Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu 2021 m. spalio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį sumažinta galutine – 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį sumažinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sumažinta galutine – 28 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, sumažinta galutine – 14 parų arešto bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, sumažinta bausme – 30 parų arešto, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) ir galutinė bausmė nustatyta – 29 paros arešto (įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d.),

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos) – subendrinta 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtinta ir kiti byloje surinkti duomenys, pripažintini įrodymais: tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, susidėjęs į kuprinę alkoholinius gėrimus, iš parduotuvės išėjo už juos nesusimokėjęs, kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, byloje surinktais įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, nustatyta, kad kaltinamasis 2023 m. rugpjūčio 27 d. 12.25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), svetimo turto pagrobimo tikslu tyčia iš prekybos salės alkoholio skyriaus lentynos paėmęs 1 vnt. 0.75 litro talpos šampano butelį „VEUVE CLICQUOT BRUT YELLOW LABEL“, kurio vieneto kaina yra 54,95 eurai, 1 vnt. 0,75 litro talpos šampano butelį „G.H.MUMM CHAMPAGNE GRAND CORDON BRUT“, kurio vieneto kaina yra 38,95 eurai, 1 vnt. 0,75 litro talpos šampano butelį „RUINART CHAMPAGNE BRUT“, kurio vieneto kaina yra 64,90 eurai, 1 vnt. 0,75 litro talpos šampano butelį „G.H.MUMM CHAMPAGNE ICE XTRA DEMI-SEC“, kurio vieneto kaina yra 37,95 eurai – viso prekių už 196,75 eurų ir juos susidėjo į savo kuprinę bei 2023 m. rugpjūčio 27 d. 12.26 val. nesusimokėjęs už prekes pro automatiškai atsidarančius vartus išėjo iš parduotuvės. Tokiu būdu E. J. pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 196,75 eurų materialinę žalą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 27 straipsnyje numatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nors E. J. praeityje yra teistas už nusikalstamas veikas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta. Kaip minėta E. J. praeityje teistas už nusikalstamas veikas, taip pat ir už nusikalstamą veiką, kurios objektas nuosavybė (1 t., b. l. 134–145). Taip pat pabrėžtina, jog E. J. administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, kurių objektas nuosavybė (1 t., b. l. 147–165). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu gydosi, ateityje planuoja gydymą tęsti.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skiria arešto bausmę.

Be kita ko, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siūlė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 22 d., šio nuosprendžio priėmimo data – 2024 m. gruodžio 2 d., taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina, kadangi bausmės vykdymo pabaiga yra numatyta dar nepaskelbus šio nuosprendžio. Be to, informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo kaltinamojo atžvilgiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su kitais kaltinamojo atžvilgiu priimtais baigiamaisiais aktais, kitose baudžiamosios bylose. Teismo vertinimu, tai neužkerta kelio paskirtas bausmes subendrinti vykdymo procese, gavus duomenis apie neįvykdytus nuosprendžius.

V. Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje pateiktas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį kiekvienas asmuo savo veiksmais padaręs kitam asmeniui žalą, ją privalo visiškai atlyginti. Taigi, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad dėl E. J. padarytos nusikalstamos veikos civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala, t. y. E. J. iš parduotuvių pasiėmęs prekes, už kurias privalėjo sumokėti, tačiau nesumokėjęs, padarė civiliniams ieškovams turtinę žalą. Tad iš E. J. priteistina UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 196,75 eurų turtinei žalai atlyginti.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 106,25 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam E. J. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis E. J. po paskelbtos paieškos atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, jo laisvė buvo suvaržyta, jis pats negalėjo tinkamai pasirūpinti atstovu ir jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami be gynėjo. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta advokatė Anna Grinevič. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo laisvė bylos nagrinėjimo teisme metu buvo suvaržyta ir jis pats negalėjo tinkamai pasirūpinti atstovu ir jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami nepaskyrus gynėjo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VII. Procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai, kuriuose yra kompaktinio disko laikmenos – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. J. (E. J.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – vokus, kuriame yra kompaktinio disko laikmenos – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. J. (E. J.) civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 196,75 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.