Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29441-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29441-2025 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 120 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 23 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 prom. neblaivumas) neprisistatė policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nestumdyti, neliesti policijos pareigūno ir nesipriešinti sulaikomam.

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Netenkinus pirmojo prašymo, prašoma panaikinti Institucijos skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad atvykusių pareigūnų bendravimas buvo nepagarbus ir žeminantis: prieš pareiškėją ir buto savininką vartojo įžeidžiančius epitetus (pvz., „valkata“, „girtuoklis“, butą vadinant „myžbariu“ ir pan.). Skundžiamame nutarime konstatuota, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pareiškėjui priskirta frazė, kurios jis nepasakė. Šiuo pagrindu buvo pripažinta, kad J. G. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, nepadarė. Be to, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnai A. M. ir A. Č. tinkamai nesilaikė jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimtas sprendimas taikyti tarnybinę atsakomybę, o medžiaga dėl galimų etikos pažeidimų perduota svarstyti etikos komisijai. Šie faktai parodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų pateikiama situacijos rekonstrukcija yra nepatikima. Skundžiamu nutarimu nėra įrodyta J. G. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kadangi iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad nėra fiksuotas aiškus ir nedviprasmiškas reikalavimas prisistatyti ar pateikti asmens tapatybės dokumentą. Šie reikalavimai buvo nukreipti į buto savininką. Taigi, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas policijos pareigūnų reikalavimų nevykdytų tyčia. Be to, skunde pažymima, kad reikalavimo „nesipriešinti sulaikymui“ teisėtumas negali būti vertinamas izoliuotai, neįvertinus paties sulaikymo teisėtumo. Tais atvejais, kai sulaikymas neturi pakankamo teisinio pagrindo arba buvo atliktas viršijant būtinybės ir proporcingumo principų ribas, kyla pagrįstų abejonių, ar tokioje situacijoje apskritai gali būti konstatuotas teisėtas ir pagrįstas viešojo administravimo subjekto reikalavimas ANK 506 straipsnio 4 dalies prasme. Taip pat skunde pažymima, kad vaizdo įrašuose yra spragų ir sukomplektavimo klaidų, todėl skundžiamu nutarimu numatytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas pagrįstu, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat bylos medžiagoje nurodomas sulaikymas ir fizinės prievartos / specialiųjų priemonių taikymas (pvz., pargriovimas, imtynių veiksmai, antrankiai ir pan.). Tokios priemonės gali būti taikomos tik esant aiškiam teisiniam pagrindui, būtinybei ir proporcingumui, todėl kyla abejonių, ar sulaikymas turėjo pakankamą teisinį pagrindą konkrečioje situacijoje, ar prievarta buvo būtina ir proporcinga.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad policijos pareigūnams, vykdant jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas ir reaguojant į gautą pranešimą, pareiškėjas, būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų ir aiškiai išreikštų policijos pareigūnų reikalavimų. Tai patvirtina ne tik policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, bet ir byloje esantys tarnybinių kamerų vaizdo įrašai, kuriuos Institucija įvertino tiesiogiai ir kritiškai, motyvuotai pasisakydama dėl kiekvienos reikšmingos aplinkybės. Policijos pareigūnų reikalavimai prisistatyti, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nesipriešinti sulaikymui buvo duoti jų kompetencijos ribose, pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnio nuostatas, ir buvo būtini siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir teisės normų laikymosi kontrolę. Skundžiamame nutarime aiškiai konstatuota, kad reikalavimai buvo reiškiami tiesiogiai pareiškėjui, o jo elgesys – demonstratyvus atsisakymas vykdyti pareigūnų nurodymus – leidžia daryti išvadą apie tyčinį neveikimą. Tai, kad pareiškėjas vėliau ginčija reikalavimų turinį ar jų adresatą, savaime nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, ypač kai jos patvirtintos objektyviais duomenimis. Tai, kad Institucija panaikino 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimą dalyje dėl ANK 508 straipsnio ir priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjo veika perkvalifikuota tik pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nepagrindžia J. G. teiginio apie visų policijos pareigūnų parodymų ar surinktos medžiagos nepatikimumą. Priešingai, toks Institucijos sprendimas patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta laikantis objektyvumo ir teisėtumo principų, atskiriant neįrodytas aplinkybes nuo tų, kurios yra patikimai pagrįstos. Pareiškėjo nurodomos abejonės dėl vaizdo įrašų pilnumo ar pareigūnų elgesio etikos taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Net ir darant prielaidą, kad tarnybinio patikrinimo metu konstatuoti tam tikri pareigūnų tarnybinės drausmės ar etikos pažeidimai, tai savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės tampa nepatikimos ar neteisingos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos atliktas tarnybinis patikrinimas nevertino administracinio nusižengimo bylos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, šių klausimų sprendimas priskirtas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai ir teismui. Skundžiamu nutarimu pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu J. G. palaikė teismui pateiktą skundą ir jame nuodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog policijos pareigūnai nuo pat pradžių bendravo nepagarbiai, grasino ir eskalavo situaciją. Kai jį vienas policijos pareigūnas fiziškai tempė iš buto, jam pasakė: „norėsiu – ir ištrauksiu“. Policijos pareigūnai neleido uždaryti durų, vis kartojo, kad „niekas neuždarys dabar čia durų“, tada konfliktas perėjo į fizinį stumdymąsi prie durų. Šioje byloje buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuris nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašų sukomplektavimo ir svarbių momentų fiksavimo. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė, jam pradėjo sukti rankas, J. G. policijos pareigūnui sakė, kad jam skaudą, tai užfiksuota ir vaizdo įrašuose. Sulaikymas prasidėjo bute, nors šis sulaikymas nebuvo susijęs su pareiškėjo įžeidinėjimu. J. G. nebuvo išreikštas reikalavimas prisistatyti. Buvo reikalavimas nesistumdyti, ir jis šio reikalavimo laikėsi. J. G. policijos pareigūnams pasakė, kad jis nori uždaryti duris. Jo draugas atidarė duris policijos pareigūnams, nes prieš policijos pareigūnams paskambinant durų skambučiu, jie uždengė durų akutę, todėl draugas nematė, kas stovėjo už durų. Pareiškėjas mano, kad nebuvo privaloma atidaryti durų, nes tam nebuvo jokio teisėto pagrindo. Policijos pareigūnas pareiškėjo draugui pasakė, kad „jeigu nepateiksi dokumento, važiuosi tu ir tavo draugas, nes draugas „išsi****nėja“. Policijos pareigūnai neprašė pareiškėjo prisistatyti. Policijos pareigūnai jį išvadino „valkata“, girtuokliu“. Policijos pareigūnai atvažiavo dėl to, nes, neva, iš draugo buto girdisi muzika, bet iš vaizdo įrašo girdėti, kad bute tylu. (duomenys neskelbtini) yra bendrabučio tipo namas, kuriame gyvena asocialūs žmonės, todėl ten dažnai yra kviečiami policijos pareigūnai. Atrodė, kad policijos pareigūnai patys nesuprato, dėl kokių priežasčių atvyko. Nagrinėjamu atveju J. G. buvo neblaivus – jam nustatytos 1,41 prom.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo.

