kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio D. K. 2016-03-05 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad 2016-03-05 apie 17 val. 44 min. nuvykus (duomenys neskelbtini), Kauno rajone dėl smurto artimoje aplinkoje, bendravo su policiją iškvietusiu T. R., kuris nurodė, kad jam dukra su peiliu įdūrė į kairę ranką, o G. R. nurodė, kad jos neblaivus tėvas pradėjo prie jos lysti, priekabiauti, bandė ją smaugti, tai ji dėl to tėvui įdūrė su peiliu į ranką, o tėvas T. R. jai ranka trenkė į veidą ir jai sukėlė fizinį skausmą. Ant veido matėsi mušimo žymės (1 t., b. l. 17-19);pristatytojo testo alkoholiui protokolu Nr.47 nustatyta, kad T. R. nustatytas 1,89 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b.l.19);Kauno apskrities VPK PR 2-ojo kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio S. B. 2016-03-05 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad 2016-03-05 apie 17.44 val. nuvykus (duomenys neskelbtini) Kauno rajone dėl smurto artimoje aplinkoje, bendravo su policiją iškvietusiu T. R., kuris nurodė, kad jam dukra su peiliu įdūrė į kairę ranką ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. G. R. buvo blaivi (1 t., b. l. 20-22);Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos Mobilaus būrio vado D. K. 2016-03-05 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo nustatyta, kad visų aplinkybių nustatymui nepilnametė G. R. ir jos neblaivus tėvas T. R. buvo pristatyti į Kauno AVPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. T. R. policijos pareigūnų tiesioginiams reikalavimams nepakluso, priešinosi, vadino juos necenzūriniais žodžiais, todėl jam buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai, o T. R. nenurimus tarnybiniame automobilyje ir pradėjus jam spardyti ir laužyti tarnybinį automobilį, buvo panaudotos ašarinės dujos (1 t., b. l. 23-24);Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio D. K. ir vyr. patrulio S. B. 2016-03-05 tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuose nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir D. K. tarnybiniame pranešime (1 t., b.l.25-28); Kauno r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016-03-09 informacija apie G. R., prieš kurią namuose smurtauja jos tėvas T. R. (1 t., b. l. 32-33);2016-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-76);nukentėjusios G. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji gyvena su savo šeima: su mama V. R., tėčiu T. R., seserimis S, kuriai 19 metų, U, kuriai 13 metų, ir Saule, kuriai 3 mėnesiai. 2016-03-05 apie 16 - 17 val. ji iš lauko parėjo į namus, į virtuvę. Virtuvėje buvo mama V ir sesė S, o tėvas T buvo kambaryje. Namas, kuriame jie gyvena, yra vieno kambario ir virtuvė. Ji turėjo „areštą“, t. y. galėjo būti tiktai namuose, negalėjo išeiti lauką. „Areštą“ uždėjo tėvas, nes ji prieš savaitę į namus sugrįžo neblaivi. 2016-03-05 ji stovėjo virtuvėje, prie spintelės, kur sudėti jos mokyklos reikmenys - knygos ir kitkas. Ji pasiėmė ir peilį, kurį jai padovanojo tėvas T. Peilis yra nemažas, bet jo ilgio nurodyti negali. Tai kišeninis sulankstomas peilis, o peilio rankena medžio ir gintaro imitacijos. Tėvas T tą peilį jai padovanojo be progos, tiesiog, nupirko ir jai padavė peilį. Ji peilį pasiėmė šiaip sau ir jį įsidėjo į kišenę, į kelnių kišenę. Atėjo tėvas ir pradėjo prie jos kibti, aiškindamas, kad jai yra paskirtas „namų areštas“ ir ji negali išeiti iš namų. Tėvas T priėjo prie jos, ji stovėjo prie spintelės. Tėvas dešinės rankos kumščiu pradėjo trankyti jai po biški į kairės pusės žandikaulį arba į kairį petį. Iš viso sudavė kokius 6 smūgius. Į žandikaulį gavo 2 silpnus smūgius ir vieną stipresnį, o į kairį petį taip pat gavo 2 silpnus smūgius ir 1 kartą stipresnį smūgį. Tuo metu tėvas ant jos, aiškino, kur ji buvo, kai jai namų areštas. Ji tėvui nieko neatsakė. Jai skaudėjo, kai tėvas ją trankė. Ji tėvą pastūmė rankomis, nes norėjo praeiti ir nueiti toliau nuo tėvo T. Kai ji nuėjo į virtuvės vidurį ir sustojo, tėvas priėjo prie jos, atsistojo priešais ją per kokį pusę metro. Jis lyg bandė apsikabinti ją su dešine ranka per kaklą. Tėvas pradėjo jai spausti kaklą. Ji pajuto skausmą, dėl to iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, nes norėjo durti į tėvo pilvą. Bet tėvas su kaire ranka gynėsi nuo peilio, todėl ji jam pataikė įdurti į kairę ranką prie nykščio. "Biški" įdūrė. Tada tėvas peilį atėmė iš jos ir paklupdė ją ant žemės, o klūpančiai jai trenkė vieną kartą dešinės rankos delnu į kairę veido pusę ir pataikė į kairį skruostą prie ausies. Tuo metu, kai ją mušė tėvas, virtuvėje buvo sesė S. Sesė S priėjo prie jos, pakėlė ją nuo žemės ir liepė eiti pas močiutę. Tėvas liko virtuvėje ir žiūrėjo į ranką, kiek ji jam įdūrė. Ji išėjo iš namų ir nuėjo pas močiutę D. R., kuri gyvena tame pačiame kieme, tik kitame name. Močiutė davė jai dėtis ant kairio skruosto ledo, nes visas kairys skruostas buvo raudonas, o po pusvalandžio susidarė kraujosruvos. Po kokios valandos ar pusvalandžio pas močiutę D į namus atėjo tėvas T, kuris išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, kai „žiurke, padla“ ir grasino, kad ją užmuš, iškvies policiją, kad ją išvežtų į beprotnamį, sakė, kad dabar areštas jai bus pratęstas iki vasaros. Po to tėvas išėjo į savo namus. Tuo metu, kai tėvas ją vadino negražiais žodžiais, jai grasino, jos savijauta buvo labai bloga, jai buvo nemalonu. Bet tėvo grasinimai užmušti jai atrodė nerealūs, ji neišsigando. Ji tėvui nieko nesakė. Po to įvykio ji visą laiką buvo pas močiutę D. Būdama pas močiutę, ji pamatė, kad atvažiavo policija. Ji išėjo į kiemą, nes jų kieme yra palaidi 3 šunys, nenorėjo, kad šunys užpultų policininkus. Iš namo išėjo ir mama V. Du policininkai įėjo į namo vidų pas tėvą, o trečias apklausė ją. Ji policininkui papasakojo viską, kas įvyko jų namuose tarp jos ir tėvo. Policininkai ją ir tėvą T išvežė į policiją. Kartu su ja važiavo ir mama V. Juos atvežė į policiją prie Kauno Soboro. Kas vyko namuose tarp policininkų ir jos tėvo, ji nežino, nes ten nebuvo ir nematė. Policijoje ją apklausė, jai reikėjo pūsti į alkotesterį, rodė „0“. Kai ją ir tėvą T apklausė, juos paleido į namus. Kai jie sugrįžo į namus, daugiau nekonfliktavo. Tuo metu, kai vyko namuose konfliktas, tarp jos ir tėvo, jis buvo neblaivus. Po sumušimo jai dar apie parą skaudėjo kairį žandikaulį ir kairį skruostą, peties neskaudėjo. Po sumušimo jai medikų pagalbos nereikėjo ir ji į medikus nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus ji nuvyko po trijų savaičių po įvykio, jai jau buvo viskas praėję. Po įvykio ji ėjo į pamokas (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Tuo metu jos veido kairėje pusėje matėsi mušimo žymės. Mokyklos direktorė G pasikvietė ją po kokių dviejų pamokų į savo kabinetą. Tai buvo pirmadienis, o įvykis įvyko namuose šeštadienį. Pas direktorę buvo atėjusi socialinė darbuotoja S. Jos jai pasakė, kad į mokyklą skambino iš (duomenys neskelbtini) nuovados ir pranešė apie jų šeimoje įvykusį konfliktą. Tada ji viską papasakojo joms, kas įvyko jos namuose. Direktorė G nufotografavo kairę veido pusę, kur matėsi mušimo žymės. Tai ne pirmas kartas, kai tėvas prieš ją smurtavo. 