- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- Ik-2296-629/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01455-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. V.
- Advokatai
- Galina Kardanovskaja
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, Broniaus Januškos,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai, atsakovės atstovui Vismantui Matului,
išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą dėl 2010-04-26 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-75 (2010/05-4R-95) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 1-3) prašo panaikinti 2010-04-26 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-75 (2010/05-4R-95).
Nurodė, kad 2010-03-08 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. 4A-52 pagal pareiškėjos prašymą įvertinti otorinolaringologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, o būtent gydytojos A. Š. veiksmus.
Pareiškėjos vyras, Č. V. (Č. V.), 2009-06-25 16.00 val. greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (toliau – ir VGPUL) priėmimo-skubios pagalbos ir konsultacijų skyrių su diagnoze: kraujavimas iš nosies, nosies galvos sumušimas, girtumas. Po pirmosios pagalbos suteikimo, tą pačią dieną 2009-06-25 16.35 val. pareiškėjos vyras buvo paleistas iš gydymo įstaigos su rekomendacija 2009-06-27 poliklinikoje pašalinti tamponą ir 10 dienų nevartoti Vorfano.
2009-06-26 pareiškėjos vyras namuose mirė. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.1010/09 (01) nustatyta, kad Č. V. mirė nuo nosies sumušimo (nosies kaulo dešinėje ir pertvaros lūžis), kuris komplikavosi kraujavimu į nosiaryklę bei virškinamąjį traktą, aspiracija krauju, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, mirties priežasčiai, t.y. sužalojimo komplikacijai, didelės įtakos turėjo alkoholio kiekis kraujyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, patikrinimas atliktas formaliai, sprendime užfiksuoti pažeidimai, jos manymu, antraeiliai, nes netinkamas dokumentacijos užpildymas nesusijęs su pareiškėjos vyro mirtimi. Pareiškėja pažymėjo, kad patikrinimas atliktas neišsamiai, nes sprendime nėra įvertinti gydytojos A. Š. veiksmai, o būtent - gydytoja nediagnozavo nosies ir pertvaros lūžimo, nesiėmė tam jokių priemonių, nepaskyrė rentgenologinio tyrimo, užfiksavus girtumo faktą, nepriėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą gydymą, nes alkoholis kraujyje gali sukelti nenumatytų pasekmių, nediagnozavus lūžimo, nehospitalizavo pareiškėjos vyro.
Nurodė, kad priimtas sprendimas buvo apskųstas, 2010-04-26 Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) priėmė sprendimą bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti. Su sprendimu pareiškėja nesutinka, nes mano, kad Inspekcijos paskirtis yra dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugos užtikrinimas; siekti, kad būtų teikiamos kokybiškos ir asmens saugos sveikatos priežiūros paslaugos (LR sveikatos apsaugos ministro 2009-11-16 įsakymas Nr. V-941). Pagal Valstybinio medicininio audito nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 1996-10-07 nutarimu Nr. 1172, 2 p. valstybinio medicininio audito tikslai yra nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus, rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.
Pareiškėja teigia, kad jos skundo esmė išsamiai ir kvalifikuotai įvertinti gydytojos A. Š. veiksmus, nes, jos manymu, tai yra labai reikšminga aplinkybė - jeigu buvo pažeistos šios ligos diagnostikos reikalavimai, ir kaip išvestinės pasekmės tai sukėlė pareiškėjos vyro mirtį, buvo padaryta profesinė klaida, tai pažeidė ne tik pareiškėjos, jos vyro teises, o pažeidė ir viešąjį interesą, nes yra grėsmė ir kitiems pacientams. Pabrėžė, kad tik tinkamai ištyrus šios bylos aplinkybes, ir padarius teisingas išvadas dėl greitosios pagalbos suteikimo kokybės, galima nutraukti bylą. Pareiškėjos nuomone, gydytoja netyrė nosies kaulo lūžio, kai to reikalauja 2004-03-23 LR sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. V-146 „Gydytojas otorinolaringologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, nes gydytojas privalo diagnozuoti ligas ( 11.2 p.) ir mokėti jas gydyti (15 p.). Pažymėjo, kad nosies kaulo dešinėje ir pertvaros lūžis nebuvo diagnozuotas, diagnozė nosies sumušimas ir nosies kaulo lūžis nėra ta pati liga, todėl ir gydymas turi būti skirtingas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 22-23), prašo pareiškėjos skundą atmesti ir administracinę bylą nutraukti.
Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, susijusią su Inspekcijos vykdoma veikla, LVAT aiškiai išskiria du subjektus, turinčius teisę kreiptis į administracinį teismą dėl Inspekcijos sprendimo - tai pareiškėjas (pacientas ar jo atstovas), kuris kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl galimai jo pažeistų teisių (LVAT 2003-11-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003), bei asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atlikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė (LVAT teismo 2005-10-11 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A11-1409/2005; LVAT 2005-07-21 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr.A2-786 - 05).