Policijos įstatyme 21 straipsnyje numatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 27 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso 5 punkte numatyta, kad policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Šio kodekso 6.3 papunktyje nurodyta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai.

Skundžiamu nutarimu J. G. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 23 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 prom. neblaivumas) neprisistatė policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nestumdyti, neliesti policijos pareigūno ir nesipriešinti sulaikomam.

Visų pirma, pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju teismas nevertina, ar bylai reikšmingu laiku ir vietoje per garsiai grojo muzika, kuri trukdė aplinkiniams, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą, todėl teismas detaliau pasisakys tik šio klausimo kontekste.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad policijos pareigūnai J. G. reikalavo: prisistatyti; nesistumdyti, neliesti ir nesipriešinti sulaikomam. Nustačius šias aplinkybes, būtina įvertinti, ar pareiškėjas vykdė policijos pareigūnų reikalavimus.

Byloje esančiame vyriausiojo patrulio A. Č. 2025 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyrus informavus apie tai, jog bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl triukšmo, jie iš karto tapo agresyvesni ir priešiški. J. G. pradėjo stumdyti policijos pareigūnus, rankomis juos stūmė, nors buvo ne kartą perspėtas ir įspėtas to nedaryti. Dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimų ir aktyvaus pasipriešinimo J. G. atžvilgiu buvo panaudoti imtynių veiksmai – jis buvo paguldytas ant žemės, tačiau ir tuomet įvairiais veiksmais vengė sulaikymo: nuolat laikė rankas prie savęs, kojomis bandė spirti. Iš aptarto tarnybinio pranešimo matyti, kad J. G. nebuvo pareikštas reikalavimas jam prisistatyti.

Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingi policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kurie iš esmės paneigia minėtame tarnybiniame pranešime ir skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad buto duris atidaro buto šeimininkas, o vienas iš policijos pareigūnų nurodo, jog asmuo dėl garsios muzikos bus nubaustas. Tuo metu ateina J. G., kuris pradeda klausinėti, už ką bus baudžiama. Pareiškėjui tiesiog paklausus, kiek decibelų buvo užfiksuota, policijos pareigūnas grubiai atsako: „Žiūrėk, prokuroras, galėsi aiškintis vėliau, nebenervuok mūsų, atnešk dokumentą“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 0:33 min.). Kalbantis apie decibelų lygį ir J. G. pasakius, kad nuo 103 dB pareigūnai būtų apkurtę, tas pats policijos pareigūnas atsako: „Jūs toks ekspertas, kad ne Jums aiškinti“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 0:50 min.). Be jokios priežasties policijos pareigūnas J. G. ištempia iš buto į koridorių (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 1:01 min.). Pareiškėjui paklausus, kodėl jis buvo ištrauktas iš buto, policijos pareigūnas atsako, kad „norėjom ir ištraukėm“. Policijos pareigūnai prašo pateikti asmens dokumentą, tačiau tai daro tuo metu, kai tarpduryje stovi buto savininkas ir pareiškėjas (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ nuo 1:16 min.), todėl lieka neaišku, kuriam iš asmenų toks reikalavimas adresuotas. Vienam iš asmenų pasakius, kad jokio triukšmo nėra, policijos pareigūnas atsako: „Neaiškink, girtuokli, kai išsiblaivysi, tada galėsi“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 1:32 min.). J. G. pasakius: „Būkit geri, važiuokit namo“, policijos pareigūnas atsako: „Neaiškink, kada man ir kur važiuoti“, o vėliau pareiškėjui pasako: „Tu valkata, tikrai man neaiškinsi, ką daryti“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 1:47 min.). Po šių žodžių J. G. pakeltu tonu pakartoja tai, kas jam buvo pasakyta. Policijos pareigūnas atsako, kad pareiškėjas jam neaiškins, ką daryti, ir pavadina jį „girtuokliu“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 2:13 min.). Vyrams, t. y. buto savininkui ir pareiškėjui, toliau klausinėjant, už ką bus skiriama bauda ir kokio dydžio, taip pat pareiškėjui prašant policijos pareigūnų išvykti, vienas iš pareigūnų buto savininkui pasako: „Arba Jūs duodat dokumentą, gaunat baudą ir einat miegoti, arba važiuojat į komisariatą. Draugas irgi važiuos (rodo į J. G.), nes išsi****nėja“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 3:03 min.). Buto savininkui paklausus, kodėl jie turėtų važiuoti į komisariatą, policijos pareigūnas atsako, kad dėl to, jog jis neprisistato. Buto savininkui pasakius savo vardą ir pavardę, policijos pareigūnas toliau prašo pateikti kitus asmens duomenis – asmens kodą ir gimimo datą. J. G. policijos pareigūnams liepia apsisukti ir „varyti iš čia“, taip pat nurodo jiems išmokti įstatymus. Atsakydamas į tai, policijos pareigūnas, lyg pasityčiodamas, skleidžia garsą „ba ba ba ba“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 4:33 min.). Po to pareiškėjas siekia durų rankenos, o policijos pareigūnas trenkia jam per ranką (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 4:35 min.). J. G. bando patraukti pareigūno ranką ir vėl siekia durų rankenos, tačiau policijos pareigūnas liepia nesistumdyti. Pareiškėjas atitraukia rankas (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 4:44 min.). Vėliau pareiškėjas dar kartą bando pasiekti durų rankeną, tačiau pareigūnas nustumia jo ranką ir vėl liepia nesistumdyti ir jo neliesti, nors pareiškėjas policijos pareigūno nestumia (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 5:05 min.). Pareiškėjui dar kartą siekiant durų rankenos, policijos pareigūnas liepia jo neliesti ir dar kartą trenkia J. G. per ranką (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 5:11 min.). Buto savininkui paklausus, ar jie kelia grėsmę, kitas policijos pareigūnas atsako: „Neadekvatūs kažkokie“, taip pat pasako: „Paprašėm dokumento ir viso gero“, o vėliau butą pavadina „myžbariu“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ nuo 5:25 min.). Po šių žodžių buto savininkas supyksta, o J. G. dar kartą paklausia, kiek decibelų buvo užfiksuota. Policijos pareigūnas atsako: „Tai tu parodyk, kur nustatyti tie tavo decibelai, žmogui. Jeigu parodai – išvažiuojam“ (vaizdo įrašo „export-Body210-AP-10569.mp4“ 6:24 min.). Vyrai perskaito policijos pareigūnų pavardes, į ką policijos pareigūnas atsako: „Skaityti mokat, bent jau parodėt“. Buto savininkui pasakius, kad policijos pareigūnas jį žemina ir tada jis policijos pareigūnui pasako: „Kiek tu klasių baigei, gaidelį“. Po šių žodžių vienas iš policijos pareigūnų pargriauna J. G., liepia jam gulėti ant žemės ir reikalauja duoti rankas. Pareiškėjui ištiesus rankas, pareigūnas liepia jas laikyti už nugaros. J. G. paaiškina, kad to padaryti negali, nes jam skauda, ir dėl to priešinasi.

