Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ketveriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiu K. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1250 litų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajai I. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (UAB „Baltic Polis“) priteista 325 Lt turtinės ir 1726,40 Lt neturtinės žalos, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 28273,60 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad jis, „dirbdamas (duomenys neskelbtini) krautuvo mašinistu, 2006-03-22 apie 14.50 val. bendrovės asfaltbetonio gamybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbo metu, vairuodamas krautuvą „Kawasaki 85 ZV”, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių: turėdamas realią galimybę išvengti autoįvykio, žinodamas ir matydamas, kad prie akmenskaldės dirba V. K., nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, neatsargiai manevruodamas ir apsisukinėdamas krautuvu atsitrenkė į V. K. ir iš įvykio vietos pasišalino. V. K. 2006-03-22, apie 16 val., įvykio vietoje nuo eismo įvykio metu patirto stipraus kūno sumušimo – suspaudimo, ko pasekoje lūžo šonkauliai abipus, buvo sužalotos kepenys ir blužnis - plyšo kapsulė ir audinys, ir ko pasekoje įvyko ūmus nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę, mirė.

Savo veiksmais K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 51 punktą, nurodantį, kad „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis“; 53 punktą, nurodantį, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių“; 145 punktą, nurodantį, kad „prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“; 172 punktą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę”; 173 punktą, nurodantį, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“; 269.1 punktą, nurodantį, kad „įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą“; 269.3 punktą, nurodantį, kad „įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai”; 269.4 punktą, nurodantį, kad „įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresus“. Tokiu būd K. G., vairuodamas krautuvą „Kawasaki 85 ZV“, pažeidė Kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. K.“.

K. G. nuteistas ir už tai, kad jis „2006-03-22 apie 14.50 val. eismo įvykio metu mirtinai sužalojęs V. K., gresiant pavojui nukentėjusiojo gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą, V. K. nepagelbėjo ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 269.2 punktą, nurodantį, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo „imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiems, iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojančios transporto priemonės nugabentų nukentėjusius į artimiausią gydymo įstaigą”.

Teismas rėmėsi kompleksinės teismo eismo įvykio- medicininės ekspertizės bei eismo įvykio ekspertizės išvada, jog techniniu požiūriu tikėtina, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu bei pagrindine priežastimi buvo krautuvo vairuotojo veiksmai. Tačiau jeigu ir būtų galima daryti tokią prielaidą, žuvusysis V. K. turėjo būti pakankamai apdairus ir atsargus bei atkreipti dėmesį į atbuline eiga važiuojantį krautuvą su automatiškai įjungta specialia garsine signalizacija. Tačiau žuvusysis V. K., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neatsargiai- nekreipė dėmesio į šalia dirbantį automatiškai signalizuojantį atbuline eiga važiuojantį krautuvą, todėl, pasak apelianto, pats buvo kaltas dėl įvykio. Be to, iš karto po įvykio nebuvo atlikti tyrimai, kad būtų nustatyta, ar ant krautuvo liko žuvusiojo kūno ar drabužių dalelių, jog visiškai būtų panaikintos abejonės ir prielaidos, nes nėra aišku, kaip ir kada po krautuvu palindo bei buvo traumuotas stipriai girtas žuvusysis V. K..

Apeliantas tvirtina, kad teismas padarė neteisingą išvadą neva liudytojų parodymai taip pat patvirtina jo kaltę, nes iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokias konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtino ar paneigė. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino matę įvykio aplinkybes, o tik nurodė, kad pagal žuvusiojo išorinius požymius nekilo įtarimų, jog jis galėjo būti sužalotas, buvo manyta, jog jam sutriko širdies veikla.

Be to, apylinkės teismas netinkamai išsprendė ieškinio dydžio klausimą- neatsižvelgė į nukentėjusiosios I. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad prieš įvykį ji jau turėjo artimą draugą, o tai patvirtina, kad K. šeimos santykiai buvo pašliję. Todėl teismas turėjo nustatyti, kad nukentėjusioji I. K. dėl sutuoktinio V. K. mirties patyrė ne tokius sunkius išgyvenimus. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad žuvusysis buvo stipriai girtas, tai, kaip minėta, galėjo tiesiogiai sukelti eismo įvykį bei turėti įtakos V. K. sužalojimui. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir nukentėjusiajai nepagrįstai priteisė per didelę sumą – 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino K. G. kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje nėra akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra nepagrįsti.

