Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstolio T. U. atstovui padėjėjui A. K., suinteresuotam asmeniui (skolininko atstovui) D. U. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB ,,Gamaka“ atstovui vadovui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio T. U. pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuoti asmenys: UAB ,,Akmens takas“ vadovas D. U. ir išieškotojas UAB ,,Gamaka“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis savo reikalavimui pagrįsti pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Teismo posėdžio metu antstolio atstovas palaikė savo reikalavimą ir prašė teismo skirti piniginę baudą D. U..

Teismo posėdžio metu skolininko atstovas vadovas D. U. duodamas paaiškinimus nurodė, kad antstolis turi visus duomenis apie skolininko turtą, o bendrovės kasos knygą gali pateikti, kadangi dėl to problemų nėra. Pripažino, kad gavęs iš teismo procesinius dokumentus sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 2 000 Lt sumą ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė teismui rašytinius įrodymus. Teigė, kad sieks sumokėti išieškotojui esamą skolą, tačiau šiuo metu tokios galimybės jo vadovaujama bendrovė neturi. Nurodė, kad teismui paskyrus jam mažesnę nei maksimali bauda, sutinka, jog jos skirtumas būtų išmokėtas išieškotojui.

Išieškotojas UAB ,,Gamaka“ irgi nepateikė teismui atsiliepimo į bylą, tačiau teismo posėdžio metu atstovas direktorius G. M. duodamas paaiškinimus nurodė, kad antstolis pagrįstai reikalauja iš skolininko pateikti duomenis apie jo turimą turtą, todėl laiko, jog už tokio reikalavimo nevykdymą būtina skirti vadovui piniginę baudą. Teigė, kad skolininko vadovas ne kartą žadėjo kreditoriui skolą sumokėti gera valia, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Dėl to prašė teismo antstolio reikalavimą dėl baudos skyrimo skolininko vadovui tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Analogiška norma apimanti antstolio veiksmų reikalavimo konkretumą skolininkui yra pateikta CPK 645 str. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 str. 3d., 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d., 645 str. 3d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 645 str. 3 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

Išieškotojo prašymu Šiaulių apygardos teismas 2013-07-25 išdavė jam vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą ir turtines teises. Būtent minėto vykdomojo rašto pagrindu antstolis ir pradėjo vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu. Tai, kad skolininkas būtų kreipęsis į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, jog pastarasis skolininko atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tokių duomenų nagrinėjamoje ir vykdomojoje byloje nėra.

Tokiu atveju pripažintina, kad skolininkas privalėjo vykdyti antstolio reikalavimus, kurie buvo atliekami išieškotojo naudai aukščiau nurodyto Šiaulių apygardos teismo vykdomojo rašto pagrindu ir vėlesniu antstolio 2014-05-16 priimto patvarkymo pagrindu.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. Tačiau skolininkas nepateikė teismui įrodymų, kad jis negalėjo per antstolio nurodytą laiko trukmę įvykdyti pastarojo įpareigojimo. Nors antstolis jau 2014-01-31 irgi pagrįstai priėmė patvarkymą įpareigodamas skolininkas imtis visų įmanomų priemonių ir pateikti jam reikalingus duomenis tolesniam vykdymo veiksmų atlikimui, tačiau jis nenurodė teismui priežasčių kodėl tuomet pasibaigus jame nurodytam terminui jis negalėjo kreiptis į teismą, o 2014-05-16 vėl pakartotinai turėjo priimti analogišką patvarkymą. Iš paminėto seka, kad antstolio veiksmai dėl pakartotinai priimto patvarkymo ne visada racionaliai atitiko tokios situacijos įvertinimą. Tuo pačiu pripažintina, kad nuo 2014-01-31 iki 2014-05-16 nepasikeitė vykdymo proceso šalių teisinių santykių situacija, kuri turi įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininko vadovui. Tačiau ir tokiu atveju antstolio veiksmai per laikotarpį nuo 2014-01-31 iki 2014-05-16 laikytini teisėtais ir pagrįstais.

T. Š. apygardos teismo 2013-07-25 išduotas vykdomasis raštas kaip vykdytinas dokumentas įpareigojantis skolininką UAB ,,Akmens takas“ atlikti kreditoriaus naudai tam tikrus veiksmus turėjo būti vykdomas (CPK 18 str.).

