Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 23S82893, kuriuo atsisakyta konstatuoti, kad pareiškėja turi Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jos gimimo metu tėvas M. Ž. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą konstatuoti, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Gimdama pareiškėja įgijo (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę. Pareiškėja mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, ji gimdama taip pat įgijo ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja paaiškino, kad turi du brolius: E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja su savo šeima nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos tėvas M. Ž. gimė (duomenys neskelbtini)) ir su motina R. Ž. po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos tėvai 2017 m. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje užregistravo pareiškėjos ir jos brolio E. Ž. gimimo faktus. Tiek pareiškėjai, tiek jos broliui buvo suteikti lietuviški asmens kodai. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėja, tiek jos broliai gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėja kartu su savo šeima 2022 m. rugpjūčio mėn. atvyko į Lietuvą, kad jai ir jos broliams būtų užsakyti bei išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasai. Pareiškėjos broliams E. Ž. ir R. Ž. Lietuvos Respublikos piliečio pasai buvo išduoti 2022 m. rugpjūčio 8 d. Tačiau Migracijos departamentas nepriėmė pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo. Atsakovas savo atsisakymą priimti šį prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėja / jos tėvai yra praleidę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymo, PĮ) 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą iki pareiškėjai sukaks 18 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymą laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliete.

3. Pareiškėja teigė, kad ji 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą atnaujinti PĮ 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą laikyti ją Lietuvos Respublikos piliete ir konstatuoti, jog ji yra Lietuvos Respublikos pilietė. Šiame prašyme pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad jos tėvai prašymo laikyti ją Lietuvos Respublikos piliete nepateikė Migracijos departamentui iki jai sukaks 18 metų, o ji pati apie reikalavimą pateikti šį prašymą sužinojo tik pradėjusi domėtis galimybe gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kai jai buvo jau daugiau nei 18 metų. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjai pateikė atsakymą į minėtą prašymą, kuriame nurodė, kad negali atnaujinti PĮ 45 straipsnio 10 dalyje nustatyto termino pateikti prašymą laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliete, kadangi tokia galimybė nėra numatyta PĮ. Pareiškėja 2022 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT) su prašymu dėl PĮ 45 straipsnio 10 dalyje nustatyto termino paduoti prašymą Migracijos departamentui laikyti ją Lietuvos Respublikos piliete atnaujinimo. VAAT 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1602-809/2023, kuriuo pareiškėjos prašymą tenkino ir atnaujino PĮ 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. Teismui priėmus šį sprendimą pareiškėja 2023 m. kovo 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl jos laikymo Lietuvos Respublikos piliete. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 6 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 23S82893, kuriuo atsisakė konstatuoti, kad pareiškėja turi Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jos gimimo metu tėvas M. Ž. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

4. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento išvada, jog jos tėvas M. Ž. pareiškėjos gimimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, yra nepagrįsta. Pareiškėjos įsitikinimu, jos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublikos piliečiu jis buvo ir pareiškėjos gimimo metu, todėl pareiškėja gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja pažymėjo, kad jos tėvas gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvo motina (pareiškėjos senelė) yra lietuvių tautybės asmuo ir Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. iš Migracijos departamento gavo Sprendime minimą 2001 m. spalio 4 d. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – ir Pažyma). Pažymoje, be kita ko, nurodoma, kad M. Ž. senelė E. V. V. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – S. V. ir E. V.. Taigi, pareiškėjos tėvas M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), jo motina (pareiškėjos senelė) yra lietuvių kilmės asmuo ir Lietuvos Respublikos pilietė, o senelė (pareiškėjos prosenelė), kaip patvirtina Pažyma, taip pat gimė (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja mano, jog yra akivaizdu, kad M. Ž., Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę, buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

