Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. birželio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalimi A. G. surašytas už tai, kad A. G., būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimą, jo neparengė per nustatytą terminą, o būtent: 2019-06-10 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams atlikus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos tikslinį (neplaninį) civilinės saugos būklės patikrinimą, kurio tikslas nustatyti, ar per duotą terminą (nuo 2019-01-31 iki 2019-04-30) buvo įgyvendintas privalomas nurodymas, užfiksuotas po 2019-01-31 atlikto tikslinio civilinės saugos būklės patikrinimo, nustatyta, kad privalomasis nurodymas – parengti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybes ekstremaliųjų situacijų valdymo planą – neįgyvendintas.

2. A. G. sutiko su 2019-06-19 administracinio nusižengimo protokolu jam inkriminuojamais faktiniais veiksmais, tačiau nesutiko su padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl atsisakė šį protokolą pasirašyti (b. l. 3). A. G. nuomone, jo padarytas nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 526 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinis, nes dėl analogiškų veiksmų jam jau buvo skirta pastaba pagal to paties ANK straipsnio 1 dalį.

3. Skundžiamu 2019-07-17 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimu A. G. pripažintas kaltu pagal ANK 526 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 Eur bauda. Teismas perkvalifikavo A. G. padarytą nusižengimą iš ANK 505 straipsnio 1 dalies į 526 straipsnio 2 dalį tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad ANK 505 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už įvairių institucijų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą, o teisės norma, nustatyta ANK 526 straipsnyje, yra specialioji teisės norma, numatanti atsakomybę būtent už civilinės saugos teisės aktų nevykdymą, o tokiais atvejais turi būti taikoma specialioji teisės norma.

4. Apeliaciniu skundu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, M. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-07-17 nutarimą ir priimti naują nutarimą, juo pripažinti A. G. kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Skunde nesutinkama su skundžiamu nutarimu dėl toliau nurodomų motyvų.

4.1. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Klaipėdos apskrities PGV) Civilinės saugos skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi Klaipėdos apskrities PGV viršininko 2018-01-26 įsakymu Nr. V-34 „Dėl civilinės saugos būklės kompleksinių (planinių) patikrinimų plano Klaipėdos apskrities savivaldybių administracijose ir I grupės objektuose 2018 metais patvirtinimo“, 2018-05-31 atliko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) kompleksinį (planinį) patikrinimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar savivaldybės administracija vykdo teisės aktų pavestas funkcijas civilinės saugos srityje. Kompleksinio (planinio) patikrinimo metu nustatyta, kad nėra parengtas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pagal atliktą galimų pavojų ir rizikos analizę; ne kasmet organizuojamos civilinės saugos savivaldybės lygio pratybos; neorganizuojamas gyventojų švietimas civilinės saugos srityje; nevykdomi savivaldybės valstybės tarnautojų bei darbuotojų civilinės saugos kasmetiniai 2 valandų trukmės mokymai, dėl to 2018-06-05 buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2018-09-28 pašalinti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos prašymą, terminas buvo pratęstas iki 2018-10-19.

4.2. 2019-01-24 departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Klaipėdos PGV) pareigūnai atliko savivaldybės administracijos civilinės saugos būklės tikslinį (neplaninį) patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad vienas iš nurodytų pažeidimų nepašalintas – neparengtas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pagal atliktą galimų pavojų ir rizikos analizę, todėl 2019-01-31 buvo surašytas Civilinės saugos būklės patikrinimo aktas, kuriame Savivaldybės administracijos civilinės saugos būklė įvertinta nepatenkinamai ir A. G., atsakingam už Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir tikslinimą, pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį buvo pareikšta žodinė pastaba, kuri užregistruota Administracinių nusižengimų registre (ROIK (duomenys neskelbtini)), ir įteiktas privalomasis nurodymas iki 2019-05-31 pašalinti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