2015 m. rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, ji nežinojo, kad vandens siurblys nelabai veikė ir nebuvo galima leisti vandens. Ji plovė indus ir tas hidroforas "užsiorino". Sesė U pasakė tėvui, kad ji leido vandenį. Tada tėvas, kuris buvo išgėręs, susinervino. Ji buvo koridoriuje netoli virtuvės, o tėvas buvo virtuvėje. Tėvas atėjo į koridorių prie jos ir iš dešinės rankos delno trenkė jai į kairę galvos pusę netoli smilkinio. Tuo metu jai nuo smūgio skaudėjo galvą. Ji tėvui nieko nesakė, jis jai taip pat nieko nesakė. Kai tėvas jai trenkė, galėjo matyti jos sesuo U, nes ji tuo metu buvo virtuvėje. Tėvas jai trenkė vieną kartą už tai, kad ji leido vandenį, nors jo nebuvo galima leisti, o ji nežinojo. Tai įvyko vakare, apie 21 val. Tuo metu namo virtuvėje buvo mama V, bet įvykio ji nematė. Po šio sumušimo jai medikų pagalbos nereikėjo, jie niekur pagalbos nesikreipė. 2016 m. vasario mėnesi, dienos nurodyti negali, ji iš virtuvės ėjo į koridorių, koridoriuje buvo tėvas T. Jis pradėjo ją stumdyti ir daužyti dešinės rankos kumščiu jai į abu pečius iš nugaros. Tėvas jai sudavė iš viso apie 5-6 kartus. Ją mušė už tai, kad ji ne laiku grįžo į namus - turėjo grįžti 18 val., o grįžo 20 val. Jai buvo „areštas“ dėl to, kad ji parėjo ne laiku į namus - tėvas skyrė jai visą vasarį sėdėti namuose ir neišeiti iš namų. „Areštus“ tėvas T skiria tik jai, nes ji blogai elgiasi. Jos blogas elgesys yra tai, kad ji neklauso, grįžta išgėrusi. Tuo metu kai ją tėvas mušė, ji jam nieko nesakė, o mama V atėjusi iš virtuvės pusės liepė tėvui nusiraminti ir jis daugiau jos nemušė. Sumuštus pečius jai skaudėjo, o kitą dieną ant kairio peties iš nugaros pusės buvo mėlynės, o ant dešinio peties buvo tik raudona žymė. Pas medikus nesikreipė ir į policiją nesikreipė. Nežino, kodėl jie nesikreipė į policiją, paaiškinti negali. Jai nepatinka būti namuose, nes ten yra „nefaina“, yra blogi prisiminimai dėl tų įvykių su tėvu. Jai nepatinka, kad gimė sesuo, ji jos nemyli, vadina ją „padaru“. Ji alkoholio išgeria ir jai būna linksma. Su tais draugais, su kuriais gerdavo alkoholį, jau nebendrauja. Jie susirinkdavo tose vietose lauke, kur mažiau yra matomi, pvz., pavėsinėje prie bendruomenės centro. Jie gerdavo alų, sidrą, kartais brendį, šnapsą, šampaną. Pirmą kartą į namus girta grįžo per 2016 metų naujuosius metus, o antrą kartą - šių metų vasario mėnesį, o po to pradėjo gerti alkoholį kas dvi savaites savaitgaliais, o kartais ir viduryje savaitės. Kai girta grįždavo į namus, ant jos rėkdavo mama ir tėvas, vadindavo ją alkoholike. Ji supranta, kad alkoholio vartoti negali, bet vartojo. Nežino, kodėl. Šiuo metu jos draugai yra pasikeitę. Su tėvu bendrauja, gali pasakyti, kad normaliai, bet nebėra toks bendravimas, kaip buvo anksčiau. Prieš tuos įvykius ji su tėvu geriausiai iš visos šeimos sutardavo (1 t., b. l. 80-83). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tėtis jos atsiprašė, dabar jos ir tėčio santykiai yra geri. Jie geresni, negu per tuos įvykius ir geresni, negu prieš tai būdavo. Su tėčiu susitaikė (2 t., b.l. 133); liudytojos V. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji su vyru T. R., kuriam yra 37 metai, turi 4 dukras: S, kuriai 19 metų, G, kuriai 16 metų, U, kuriai 13 metų, ir S, kuriai 4 mėn. Jų šeima gyvena T tėvų ūkiniame pastate, kuriame šiuo metu yra įrengtas 1 kambarys ir virtuvė su svetaine pirmame aukšte, o antras namo aukštas yra renginėjamas. Jie turi įsirengę visus buities patogumus, namas šildomas, kūrenat pečių kietu kuru. Ji dirba UAB „E. F.“ siuvėja, bet šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. S yra 1 kurso studentė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto. G ir U lanko pamokas (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Dukroms mokslai sekasi gerai. Dėl dukros U jie problemų neturi, o G yra impulsyvesnė ir linkusi pasiginčyti mokykloje su mokytojais. Jie turi problemų dėl dukros G netinkamo elgesio ir jos elgesys pasikeitė, kai jie pradėjo lauktis dar vieno vaikelio. G tiesiog maištauja ir nesutaria nei su ja, nei su savo tėvu T. Kai G suėjo 16 metų, ji susidėjo su bloga kompanija ir pradėjo grįžti į namus išgėrusi alkoholio. Ji su G daug kartų kalbėjosi dėl jos netinkamo elgesio ir alkoholio vartojimo. G išklauso jos pokalbio, nesiginčija, bet išvadų nedaro. Jie yra sutarę su G, jei ji į namus pareis išgėrusi alkoholio, ji negalės važinėtis su dviračiu, kas jai labai patinka ir negalės laisvalaikio leisti su draugais (duomenys neskelbtini) miestelyje, bet galės išeiti į kiemą prie namo. Jei G jos neklauso, ji su ja kalbasi, bet fizinių bausmių jai netaiko. T yra bedarbis ir registruotas Darbo biržoje, todėl didžiąją laiko dalį jis būna namuose. T bando su ja G šnekėtis. Kai T būna neblaivus (jis yra impulsyvus), dėl G netinkamo elgesio kartais taiko jai fizines bausmes. T turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir šiuo metu jis gydosi (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje, kur jam yra gydoma depresija, jį gydo gydytojas psichiatras M. Kiek ji žino, jos vyras T yra išblaivintas Žiegždriuose ir lankėsi Kauno priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo. T yra priklausomas nuo alkoholio, bet jis nori išsigydyti ir alkoholio iš vis nebevartoti. Kai T namuose blaivas, jis su niekuo nekonfliktuoja ir sutaria su visais, bet girtas jis yra piktas ir agresyvus. Kiek ji žino, T yra 3 kartus mušęs G, tuo metu jis buvo girtas. Pirmą kartą T mušė G būdamas girtas 2015 m. rugsėjo mėnesį, dienos nurodyti negali, bet žino, kad buvo darbo diena, nes ji buvo parėjusi iš darbo ir buvo vakaras, galėjo būti apie 19 val., nes ji susiruošė plauti indus, o iš krano nebėgo vanduo. 2015 metų vasara buvo sausa ir jų šulinyje trūko vandens, todėl ribodavo vandens leidimą iš šulinio, o atsinešdavo vandens kibirais iš T tėvų namo, nes ten yra vandentiekis. Kai šeimoje pradėjo kalbėtis dėl išleisto vandens, išsiaiškino, kad dienos metu vandenį leido G, dėl to sugedo vandens siurblys, nes jis dirbo be vandens ir perkaito. Tą vakarą T buvo neblaivus ir labai supyko dėl sugadinto vandens siurblio. Kai ji tvarkėsi virtuvėje, eidama iš kambario pamatė koridoriuje verkiančią G. Paklausė G kas atsitiko, bet G nieko nesakė ir nesiskundė, kad jai skaudėtų sumuštą vietą, o ant veido ji nematė mušimo žymių. Dukra S jai pasakė, kad tėvas trenkė G į galvą. Ji pati to įvykio nematė, klausė T, kas atsitiko. T pasakė, kad jis, norėdamas sudrausminti G, norėjo suduoti jai per rankšluostį, kuriuo ji buvo susisukusį išplautus plaukus, bet G pakėlė galvą, todėl jis pataikė G į galvą smilkinio srityje. Ji kalbėjosi su T, kad jis pasielgė netinkamai, T gailėjosi dėl savo tokio elgesio ir G atsiprašė, jie susitaikė. 2016 m. vasario mėnesio antroje pusėje, dienos nurodyti negali, bet buvo savaitgalis ir dienos metas, kai T, būdamas neblaivus iš pažįstamų sužinojo, kad G su draugais (duomenys neskelbtini) miestelyje apgadino gatvėje stovintį automobilį. G teigė, kad ji to automobilio nespardė, tai darė jos draugai, o ji tik buvo šalia draugų. Ji girdėjo, kad G šnekasi apie minėtą įvykį koridoriuje su tėvu T. Tuo metu ji buvo kambaryje su mažąja dukra, kai išgirdo bildesį. Išėjo iš kambario pasižiūrėti, kas darosi koridoriuje ir pamatė stovinčią dukrą G ir T, kuris laikė dukrą paėmęs už pečių. Ar T mušė G, ji nematė. G tuo metu neverkė, ji liepė T palikti G ramybėje, o G liepė eiti pas močiutę D. R., kuri gyvena pagrindiniame name. Po minėto įvykio ji kalbėjosi su G ir jos klausė, kas atsitiko tarp jos ir tėvo, ar jai kur skauda, bet G jai atsakė, kad jai viskas gerai. Ji mėlynių ant G pečių nematė, ji jai jų nerodė ir apie minėtą įvykį ji jai smulkmenų nepasakojo. 