5. Pareiškėja akcentavo, kad priešingai nei Sprendime nurodė Migracijos departamentas, 2001 m. spalio 4 d. M. Ž. buvo ne suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, o tiesiog išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Tai tiesiogiai patvirtina Pažyma, kuria Sprendime remiasi (į ją daro nuorodą) pats Migracijos departamentas. Lietuvos Respublikos paso išdavimo M. Ž. metu (2001 m. spalio 4 d.) galiojusio PĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos). Pažymoje nurodyta, kad M. Ž. yra asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. vaikaitis, todėl jis atitinka tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta M. Ž. išduoti Lietuvos Respublikos pasą. Pareiškėjos teigimu, remiantis tiek paties Migracijos departamento Sprendimo nurodoma Pažyma, tiek Lietuvos Respublikos paso išdavimo M. Ž. metu galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatomis, galima daryti išvadą, kad M. Ž. 2001 m. spalio 4 d. buvo tik išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, patvirtinantis jo visuomet turėtą Lietuvos pilietybę, o ne suteikta pati Lietuvos pilietybė.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad VAAT 2023 m. sausio 24 d. sprendime nustatė, jog pareiškėjos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiškėja gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas savo atsiliepime į pareiškėjos VAAT paduotą prašymą atnaujinti PĮ 45 straipsnio 10 dalyje atnaujintą terminą nekvestionavo fakto, kad pareiškėjos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjos nuomone, VAAT 2023 m. sausio 24 d. sprendime nustatytas faktas, kad pareiškėjos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, laikytinas prejudiciniu faktu, sprendžiant klausimą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo.

7. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad faktą, jog ji gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, patvirtina ir tai, kad jos broliai E. Ž. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ir R. Ž. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) taip pat įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę tuo pačiu pagrindu ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. gavo jų Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius Lietuvos Respublikos piliečių pasus.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad jis 2023 m. kovo 27 d. gavo pareiškėjos prašymą laikyti ją Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos gimimo metu jos tėvai nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjos tėvas M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 2001 m. spalio 4 d. pagal tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatas (tai patvirtina 2001 m. spalio 4 d. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus pažyma dėl Lietuvos Respublikos pilietybės). Pareiškėjos motina R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) valstybės pilietė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas Sprendime atsisakė konstatuoti, kad pareiškėja turi Lietuvos Respublikos pilietybę.

10. Atsakovas pažymėjo, kad jis, nagrinėdamas M. Ž. prašymą įgyvendinti jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, 2001 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, jog M. Ž. yra asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikaitis, todėl yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal 1991 m. gruodžio 11 d. priimto PĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi M. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik 2001 m. spalio 4 d., įgyvendindamas savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (ne gimimu), todėl pareiškėjos gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) jis nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl to pati pareiškėja neatitinka PĮ 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjos gimimo įrašas nepatvirtina, kad jos tėvas M. Ž. pareiškėjos gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtas gimimo įrašas buvo išduotas 2017 m. balandžio 7 d., todėl jame yra nurodyta įrašo išdavimo dienai aktuali informacija. Taip pat, atsakovo vertinimu, VAAT 2023 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1602-809-2023 neturi prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Be to, VAAT minėtoje byloje konstatavo, kad pareiškėjos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nevertino, ar M. Ž. buvo Lietuvos Respublikos piliečiu pareiškėjos gimimo metu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad fakto, jog pareiškėja gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę nepatvirtina ir aplinkybės, jog pareiškėjos broliai E. Ž. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir R. Ž. (gimęs (duomenys neskelbtini)) įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes pareiškėjo brolių gimimo metu pareiškėjos tėvas jau buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. Ž. skundą.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos gimimo metu jos tėvas M. Ž. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai patvirtina 2001 m. liepos 26 d. M. Ž. prašymas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai įgyvendinti jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, kuriame nurodyta, kad jo pilietybė – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą M. Ž. prašymą, 2001 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kad M. Ž. yra asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikaitis, todėl yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal 1991 m. gruodžio 11 d. priimto PĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, M. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 2001 m. spalio 4 d. įgyvendindamas savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (ne gimimu) ir pareiškėjos gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) jis nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos tėvai jos gimimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl pareiškėja neatitiko PĮ 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos gimimo įrašas nepatvirtina, jog jos tėvas M. Ž. pareiškėjos gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtas gimimo įrašas buvo išduotas 2017 m. balandžio 7 d., todėl jame yra nurodyta įrašo išdavimo dienai aktuali informacija apie M. Ž. (M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo 2001 m. spalio 4 d.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad VAAT 2023 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1602-809-2023 neturi prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes minėtos bylos dalykas buvo PĮ 45 straipsnio 10 dalyje numatyto termino atnaujinimas pareiškėjai, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėja gimdama įgijo Lietuvos pilietybę.