Bendrovės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir bendrovės vadovui D. U., kadangi jos analogiškai nurodytos ir Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 37 str.). Šis teisės aktas, kartu yra svarbus teisės šaltinis nustatantis bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Kaip jau teismas yra nurodęs, antstolio T. U. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 1762/2013 pagal Šiaulių apygardos teismo 2013-07-25 išduotą vykdomąjį raštą. Antstolis nustatęs, kokiu adresu yra įsikūrusi skolininko buveinė, pagrįstai jau 2014-01-31 išsiuntė pastarajam patvarkymą nurodydamas pateikti jame nurodytus duomenis iki 2014-02-10, bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Skolininko įgaliotas atstovas, veikiantis ir kaip valdymo organas, gen. direktorius D. U. gavęs minėtą antstolio patvarkymą privalėjo atlikti jį įpareigojančius veiksmus tiek kiek jis galėjo veikti savarankiškai. Minėtu teismo procesiniu sprendimu bendrovės vadovas yra ne tik antstolio, bet ir teismo įpareigojamas atlikti nurodytus veiksmus arba pavyzdžiui, kreiptis į vykdymo proceso dalyvius dėl taikaus ginčo sureguliavimo. Antstolis tiek 2014-01-31 patvarkyme, tiek 2014-05-16 patvarkyme nurodytu laiku negavęs iš bendrovės vadovo ar jo įgalioto asmens pareikalautų duomenų pagrįstai 2014-06-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu (1 b.l.).

Antstolis 2014-06-06 pareiškime teismui nurodė, kad skolininko UAB ,,Akmens takas“ atstovas vadovas D. U. sąmoningai nevykdė antstolio 2014-01-31 ir 2014-05-16 priimtų patvarkymų, kurie reikalingi dėl minėto teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Šių antstolio pareiškime nurodytų esminių aplinkybių skolininko atstovas D. U. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė, o tik jas pripažino.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, tame tarpe ir bendrovės vadovui už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str., 645 str. 3d.). Tokie skolininko ir konkrečiai bendrovės vadovo gen. direktoriaus D. U. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininkas ar jo atstovas vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį arba įgalioti už jį tai atlikti kitus bendrovės darbuotojus. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, skolininkas turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo (kreditoriaus). Nors antstolis jau 2014-01-31 su patvarkymu kreipėsi į skolininką, tačiau jo atstovas piktybiškai vengė vykdyti gautus įpareigojimus. Todėl skolininko atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog antstolis gerai žino jo turtinę padėtį, atmestini, nes antstolio reikalavimas turi būti įvykdomas tokia forma kokia jis yra pateiktas. Dėl to teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininkas ir konkrečiai jo atstovas bendrovės vadovas D. U. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas, bei nebendradarbiaudamas su antstoliu nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo 2014-01-31 ir 2014-05-16 patvarkymus, kad jam pateiktų juose nurodytus duomenis. Vengdamas įvykdyti antstolio T. U. patvarkymus skolininko vadovas D. U. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bendrovės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi bendrovės administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrovės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmonės vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrovės administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kreditorius) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui (kreditoriui) padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. bendrovės vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. D. U. ne tik pažeidė antstolio patvarkymuose nurodytą reikalavimą dėl duomenų pateikimo iki nurodytos datos, bet ir nenurodė objektyvių priežasčių dėl ko negali visiškai (iš dalies) įvykdyti antstolio pateikto procesinio dokumento, todėl teismas atsižvelgia į visus suinteresuoto asmens skolininko veiksmus skirdamas jam baudą. Teismas, vertindamas bendrovės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Bendrovės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių nenuginčijamų duomenų į bylą nepateikė nei UAB ,,Akmens takas“, nei konkrečiai jos vadovas D. U.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo D. U. nepateikė tiek ir tokių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą, kas tuo pačiu sudarytų teisinį pagrindą atleisti jį ir nuo atsakomybės. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju T. U. pateiktą vykdytiną dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Akmens takas“ gen. direktoriumi yra paskirtas (išrinktas) D. U. (v/b, 61b.l.). Taigi D. U. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., 645 str. 3d., numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio patvarkymų D. U. pažeidė CPK 585 str. 1 d., 645 str. 3d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais D. U. skirtina 500 Lt bauda. Bauda skolininkui D. U. skirtina už laikotarpį nuo 2014-02-10 (pirmojo patvarkymo įpareigojimo neįvykdymo momento) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-06-06).

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi baudą pirmiausia, yra skiriama D. U. už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2014-01-31 ir 2014-05-16 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu yra ir UAB ,,Akmens takas“ generalinis direktorius. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine D. U. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta generaliniam direktoriui D. U. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko kaip bendrovės vadovo netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad skolininkas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Pastebėtina, kad teismas šioje nesprendžia klausimo dėl skolininko atstovo į antstolio sąskaitą įmokėtos sumos grąžinimo ar įskaitymo, nes tai turi atlikti pats antstolis turtintis tam įgalinimus.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 2d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma, kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti UAB ,,Akmens takas“ generaliniam direktoriui D. U., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą už laikotarpį nuo 2014-02-10 iki 2014-06-09 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Akmens takas“ gen. direktoriaus D. U. asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui T. U., D. U., skolininkui UAB ,,Akmens takas“ ir išieškotojui UAB ,,Gamaka“.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.