2016-03-05 buvo šeštadienis ir jie visi šeimos nariai buvo namuose. T namuose vienas gėrė stiprųjį alų. G iš lauko grįžo apie 17 val., o U dar buvo lauke. G tą dieną buvo uždrausta išeiti į lauką, nes ji prieš tai buvo prasižengusi. T, pamatęs, kad G buvo išėjusi į lauką, nors jai buvo uždrausta eiti iš namų, supyko ant G. Kai G buvo virtuvėje, T atėjo iš kambario į virtuvę, o ji buvo kambaryje su mažąja dukra. Ji girdėjo, kad T virtuvėje šnekasi su G, girdėjo, kaip jis klausė dukros, kodėl ji buvo lauke, nors jai eiti į lauką negalima. Ji kalbančios G negirdėjo. Po to išgirdo virtuvėje trenksmą ir atėjo į virtuvę žiūrėti, kas ten vyksta. Kai ji atėjo į virtuvę, G viduryje virtuvės klūpėjo ant grindų, buvo užsiėmusi už dešinio skruosto. G tuo metu neverkė, bet buvo išsigandusi, todėl ji liepė G eiti iš namų pas močiutę. T stovėjo virtuvėje ir rankoje laikė G peilį, kurį jis buvo padovanojęs G, nes G lanko Š būrelį mokykloje ir jai buvo reikalingas sulankstomas peilis. Peilio rankena medžio ir gintaro imitaciją. Peilis buvo išlenktas. Ji paklausė T, ką jis veikia su G peiliu. T jai pasakė, kad jis G apsikabino per kaklą, o G puolė jį su peiliu ir tada jis atėmė iš dukros peilį, o tuo metu jam peilis įrėžė prie nykščio. Kiek ji žino, G įrėžė peiliu tėvui į ranką, bet tas įrėžimas buvo nežymus, nebuvo jokios žaizdos. Ji pastebėjo, kad T yra ir piktas, ir pasimetęs, nes jis nesitikėjo tokio dukros elgesio. Po šio įvykio ji kalbėjosi ir su G, ir su T. G pasakojo, kad tėvas ją apsikabino, o ji, norėdama išsivaduoti iš tėvo rankos, išsitraukė peilį ir norėjo durti tėvui, o tėvas peilį atėmė. T jai pasakojo, kad G puolė jį su peiliu ir jam įrėžė ranką prie nykščio. T iškvietė policiją dėl jų dukros G tokio elgesio. Ji pati to įvykio nematė. Ji matė, kad nuo tėvo smūgio per veidą G yra susidariusi mušimo žymė kairėje veido pusėje prie ausies. Po minėto įvykio ji klausė G, ar jai labai skauda, ar jai reikia medikų pagalbos, bet G jai sakė, kad būdama pas močiutę ji užsidėjo šaltą kompresą ir skausmas šiek tiek atslūgo. Kai T paskambino į policiją, pas juos į namus atvyko vienas ekipažas policijos pareigūnų. Į policiją buvo išvežtas T ir G. Ji su G turėjo vykti į Kauną. T buvo girtas, neklausė policijos pareigūnų, todėl policininkai uždėjo antrankius ir jį išvežė į Kauną. Juos atvežė į policijos skyrių, kuris yra prie Soboro. Policijos pareigūnai, dalyvaujant jai, kalbėjosi su G, patikrino jos girtumą, dukra buvo blaivi. G sakė policininkams, kad ji pareiškimo nerašys ir tėvui atleis, o ji taip pat pareiškimo nerašė. Dukrai G medikų pagalbos nereikėjo, rimtų sužalojimų ji nepatyrė ir juos policininkai išleido į namus. Koks vyko pokalbis tarp policijos pareigūnų ir jos vyro Tomo, ji nežino, nes su juo bendravo atskirai. G ir T ji pati parsivežė automobiliu į namus vienu metu. Namuose jie tą vakarą nesikalbėjo, o nuėjo miegoti. Po minėto įvykio T nusprendė rimtai gydytis nuo alkoholizmo, o G dėl elgesio problemų šiuo metu lankosi pas psichologę (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Tomas daugiau negeria alkoholinių gėrimų ir lankosi pas psichiatrus, jam yra paskirtas gydymas. G šiek tiek nurimo, bendrauja su tėvu, namuose visi kalbasi. T pažadėjo daugiau niekados nesmurtauti prieš šeimos narius. T kalbėjosi su G, jie susitaikė. O, dėl to įvykio, kad G su peiliu "šoko" prieš tėvą, (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 96-100);liudytojos P. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, yra direktorė. Jų mokykloje mokėsi G. R., kuriai yra 16 metų. Minėta mokinė jų mokykloje šiais mokslo metais baigė 10 klasių, o toliau mokslus tęs Kauno rajono U. K. gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, eis į 11 klasę. Ji buvusios mokinės G. R. tėvų asmeniškai nepažįsta. Ji vieną kartą yra kalbėjusi su minėtos mokinės mama R, kurios vardo nežino, o mokinės tėčio nėra mačiusi ir nėra su juo kalbėjusi. Mokinę G. R. galėtų apibūdinti, kaip gabią mokinę, kuri galėtų geriau mokytis, jei tam skirtų daugiau laiko, ji yra tvirto ir ryžtingo būdo, tęsia savo pažadus. Kiek ji pažįsta mokinę G. R., ji yra jautri mergaitė, nors stengiasi atrodyti tvirta ir nepažeidžiama. 2016 m. vasario mėn. pabaigoje, dienos nurodyti negali, į pirmas pamokas atėjo neblaivi mokinė G. R., nuo kurios sklido alkoholio kvapas ir pirmos pamokos metu ji vėmė. Į mokyklą buvo iškviesta mokinės G. R. mama pokalbiui, dėl mokinės tokio netinkamo elgesio. Į jų mokyklą mokinės G. R. mama atvyko po kelių dienų, jos kalbėjosi apie minėtą situaciją. Mokinės G. R. mama pokalbio metu sutarė su savo dukra, kad apie tai jos nieko nepasakos tėčiui T. R. ir G. R. sutiko. Po šio pokalbio su mokine, ji nepastebėjo, kad į mokyklą ateitų neblaivi G. R.. Kiek ji žino, G. R. klasės auklėtoja R. G. kalbėjosi su minėta mokine dėl rūkymo, o mokyklos psichologė I. R. - V bendravo su minėta mokine jos pačios iniciatyva. Jie žinojo, kad G. R. kartais į mokyklą, į pamokas atsinešdavo sulankstoma mažą peilį, kurį jie paimdavo jei tik pastebėdavo, kad mokinė turi su savimi peilį mokykloje. Minėtai mokinei peilį gražindavo po pamokų, kai ji eidavo į namus. Jie klausė G. R., ar ji jaučiasi mokykloje nesaugi, kad nešiojasi sulankstomą peilį, bet ji teigė, kad ji peilį nešiojasi iš įpročio. Po kelių pokalbių su G. R. ji asmeniškai daugiau pas ją peilio mokykloje nepastebėjo. Kad G. R. jų mokykloje kam nors iš vaikų grasintu peiliu, tokios informacijos ji neturi. Jos žiniomis G. R. mokykloje su mokiniais rimtų konfliktų neturėjo, ji turėjo draugų, su kuriais draugaudavo, o su kitais mokiniais elgdavosi draugiškai ir yra buvę, kad gindavo mokykloje silpnesnius vaikus. Jos žiniomis, 2016-03-07 mokinė G. R. pirmą kartą į pamokas atėjo su matomomis mušimo žymėmis ant kūno. Apie mokinės G. R. šeimoje 2016-03-05 įvykusį konfliktą tarp mergaitės ir jos tėvo T. R., kurio metų tėvas panaudojo smurtą prieš savo dukrą, ją informavo 2016-03-07 Kauno rajono PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnai. 2016-03-08 jos iniciatyva, į jos kabinetą buvo pakviesta 10 klasės mokinė G. R. pokalbiui, siekiant išsiaiškinti mokinės savijautą ir įvykio aplinkybes. Pas ją į kabinetą G. R. atvedė socialinė pedagogė L. S., kuri dalyvavo pokalbyje. Kai atėjo G. R., P. G. matė mušimo žymes ant mergaitės veido, kairėje pusėje ant skruosto ir prie ausies. Sutikus G. R., ji apžiūrėjo mokinės skruostą ir už kairės ausies, ir matė sumuštą skruostą ir mėlynę už ausies, mušimo vietoje matėsi ganėtinai didelis rausvos spalvos plotas su melsvos spalvos dėmelėmis, o už ausies matėsi ryškios kraujosruvos. Mokinei sutikus, ji nufotografavo G. R. sumuštą veidą iš kairės pusės ir matomas kraujosruvas už ausies. Ji mokinę fotografavo savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy S6“, šias nuotraukas iki šiol yra išsaugojusi savo telefone. Iš pradžių G. R. nenorėjo nieko pasakoti, ji buvo išsigandusi, bet pokalbio metu mokinė pradėjo kalbėti ir pasakoti kas atsitiko jos namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Mokinė G. R. pasakojo, kad 2016-03-05 ji buvo namuose, o tėvas T. R. namuose girtavo. Minėtos dienos metu, vakare, laiko nenurodė, mokinė G. R. išėjo į kiemą, o kai sugrįžo į namus, prie jos prisikabino tėvas, kad ji nesilaiko „namų arešto“ ir buvo išėjusi į kiemą. G. R. pasakojo, kad tėvas T. R. jai buvo paskyręs „namų areštą“, nes ji negrįžo nurodytu laiku į namus. Minėta mokinė teigė, o tai patvirtino ir jos mama, kad „namų arešto“ metu mergaitė gali išeiti į kiemą, tik negali išeitį už kiemo ribų ir susitikti su draugais. G. R. pasakojo, kad ji jautėsi neteisingai tėvo apkaltinta, nes ji iš kiemo nebuvo išėjusi ir dėl to namuose kilo konfliktas. Mokinė pasakojo, kad tėvas jai kelis kartus trenkė į veido