- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-448-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- I. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-448-280/2008
teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14;121.21
2008 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės (ir pranešėjos), Zinos Mickevičiūtės, Rimanto Savicko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-190/2008 dėl ieškovės I. M. prašymo sprendimo vykdymą išdėstyti,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, vadovaudamasi CPK 284 straipsniu (t. 3, b. l. 79–80) prašė išdėstyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą su pakeitimais, padarytais Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi, kuriuo iš jos atsakovo A. M. naudai priteista 80 000 Lt kompensacija, nustatant, kad visą sumą ji išmoka lygiomis dalims kas mėnesį per 5 metus, mokėjimą pradedant 2008 metų gegužės mėnesį. Nurodo, kad visos sumos atsakovui iš karto išmokėti negali. Jos vidutinis mėnesinis uždarbis yra 1700 Lt per mėnesį. Ji jau yra sumokėjusi atsakovui 9000 Lt, liko mokėti 71 000 Lt. Atsakovas taip pat nevykdo to paties teismo sprendimo, nes jis nėra jai sumokėjęs 5000 Lt neturtinės žalos, o taip pat yra įsiskolinęs vaiko išlaikymui (kas mėnesį vaiko išlaikymui turi mokėti po 300 Lt) ir 250 Lt žyminio mokesčio. Jei sprendimo vykdymas nebūtų išdėstytas, tai jai tektų parduoti jai priklausančią namo dalį ir ji su vaiku neturėtų kur gyventi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ji negali įkeisti jai priklausančios namo dalies ir paimti kredito iš banko atsiskaitymui, kadangi nenustatyta naudojimosi namu tvarka, o teisme yra pareikštas jos ieškinys su tokiu reikalavimu ir šiuo metu minėta byla yra nagrinėjama.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą patenkino ir nutarė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą su Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi padarytais pakeitimais, priteisti iš ieškovės I. M. A. atsakovo M. naudai 80 000 Lt kompensaciją, vykdymą išdėstyti ir nustatė, kad priteista kompensacijos suma mokama lygiomis dalimis kas mėnesį ieškovei ją sumokant per 5 metus nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartyje teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 284 straipsniu, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2007-03-12 nutartimi (2 tomas, b. 1. 185–193, 3 tomas, b. 1. 54–61) iš ieškovės atsakovės naudai yra priteista 80 000 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad skolininkės I. M. gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1700 Lt (tomas 3, b. 1. 81–82). Šios gaunamos pajamos neleidžia iš karto sumokėti viso 71 000 Lt įsiskolinimo. I. M. jau yra sumokėjusi A. M. 9000 Lt, t. y. faktiškai iš dalies sprendimą įvykdė (t. 3, b. 1. 84). Atsakovas A. M. yra įsiskolinęs ieškovei už išlaikymą vaikui 1900 Lt bei 5290 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų, kas rodo, jog jis teismo sprendimo nevykdo. Kartu su ieškove gyvena jos nepilnametis sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kito būsto ji neturi. Skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į ieškovės vienintelį būstą, o tai pažeistų vaiko interesus. Nurodė, kad sprendžiant bet kokius vaiką liečiančius klausimus, visais atvejais būtina vadovautis prioritetiniais vaiko interesais. Vaikas negali būti paliktas be būsto, o tokią nuomonę byloje išreiškė ir Panevėžio rajono VTAS atstovė. Nurodė, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, jo pajamos yra 2000 Lt per mėnesį, todėl jis yra pajėgus įsigyti kitą būstą imant kreditą iš banko. Ieškovė, išdėsčius sprendimo vykdymą, kas mėnesį atsakovui mokėtų daugiau kaip 1000 Lt per mėnesį, tai atsakovo realios pajamos dar išaugtų. Nurodo, kad byloje nenustatyta, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas neigiamai paveiktų atsakovo turtinę padėtį. Iš visų šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimo dalies dėl kompensacijos su Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi vykdymą nutarė išdėstyti (CPK 284 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą sprendimo vykdymą išdėstyti atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra neteisėta, todėl apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikinta. Santuokinis turtas tarp jo ir ieškovės buvo padalintas kompensavimo būdu. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: 34/100 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais bei 2500/2568 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise buvo priteisti ieškovei, o jam iš ieškovės už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį priteista 80 000 Lt piniginė kompensacija. Išdėstydamas sprendimo vykdymą penkeriems metams, apylinkės teismas iš esmės pažeidė jo teises, nes jis neteko teisės reikalauti įvykdyti sprendimą dalyje dėl priklausančios kompensacijos išmokėjimo. Kompensacija, kuri priteista Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi, pakeitus apylinkės teismo sprendimą, turi tikslinę paskirtį. Teismas, priteisdamas ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, įpareigojo ieškovę išmokėti kompensaciją, kad jis galėtų kompensacijos lėšomis įsigyti būstą ir neliktų be gyvenamojo ploto. Vadovaujantis CK 3.117 str. 3 d., jei sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos mokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Sprendžiant ieškovės prašymą pagal analogiją galima taikyti aukščiau paminėtą normą, kuri tik išimtinais atvejais bei pateikus prievolės įvykdymo užtikrinimą, suteikia teismui teisę kompensacijos išmokėjimą atidėti ne ilgiau dvejiems metams. Bet Panevėžio miesto apylinkės teismas, nepareikalavęs prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, jos įvykdymą atidėjo penkeriems metams neteisėtai, pažeisdamas nurodytus įstatymo reikalavimus. Jo ir ieškovės pajamos yra panašios, o iš jo darbo užmokesčio, kuris vidutiniškai sudaro 2000 Lt per mėnesį, atskaičius vaiko išlaikymui tenkančią 300 Lt sumą bei jo finansinį įsipareigojimą bankui pagal vartojimo kredito sutartį 170 Lt, taip pat jo turimas 100 Lt mėnesines išlaidas vaistams, kurie vartojami pastoviai, net ir mažesnis. Jis kas mėnesį vaikui užtikrina teismo sprendimu priteistą materialinį išlaikymą. Teismo nurodyta 1900 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma nesumokėta, kadangi proceso metu buvo areštuotos jo sąskaitos, todėl, nepanaikinus arešto, iki šiol jis negali sumokėti vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Už lėšas, 80 000 Lt, kurias Panevėžio apygardos teismas įpareigojo ieškovę išmokėti, jis turėjo įsigyti būstą. Šiuo metu jis laikinai gyvena pas savo pilnametį sūnų, pats neturi pastovios gyvenamosios vietos, o tai jį vargina. Iš teismui pateiktos medicininės pažymos matyti, kad jam medikai rekomenduoja susikurti jo sveikatos būklę atitinkančias, ramias gyvenimo sąlygas, įsigyti pastovų būstą, bet jis to padaryti negali. Teismo argumentas, kad jis turi galimybę įsigyti kitą būstą, negavęs priteistos kompensacijos, yra visiškai nepagrįstas. Dėl amžiaus ir gaunamų pajamų kredito įstaigos atsisako jam suteikti kreditą būstui įsigyti. Kitų lėšų, iš kurių galėtų nusipirkti būstą, neturi. Ieškovės išmokėta piniginė kompensacija, turėjo (turi) jam garantuoti teisę į būsto įsigijimą, nes tokia buvo Panevėžio apygardos teismo nutarties motyvacija. Ieškovei, padalijus turtą, atiteko didelės vertės nekilnojamasis turtas, tai pastaroji teismo sprendimą gali įvykdyti iš jai atitekusio turto, jį pardavus, ar kitaip perleidus, gavus kreditą. Panevėžio apygardos teismui, nustatant tokį turto padalijimo būdą, kai nekilnojamasis turtas atiteko ieškovei, o ji buvo įpareigota jam išmokėti piniginę 80 000 Lt dydžio kompensaciją, turtinė ieškovės padėtis, jos gaunamos pajamos buvo žinoma. Teismas, parinkdamas turto padalinimo būdą – kompensavimą, įvertino ne tik ieškovės turėtas pajamas, bet įvertino ir kompensacijos paskirtį. Šios kompensacijos mokėjimo išdėstymu penkeriems metams iš esmės yra keičiamas jau priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas. Teismas, remiantis CK 3.3 str., turi prioritetiškai vertinti vaiko interesą į gyvenamąjį būstą, tačiau šioje byloje sprendimo įvykdymas nėra nukreiptas į vienintelį ieškovės būstą. Tėvų teisės ir pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra lygios. Jei ieškovė nesugebės užtikrinti vaikui būsto, tai jis vaikui galės užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas įsigijęs būstą. Taip pat jis yra įsitikinęs, kad pardavusi dalį gyvenamojo namo ieškovė turi galimybę įsigyti mažesnį būstą. Gyvenamojo namo dalis, kuri atiteko ieškovei yra apie 100 kv. m. (trys kambariai pirmame aukšte, trys kambariai neįrengti rūsyje), be to, prie gyvenamojo namo dalies ieškovei atiteko dviems mašinoms pritaikytas garažas, ūkinis pastatas, sodas, todėl ieškovei atitekusio turto vertė šiandien, jo nuomone, sudaro apie 300 000 Lt. Teisiškai nepateisinama teismo nutartis, kuria kompensacijos išmokėjimas išdėstytas penkerių metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nevykdo priešpriešinių piniginių įsipareigojimų nustatytų tuo pačiu teismo sprendimu ir jai nemoka priteistų piniginių sumų bei neteikia jokio išlaikymo sūnui, ką pripažįsta atsakovas savo atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.46 str. 2 d. leidžia sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą, kurių atsakovas visiškai nevykdo, teismas turėjo pakankamą pagrindą išdėstyti jos prievolės atsakovui įvykdymą. Toks prievolės išdėstymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus, bei apsaugo nepilnamečio vaiko interesus, nes vaiką išlaiko ji viena. Atsakovas teigia, kad jis gyvena pas sūnų, todėl darytina išvada, kad jis turi pastovią gyvenamą vietą. Atsakovo pateikta medicininė pažyma neparodo, kad atsakovas sirgtų kokia nors sunkia liga. Jis serga ligomis, kurios netrukdo jam dirbti ir užsidirbti. Dalį prievolės atsiskaityti su atsakovu ji yra įvykdžiusi ir toliau su atsakovu atsiskaitinėja, todėl prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria išdėstytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalies su padarytais Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi pakeitimais vykdymas visą priteistą sumą sumokant per 5 metus nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos, naikintina kaip nepagrįsta neteisėta (CPK 284 str. ir CK 3.117 str. 3 d.), o prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą atmestinas.
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo. CK 3.117 str. 3 d. nustato, kad jei priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šioje normoje yra nurodyta sąlyga, kad tik pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Vadinasi, kompensacijos mokėjimas negali užsitęsti ilgą laiką, jei su tuo nesutinka priešinga pusė.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kuris yra pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi ir iš ieškovės atsakovui yra priteista 80 000 Lt piniginė kompensacija priimant sprendimą ir apygardos teismui priėmus 2008-03-12 nutartį dėl kompensacijos priteisimo, kompensacijos išmokėjimo atidėjimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovė tik 2008-05-15 pateikė teismui prašymą dėl minėto teismo sprendimo ir apygardos teismo nutarties įvykdymo išdėstymo, prašydama 71 000 Lt kompensacijos sumokėjimą išdėstyti 5 metams (t. 3, b. l. 79–80) mokant kas mėnesį lygiomis dalimis ir ją pradedant mokėti nuo 2008 metų gegužės mėnesio. Šį ieškovės prašymą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iš esmės patenkino, išdėstė minėto sprendimo vykdymą priteistą sumą sumokant per 5 metus nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos. Taip išdėsčius kompensacijos išmokėjimą, ieškovė kas mėnesį privalėtų mokėti po 1183 Lt, bet nėra duomenų, kad ji kas mėnesį tokią sumą pajėgs sumokėti, nes jos gaunamos pajamos siekia 1700 Lt. Kaip minėta, CK 117 str. 3 d. nustato, kad kompensacijos mokėjimą teismas gali atidėti ne ilgiau kaip 2 metams ir jeigu privalanti mokėti šalis pateikia adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Ieškovė tokio prievolės užtikrinimo nėra pateikusi. Net ir pateikus šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, toks užtikrinimas pats savaime negali lemti teismo sprendimo kompensacijos sumokėjimą nukelti, nes jis nėra naudingas sutuoktiniui, turinčiam teisę ją gauti (ekonominiu požiūriu toks mokėjimo išdėstymas yra tolygus neatlygintinam kreditavimui), todėl gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje nėra nustatytų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą 5 metams. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad ieškovės prašymas atidėti apylinkės teismo sprendimo su apygardos teismo padarytais pakeitimais įvykdymą dalyje dėl 80 000 Lt kompensacijos išmokėjimo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Šalys gali daryti tarpusavio skolų užskaitą, ieškovei pagal byloje esančius duomenis geresnės galimybės gauti banko paskolą nei atsakovui, nes ji turi nekilnojamojo turto.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nenustatęs, kad visos kompensacijos sumokėjimas neproporcingai apsunkintų ieškovės padėtį ir su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko tinkamą interesų apsaugą, padarė nepagrįstą išvadą išdėstyti sprendimo įvykdymą dėl kompensacijos išmokėjimo net 5 metams, tuo tiesiogiai pažeisdamas CK 3.117 str. 3 d. nuostatą, draudžiančią atidėti kompensacijos išmokėjimą ilgiau kaip 2 metams. Tuo yra pažeisti atsakovo įstatymo saugomi teisėti interesai. Byloje nėra ir kitų įrodymų, duomenų, kad ieškovė negalėtų dėl savo turtinės padėties įvykdyti teismo sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui (ieškovei teismo sprendimu yra priteista žymiai daugiau kito ir vertingesnio turto, negu atsakovui).
Ieškovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovas nevykdo priešpriešinių piniginių įsipareigojimų jos naudai nustatytų tuo pačiu teismo sprendimu ir jai nemoka priteistų piniginių sumų, neteikia priteisto išlaikymo sūnui, negali būti laikomi pagrįstais teisiniu požiūriu atidėti kompensacijos išmokėjimą, kaip nutarė apylinkės teismas 2008-09-08 nutartimi, dėl aukščiu nurodytų motyvų šioje nutartyje, kurie paremti įstatymais ir nustatytomis išvardintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Byloje nustatytos ir paminėtos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą, vadovaujantis CK 3.117 str. 3 d. ir CPK 284 str., atmesti ieškovės (skolininkės) prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą taip, kaip ji prašo. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė prašymo išdėstyti teismo sprendimą pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės prašymas išsprendžiamas iš esmės jį atmetant.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės I. M. prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m gruodžio 18 d. sprendimo su padarytais Panevėžio apygardos teismo 2008-03-12 nutartimi pakeitimais vykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti iš I. M. 300 Lt advokato pagalbos išlaidų A. M.