Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. R. ir S. R. bei išvadą teikiančiai institucijai šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui – dėl teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo M. R. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- veiksnia asmeninių pajamų išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje ir savitvarkos įgūdžių srityje;

- neveiksnia visose kitose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 4–8).

Pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 67).

Pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

- Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1147-02 M. R. dėl psichinės ligos pripažinta neveiksnia. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1147-02 / 2004 neveiksniai M. R. nustatyta globa ir paskirtas jos globėjas bei turto administratorius, kuris Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2256-559 / 2014 pakeistas pareiškėju – Strėvininkų socialinės globos namais (b. l. 13–17, 9–12, 21);

- pasikeitus fizinių asmenų civilinio veiksnumo / neveiksnumo teisiniam reglamentavimui, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo M. R. pripažinta neveiksnia, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose ji laikytina veiksnia ir neveiksnia, atsižvelgiant į socialinio darbuotojo pateiktą M. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimą – išvadą;

- Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje (b. l. 19–20), parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad M. R.: geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, šeimos santykių srityje, darbo santykių srityje ir kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, nes ji rūpinasi savo higiena, išvaizda, palaiko ryšius su artimaisiais, reiškia norą dirbti apmokamą darbą; iš dalies geba savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, nes suvokia pinigų vertę, moka skaičiuoti, skaityti ir rašyti bei geba savarankiškai susiplanuoti savo išlaidas ir apsipirkti; negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų kitose turtinių santykių srityse, sveikatos priežiūros srityje ir būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, nes M. R. sunku suprasti visą informaciją, susijusią su pirkimo–pardavimo, lizingo ar kitais sandoriais bei nekilnojamųjų daiktų valdymu bei disponavimu. M. R. žino, kokia liga jai diagnozuota, tačiau negeba apibūdinti savo sveikatos būklės, teigia besijaučianti sveika. Vartoja gydytojo skirtus vaistus, tačiau nežino kam jie skirti. M. R. nėra linkusi dėl sveikatos problemų kreiptis į gydytojus.

Pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimas grindžiamas ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos – Strėvininkų socialinės globos namų socialinės darbuotojos E. J. – paaiškinimais: nors M. R. serga psichine liga, tačiau yra komunikabili, palaiko ryšius su artimaisiais, vykta pas juos svečiuotis. Moteris žino artimųjų telefono numerius, adresus, kaip pas juos nuvykti į svečius. M. R. rūpinasi savo higiena, yra tvarkinga, mėgsta puoštis, tvarkosi buityje. Moka skaičiuoti, rašyti ir skaityti. Susitvarko su gautomis nedidelėmis pinigų sumomis, taupo, niekam neskolina ir nesiskolina, planuoja išlaidas, geba apsipirkti. Turi poreikių ir geba juos išreikšti. Žino, kad jai jau baigiasi muilas, kvepalai, kad jai jau reikia naujo rūbo ar panašiai, planuoja apsipirkimą ir apsiperka. Vartoja gydytojo vaistus, tačiau su globos namų darbuotojo priežiūra. M. R. nepajaučia savo sveiktos pablogėjimo ir objektyviai negeba įvertinti savo fizinės ar psichinės būklės, į gydytojus pati nesikreipia.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. R. atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė su pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimu sutiko.

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1147-02 suinteresuotas asmuo M. R. pripažinta neveiksnia dėl psichinės ligos, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis: M. R. diagnozuota paranoidine šizofrenija su progresuojančiu deficitu, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (b. l. 13, 30–33). Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1147-02 / 2004 neveiksniai M. R. nustatyta globa ir paskirtas jos globėjas bei turto administratorius, kuris Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2256-559 / 2014 pakeistas pareiškėju – Strėvininkų socialinės globos namais (b. l. 14–17, 33–39, 9–11).

Pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų teismui pateiktą suinteresuoto asmens M. R. 2016 m. lapkričio 7 d. medicininio dokumento išrašą M. R. diagnozuota paranoidine šizofrenija (F20.0) ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). Savarankiškumas ribotas, ligos atžvilgiu mąstymas nekritiškas. Ligai paūmėjus, reikalinga nuolatinis gydymas (b. l. 21).

Suinteresuotas asmuo M. R. iš dalies darbinga, darbingumo lygis – 35 procentai, netektas darbingumas – 65 procentai (neterminuotai) (b. l. 11–12).

Įvertinęs pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus liudytojos E. J. paaiškinimus, teismas nusprendė, jog pakanka duomenų apie suinteresuoto asmens M. R. psichinę būklę, ir neskyrė papildomos ar pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 466 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad: suinteresuotam asmeniui M. R. diagnozuota paranoidine šizofrenija ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; prižiūrima, M. R. nuolat vartoja gydytojo skirtus vaistus; yra iš dalies darbinga, darbingumo lygis – 35 procentai, netektas darbingumas – 65 procentai (neterminuotai); kalba apie norą dirbti apmokamą darbą; savarankiškai tvarkosi buityje; rūpinasi higiena ir išvaizda, nuolat atsinaujina aprangą, seka madą; moka skaityti, rašyti ir skaičiuoti; žino savo buitinius poreikius ir geba juos išsakyti; supranta pinigų vertę, moka susiplanuoti išlaidas, taupo, apsiperka; yra komunikabili, palaiko ryšius su artimaisiais, pas juos svečiuojasi; M. R. visada jaučiasi gerai, nėra kritiška savo sveikatos būklei, negeba išsakyti nusiskundimų sveikata ir kreiptis į gydytojus.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo M. R. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui M. R. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui M. R. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1147-02 ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo M. R. laikytina neveiksnia (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas / turto administratorius lieka nepakeista, o globėjas / turto administratorius veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1147-02, kuriuo M. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia – nustatyti konkrečias sritis, kuriose M. R. laikytina neveiksnia:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.