2008-03-14 ekspertizės akte Nr.11K-209 (07) padarytos išvados, jog tikėtina, kad įvykio metu atbuline eiga važiavęs krautuvas „Kawasaki 85 ZV“ galinio buferio dešiniuoju kampu prie akmenskaldės kairiajame šone esančio žemių išmetimo transporterio prispaudė V. K., kuris prispaudimo momentu į krautuvą buvo atsisukęs nugara, o į transporterį priekiu. V. K. sužalojimus patyrė sumušus- suspaudus krūtinės ląstą bei pilvą strėline užpakalio- priekio kryptimi jam esant vertikalioje, o ne horizontalioje padėtyje.

Tokias išvadas ekspertai padarė įvertinę ir logine seka tarpusavyje susaistę byloje esančius 2006-03-23 specialisto išvados Nr. M 339/06 (03) duomenis (t. 1, b. l. 41-43), AB „(duomenys neskelbtini)“ saugos ir kokybės direktoriaus V. P. sudarytos nelaimingo atsitikimo vietos schemos, esančios Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2006-03-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. K., tyrimo medžiagoje, duomenis (t. 1, b. l. 56), taip pat pačių ekspertizę atlikusių ekspertų 2008-03-12 akmenskaldės apžiūros - tyrimo metu bei 2008-03-12 krautuvo „Kawasaki 85 ZV“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytus duomenis.

Įvertinę 2006-03-23 specialisto išvadoje Nr. M 339/06 (03) nurodytus sužalojimus, ekspertai konstatavo, kad V. K. po patirtų sužalojimų negalėjo atlikti žymesnių aktyvių veiksmų ir savarankiškai nueiti nuo vietos, kurioje buvo sužalotas, daugiau kaip kelis žingsnius, kad atsižvelgus į mirusiojo ūgį (175 cm) nurodyti sužalojimai lokalizuojasi apie 100-130 cm atstumu nuo padų, kad V. K. padaryti sužalojimai nebūdingi pervažiavimui bei prispaudimui ratais ar vikšrais, kad V. K. pakrūtinyje esančias kraujosruvas padarė apie 3 cm skersmens apvalus ar lanko formos ribotą paviršių turėjęs objektas. Abejoti didelę ekspertinio darbo patirtį turinčių ekspertų kompetencija bei jų išvadomis kolegija neturi pagrindo.

Ekspertai taip pat visiškai pagrįstai rėmėsi V. P. sudaryta nelaimingo atsitikimo vietos schema, kurioje užfiksuota, kad akmenskaldė tuo galu, kuriame yra betono laužo luitų padavimo bunkeris, stovi pietų kryptimi, o priešingu galu į šiaurę. Ties akmenskaldės šiauriniu-vakariniu kampu yra skaldos kalnas. Palei akmenskaldės šoną, kuris nukreiptas į rytus, yra 0,7 m aukščio žemių krūvelė, ties šia krūvele akmenskaldės šone pavaizduota atsikišanti konstrukcija - transporteris. Šiaurinėje žemių krūvelės pusėje kojomis į šiaurę galva į pietus, pažymėta V. K. buvimo vieta. Akmenskaldės rytiniame šone per vidurį pažymėta J. B. darbo vieta. Į pietus nuo akmenskaldės yra žemių krūva, o į rytus nuo akmenskaldės, kryptimi pietūs-šiaurė, yra tvora. Nors iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad pastarasis įvykio vietoje atsirado tik po to, kai V. K. jau buvo įkeltas į greitosios medicinos pagalbos automobilį, tačiau jis, kaip už darbų saugą bendrovėje atsakingas asmuo, pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes ir apžiūrėjo įvykio vietą. Akmenskaldės mašinistas J. B. jam pasakė, kad pamatęs V. K., susiėmusį už krūtinės, nulipo apačion. Šis pasakė, kad skauda krūtinę, tada J. B. paguldė V. K. ant grunto krūvos ir nubėgo ieškoti pagalbos. Ta grunto krūvelė, ant kurios buvo rastas V. K., buvo iki 70 cm aukščio. Tai, kad V. P. įvykio schemoje tiksliai atvaizdavo V. K., kai jis buvo rastas sukniubęs, buvimo vietą, patvirtina liudytojo J. B. bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų GMP felčerės V. Š. ir gydytojos V. R. parodymai. V. P. įvykio schemoje pavaizduotų objektų išsidėstymą taip pat patvirtina pagal liudytojų S. E. ir J. B. parodymus sudarytos kitos įvykio schemos (t. 1, b. l. 189; t. 2, b. l. 27). Taigi abejonių dėl V. P. sudarytos nelaimingo atsitikimo vietos schemos patikimumo taip pat nėra.