sritį, kur ir matėsi mušimo žymės. Kiek prisimena, mokinė G. R. pasakojo, kad tėvas jai kumščiu trenkė apie 4-5 kartus į galvos sritį iš kairės pusės, kliuvo ir į kaklą, tai buvo sumuštas skruostas, kairė ausis ir matėsi kraujosruvos už kairės ausies. Ji neužfiksavo, kad mokinė pasakotų, kad tėvas ją smaugtų ar kažkaip kitaip ją dusintų, ar apkabintų ją rankomis. G. R. pasakojo, kad iš pradžių ji tėvui pasakė, kad jei jis ją muš, tai ji ginsis peiliu, o vėliau gindamasi nuo tėvo T. R. smurto, G. R. dūrė tėvui ir užgavo jo ranką. Kai mokinė G. R. pasakojo apie konfliktą namuose, ji sėdėjo susikaupusi ir įsitempusi, bet apie tai pasakojo ramiai ir nuosekliai. Mokinė G. R. pasakodama neverkė. Niekada nematė šios mokinės viešai verkiančios. Po pokalbio su mokine G. R., jos, tai ji, socialinė pedagogė L. S. ir psichologė I. R. - V parengė raštą į Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyrių ir Kauno rajono (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Mokinė G. R., bendraudama su psichologe I. R. - V papasakojo, kad namuose prieš ją tėvas smurtauja ne pirmą kartą, kad tėvas yra ją mušęs 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 m. vasario mėn. P. G. apie minėtus įvykius su mokine G. R. nesikalbėjo. Ji su mokine kalbėjosi tik apie 2016-03-05 įvykius jų namuose. Po minėto įvykio, mokinė G. R. į mokyklą sumušta atėjusi nebuvo, buvo susilaužiusi ranką, sakė, kad ji pati griuvo. Daugiau minėta mokinė, jos žiniomis, niekados nepasakojo, kad prieš ją namuose tėvas smurtautų (1 t., b. l. 102-105);liudytojo D. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-03-05 jis dirbo kartu su kolega S. B. ir su Kauno AVPK PR 2 kuopos būrio vadu D. K.. Apie 17 val. 44 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje - dukra bandė padurti tėvą. Nuvykus minėtu adresu, jų niekas nepasitiko. Policijos automobilį pastatė šalikelėje prie namo tvoros. Jiems įėjus į kiemą, pamatė merginą, kuri prisistatė esanti G. R.. Minėta mergina paaiškino, kad policiją kvietė jos tėvas, kuris šiuo metu yra namuose, ir parodė į kurį namą jiems eiti. Nuėjus į toliau kieme esantį namą, namo viduje, virtuvėje rado sėdintį vyrą, kuris prisistatė esantis T. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus ir agresyvus. Jie bandė išsiaiškinti, kas įvyko ir dėl ko buvo kviečiama policija. T. R. nenorėjo nieko paaiškinti, jis tik teigė, kad „mentus“ kvietė, nes jo dukra G norėjo jį padurti ir jam su peiliu įdūrė į ranką. Jie bandė apžiūrėti T. R. ranką, kurią jam peiliu sužalojo jo dukra G, bet vyriškis pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo šaukti, kalbėti nerišliai. Jis ant to vyro kairės rankos, prie nykščio, pastebėjo nedidelį apie 5 mm dydžio įbrėžimą. Jo kolegos liko name bendrauti su T. R., o D. K. išėjo į kiemą pabendrauti su ten matyta nepilnamete G. R., kurios paprašė papasakoti, kas įvyko tarp jos ir jos tėvo T. R.. G. R. paaiškino, kad jos neblaivus tėvas prie jos lindo. D. K. neklausė, ką reiškė jos pasakytas žodis „lindo“. Mergaitė toliau pasakojo, kad ji besigindama nuo neblaivaus tėvo, pasiėmė peilį ir dūrė jam į ranką, o tada tėvas rankos delnu trenkė jai į veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Apžiūrėjęs mergaitę, jis pamatė ant jos veido, iš kairės pusės ant skruosto ir prie ausies mušimo žymę. Klausė, ar G. R. reikalinga medikų pagalba, bet ji atsisakė. Besišnekant lauke su G. R., iš namo išėjo kiti jo kolegos, tai S. B. ir D. K.. Jie apsikeitė informacija ir negalėjo nuspręsti, kas čia yra nukentėjusysis, o kas yra smurtautojas. Kadangi situacija buvo neaiški ir sudėtinga, D. K. susisiekė su Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju ir pranešė apie minėtą situaciją. Buvo priimtas spendimas iš minėtos įvykio vietos visus dalyvius pristatyti į Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam išsiaiškinimui. Jiems būnat lauke, prie mergaitės G. R. priėjo moteris, kuri prisistatė esanti mergaitės mama V. R.. Minėta pilietė paaiškino, kad ir anksčiau jų šeimoje buvo problemų dėl girtaujančio jos vyro T. R. netinkamo elgesio. Kai pareigūnai informavo, kad V. R. su dukra G. R. turės vykti tolimesniam išsiaiškinimui kartu, jos geranoriškai sutiko. Kai D. K. su kolega S. B. informavo T. R., kad jam reikės vykti kartu su jais tolimesniam aplinkybių išsiaiškinimui, T. R. pakeltu tonu pasakė, kad jis niekur nevažiuos ir pradėjo kartoti, kad „aš, blet, jus, supistus mentus kviečiau, o dabar čia turiu važiuoti“, „bybį dėjau aš ant jūsų, niekur nevažiuosiu.“ Pareigūnai perspėjo T. R., kad jis nusiramintų, nesikeiktų, nes vis tiek reikės vykti į policijos komisariatą, tačiau jis kategoriškai atsisakė paklusti teisėtiems jų reikalavimams, be to pradėjo juos įžeidinėti. T. R. pakeltu tonu pradėjo vadinti juos „pyderais, vafliais, „eikit visi nachui“ ir panašiai. Dėl to D. K. ir S. B. paėmė T. R. už rankų ir vedėsi link tarnybinio automobilio. T. R. pradėjo stanginti raumenis, kristi ant žemės, tapo agresyvus ir nevaldomas. Siekiant apsaugoti save ir patį vyriškį nuo jo neadekvačių veiksmų, policijos pareigūnai panaudojo spec. priemones - antrankius, po to T. R. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Automobilyje jis ir toliau įžeidinėjo tais pačiais necenzūriniais žodžiais pareigūnus, šaukė, kad pareigūnai atsakys už jo gyvybę, o vėliau ėmė spardyti tarnybinio automobilio galines duris. Kadangi T. R., sėdėdamas tarnybinio automobilio gale, nenurimo, todėl kažkuris pareigūnas (nepamena, kuris) atidarė tarnybinio automobilio galines dureles, ir panaudojo ašarines dujas, kad T. R. nurimtų ir nekeltų pavojaus savo veiksmais nei jiems, nei sau, bei negadintų tarnybinio automobilio. Papurškus ašarinių dujų, T. R. nurimo, buvo pristatytas į Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyrių, kur taip pat su mama V. R. kartu su nepilnamete G. R. (1 t., b. l. 106-108);liudytojos S. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-03-05, po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, ji buvo savo namuose, virtuvėje, kurioje buvo ir sesuo G, kuri stovėjo prie spintelės, kažko ieškojo. Tuo metu namuose buvo neblaivus tėvas T. R., kuris miegojo miegamajame. Joms būnant virtuvėje, iš miegamojo į virtuvę atėjo tėvas, kuris iškarto priėjo prie G ir pradėjo ją erzinti. Jis kalbėjo apie tai, kad G į namus pareina girta, kad ji neklauso jų tėvų, kad dėl to jai yra paskirti „areštai“ ir ji dėl to negali išeiti iš namų. Tėvas kalbėjo pašiepiamu balsu, stovėdamas šalia G. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje ant sofos lovos ir nesikišo į jų pokalbį. G stovėjo šalia spintelės, buvo atsisukusi į ją, o tėvas stovėjo iš G šono. Ji matė, kaip tėvas, erzindamas G, 3 kartus be fizinės jėgos kumščiu sudavė jai į dešinės rankos šoninę dalį ties pečiu. G tylėjo ir nieko tėvui nesakė. Tėvas, matydamas, kad G nekreipia į jį dėmesio, susierzino. Tačiau G ir toliau tylėjo. Tada tėvas dešinę ranką atrėmė į G dešinį petį iš šoninės dalies ir pastūmė G į spintelę. Tas stūmimas buvo stiprus, nes G susvyravo. G pasiuto dėl tokio tėvo elgesio, jos veidas persimainė. Tada G tylėdama iš kelnių kišenės išsitraukė sulankstomą peilį. Peilis buvo mažiukas, o jo ašmenys tokio ilgio, kaip delnas (skersai delno). Viskas vyko labai greitai, todėl ji net nematė, kaip sesuo G atlenkė turėtą peilį. Kažkuriuo momentu G, dešinėje rankoje laikydama minėtą peilį, dūrė į tėvą, kuris iš karto užlaužė G ranką, kurioje buvo peilis. Tada G su tėvu pradėjo stumdytis virtuvėje. Taip besistumdydami jie nuėjo link durų, pro kurias galima išeiti į sodą. Jiems stumdantis, tėvas iš G rankų atėmė peilį, sugriebė G už sprando iš nugaros ir paklupdė G ant grindų virtuvėje. Tėvas iš G atimtą peilį numetė į kriauklę. Ant grindų klūpinčiai G tėvas dešinės rankos delnu stipriai trenkė vieną kartą į veidą, iš kairės pusės, ties skruostu ir ausimi. ji nematė, kaip tėvas sudavė G į žandikaulį, taip pat nematė, kaip jis buvo apsikabinęs G per pečius, ir nematė, kai tėvas lenkdamas ranką link savęs galėjo spausti G kaklą. Būdama virtuvėje ir sėdėdama ant sofos, ne viską matė, kas vyksta, kadangi tuo metu rankose turėjo savo telefoną ir naršė "feisbuke" bei į sesės ir tėvo konfliktą nesikišo. Nesikišo todėl, kad nemanė, jog viskas peiliu. Tačiau, pamačiusi, kaip tėvas sudavė ranka G per veidą, pradėjo verkti. Jų mama V. R., matydama vykstanti konfliktą tarp G ir tėvo, priėjo prie tėvo T iš už nugaros ir pradėjo daužyti jam kumščiais į nugarą. Tada tėvas nuo Ga atsitraukė, mamai nieko nedarė. Kai tėvas atsitraukė nuo G, mama pasiūlė G eiti pas močiutę D. R., kuri gyvena pagrindiniame name. G verkė, ji atsistojo nuo grindų ir išėjo pas močiutę. Tėvas liko virtuvėje ir toliau gėrė alų, o mama nuėjo į kambarį, nes atsikėlė kita sesė - S, kuri buvo virtuvėje. Tėvas, gerdamas alų, sau garsiai kalbėjo, kaip G galėjo su juo taip pasielgti, kaip ji galėjo prieš tėvą išsitraukti peilį. Tada tėvas nusprendė pamokyti G, t. y. iškviesti policiją. Ji nematė, kad tėvui būtų kur užgauta kokia ranka, nes ji nežiūrėjo į tėvą. Ji tik girdėjo, kaip tėvas sakė, kad G peiliu jam įdūrė į ranką, bet neįvardijo į kurią. Ji neprisimena, ar tėvas po to konflikto su G būtų išėjęs iš namų. Tėvas policiją kvietė būdamas virtuvėje ir sėdėdamas ant fotelio. Ji girdėjo, kaip tėvas, kalbėdamas telefonu sakė, kad kviečia policiją G, nes ji šoko prieš jį su peiliu ir įdūrė į ranką. Ji nematė, kad tėvui iš kokios rankos bėgtų kraujas. Po kurio laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji tuo metu buvo kambaryje su sese S, todėl kas vyko virtuvėje tarp jos tėvo ir policijos pareigūnų ji nematė. Ji tik žino, kad minėtą vakarą G, mama V ir tėvas T išvažiavo kartu su policijos pareigūnais. Ji nematė, kaip policijos pareigūnai panaudojo spec. priemones prieš jos tėvą. Ji negirdėjo jokio triukšmo nei virtuvėje, nei sklindančio triukšmo iš lauko. Negirdėjo konflikto tarp policijos pareigūnų ir jos tėvo. Nakties metu, laiko nurodyti negali, iš policijos grįžo mama Viktorija, kuri automobiliu parsivežė G ir tėvą. Kita sesuo U minėtą dieną buvo name pas močiutę D. R. ir ji nematė to įvykio. Ji nematė ir nežino ar G su tėvu susitaikė, ar jie vienas kito atsiprašė. Po šio įvykio G su tėvu bendrauja. Po šio įvykio tėvas kurį laiką visai negėrė alkoholinių gėrimų, o pirmą kartą alkoholio išgėrė per savo gimtadienį 2016-06-18. Kai tėvas būna blaivus, su juo niekuo nekonfliktuoja. Jis konfliktuoja tik tada, kai jis būna neblaivus. Paskutinis konfliktas jų namuose buvo 2016-03-05, po to daugiau jų namuose konfliktų nebuvo. Tarp G ir tėvo tai ne pirmas konfliktas. Kiek ji prisimena, pirmasis konfliktas tarp G ir tėvo įvyko 2015 m. rugsėjo mėn., dienos nurodyti negali. Jei gerai prisimena, buvo darbo diena ir vakaras, nes iš darbo sugrįžo mama V. Mama po darbo į namus sugrįžta apie 17 val. Namuose taip pat buvo G, U ir tėvas. Tėvas minėtą vakarą buvo blaivus. Jie vakare pastebėjo, kad nėra vandens šulinyje. Po karštos vasaros jų šulinyje trūkdavo vandens ir jie taupiai vandenį naudojo, o kaip pritrūkdavo vandens, atsinešdavo iš močiutės D namų, nes ten yra atvestas vandentiekis, o jie naudoja šulinio vandenį. Tėtis prieš tai buvo prašęs visų šeimos narių taupyti šulinio vandenį. Sesuo U papasakojo, kad G dienos metu plovė indus ir netaupydama jį leido. Tai sužinojęs, tėvas supyko ir pradėjo priekaištauti G, kad ji išleido vandenį iš šulinio. G pradėjo įžūliai atsikalbinėti ir ji sakė, kad vandenį leido, nes močiutė D valgydama jų virtuvėje čepsėjo, o ją tai erzino ir ji dėl to be jokios priežasties leido vandenį. Tėvas, išgirdęs tokius G paaiškinimus, supyko. G buvo išsiplovusi galvą ir rankšluostį apsisukusi aplink galvą. G, atsikalbinėdama prieš tėvą T sėdėjo ant laiptuko, kuris yra iš koridoriaus į virtuvę. Tada tėvas priėjo prie G ir užsimojo. G tuo metu buvo nuleidusi galvą, bet, kai tėvas užsimojo, ji pakėlė galvą į tėvą ir tėvas su dešinės rankos delnu trenkė G per galvą, smilkinio srityje. Ar G tada verkė, pasakyti negali, bet tėvas iš karto atsiprašė G. Minėtą įvykį turėjo matyti mama V ir sesuo U, nes jos buvo taip pat virtuvėje. Tėvas su mama V yra stipriai konfliktavę prieš kokius 8 metus, kai jie dar gyveno bute(duomenys neskelbtini), kai tėvas, būdamas girtas su mama V pykosi, apsižodžiavo. Tada tėvas stumdė mamą ir kelis kartus jai sudavė. Kiek prisimena, tą kartą mama policijos nekvietė. Tėvas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet šiuo metu jis gydosi, lankosi pas gydytojus, kad būtų nepriklausomas nuo alkoholio. G su tėvu visada gerai sutardavo. G patinka automobiliai, todėl ji eina pas tėvą į garažą ir jam padeda. G yra uždara, agresyvi, įžūli, principinga, charakteriu labai panaši į tėvą. G nepatinka, jei kas ją bando apsikabinti, ji stengiasi visus nuo savęs atstumti. G yra pareiškusi, kad žmonių nekenčia, o myli tik gyvūnėlius. G agresyvi ir įžūli pasidarė tuomet, kai mama pradėjo lauktis ir gimė mažoji jų sesė S. G pradėjo bendrauti su netinkamais draugais, į namus grįžti išgėrusi. Ją bara tiek tėtis, tiek mama. G tuos, vadinamus „namų areštus“, skiria tėtis. Tuomet G neleidžiama laisvalaikiu susitikti su draugais, į lauką ji gali išeiti tik į kiemą prie namų. G sakė, kad ji nemyli mažų vaikų ir nėra baisiau, kai šeimoje yra keturi vaikai. Ga nemyli sesės S, vadina ją "padaru", jos neprižiūri, bet ir neskriaudžia. Nors G yra sudėtingo charakterio, jos abi sutaria. Su tėvu bendrauja tik tiek, kiek jiems abiem reikia, bet jie nėra artimi. Su mama V sutaria gerai. Mama yra gera, prižiūri ir rūpinasi vaikais. Šiuo metu jų namuose yra viskas gerai, jie gyvena ramiai (1 t., b. l. 109-111);liudytojo D. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-03-05 jis dirbo su kolegomis D. K. ir S. B.. Apie 17 val. 44 min. jie gavo pranešimą iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje - dukra bandė padurti tėvą. Nuvykus minėtu adresu, jų niekas nepasitiko. Policijos automobilį pastatė šalikelėje prie namo tvoros. Jiems įėjus į kiemą, pamatė merginą, kuri prisistatė esanti G. R.. Minėta mergina paaiškino, kad policiją kvietė jos tėvas, kuris šiuo metu yra namuose. Nuėjus į toliau kieme esantį namą, namo viduje, virtuvėje rado sėdintį fotelyje vyrą, kuris prisistatė esantis T. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo neblaivus ir agresyvus. T. R. rankoje laikė nugertą butelį (šiuo metu jau neprisimena kokio gėrimo butelį jis turėjo). Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie bandė išsiaiškinti, kas įvyko ir dėl ko buvo kviečiama policija. T. R. nenorėjo nieko paaiškinti, jis tik teigė, kad „mentus“ kvietė, nes jo dukra G norėjo jį padurti ir jam su peiliu įdūrė į ranką. T. R. rodė kairę ranką, pareigūnai ją apžiūrėjo iš arčiau. Tuo metu, kai vyko pokalbis namo viduje su T. R., G. R. stovėjo lauke prie namo. Jis nusprendė išeiti į lauką ir pasikalbėti su mergaite. G. R. sakė, kad tėvas girtas prie jos lindo, ją smaugė, dėl to ji, gindamasi, dūrė jam peiliu. Mergaitė buvo išsigandusi. Jis jos neklausė, ką reiškia jos pasakyti žodžiai „tėvas prie jos lindo“. Tai turėjo išsiaiškinti tie pareigūnai, kurie toliau dirbo šioje byloje. Jis matė, kad mergaitei sumuštas kairys skruostas ir ausis. Klausė ar G. R. reikalinga medikų pagalba, bet ji atsisakė. Jei gerai prisimena, jam besikalbant su mergaite, į lauką išėjo moteris, kuri prisistatė esanti G. R. mama V. R., kuri pasakojo, kad jos girtas vyras T. R. dažnai erzina jų dukrą G. R. ir tarp jų vyksta namuose konfliktai. Visi policijos pareigūnai su visais šeimos nariais bendravo pasikeisdami. Po to buvo susisiekta su Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnais ir pranešė apie įvykį. Situacija buvo sudėtinga ir neaiški, todėl buvo nuspręsta visus įvykio dalyvius vežti tolimesniam aiškinimui į Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. T. R. įžeidinėjo pareigūnus, jiems priešinosi, nepakluso jų reikalavimams, buvo panaudotos specialiosios priemonės. T. R. buvo agresyvus, jis keikėsi, spardėsi. Todėl pareigūnai nenorėjo nukentėjusiosios mergaitės vežti tuo pačiu tarnybiniu automobiliu kartu su neblaiviu tėvu, tai mergaitės mama V. R. važiavo paskui juos savo automobiliu ir vežė savo dukrą G. R. į policiją (1 t., b. l. 112-114);liudytojos D. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji gyvena kartu su neįgaliu savo broliu A. Z., kurį ji prižiūri. Tame pačiame name, atskirame kambaryje jos sūnus K. R., kuriam 34 metai, o kitame name gyvena kitas sūnus T. R. su šeima, kuris iš ūkinio namo įsirengė gyvenamas patalpas. T. R. turi 4 dukras, iš jų viena yra pilnametė - S. R., kuriai 19 metų, ji yra studentė, tačiau gyvena su tėvais, ir 3 dukros yra nepilnametės: G, kuriai 16 metų, U, kuriai 13 metų, ir S, kuriai 6 mėn. Su marčia V. R. sutaria gerai, jos bendrauja jau apie 20 metų. V yra rūpestinga moteris, gera mama ir žmona. Sūnus T, kai jis blaivus, yra geras žmogus, rūpinasi namais ir savo šeima, bet kai jis pradeda girtauti, jo elgesys pasikeičia - girtas T yra grubus, agresyvus, daužo namų apyvokos daiktus, rėkauja, keikiasi, kabinėjasi žodžiais prie savo šeimos narių. Būdama namuose sužinojusi, kad T girtas triukšmauja savo namuose, eidavo į jų namus raminti T, liepdavo jam eiti miegoti. Kartais jis jos paklausydavo, o kartais jie susipykdavo. Jos žiniomis, T nelinkęs mušti savo vaikų, taip pat V nėra jai sakiusi, kad prieš ją smurtautų T. V jai yra pasakojusi, kad girtas T namuose triukšmauja, keikiasi, viskas jam tada netinka ir viskas būna negerai, mėto namuose daiktus, kartais ją apstumdo, bet nėra sakiusi, kad T ją muštų. 2016-03-05 tiksliai valandos nurodyti negali, bet buvo popietinės valandos, dar sutemę nebuvo, pas ją į namus atbėgo anūkė G, kuri buvo išsigandusi, verkė, o jos veidas buvo raudonas, matėsi mušimo žymė ant skruosto ir ausies. Ji paklausė G, kas atsitiko. G pradėjo jai pasakoti, kad tėvas girtas namuose pradėjo konfliktuoti su ja dėl to, kad ji paskutiniu metu pareidavo į namus išgėrusi alkoholio. Anūkė teigė, kad tėvas ją griebė. Už kur griebė, pasakyti negali, nes nesigilino į aplinkybes. G pasakojo, kad ji gynėsi nuo tėvo ir bandė tėvui durti su peiliu, o tada tėvas atėmė iš jos peilį ir jai trenkė per veidą. G pasakojo, kad tėvui truputį užgauta ranka. G sakė, kad jai skaudą veidą, todėl jai dėjo ant sumušto veido šaltą kompresą. Bebendraujant su G, į jos namus atėjo neblaivus T, kuris pradėjo klausinėti, kur yra G. T buvo piktas, tačiau ji jam pasakė, kad daugiau nemuš G ir, kad jos kvies policiją už tai, kad jis sumušė G. T atsakė, kad jis pats iškvies policiją. Ji liepė T išeiti iš jos namų. Eidamas pro duris, jis ją pastūmė ir išėjo į savo namus. Tačiau T neužgavo. Prieš ją T niekada nėra smurtavęs. Išėjus T į savo namus, ji sugrįžo pas G, kuri buvo jos kambaryje. G jai pasakojo, kad ji su tėvu grūmėsi, bet įvykio smulkmenų nepasakojo. G yra uždaro būdo ir nelabai linkusi pasakotis. Policiją iškvietė T. Kai atvyko policijos automobilis, jis sustojo prie jų namo vartų. G išėjo pasitikti policijos pareigūnų, juos palydėjo iki savo tėvų namų. D. R. nematė, kas vyko tarp policininkų ir T, nes tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę, o kai sugrįžo į namus, namuose nebuvo nei T, nei V, nei anūkės G, nei policininkų. Vėlai vakare V sugrįžo į namus iš policijos, parsivežė G ir T. Po šio įvykio T kurį laiką visai negėrė alkoholinių gėrimų, lankėsi pas gydytojus, gėrė vaistus. Dabar kartais T kartais išgeria, bet konfliktų namuose nevyksta. Gali pasakyti, kad G labai pasikeitė, kai T šeimoje gimė dukra S. Gimus S, G atėjo pas ją gyventi. Ji sakė, kad ji negali būti namuose, nes tas „padaras“ rėkia. G taip vadina savo sesę S. G pas ją namuose nakvojo kelias savaites, bet nueidavo į savo namus ir bendraudavo su šeimos nariais, nors pyko, kad namuose yra S. G mažiau bendravo su mama V, kai ji pradėjo lauktis, jai buvo gėda, kad jos mama yra nėščia, bet dabar viskas susitvarkė ir G su savo mama vėl bendrauja. Jos žiniomis G savo sesės S neprižiūri, bet jos neskriaudžia. Gimus S, G kurį laiką protestavo, neklausė tėvų, susidėjo su negera kompanija, pradėjo girtauti. Jie visi kalbėjosi ir tarėsi ką daryti, kaip suvaldyti G, kuri elgėsi netinkamai. 2016 m. vasario mėnesį T namuose dažnai kildavo konfliktai dėl G netinkamo elgesio, bet G nesiskundė, kad ją muštų tėvas. Apie tai, kad 2016 m. vasario mėn. T būtų mušęs savo G, ji nieko nežino. Taip pat nieko nežino apie 2015 m. rugsėjo mėn G sumušimą dėl vandens išleidimo. G buvo švelni, kai buvo maža, o paauglystėje pasikeitė. G nenešioja suknelių, jai patinka sportinė apranga, jai patinka karinė uniforma, ji lanko „Š“ būrelį, jai patinka automobiliai, todėl eina pas tėvą į garažą ir padeda jam tvarkyti automobilius. Šiuo metu G pradėjo šeimoje elgtis tinkamai, jos santykiai su šeimos nariais geri, ji su tėvu T bendrauja ir po to įvykio, kaip buvo sumušta G, jų namuose tokių konfliktų nebuvo (1 t., b. l. 115-117);liudytojos U. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad tėtis T fizinių bausmių jai netaiko, o sesei G kartais taiko. Ji pati to nėra mačiusi, tik apie jas žino. G taiko fizines bausmes tik tėtis ir labai retai. Už tai, kad G geria, blogai kartais mokosi. Ji negali pasakyti, kiek kartų G į namus parėjo neblaivi, bet yra mačiusi ją namuose neblaivą, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji turėjusi konfliktą su sese G daugiau, kaip prieš metus. Jos pykosi dėl paprasčiausių dalykų, kurių dabar neprisimena. Jos pykstasi, kaip sesės, yra susimušę abidvi prieš kokius du metus. Ji žino, kad 2016 m. kovo mėnesio pradžioje vyko konfliktas tarp G ir tėčio. Tačiau šio konflikto metu jos nebuvo namuose, todėl šito konflikto nematė. Ji buvo pas močiutę D. R., kuri gyvena kitame name šalia jų. Pas močiutę D namuose žaidžia kompiuteriu. Jų namuose taip pat yra kompiuteris, bet juo dažniausiai naudojasi sesės S ir G. Kaip tėtis G sudavė per veidą, ji nematė, bet matė sumuštą G veidą. G buvo sumuštas žandas, nes buvo raudonas žandas. Neprisimena, ar G verkė. Nematė, kaip močiutė D dėjo kompresus ant G veido. Apie tą konfliktą nieko daugiau papasakoti negali. Prisimena, kad 2015 m. rugsėjo mėn., dienos nurodyti negali, G išleido vandenį iš šulinio. Jei gerai prisimena, pas juos buvo atėjusi močiutė D ir jinai pas juos kažką valgė, čepsėjo, o G plovė indus ir leido vandenį. G išleido vandenį, nes plovė indus. Kai tėtis sužinojo, kad G išleido vandenį, įvyko konfliktas tarp tėčio ir sesės. Ji neprisimena, kaip viskas įvyko. Šiuo metu G gerai sutaria su šeimos nariais, negrįžta į namus išgėrusi alkoholio. G dabar gerai sutaria su tėčiu, jie nesipyksta. Šį mėnesį G tėtis nėra taikęs „namų arešto“. Šiuo metu jų namuose yra ramu ir niekas nekonfliktuoja (1 t., b. l. 121-124);liudytojos L. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji 11 metų dirba socialine pedagoge Kauno rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Moksleivę G. R. ji pažįsta nuo pradinių klasių. G. R. elgesys, kaip mergaitės, išsiskiria iš kitų mergaičių, aprangos stiliumi (ji nedėvi sijonų, dėvi kelnes ir elgiasi, kaip berniukas). Ji yra maištaujanti, nepaisanti mokyklos vidaus taisyklių (nedėvi uniformos), nedrausminga, kai kuriose pamokose, konfliktuoja su kai kuriais mokytojais (fizikos ir matematikos). G. R. mokslo metais, pertraukų metu rūkydavo už mokyklos, mokyklos teritorijoje. Apie tai jos yra kalbėję kelis kartus. Pokalbio metu mokinė G. R. sutikdavo, kad elgiasi netinkamai rūkydama, ir kurį laiką ji pasitaisydavo, o vėliau ir vėl pakliūdavo rūkanti. Apie tai, kad G. R. rūko, yra kalbėjusi su mokinės mama V. R.. Su minėtos mokinės tėvu nėra nei karto mokykloje bendravusi, jo nepažįsta. Teko girdėti, kad G. R. į pamokas buvo atėjusi neblaivi. Kiek prisimena, minėta mokinė pasakojo, kad ji prieš pamokas gėrė sidro, o gal šampano, o priežasties dėl ko gėrė, neįvardijo. Kiek teko bendrauti su minėta mokine, G. R. kalbėdavosi ramiai ir nesiginčydavo, o pokalbio metu ji suprasdavo savo netinkamą elgesį. Gali pasakyti, kad mergaitė yra uždaro būdo ir nelinkusi atvirauti. 2016 m. kovo mėn. ar 7 d., ar 8 d., dienos tiksliai nurodyti negali, mokyklos direktorė P. G. ją informavo, kad ji gavo informacijos iš policijos, jog mokinės G. R. namuose įvyko konfliktas tarp jos ir tėvo. Jos su mokyklos direktore P. G. sutarė, kad reikia pasikalbėti su pačia mergaite G. R. apie tai, kas įvyko jos namuose. Pokalbio metu su mokine G. R., pas mokyklos direktorę P. G. metu, ji pastebėjo, kad yra sumuštas G. R. kairysis skruostas, o apžiūrėjus mergaitę, pamatė susidariusias kraujosruvas už kairės ausies. Mokinė pasakojo, kad ji susipyko su tėvu, dėl to, kad jai buvo uždėtas „namų areštas“, o ji buvo išėjusi į lauką. Dėl ko G. R. tėvas davė „namų areštą“, ji pasakyti negali, neprisimena. G pasakojo, kad tėvas buvo neblaivus. G pasakojo, kad jai trūko kantrybė, ji susirado peilį ir dūrė tėvui, sužalojo jo ranką. G. R. sutikimu, mokyklos direktorė P. G. savo mobilaus ryšio telefonu nufotografavo mokinės sumuštą veidą, ausį ir už ausies, kur matėsi kraujosruvos. G. R. pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai tėvas prieš ją namuose smurtauja. Ji pasakojo, kad tėvas ją mušė 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 vasario mėn., dienų nenurodė. Bendraujant su minėtos mergaitės mama V. R., ši pripažįsta, kad šeimoje tėvas mušė dukrą, bet kalbėti apie savo šeimos problemas ir viešinti jas V. R. nenori, pokalbių metu bendrauja santūriai ir ramiai. Iš aplinkinių Ežerėlio gyventojų jai yra tekę girdėti, kad G. R. tėvas turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir yra agresyvus (1 t., b. l. 125-127);liudytojos R. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji dirba Kauno rajono E pagrindinėje mokykloje matematikos ir informacinių technologijų mokytoja ir turėjo auklėjamąją klasę, kurioje mokėsi mokinė G. R.. G. R. klasės auklėtoja buvo nuo 5 klasės iki 10 klasės. Šiuo metu G. R. yra baigusi 10 kasių ir toliau mokslus tęsia Kauno rajono U. K. gimnazijos ugdymo skyriuje (duomenys neskelbtini). G. R. yra labai pareiginga, puiki mokinė, jai gerai sekasi tikslieji mokslai, sunkiau sekėsi anglų kalba, ji nemėgo buities darbų. G. R. labai gražiai piešia ir mokykloje buvo surengta jos piešinių paroda prie dailės kabineto. G. R. draugiška ir noriai bendradarbiauja su visais mokiniais. Šiais buvusiais mokslo metais buvo užfiksuoti keli G. R. mokinio taisyklių pažeidimai, tai ji yra konfliktavusi mokykloje su mokytojais, kurie jai nedėsto jokių pamokų, G nereagavo į tų mokytojų jai išsakytas pastabas. Vieną kartą į pamokas buvo atėjusi išgėrusi alkoholio, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Šios visos problemos prasidėjo 10 klasėje. G. R. turėjo labai daug draugų klasėje ir jai geras draugas yra „vertybė“. Į mokyklą visada ateidavo G. R. mama V. R., kuri domėjosi dukros elgesiu mokykloje, mokymosi rezultatais. G. R. mama V yra pareiginga ir dukras prižiūrinti mama, kuri labai maloniai bendrauja su mokytojais. G. R. tėtis į mokyklą neateidavo, su mokytojais nebendraudavo. Visus reikalus mokykloje tvarkydavo V. R.. Kiek jai teko pastebėti bendraujant su mokine G, tėtis jai yra autoritetas, jai patikdavo su tėčiu kartu dirbti garaže ir jam padėti prie automobilių. G labai patinka vyriški darbai ir jos apranga yra patogi, sportinė ir laisvalaikio stiliaus, ji nėra G mačiusi vilkinčios sijonu. G. R. lankėsi pas psichologę I. R. - V. 2016 m. kovo mėn. pradžioje, dienos nurodyti negali, G. R. į pamokas atėjo su mušimo žymėmis ant veido. Pradėjus domėtis, kas atsitiko G. R. pasakoti apie minėtą įvykį nenorėjo. Su G. R. mama V. R. apie šitą įvykį nesikalbėjo. Apie savo šeimą G. R. nėra linkusi pasakoti. G. R. yra kitokia mokinė, ji yra unikali, griežto charakterio, vyriška, o šiaip bendraujant - gera, nuoširdi mergaitė (1 t., b. l. 128-130);liudytojos I. R. – V parodymais, kuriais nustatyta, kad ji apie du su puse metų dirba psichologe Kauno rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir tiek pat laiko pažįsta mokinę G. R.. Pas ją G. R. pradėjo pastoviai lankytis nuo 2015-10-22. Šią mokinę atvedė jos draugė klasiokė, o visus kitus kartus ji lankėsi pas ją savo noru iki pat mokslų metų pabaigos. Mokinė G. R. ateidavo, kai jai būdavo sunku ir dažniausiai po konflikto su tėčiu. Pirmo apsilankymo metu G. R. teigė, kad ji nesusitvarko su savo emocijomis, nes ji myli gyvūnus ir pyko ant savo mamos, kurios duomenų ji nežino, nes manė, kad jai teks atsisakyti gyvūnų, o dėl ko ji turės atsisakyti tų gyvūnų, ji neminėjo. Jų pirmų pokalbių metu G. R. buvo nekalbi, jautėsi daug nerimo, nedrąsumo ir atrodė labai uždara. Pirma nuomonė buvo, kad G. R. yra užsispyrusi, kartais neįsitraukia į grupinę veiklą, tvirtai išsakanti savo nuomonę, o po kelių konsultacijų ji galėtų pasakyti, kad G yra pasimetusi, nepasitikinti savimi ir pasiduodanti kitų įtakai. Po kelių pokalbių, mokinė G. R. pradėjo pasakoti apie fizinį smurtą, kurį ji patyria namuose nuo tėčio. G. R. paminėjo apie du kartus patirtą smurtą namuose, tai 2015 m. vasaros metu, mėnesio ir dienos neįvardijo, ir rugsėjo pradžioje, dienos neįvardijo. G. R. paminėjo, kad tėtis būdamas blaivas trenkė jai į šonkaulius, nes ji užgavo jaunesnę sesę, pačio įvykio smulkmenų atpasakoti negali, nes jų neužfiksavo. Kitas kartas buvo, kai jos tėtis buvo girtas ir trenkė jai per veidą, nes ji negimusį kūdikį, kurio laukėsi jos mama, pavadino „padaru“. Daugiau apie patirtą smurtą namuose G. R. nepasakojo iki to laiko, kai ji atėjo į mokyklą sumušta. Jai apie sumuštą G. R. pranešė mokyklos direktorė P. G.. 2016-03-10 ji susisiekė su G. R. telefonu ir pakvietė ją ateiti pas save pokalbiui. G. R. pokalbių metu jai papasakojo, kad ji parėjo iš lauko ir kažką darė virtuvėje, o tėtis priėjo prie jos ir pradėjo jai priekaištauti už išėjimą į lauką. Jos mama bandė įsikišti į jos ir tėvo konfliktą, bet jos tėtis mamos nesiklausė. G. R. pasakojo, kad jos tėtis namuose girtavo antrą dieną. Ji suprato, kad G. R. tėtis trenkė per veidą ir bandė antrą kartą jai trenkti, bet nuo antro smūgio ji apsigynė. Tėtis buvo labai piktas, kad ji išdrįso pasipriešinti tėčiui. G pasakojo, kad tėtis pradėjo ją smaugti, bet apie pačias detales nepasakojo, tik