Visų pirma, iš aptartų vaizdo įrašų matyti, kad nors policijos pareigūnai kelis kartus reikalavo pateikti asmens dokumentą, šis reikalavimas nė karto nebuvo konkrečiai adresuotas J. G. Policijos pareigūnai žinojo, jog pirmasis duris atidaręs vyras yra buto savininkas, todėl, įvertinus vaizdo įrašų turinį, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, reikalavimas prisistatyti ir pateikti asmens dokumentą buvo skirtas būtent buto savininkui, o ne pareiškėjui. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, jog reikalavimo metu pareiškėjas buvo šalia buto savininko. Be to, buto savininkui nurodžius savo vardą ir pavardę, policijos pareigūnai toliau reikalavo pateikti kitus asmens duomenis, t. y. asmens kodą ir gimimo datą, kas patvirtina, jog reikalavimas prisistatyti buvo nukreiptas būtent jam. Vadinasi, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje policijos pareigūnai pareikalavo J. G. prisistatyti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti šį policijos pareigūnų reikalavimą.

Antra, iš vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnas pareikalavo, jog pareiškėjas jo nestumdytų ir neliestų. Teismas pripažįsta, kad tokie reikalavimai buvo pareikšti, kita vertus, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, jog J. G. juos būtų pažeidęs, taip, kad būtų pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Kaip minėta, iš vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėjas siekė durų rankenos, tačiau policijos pareigūnas trenkė J. G. per ranką. Policijos pareigūnui pareikalavus pareiškėjui jo neliesti ir nestumdyti, šis atitraukė rankas. Nors pareiškėjas ir toliau ketino siekti durų rankenos, tačiau jis policijos pareigūno nestumdė. Pripažintina, kad pareiškėjas, tiesdamas ranką link durų rankenos, galėjo paliesti policijos pareigūną, tačiau šiuo veiksmu jis siekė ne paliesti policijos pareigūną, o pasiekti durų rankeną. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats policijos pareigūnas, reikalaudamas pareiškėjo jo neliesti ir nestumdyti, stumdė J. G. ir kelis kartus trenkė jam per ranką. Taigi, pareigūno elgesys ir pareikšti reikalavimai neatitiko tinkamo profesinio elgesio standartų, kaip to reikalauja Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodeksas. Vaizdo įrašų užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas policijos pareigūno nestūmė, o pareikalavus policijos pareigūno neliesti – jo nelietė. Be to, paties policijos pareigūno elgesys buvo provokuojantis ir neprofesionalus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. G. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo – jo nestumdyti ir neliesti.

Trečia, vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas, sulaikydamas pareiškėją, reikalavo nesipriešinti ir laikyti rankas už nugaros. Iš vaizdo įrašų matyti, kad J. G. nesileido būti lengvai sulaikomas. Kita vertus, įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotą policijos pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, darytina išvada, kad priešišką pareiškėjo elgesį sulaikymo metu išprovokavo patys policijos pareigūnai. Visų pirma, kaip nustatyta iš vaizdo įrašų, policijos pareigūnų bendravimas ir elgesys J. G. atžvilgiu neatitiko Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso 5 punkto ir 6.3 papunkčio reikalavimų. Policijos pareigūnai nesilaikė bendravimo kultūros, nebendravo dalykiškai ir santūriai, neišliko mandagūs ir taktiški, jų elgesys nebuvo pagarbus. Policijos pareigūnai nuo pat pradžių neprisistatė, nenurodė atvykimo priežasčių, bendravo pašiepiamu ir įžeidžiančiu tonu. Nors pareiškėjas buvo neblaivus, jis didžiąją dalį laiko kalbėjo ramiu balso tonu, nevartojo necenzūrinių žodžių ir neįžeidinėjo policijos pareigūnų. Tuo tarpu patys policijos pareigūnai pareiškėją vadino „valkata“, „girtuokliu“ ir kitais žeminančiais epitetais. Pažymėtina, kad dar netrukus po atvykimo vienas iš policijos pareigūnų pareiškėją be aiškaus pagrindo ištempė iš buto. J. G. paklausus, kodėl su juo taip elgiamasi, atsakymas buvo pateiktas grubiai ir nepagarbiai, nepateikiant jokio profesionalaus paaiškinimo. Taip pat nustatyta, kad aktyvūs sulaikymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti po to, kai buto savininkas policijos pareigūną pavadino įžeidžiančiu žodžiu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūno taikyti sulaikymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neproporcingi, neatitinkantys susiklosčiusios situacijos. Nors pareiškėjas sulaikymo metu nevisiškai pakluso policijos pareigūnų reikalavimams, atsižvelgiant į arogantišką, įžeidžiantį, žeminantį ir provokuojantį pareigūnų elgesį, pareiškėjo veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kuris sudarytų pagrindą taikyti administracinę atsakomybę. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad Policijos departamento prie midaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad policijos pareigūnai A. M. ir A. Č. nesilaikė jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl jiems buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, o medžiaga dėl galimų etikos pažeidimų perduota svarstyti etikos komisijai. Taigi, konstatuotina, kad policijos pareigūnų netinkamas elgesys turėjo priežastinį ryšį su pareiškėjo elgesiu, kuris, teismo vertinimu, buvo santūresnis ir pagarbesnis nei pačių policijos pareigūnų.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad policijos pareigūnai nuo pat bendravimo pradžios su J. G. elgėsi grubiai, vartojo žeminančias ir įžeidžiančias frazes, į pareiškėjo pasakymus reagavo pašaipiai ir agresyviai. Be objektyvaus pagrindo J. G. buvo ištemptas iš buto į koridorių, nors jis nebuvo agresyvus ir nekėlė grėsmės. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai prieš pareiškėją panaudojo fizinę jėga – trenkė jam per ranką, o vėliau pargriovė ant žemės, nors pareiškėjas aktyvaus pasipriešinimo nerodė, tik žodžiu reiškė nepasitenkinimą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad konfliktą aštrino patys policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, fizinės prievartos panaudojimas ir sulaikymas nebuvo būtinas ir neatitiko nė vieno iš Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nurodytų atvejų, kada pagal įstatymo leidėją asmenį galima sulaikyti.

Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai bet kokioje situacijoje privalo išlaikyti profesionalų nežeminantį bendravimą. Todėl net ir tokiose situacijose, kai asmuo (šiuo atveju buto savininkas) nesutinka prisistatyti ir pateikti asmens duomenis, o pareiškėjas, būdamas šalia, daug kalba ir siunčia pareigūnus važiuoti namo, turėtų surasti tinkamą situacijos sprendimo variantą, kuris padėtų išspręsti susidariusią situaciją. Policijos pareigūnai privalo reikalavimus reikšti konkrečiai ir aiškiai, neprovokuojant asmenų, neaštrinant konflikto, nedemonstruojant jėgos ir netaikant specialiųjų priemonių, kai tai nėra būtina.

Teismo nuomone, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pareiškėjo elgesį vertino atsietai nuo jo ir pačių policijos pareigūnų sukeltos konfliktinės situacijos, taip pat netinkamai vertino ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. nebuvo vertinamas ir analizuojamas policijos pareigūnų netinkamas bei neprofesionalus elgesys. Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo visiškai paklusnus policijos pareigūnų reikalavimams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Teismas sprendžia, kad iš byloje esančios medžiagos ir nustatytų aplinkybių nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog J. G. elgesys, atsižvelgiant į policijos pareigūnų veiksmus, pasiekė tokį pavojingumo lygį, dėl kurio jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir teismui padarius išvadą, kad J. G. nagrinėjamu atveju nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, skundas tenkintinas ir skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjo nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29441-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną dėl J. G. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.