2008-03-12 akmenskaldės apžiūros- tyrimo metu ekspertai nustatė, kad jos kairiajame šone (jeigu priekine dalimi laikytume betono laužo luitų pakrovimo bunkerį), statmenai išilginei akmenskaldės ašiai yra apie 1 m pločio į kairę apie l,62 m atsikišantis žemių išmetimo transporteris. Sulig akmenskaldės kairiojo šono vikšrų išoriniu kraštu transporterio rėmo apačia yra apie 1,15 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, o ties galu- 1,40 m aukštyje. Transporterio rėmo šono aukštis- 26 cm, rėmo detalė yra stačiakampio profilio formos, ties viršumi ir apačia turinti 4 cm pločio juostos formos link išorės nukreiptą plokščią paviršių. Apie 43 cm atstumu nuo vikšrų išorinio krašto, apie 1,24 m aukštyje nuo žemės, po transporterio rėmu privirintas vamzdžio galas, kuris pro transporterio šoną neprasikiša, vamzdžio galas deformuotas, jis ovalus, žiūrint iš išorės orientuotas 11- 5 val. kryptimi, didžiausias skersmuo 4 cm, mažiausias- 3 cm, vamzdžio sienelė apie 2,5 mm storio. Vikšro viršutinės juostos išorinis kraštas yra 76...78 cm aukštyje nuo žemės, jis nuo akmenskaldės šono yra 53 cm atstumu. Apžiūrint akmenskaldės kairyjį šoną nuo transporterio link priekio ir link galo, apžiūrint akmenskaldės galą, priekį ir dešinį šoną, konstrukcinių elementų, kurie būdami ne aukščiau kaip žmogaus ūgis, tačiau aukščiau nei vikšrai, atsikištų nuo akmenskaldės. Šiame aukštyje ant akmenskaldės nėra objektų (išskyrus aptiktą vamzdį), turinčių lanko, apskritimo ar panašų riboto ploto paviršių, galintį padaryti kraujosruvą, kuri aptikta V. K. pilvo vidurinėje linijoje, žemiau krūtinkaulio kardinės ataugos.

2008-03-12 krautuvo „Kawasaki 85 ZV“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ekspertai ant jo neaptiko objektų, turinčių lanko, apskritimo ar panašų riboto ploto paviršių, galintį padaryti kraujosruvą, aptiktą V. K. pilvo vidurinėje linijoje, žemiau krūtinkaulio kardinės ataugos. Nustatė, kad krautuvo gale 100-133 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus yra link galo atsikišusi galinio buferio plokštuma. Galinio buferio plotis 187 cm, kampuose jis užapvalintas, palei šonus užapvalinimo pradžia yra 17 cm atstumu nuo galinės plokštumos, o palei galą 15 cm atstumu nuo šoninių paviršių.

Apibendrinę anksčiau aptartas aplinkybes, ekspertai konstatavo, kad V. K. sužalojimus galėjo patirti būdamas prie akmenskaldės žemių išmetimo transporterio, o jo krūtinės ląstos sumušimo- suspaudimo aukštyje krautuve yra galinis buferis, akmenskaldėje žemių išmetimo transporterio korpuso šonas. Galiausiai „Photoshop 7.0“ programa sutapatinę krautuvo „Kawasaki 85 ZV“ bei akmenskaldės duomenis, eismo įvykio tyrimo programa „PCCrash 8.0“ sudarę mastelinį akmenskaldės šono, kuriame yra žemių išmetimo transporteris, brėžinį, grafo-analitiniu tyrimu ekspertai nustatė, kad tarp akmenskaldės išilginės ašies ir krautuvo „Kawasaki 85 ZV“ išilginės ašies esant apie 127° kampui atviram į kairę, krautuvas galinio buferio dešiniuoju kampu gali priartėti prie pat akmenskaldės žemių išmetimo transporterio šono, vietoje, kurioje po transporteriu yra privirintas vamzdelis. Esant tokiam ar artimam akmenskaldės ir krautuvo tarpusavio išsidėstymui krautuvas su akmenskalde suartėja be sąlyčio, o tarp krautuvo galinio buferio galinio dešiniojo kampo ir žemių išmetimo transporterio esantis tarpas gali būti mažas ir šioje vietoje esantis asmuo gali būti suspaustas. Krautuvo galinis kairysis kampas tokio suartėjimo metu yra virš akmenskaldės vaikšto, tačiau jo nekliudo, kadangi vikšro viršus yra 78 cm aukštyje nuo žemės, o krautuvo galinio buferio apatinis kraštas yra apie l m aukštyje nuo žemės.