16. Teismas, vertindamas ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo atitiktį individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, pažymėjo, kad atsakovas objektyviai, išsamiai ir detaliai įvertino pareiškėjos prašymą, jį išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl prašymas yra atmetamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais argumentais. Sprendimas priimtas Pilietybės įstatymo pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai – faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjai, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Atmetęs pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

17. Pareiškėja A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjos teigimu, teismas sprendimą priėmė remdamasis tik selektyviais įrodymais, neįsigilinęs į bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, taip pat neanalizavęs aktualiais laikotarpiais taikytino teisinio reguliavimo ir nesiremdamas šio teisinio reguliavimo normomis.

19. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos tėvas M. Ž. Lietuvos Respublikos piliečiu buvo jos gimimo metu, todėl ji gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja paaiškina, kad M. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina (pareiškėjos senelė) yra lietuvių tautybės asmuo ir Lietuvos Respublikos pilietė. M. Ž. senelė E. V. V. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – S. V. ir E. V.. 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad Lietuvos TSR piliečiai yra asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 metų birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad Lietuvos TSR piliečiai yra asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę ar įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. PĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos TSR pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos TSR piliečio pasas. Taigi įsigaliojus 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymui, remiantis šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais, pareiškėjos tėvas M. Ž. buvo Lietuvos (Tarybų Socialistinės) Respublikos pilietis.

20. Pareiškėja pažymi, kad 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymas galiojo iki 1991 m. gruodžio 11 d., t. y. iki kol buvo priimtas naujos redakcijos Pilietybės įstatymas. Todėl Lietuvos Respublikai 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę, remiantis tuo metu tebegaliojusiu 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymu, M. Ž. buvo ir jau nepriklausoma tapusios Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja pabrėžia, kad, kaip minėta, 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos TSR pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos TSR piliečio pasas. Taigi pasas buvo (ir tebėra pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą) tik pilietybę patvirtinantis dokumentas, o ne ją nustatantis ar suteikiantis. Todėl aplinkybė, kad M. Ž. iki 2001 m. neturėjo Lietuvos Respublikos piliečio paso, pareiškėjos vertinimu, jokiu būdu nereiškia, kad jis iki tol neturėjo ir Lietuvos Respublikos pilietybės.

21. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog M. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik 2001 m. spalio 4 d., logine prasme reiškia tai, kad gimdamas (duomenys neskelbtini), lietuvės motinos R. Ž., turėjusios nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, šeimoje (taip pat turėjus lietuvę senelę), Lietuvos (Tarybų Socialistinės) Respublikos pilietybės neįgijo ir buvo asmuo be pilietybės net ir įsigaliojus 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymui ir vėliau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje buvo numatyta, jog net asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos TSR teritorijoje, įgyja Lietuvos TSR pilietybę. Todėl yra teisiškai neįmanoma situacija, kad pareiškėjos tėvas M. Ž., gimęs Lietuvos pilietės šeimoje ir turėjęs lietuvę senelę bei prosenelius, vadovaujantis 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo nuostatomis, savo gimimu nebūtų įgijęs Lietuvos (Tarybų Socialistinės) Respublikos pilietybės.

22. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad 2001 m. spalio 4 d. M. Ž. buvo ne suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, o tiesiog išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir tai tiesiogiai patvirtina Pažyma, kuria skundžiamame Sprendime rėmėsi pats Migracijos departamentas. Pažymoje nurodyta, kad M. Ž. yra asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikaitis, todėl jis atitinka tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta M. Ž. išduoti Lietuvos Respublikos pasą (o ne suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę). Pareiškėja pabrėžia, kad Lietuvos pilietybės suteikimui tuo metu galiojęs Pilietybės įstatymas numatė visiškai kitą procedūrą. M. Ž. prašymą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo būtų turėjęs grįsti vienu iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatytų pagrindų, o ne remtis 1 straipsniu. Be to, sprendimą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo pagal 31 straipsnį būtų turėjęs priimti Lietuvos Respublikos prezidentas. Tuo tarpu jei M. Ž. iš tiesų 2001 metais būtų įgyvendinęs tik teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, vadovaujantis tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi sprendimą dėl jo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Tačiau nagrinėjamu atveju 2001 m. spalio 4 d. Pažymą, kurios pagrindu pareiškėjos tėvui M. Ž. buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, pasirašė ne vidaus reikalų ministras, o Migracijos departamento darbuotojai.

23. Pareiškėjos teigimu, teismas sprendime nepasisakė nei dėl vieno jos nurodyto skundo argumento, teismas sprendimą grindė tik vienu į bylą pateiktu dokumentu, t. y. M. Ž. 2001 m. liepos 26 d. Migracijos departamentui pateiktu standartinės formos prašymu, kurio pradžioje buvo nurodyta „Prašau įgyvendinti man teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ir išduoti šią teisę patvirtinantį dokumentą“. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo aptartą aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ir kitus byloje esančius įrodymus, be kita ko, 2001 m. spalio 4 d. Pažymą, kurios turinio netyrė. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į VAAT 2023 m. sausio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1602-809-2023 konstatuotus faktus, t. y. kad pareiškėjos tėvas M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiškėja gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad minėtas VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1602-809-2023 neturi prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos gimimo metu jos tėvai nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjos tėvas M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 2001 m. spalio 4 d. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas (tai patvirtina 2001 m. spalio 4 d. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus pažyma dėl Lietuvos Respublikos pilietybės). Pareiškėjos motina R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) valstybės pilietė.

26. Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad M. Ž. pareiškėjos gimimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, patvirtina 2001 m. liepos 26 d. M. Ž. prašymas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai įgyvendinti jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, kuriame nurodyta, kad jo pilietybė – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą M. Ž. prašymą, 2001 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kad M. Ž. yra asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikaitis, todėl yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal 1991 m. gruodžio 11 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, M. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik 2001 m. spalio 4 d., įgyvendindamas savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (ne gimimu) ir pareiškėjos gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

27. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais dėl VAAT 2023 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-1602-809/2023 reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Minėtos bylos dalykas buvo Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje numatyto termino atnaujinimas pareiškėjai, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėja gimdama įgijo Lietuvos pilietybę. Teismas minėtoje byloje nevertino, ar M. Ž. buvo Lietuvos Respublikos pilietis pareiškėjos gimimo metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 23S82893, kuriuo atsisakyta konstatuoti, kad pareiškėja turi Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jos gimimo metu tėvas M. Ž. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą konstatuoti, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, pagrįstumo.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja A. Ž. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04585-2022-1) atnaujino A. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą paduoti prašymą Migracijos departamentui laikyti ją Lietuvos Respublikos piliete.

31. 2023 m. kovo 17 d. pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su Prašymu dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės (vaikas gimęs iki 2008 m. liepos 22 d., kurio gimimo metu tėvai (vienas iš tėvų) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys kitos valstybės pilietybę nuo gimimo, ir kuriam nėra sukakę 18 metų).

32. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 6 d. priėmė skundžiamą Spendimą, kuriuo atsisakė konstatuoti, kad A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), turi Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi vaiko gimimo metu tėvas M. Ž. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

33. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Nr. XI-1196) 7 straipsnio 1 punktu ir 45 straipsnio 10 dalimi.

34. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų – Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2050 (nuo 2015 m. lapkričio 28 d.) punkto redakcija).

35. Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

36. Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų. Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą.

V.

