Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad byloje keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, klausimas. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės grindžia tiek Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsniu, reglamentuojančiu statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, tiek ir CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Žala buvo patirta automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Todėl ginčas yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, dėl ko ginčas turėtų pakliūti į CK 6.266 straipsnio, kuriame įtvirtintos specialiosios normos dėl statinių savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės, reguliavimo sritį. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti kelio tinkamumą eismui suformuluota kelio savininkui. Taigi pareiga, dėl kurios nevykdymo nulemtą žalą prašoma atlyginti – t. y. taip prižiūrėti vietinės reikšmės viešuosius kelius bei gatves, kad dėl šių objektų griuvimo ar trūkumų nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims ar turtui – savivaldybei kyla kaip nurodytų statinių (vietinės reikšmės kelių ir gatvių) savininkui, t. y. jam veikiant privatinių teisinių santykių reguliuojamoje srityje. Teismo vertinimu, pareiga, susijusi su savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta kaip savivaldybės savarankiškoji funkcija, yra išvestinė iš bendros Konstitucijoje bei civilinėje teisėje įtvirtintos turto, šiuo atveju statinio – kelio, savininko pareigos atsakingai rūpintis priklausančiu turtu ir jo atsakomybės už jam nuosavybės teise priklausantį turtą. T. y. minėta Vietos savivaldos įstatymo norma tik patvirtina ir pakartoja iš civilinės teisės kylančią pareigą prižiūrėti savininkui nuosavybės teise priklausančius vietinės reikšmės viešuosius kelius ir gatves. Aplinkybė, jog atitinkamas statinys priklauso savivaldybei, o ne privačiam asmeniui, neturėtų būti pagrindu tokio statinio savininko pareigą užtikrinti tinkamą statinio priežiūrą vertinti kaip kylančią iš viešojo administravimo srities ir kilusiam ginčui dėl žalos, atsiradusios dėl tokio statinio trūkumų, taikyti ne specialiąsias statinių savininko (valdytojo) atsakomybę nustatančias normas, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje, o CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje. Vien atitinkamo statinio savininko (valdytojo) teisinis statusas (ar savininkas yra viešas asmuo, ar privatus) nėra pakankamas pagrindas vienais atvejais taikyti CK 6.266 straipsnio, o kitais – CK 6.271 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra išskirti keliai kaip tam tikra statinių rūšis, dėl kurių sugriuvimo ar kitokių trūkumų kilusios žalos atlyginimo teisinis pagrindas apibrėžiamas šioje specialiojoje CK 6.266 straipsnio 1 dalies normoje. Taigi savivaldybės atsakomybė šiuo atveju kyla pagal CK 6.266 straipsnį, todėl teismui kilo abejonių, ar ši byla priskirtina administraciniams teismams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Byloje ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kai trečiojo suinteresuoto asmens vairuotas automobilis įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadintas, atlyginimo.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sprendžia, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju byla buvo iškelta administraciniame teisme ir ilgą laiką buvo būtent administracinių teismų žinioje. Bylai esant tokioje proceso stadijoje stadijoje naujo proceso pradėjimas bendrosios kompetencijos teismuose būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl ši konkreti byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti apeliacinį skundą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys