Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos skundą atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui ir VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B. ir J. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjo pozicija ir prašo panaikinti ginčijamus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybės įmonės registro centro sprendimų, kuriais atsisakyta išregistruoti žemės sklypą ir nuosavybės teises į jį.

Ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) normos.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 24 d. Registro įstatymas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 06-6542 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui Kėdainių rajone“ ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 13-7572 M. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1.09 ha žemės sklypą (b.l. 14 – 17). 2001 m. liepos 12 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 02.06-5353 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypų suteikimo piliečiams (Kėdainių r.)“ (b.l. 18-20) ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 53-15159 jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 3.41 ha žemės sklypą (b.l. 21,22). 2004 m. liepos 29 d. J. B. ir V. B. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 23,24). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjos 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 9VĮ-(14.9.2) „Dėl Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 06-6542, Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 13-7572 pripažinimo netekusiu galios ir žemės sklypo (registro Nr. 53/17046) kadastro duomenų išbraukimo ir žemės sklypų išformavimo“ Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 06-6542 1 priedo 26 punktas, tos pačios dienos sprendimas Nr. 13-7572 administracine tvarka pripažinti netekusiais galios bei nutarta teikti VĮ Registrų centrui Kauno filialui prašymą išbraukti V. B. ir J. B. vardu įregistruoto žemės sklypo (registro Nr. 53/17046) kadastro duomenis ir išformuoti žemės sklypą. Ginčijamu 2014 m. gruodžio 11 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu Nr. KAKT-3019 (b.l. 28) NŽT Kėdainių skyriaus prašymas Nr. 7523299 (b.l. 41) buvo atmestas. Ginčijamu VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. csprl-8 teritorinio registratoriaus sprendimas buvo pakliktas galioti, nes J. B. ir V. B. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuris nėra panaikintas (b.l. 29,30).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l,. 52) patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre nuo 1997 m. spalio 13 d. iki 2004 m. liepos 30 d. 1.090 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, nuosavybės teise buvo registruotas M. B. vardu apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 06-6542 ir sprendimo Nr. 13-7572 pagrindu. 2004 m. liepos 30 d. M. B. nuosavybės teisė į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruota, įregistruojant V. B. ir J. B. nuosavybės teises (po ½ dalį) 2004 m. liepos 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3-5791 (b.l. 23-24) pagrindu.

Registro įstatymo 16 str. 1 ir 4 d. numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nuostatų, patvirtintų 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 31 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad kartu su prašymu įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti ar išregistruoti daiktines (nuosavybės ar valdymo) teises į nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti registro duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siekia, kad ginčo 1.09 ha žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį būtų išregistruotos 2014 m. lapkričio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1369 (b.l. 26) pagrindu. Šiuo įsakymu buvo pripažinti netekusiais galios dokumentai, kurie buvo M. B. daiktinių teisių įregistravimo pagrindas, tačiau pabrėžtina tai, kad jokie dokumentai, patvirtinantys, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir J. B. daiktinių teisių įregistravimo pagrindas – jau minėtas Kėdainių notarų biuro notarės 2004 m. liepos 29 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 3-5791, pagal kurį M. B. turtą paveldėjo jos vaikai J. B. ir V. B., yra panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar netekęs galios, nepateikti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis – duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys ir tokių registro duomenų teisingumas užtikrinamas ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tokie duomenys gali būti pripažinti netiksliais, neteisingais ar neišsamiais tik tuomet, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra negalimas.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio, jam įstatymas nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Taigi teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką. (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1764/2014). Pabrėžtina, kad atsakovas negali keisti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų kitaip vertindamas tuos dokumentus, kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir J. B. nuosavybės teisės ir jiems nuosavybės teise tebepriklausantis 1.090 ha žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruojamas tik teisės aktuose nustatyta tvarka panaikinus 2014 m. liepos 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir pateikus tai patvirtinantį dokumentą nekilnojamojo turto tvarkytojui. Ginčo atveju, toks dokumentas, patvirtinantis daiktinių teisių pasibaigimą, nepateiktas, todėl tiek teritorinis, tiek ir centrinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė išregistruoti ginčo žemės sklypą ir daiktines teises į jį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundas dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo reikalavime nurodytus veiksmus, nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras Čekanauskas