Pažymėjo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, 2010-04-26 priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą Nr. 3R-7.5(2010/05-4R-95) šioje byloje.
Pabrėžė, kad pareiškėja nenurodo kokius teisės aktų, reglamentuojančių skundo nagrinėjimo procedūros vykdymą, pažeidimus padarė Inspekcija, jų nepagrindžia. Pareiškėja skunde nepagrindžia ir kokias jos teises ar teisėtus interesus pažeidė Inspekcija atlikusi tyrimą ir pateikusi jai šio tyrimo rezultatus.
Nurodė, kad pagal V. V. skundą Inspekcija atliko VGPUL 2009-06-25 pareiškėjos vyrui Č. V. teiktų otorinolaringologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Kontrolės metu buvo nustatyta, kad 2009-06-25 apie 16 val. gydytoja otorinolaringologė A. Š. sveikatos istorijoje pažymėjo paciento nusiskundimus: smarkiai kraujavo iš nosies, anamnezę - vartojo Vorfariną, prieš dvi dienas buvo sumuštas, apžiūros metu nustatė, kad pacientas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, po kairiąja akimi hematoma, nosies ašis tiesi, krepitacijos nebuvo, kraujavo iš dešinės nosies landos, arterinis kraujo spaudimas buvo 140/80 mmHg. Gydytoja A. Š. Č. V. nustatė diagnozę - kraujavimas iš nosies, nosies sumušimas - atliko gilią nosies tamponadą, kraujavimą sustabdė, paskyrė suleisti Dicinono tirpalo 4 ml į raumenis, rekomendavo 2009-06-27 poliklinikoje pašalinti tamponą (po 3 dienų) ir 10 dienų nevartoti Vorfarino.
Pareiškėjos argumentai, kad gydytoja nediagnozavo nosies ir pertvaros lūžimo, nepaskyrė rentgenologinio tyrimo, užfiksavus girtumą, nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą gydymą bei atitinkamai nehospitalizavo paciento, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėjo, kad nors greitosios medicinos pagalbos siuntime nurodytos kelios siuntimo diagnozės - kraujavimas iš nosies, nosies ir galvos sumušimas, girtumas - tačiau būtinoji medicinos pagalba, nagrinėjamu atveju otorinlaringologo paslaugos, teikta pagal pagrindinį paciento nusiskundimą - smarkų kraujavimą iš nosies. Kitų nusiskundimų nebuvo išsakyta. Gydytoja A. Š. Č. V. apžiūros metu nustatė kraujavimą iš dešinės nosies landos, nosies ašis buvo tiesi, krepitacijos (lot. crepitatio – traškėjimas) nebuvo, todėl rentgenologiniam ištyrimui ir atitinkamai stacionariniam gydymui indikacijų nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad pacientas buvo apsvaigęs nuo alkoholio nesudarė pagrindo teikti jam medicinos pagalbą, nes ji nebuvo kritiška, t.y. neatitiko ūmios klinikinės būklės arba skubios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, numatytų Skubiosios medicinos pagalbos maste, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 (Žin., 2004, Nr. 55-1915).
Nurodė, kad Inspekcija vertino ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 1010/09 (01), kurioje pažymėta, kad 2009-06-26 0.45 val. Č. V. namuose rastas miręs lovoje. Išvadoje pažymėta, kad Č. V. mirė nuo nosies sumušimo, kuris komplikavosi kraujavimu į nosiaryklę bei virškinamąjį traktą, aspiracija krauju, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, mirties priežasčiai, t. y. sužalojimo komplikacijai, didelės įtakos turėjo neigiami faktoriai - didelis alkoholio kiekis kraujyje (2,04 promilės etilo alkoholio), kuris ne tik prailgina kraujavimo laiką bei pailgina krešėjimo laiką, bet ir slopina kvėpavimo centrą, nuolatinis Vorfarino vartojimas, priekinės nosies tamponados pašalinimas (tyrimo metu marlinio tampono nosies ertmėse nebuvo).