37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vieno iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytų atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis – asmuo (vaikas) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Konkrečiu atveju sprendžiama taip pat dėl minėtos teisės, kuri buvo įtvirtinta 2010 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Pilietybės įstatymui, kurio įgyvendinimo nuostatuose (45 straipsnis) buvo sureguliuota padėtis vaikų, gimusių nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. (taigi iki įstatymo įsigaliojimo), ir įtvirtinta teisė teikti prašymą ir laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų. Taigi Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje buvo analogiška nuostata, kaip ir minėta, kuri galiojo ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, išskyrus tai, kad originalios Pilietybės įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 punkte buvo nurodytas asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai.

38. Minėta, kad Migracijos departamentas skundžiamu Spendimu atsisakė konstatuoti, kad A. Ž. turi Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi vaiko gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) tėvas M. Ž. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

39. Bylos dokumentai patvirtina, kad M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), 1990 m. balandžio mėn. išvyko su tėvu iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos mėn. M. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai prašymą įgyvendinti jam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ir išduoti šią teisę patvirtinantį dokumentą.

40. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius 2001 m. spalio 4 d. išdavė pažymą (priėmė sprendimą) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kurioje konstatuota, kad kadangi M. Ž. yra asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikaitis, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir siūloma išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. M. Ž. buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas.

41. Migracijos departamentas, remdamasis minėtais faktiniais duomenimis ir vadovaudamasis 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu Nr. I-2072 sprendė, kad M. Ž. Lietuvos Respublikos piliečiu yra nuo 2001 m. spalio 4 d., t. y. nuo to, kai jis įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

42. 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-391 straipsnio redakcija) buvo nustatyta (2001 m. nepaneigta iš dalies šio punkto konstitucingumo prezumpcija), kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte (1995 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. I-1053 punkto redakcija) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

43. Migracijos departamentas, remdamasis minėtais faktiniais duomenimis ir vadovaudamasis 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu Nr. I-2072, pagrįstai sprendė, kad M. Ž. Lietuvos Respublikos piliečiu yra nuo 2001 m. spalio 4 d., t. y. nuo to, kai jis įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

VI.

44. Pareiškėjos procesinių dokumentų argumentai dėl to, kad M. Ž. Lietuvos Respublikos piliečiu buvo ir iki paso išdavimo, taigi pareiškėjos gimimo metu, nesuderinami su minėtu konkrečiu reguliavimu, kuris nustatė formalius reikalavimus asmenims, norėjusiems įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat nustatė kompetentingų institucijų įgaliojimus priimti sprendimą, patvirtinantį teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimą.

45. Nepagrįsti yra pareiškėjos procesinių dokumentų argumentai dėl to, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04585-2022-1) nustatė prejudicinį faktą, kad pareiškėjos tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtame sprendime teismas konstatavo, jog pareiškėjos tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnį gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi šiame sprendime nėra konstatuota, kad pareiškėjos tėvas turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę pareiškėjos gimimo metu.

46. Teismas gali remtis vienoje byloje nustatytu faktu kaip prejudiciniu faktu kitoje nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, jeigu minėtų bylų įrodinėjimo dalykas buvo panašus (ABTĮ 57 straipsnis). Minėtoje byloje įrodinėjimo dalyku buvo kitos aplinkybės (termino praleidimo priežastys) negu yra nagrinėjamoje byloje.

47. Prašymo viešojo administravimo institucijai padavimo termino atnaujinimas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad konstatuojama ir teisė į prašymo patenkinimą. Taigi tai, kad pareiškėjai teismo sprendimu buvo atnaujintas terminas kreiptis su prašymu dėl pilietybės, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėja įgijo teisę ir į prašymo patenkinimą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, iš esmės turėjo pareigą vertinti, ar yra teisės aktuose įtvirtintos sąlygos tenkinti pareiškėjos prašymą.

48. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjos procesinių dokumentų argumentai dėl to, kad jos jaunesni broliai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų atžvilgiu taikomos kitos Pilietybės įstatymo normos, jiems gimus pareiškėjos ir jos brolių tėvas jau buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi minėtos situacijos skiriasi tiek faktų, tiek teisės požiūriu, todėl nekyla klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo.

49. Apibendrinant spręstina, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Migracijos departamento Sprendimą, teisingai išnagrinėjo bylą, todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.