Taigi abejoti ekspertų išvada, kad V. K. prie akmenskaldės kairiajame šone esančio žemių išmetimo transporterio prispaudė atbuline eiga važiavęs krautuvas „Kawasaki 85 ZV“ galinio buferio dešiniuoju kampu, nėra pagrindo. Tai, kad krautuvas galėjo ekspertų nustatytu būdu prispausti V. K., patvirtina ir liudytojų J. B., V. P. ir S. E. parodymai apie tai, kad krautuvas tarp akmenskaldės ir tvoros pravažiuoti galėjo, tačiau visiškai aplink akmenskaldę pravažiuoti negalėjo, nes tam trukdė iš akmenskaldės išbyrančios skaldos kalnas. Iš to darytina išvada, kad krautuvas įvažiavęs tarp akmenskaldės ir tvoros (tai reikėjo daryti pagal darbo procesą šalinant išbyrančias žemes ir kitas nereikalingas atliekas), nemanevruodamas atbuline eiga išvažiuoti iš tos vietos negalėjo. Nekelia abejonių ir jau minėtų bei kitų byloje apklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, kad netoli įvykio vietos jokių judančių objektų, išskyrus K. G. vairuojamą krautuvą „Kawasaki 85 ZV“, nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad patikimai nustatyta, jog V. K. prie akmenskaldės kairiajame šone esančio žemių išmetimo transporterio prispaudė atbuline eiga važiavęs krautuvas „Kawasaki 85 ZV“ galinio buferio dešiniuoju kampu.

Kaip matyti iš byloje esančio 2005-09-22 ,,Transporto priemonės, mechanizmo priėmimo-perdavimo akto“, krautuvas „Kawasaki 85 ZV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas K. G.. Liudytojas J. A. parodė, kad K. G. kartu su jam priskirtu krautuvu ir kelionės lapu iš pagrindinio AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio buvo nusiųstas į Lypkių g. esantį padalinį, gaminantį asfaltą, ir ten dirbo jau savaitę. Liudytojas A. L., AB „(duomenys neskelbtini)“ asfaltbetonio gamybos viršininkas, parodė, kad 2006-03-22, apie 07.30 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje sutiko darbininkus K. G., V. K. ir J. B., paskirstė darbus. Liudytojai J. B. ir V. V. (saugos tarnybos „Argus“ darbuotojas) parodė, kad įvykio dieną matė, jog traktorius, vairuojamas K. G., važinėja aplink akmenskaldę. Beje, pats nuteistasis K. G. teisme parodė, kad sukniubusį V. K. pastebėjo privažiavęs prie akmenskaldės su krautuvu, kurį po įvykio pastatė aikštelėje. Taigi akivaizdu, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo V. K., sukėlė ne kas kitas, o K. G.. Šią išvadą patvirtina ir 2008-03-14 ekspertizės aktas Nr. 11K-98 (08), kuriame nurodyta, kad techniniu požiūriu tikėtina, jog pagrindine įvykio kilimo priežastimi buvo krautuvo „Kawasaki 85 ZV“ vairuotojo K. G. veiksmai - važiuodamas atbuline eiga prie akmenskaldės prispaudė ir mirtinai sužalojo V. K..

Apeliacinio skundo teiginys, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pats V. K., motyvuojant tuo, jog būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio jis elgėsi neatsargiai- nekreipė dėmesio į šalia dirbantį automatiškai signalizuojantį atbuline eiga važiuojantį krautuvą, yra nepagrįstas. Pirma, kaip konstatuota 2008-03-14 ekspertizės akte Nr.11K-209 (07), V. K. sužalojimus patyrė jam esant vertikalioje padėtyje, prispaudimo momentu į krautuvą buvo atsisukęs nugara, o į transporterį priekiu. Taigi V. K. važiuojančio atbuline eiga K. G. vairuojamo krautuvo net nematė. Antra, tame pačiame ekspertizės akte konstatuota, kad V. K. sužalojimus patyrė sumušus- suspaudus krūtinės ląstą bei pilvą, todėl darytina išvada, jog V. K. prieš suspaudimą buvo labai arti akmenskaldės žemių išmetimo transporterio, nes priešingu atveju, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, į jį atsitrenkus krautuvui, paprasčiausiai būtų neišsilaikęs ant kojų ir nukritęs ant žemės. Taigi pripažinti, kad V. K., nors ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas ar vaikščiodamas prie pat akmenskaldės, pažeidė Kelių eismo taisykles, nėra jokio pagrindo. Priešingai, K. G., žinodamas, kad prie pat akmenskaldės dirba V. K., nesilaikydamas saugaus atstumo, vos neatsitrenkdamas į akmenskaldę (kaip nustatyta aptartame ekspertizės akte), pavojingai manevruodamas toje vietoje, kurioje dirbo V. K., turėjo būti ypatingai atidus ir įsitikinęs, jog atliekamo manevro kelyje nėra V. K., tačiau šių taisyklių nesilaikė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu V. K. žuvo.