Inspekcija, įvertinusi byloje visus dokumentus, nustatė, kad 2009-06-25 Č. V. VGPUL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant medicininės dokumentacijos pildymo reikalavimus (nustatyti trys pažeidimai), o diagnostikos ir gydymo taktika atitiko teisės aktų reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė pareiškėjos skundą tenkinti (b.l.34-36)
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatyta, kad pagal V. V. skundą Inspekcija VGPUL atliko 2009-06-25 pareiškėjos vyrui Č. V. teiktų otorinolaringologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, 2010-03-08 parengė Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės atskaitą Nr.1A52 (K116) ir priėmė Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr.4A-52 (K-116) (toliau – ir Sprendimas). Sprendime nustatė, kad 2009-06-25 Č. V. VGPUL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant medicininės dokumentacijos pildymo reikalavimus (nustatyti trys pažeidimai), išdėstė nustatytus dokumentacijos pildymo pažeidimus, nusprendė siūlyti VGPUL vadovui slaugytoją A. J. ir A. Š. supažindinti su sprendime nustatytais pažeidimais, o VGPUL vadovas prašomas iki 2010-04-15 informuoti Inspekciją apie Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo įvykdymą, pridedant patvirtintas dokumentų kopijas (VAGK medž. l.3-11, b.l.4-8). Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2010-03-08 priimtu sprendimu Nr. 4A-52 (K-116), pastarąjį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK medž. l.1-2). 2010-04-26 VAGK sprendime Nr.3R-75 (2010/05-4R-95), išnagrinėjusi pareiškėjos V. V. skundą, konstatavo, kad pareiškėjos skundas Inspekcijai buvo pagrindas skundžiamai institucijai priskirtų uždavinių įgyvendinimui, t.y. gerinti teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau nėra pagrindas galimai pažeisto V. V. intereso gynybai. Pažymėjo, kad su pareiškėjos interesais skundžiamame sprendime nurodyta išvada nėra susijusi, nedaro įtakos jos teisių ir pareigų turiniui, skundžiamu aktu V. V. teisės nepažeistos ir neapribotos, todėl bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė (VAGK medž. l.43-45, b.l.9-11).
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę atliekančias institucijas, jų teises ir pareigas, kontrolės priemonių taikymo pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip viena iš sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę vykdančių institucijų nurodyta Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Inspekcijai pavesta kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir ekonominį efektyvumą. Ši Inspekcijos funkcija numatyta ir Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172 (toliau – ir Nuostatai), 4 punkte apibrėžiami valstybinio medicininio audito tikslai: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą. Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (Nuostatų 5 punktas). Valstybinis medicininis auditas vykdomas analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus ir kt.
Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šios Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-941, 8.1 punkte įtvirtintas vienas iš svarbiausių šios Inspekcijos uždavinių - vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Inspekcijos nuostatų 9 punkte nurodomos tokios Inspekcijos funkcijos: pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką; kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; įvertina visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi sveikatos priežiūros veikla, teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei jų pasirengimą teikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos paslaugas, naujai įdiegiamų žmogaus organų ir audinių transplantacijos paslaugas, žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas; pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, reikalavimų; įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; renka, kaupia, analizuoja, vertina ir skleidžia informaciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos klausimais; vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo stebėseną; organizuoja (dalyvauja rengiant) pasitarimus, seminarus, konferencijas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos, kokybės vadybos sistemos diegimo bei funkcionavimo klausimais; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, įstaigoms prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos klausimais; pagal kompetenciją rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus; pagal kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus teisės aktų nustatyta tvarka; konsultuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos klausimais; teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės išvadų bei supažindina pareiškėjus, tikrinamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų administraciją bei kitus įgaliotus asmenis su VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir sprendimu; atlieka VMAI Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimų vykdymo stebėseną bei kontrolę; dalyvauja rengiant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programų priemones; rengia ataskaitas, pranešimus, siūlymus asmens sveikatos paslaugų kokybės priežiūros bei gerinimo klausimais; pagal savo kompetenciją ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims; teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimus; bendradarbiauja, keičiasi informacija su visomis sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančiomis institucijomis ir kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis; vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais bei kitais teisės aktais pavestas funkcijas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką taikant šį įstatymą (ABTĮ 13 straipsnis), kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos aktų, ne kartą yra pasisakęs, kad ginčo administraciniame teisme dalyku gali būti tik tie Inspekcijos sprendimai dėl kontrolės priemonių taikymo, priimti Inspekcijai realizuojant savo teises, numatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, kurie sukelia asmens sveikatos priežiūros įstaigoms atitinkamas teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A7-1140/2003; AS8-467/2007; Nr.AS438-114/2009, Nr.AS63-155/2009, AS525-169/2009, AS822-82/2009 ir kt.).
Rekomendacijos dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) gerinimo, kurias Inspekcija, atlikusi sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, pateikia sveikatos priežiūros įstaigai, teisinių pasekmių jai nesukelia ir negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario mėn. 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-186-10).
Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimo punktai, kuriuose buvo išdėstytos kontrolės išvados, negali būti skundžiamos teismui, kadangi jos savaime nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-467/2007).
Skundžiamame Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-03-08 sprendime Nr.4A-52 (K-116) buvo išdėstytos kontrolės išvados bei pasiūlymas, kurie savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl, teismo vertinimu, Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai 2010-04-26 priėmė sprendimą Nr.3R-75 (2010/05-4R-95) bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų, pacientas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas ir, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusio medicinos darbuotojo nerūpestingumo ir padarytos žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario mėn. 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-120-10).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo sprendimai atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.