4.3. 2019-06-10 departamento Klaipėdos PGV pareigūnai atliko savivaldybės administracijos tikslinį (neplaninį) civilinės saugos būklės patikrinimą, kurio tikslas patikrinti, ar pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir įgyvendintas privalomasis nurodymas pašalinti civilinę saugą reglamentuojančiu teisės aktų pažeidimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad vis dar nėra parengtas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, todėl surašytas civilinės saugos būklės patikrinimo aktas nurodant iki 2019-12-10 parengti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Atsižvelgiant į tai, kad departamento Klaipėdos PGV pareigūnų teisėti nurodymai ir reikalavimai nebuvo vykdomi, A. G. 2019-06-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) už tai, kad savo besitęsiančiu neveikimu 2019-06-10 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, t. y. nevykdė 2019-01-31 privalomojo nurodymo. A. G. neskundė departamento Klaipėdos PGV priimtų sprendimų, savo kaltę pripažino, įsipareigojo pašalinti pažeidimus, tačiau nuo 2018-05-31 iki 2019-06-10 nesiėmė jokių veiksmų Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planui parengti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2019-06-10 tikslinio (neplaninio) civilinės saugos būklės patikrinimo metu buvo užfiksuotas ne pakartotinis ANK 526 straipsnio pažeidimas (priešingai, nei 2019-01-24, už kurį pagal ANK 526 straipsnio l dalį A. G. buvo pareikšta žodinė pastaba), o to paties pažeidimo, užfiksuoto 2019-01-24, tęstinumas ir valstybės pareigūnų rašytinio privalomojo nurodymo nevykdymas.

4.4. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, ir 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-01-31 surašytas Civilinės saugos būklės patikrinimo aktas, kuriuo A. G. pareikšta žodinė pastaba, ir įteiktas privalomasis nurodymas iki 2019-05-31 pašalinti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau 2019-06-10 pažeidimai nebuvo pašalinti – neparengtas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. Vadovaujantis Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto civilinei saugai pareigybės aprašymo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-29 įsakymu Nr. A2-19, 13 punktu, konstatuotina, kad A. G. turėjo pareigą rengti bei tikslinti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, todėl departamento Klaipėdos PGV pareigūnų reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. G. žinodamas apie pareigą vykdyti privalomąjį nurodymą jo nevykdė, todėl, apelianto nuomone, jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

4.5. Skunde teigiama, jog šiuo atveju A. G. atliktų veiksmų pavojingumas turėtų būti suprantamas ne tiesiogiai kaip konkrečios materialinės žalos padarymas, o kaip pavojus teisinei tvarkai ir įstatymų reglamentavimui. Teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas trukdo pareigūnams įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti pavestas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai). ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką – imperatyviąsias viešosios teisės normas. Todėl įstatymo leidėjas ne veltui inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracinę atsakomybę siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu pagal ANK 526 straipsnio 2 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl A. G. kaltės atlikus jam inkriminuojamus faktinius veiksmus nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas A. G. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 505 straipsnio 1 dalies į 526 straipsnio 2 dalį. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, jog kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

10. ANK 526 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pakartotinį Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą.

11. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, jog ANK 505 ir 526 straipsnių teisės normos yra blanketinės (nukreipiančios į kitus teisės aktus). Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytos savivaldybės funkcijos civilinės saugos srityje, tarp jų ir pareiga organizuoti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą (4 punktas).

12. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtus faktinius A. G. veiksmus nepagrįstai perkvalifikavo iš ANK 505 straipsnio 1 dalies į 526 straipsnio 2 dalį, tačiau apygardos teismas su tokiu skundo argumentu negali sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog ANK 505 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už įvairių institucijų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą, o nagrinėjamu atveju taikytina ANK 526 straipsnyje esanti specialioji teisės norma, kuri numato atsakomybę būtent už civilinės saugos teisės aktų nevykdymą, o tokiais atvejais taikytina specialioji teisės norma. Šią teismo išvadą pagrįstai sustiprina aplinkybė, jog A. G. prisipažino ir buvo pripažintas kaltu per nurodytą laiką neparengęs ekstremaliųjų situacijų valdymo plano (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nors tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai (t. y. asmuo, atsakingas už minėto plano parengimą).

13. Apygardos teismas akcentuoja, jog teismų praktikoje ir teisės teorijoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad, esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, taikytina specialioji norma, o bendroji norma yra traktuojama kaip rezervinė (atsarginė), ji taikoma tais atvejais, kurių neapima specialiosios normos turinys. Taip pat teisės teorijoje pažymima, jog kaltininkas privalo atsakyti už visą neteisėtą veiką, o šis tikslumas pasiekiamas taikant normą, kuri išsamiausiai apibūdina padarytos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju A. G. veiką tiksliausiai apibūdina būtent ANK 526 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Dėl šios priežasties neabejotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai interpretavo aptartą normų konkurencijos sprendimo taisyklę ir kvalifikuodamas A. G. neteisėtus veiksmus pagrįstai taikė specialiąją normą, įtvirtintą ANK 526 straipsnyje, ir pripažino, kad šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju buvo padarytas pakartotinai.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-07-17 nutarimas A. G. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimą nepakeistą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.