Nuteistojo versiją, kad jis nepastebėjo, kada partrenkė V. K., paneigia jo paties veiksmai po eismo įvykio. Iš liudytojo J. B. parodymų matyti, kad kai jis pastebėjo sukniubusį V. K. ir nulipo nuo akmenskaldės, šalia K. G. nebuvo, jo nematė ir į įvykio vietą atskubėję liudytojai V. P., S. E., V. B., tik kiek vėliau jie pastebėjo prie išvažiavimo stovintį krautuvą, kurį tą dieną vairavo K. G.. Liudytojas V. V. parodė, kad įvykio dieną krautuvas buvo pastatytas kiek anksčiau nei įprasta, tačiau pro jo kontroliuojamus vartus K. G. nepraėjo. Pats K. G. parodė, kad jis darbą baigė iškart po to, kai pamatė parkritusį V. K.. Pastatė krautuvą į tą vietą, kur statydavo pabaigęs darbą, ir parėjo namo. Taigi K. G. iškart po įvykio pasišalino iš darbo vietos be vadovybės leidimo, o iš teritorijos išėjo ne pro vartus kaip įprasta, o pro nenustatytą vietą. Tokie K. G. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jis su V. K. buvo geri draugai, gyveno netoliese ir kartu važiuodavo į darbą ir atgal, neabejotinai rodo, jog savo draugą K. G. paliko be pagalbos supratęs, kad V. K. yra bloga ne dėl širdies darbo sutrikimo, o dėl to, kad jis manevruodamas su krautuvu jį partrenkė. Tokią išvadą leidžia daryti ir prieštaringi K. G. parodymai apie pasišalinimą iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas K. G. parodė, kad pamatęs gulintį V. K., pamanė, jog jam kažkas atsitiko su širdimi, ir iš įvykio vietos pasišalino, nes jam nemalonu žiūrėti į žmogų, kuriam bloga. Apklausiamas kaip įtariamasis K. G. jau parodė, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes išsigando, jog tuoj atvyks medikai bei visi viršininkai ir pastebės, kad jis yra neblaivus. Teisme K. G. vėl pakeitė parodymus ir sugrįžo prie ankstesnės versijos, kad iš įvykio vietos, nesuteikęs pagalbos V. K., pasišalino, nes negalėjo žiūrėti į žmogų, kuriam bloga. Taigi nuteistojo K. G. kaltė inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo dėl nuteistojo kaltės daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 144 str. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po minėto eismo įvykio K. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino. To neneigia ir nuteistasis, tačiau jis nesutinka, kad padarė BK 144 straipsnyje numatytą nusikaltimą. BK 144 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai, pagal šių taisyklių 28.1.2 p. su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo įvykus eismo įvykiui imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu tai neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą. Taigi pagal BK 144 str. atsako ir autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Šie požymiai K. G. veikoje yra akivaizdūs, nes jis, kaip jau išsamiai aptarta, partrenkęs V. K. bei suvokdamas, kad jo gyvybei gresia pavojus, nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis iš įvykio vietos pasišalino įsitikinęs, jog V. K. bus suteikta pagalba, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nusikaltimas, numatytas BK 144 str., laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti. Taigi K. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 144 str.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą. Nukentėjusioji I. K., V. K. žmona, civiliniu ieškiniu prašė priteisti 80000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji dėl sutuoktinio mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, taip pat į tai, kad K. G. nusikalto dėl neatsargumo, o žuvusysis buvo stipriai girtas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, I. K. priteisė 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota I. K. frazė:„Steponas yra mano draugas, senai jį pažįstu“, kurią nuteistasis interpretuoja kaip faktą, kad I. K. dar prieš įvykį turėjo artimą draugą, neleidžia teigti, jog K. šeimoje santykiai buvo pašliję. Iš I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji su V. K. santuokoje išgyveno 26 metus, įvykio išvakarėse jie buvo namuose, kartu nuėjo miegoti. Apeliacinės instancijos teisme I. K. kategoriškai parodė, kad jokio draugo, kol gyveno su V. K., ji neturėjo. Beje, nuteistojo skambučiai I. K. iškart po to, kai jis partrenkė V. K., rodo, jog K. buvo artimi. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad dėl V. K. mirties nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 30000 Lt iki 90000 Lt, tuo tarpu analogiškose bylose, kai žūva žmonės, yra priteisiamos daug didesnės sumos. Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai I. K. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Keisti šią nuosprendžio dalį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.