užsiminė, kad ji pradėjo dusti ir tada ji išsitraukė peilį iš kišenės ir dūrė tėčiui į ranką. Tėtis užsiuto ir išmušė jai iš rankos peilį ir skėlė antausį, kad ji parkrito ant žemės, o tada ji išėjo pas močiutę. G minėjo, kad jai būnant pas močiutę, tėvas atėjo į močiutės namus, ją išvadino visokiais žodžiais, kurių ji pasakyti negali, nes neprisimena, ir jai pasakė, kad jis iškvietė policiją. Jos žiniomis, po šio įvykio G visur pradėjo nešiotis peilį. G taip pat peilį atsinešdavo ir į mokyklą. Ji bandė išsiaiškinti dėl ko G. R. nešiojasi vėl su savimi peilį, ji sakydavo, kad peilis jai reikalingas patogumui, perpjauti obuolį, bandelę, bet niekados nekalbėjo, kad peilis jai reikalingas savigynai. Po to įvykio jos su G sutarė, kad ji atėjusi į mokyklą peilį prieš pamokas paliks pas mokyklos socialinę pedagogę, o išeidama iš mokyklos peilį pasiims, nes G kategoriškai nesutiko visai peilio nesinešioti. Jai buvo labai keista, kad G nešiojasi visur peilį ir nenori jo atsisakyti, tai rodo, kad ji nesijautė saugi. G. R. pasakojo, kad tėtis jai uždraudė išeiti į lauką dėl to, kad ji negrįždavo laiku vakare į namus, girtaudavo ir rūkydavo. Ji žino, kad G turėjo didelį konfliktą namuose ir buvo išėjusi gyventi pas močiutę, kuri gyvena šalia jų kitame name. G. R. jai sakė, kad ji gyvens pas močiutę kai gims sesė, kad ji negyvens su tėvais. Ji suprato, kad G pyko dėl sesės atsiradimo jų šeimoje. Kiek jai G pasakojo, ji suprato, kad G namuose patirdavo ir psichologinį smurtą ir tas psichologinis smurtas buvo iš tėčio pusės. G sakė, kad ji bijo pareiti į namus, nes tėvas yra sakęs, kad jis ją sumuš su laidu, kuris yra garaže, jai ji pareis į namus išgėrusi. G minėjo, kad jos tėvai pyksta ant jos, kad ji iš šeimos „išneša šiukšles“, kad pasakoja kitiems apie įvykius šeimoje. G buvo susilaužiusi ranką ir ji jai pasakojo, kad jų šeimoje pradėjo viskas keistis, nes tėvai ja rūpinasi ir jai skiria dėmesio. G pasakojo, kad tėvai ja pradėjo pasitikėti, ji pati nebegeria alkoholio. Tėtis pradėjo gerti vaistus ir nebegirtauja, kad namuose neliko agresijos ir ji labai džiaugėsi gerėjančia aplinka namuose, nes šeimos nariai jai padeda. Ji suprato, kad G labai džiaugiasi, kad gerėja jos santykiai su mama. Apie tai, kad G. R. šeimoje viskas tvarkosi ir jai šeimoje yra gerai, jai papasakojo 2016-04-14, kai ji lankėsi pas ją paskutinį kartą. Daugiau pokalbiui pas ją G. R. nebuvo atėjusi. Kaip šiuo metu G. R. gyvena šeimoje ir kaip sutaria su šeimos nariais, ji nežino (1 t., b. l. 131-133);2016-07-11 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautu 2016-03-05 17 val. 39 min. T. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Įrašas perklausytas ir surašytas perklausos protokolas (1 t., b. l. 134-139);Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytoja P. G. tyrimui pateikė 1 kompaktinę plokštelę „CD-R“, kurioje yra įrašytos nepilnametės G. R. veido nuotraukos po sumušimo. 2016-03-21 surašytas apžiūros protokolas ir sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 140-146);kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l.79,80).
Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas atsakingas už nepilnametės savo dukters G. R. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdamas užtikrinti vaiko teises, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką, taikydamas už nepaklusnumą fizines bausmes savo nepilnametei dukrai G. R., tokiu būdu ją auklėdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, už išleistą iš šulinio vandenį dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą nepilnametei dukrai G. R. į galvą ties smilkiniu, tuo sukeldamas nepilnametei dukrai G. R. sukėlė jai fizinį skausmą, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29, namuose, dėl nepaklusimo laiku grįžti namo, stumdė nepilnametę dukrą G. R., o po to dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nepilnametei dukrai G. R. sukėlė jai fizinį skausmą bei 2016-03-05 apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausdamas nepilnametę savo dukrą G. R. už tai, kad ji nesilaikė jai paskirto „namų arešto“, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nepilnametei dukrai G. R. tris kartus į žandikaulį ir tris kartus į kairį petį, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apkabinęs dešine ranka nepilnametės dukros G. R. kaklą, pradėjo lenkti ją, spausdamas jos kaklą, o nepilnametei dukrai G. R. pasipriešinus peiliu, suėmė ją už rankų ir paklupdė virtuvėje, po ko vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas nepilnametei dukrai G. R. fizinį skausmą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vadino nepilnametę dukrą G. R. jos savivertę mažinančiais, įžeidžiančio pobūdžio žodžiais „padla“, „žiurke“, grasino ją užmušti arba uždaryti į beprotnamį, tuo pažeisdamas vaiko asmens neliečiamybę ir laisvę bei darydamas žalą vaiko psichiniam vystymuisi. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, kadangi kaltinamasis tyčia piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. T. R. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b.l.44-58,165), administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 29-38,41-43), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete konsultuotas 199-04-06 (2 t., b.l.9), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros (duomenys neskelbtini) R. Š. poliklinikos Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje registruotas psichikos ir priklausomybės ligų skyriaus priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b.l.14), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būsena (2 t., b.l.17). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-07-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nustatyta, kad T. R. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės (2 t., b. l. 21). T. R. šeima nėr įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nuo 2016-03-04 šeimai yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos (2 t., b.l.27-28). Jis nedirba (2 t., b.l.65), darbo biržoje registruotas (2 t., b.l.66).
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, todėl bauda jam negali būti skiriama, įvertinęs tiek visą byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jog jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, didesnis nei bausmės vidurkis, papildomai taikant įpareigojimus (BPK 48 str. 6 d. 1,3 p.).
Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, gautas V. R. prašymas ir prie jo pridėtas mokėjimo kvitas, kuriuo antstolei R. G. sumokėta skola ir vykdymo išlaidos (2 t., b.l.164,165). Kadangi bauda pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendį yra sumokėta, bausmė įvykdyta, todėl nebendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirtina bausme.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su G. R. ir U. R. apklausomis, kompaktinis diskas su skambučio iš Bendrojo pagalbos centro įrašu, kompaktinis diskas su nuotraukomis (1 t., b.l.83, 124, 136, 142), asmens sveikatos istorijos Nr.428 kopijos (2 t., b.l.22), paliktini byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti darbo baržoje, ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti darbo baržoje, ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., T. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su G. R. ir U. R. apklausomis, kompaktinį diską su skambučio iš Bendrojo pagalbos centro įrašu, kompaktinį diską su nuotraukomis, asmens sveikatos istorijos Nr.428 kopijas, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.