Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-491/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-13Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
1A-107-491/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56000-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis
G. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-491/2019Proceso Nr. 1-01-1-56000-2018-5Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant :prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistajam G. V.,gynėjui advokatui R. K.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 90 MGL (4500 Eur) bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos. Į šią bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. (1 diena).

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas jo automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. apie 21.20 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemonę neblaiviam, vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,76 promilių etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo jį dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato J. V. atsakomybei. Skunde jis nurodo :

2.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, kadangi netinkamai įvertino jį charakterizuojančius bylos duomenis, jo ryžtą daugiau nenusikalsti. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Sprendžiant dėl šios sąlygos buvimo, atsižvelgtina į kaltininko asmenybę, požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Šiuo atveju jis buvusios darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, anksčiau nebuvo teistas, nepadarė grubių administracinių nusižengimų, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė didelių neigiamų padarinių ir turtinės žalos, jis aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nekeitė savo parodymų bei niekaip netrukdė procesui, kas tik patvirtina jo atsakingumą.

2.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyti jo administraciniai nusižengimai, susiję su KET pažeidimu, negali būti laikomi jo tvirtą pasiryžimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų paneigiančiais bylos duomenimis. Dalis jo administracinių nusižengimų buvo padaryti jau seniai, paskirtos administracinės nuobaudos nebegaliojančios, todėl šie teisės pažeidimai negali būti itin sureikšminami sprendžiant apie jo asmenybę šiuo metu. Likusi dalis nuosprendyje nurodomų administracinių nuobaudų jam buvo paskirtos už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė dėl savo didelio neatidumo ir išsiblaškymo, todėl tai taip pat nėra pagrindas laikyti jį charakterizuojančiais ar leidžiančiais vertinti jo pasiryžimą daugiau nenusikalsti duomenimis. Be to, jis šių nusižengimų padarymo metu dirbo kurjeriu ir jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su padidinta KET pažeidimų rizika.

2.3. Nagrinėjamu atveju jo tyčia, veikos padarymo būdas, galimų pasekmių numatymas negali būti vieni iš vertinimo kriterijų sprendžiant dėl jo pasiryžimo nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tiek tyčia, tiek veikos padarymo būdas (vairavimas neblaiviam, kai kraujyje daugiau negu 1,5 promilių etilo alkoholio), yra nusikaltimo sudėties požymiai. Tai, kad jis galimai suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat nėra pagrindas laikyti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Jis visiškai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo, kas rodo, jog jis yra socialiai atsakingas ir stengiasi pašalinti neigiamas padarytos veikos pasekmes.

Šalies argumentai

2.4. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam bus taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas – todėl jis pajus neigiamas padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Jau vien pats baudžiamasis procesas jam turėjo auklėjamąjį poveikį. Uždraudus jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis neteko darbo, nebegali užsiimti tam tikrais pomėgiais ir individualia veikla, kam buvo būtina ši teisė, taip pat sumažėjo jo draugų ratas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnį ir nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam egzistuoja visos sąlygos.

6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnis suteikia teismui tik galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

7. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šioje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje G. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus bei didėjantį jų pavojingumą, kas rodo realų nuteistojo pavojingumą visuomenei. Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas G. V. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant BK 40 straipsnį, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei šioje dalyje nuosprendį pakankamai motyvavo.

8. Kolegija pažymi, kad ginčijama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2013, 2K-67-511/2017).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog G. V. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau jis nebuvo teistas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir G. V. padarytos veikos pavojingumą – kad jis, vairuodamas automobilį, būdamas, pažymėtina, sunkaus girtumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio jo visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. G. V. šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tačiau nekeitė savo elgesio po švelnesnių sankcijų jam taikymo. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. jis administracine tvarka už KET pažeidimus buvo nubaustas net 5 kartus. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis bando sumenkinti šių jo administracinių nusižengimų reikšmę nagrinėjant klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į juos negalima neatsižvelgti vertinant jo asmenybę. Šie bylos duomenys rodo, kad anksčiau G. V. paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė ir, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, jo daromų KET pažeidimų pavojingumas visuomenei tik didėja. Be viso to, įvertinus G. V. nustatytą sunkų girtumo laipsnį, jis neabejotinai suprato, kad buvo neblaivus ir negali vairuoti, tačiau pats sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus, nevertino galimų sunkių šios pavojingos veikos pasekmių ir buvo visiškai joms abejingas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ši nuteistojo veika nebuvo atsitiktinė. Visi šie duomenys yra reikšmingi vertinant nuteistojo asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegijos vertinimu, G. V. elgesys vairuojant automobilį esant sunkaus girtumo laipsnio, eismo įvykio sukėlimas rodo nepakankamą jo savikritiką dėl anksčiau padarytų teisės pažeidimų ir negebėjimą padaryti tinkamų išvadų dėl galimų nusikalstamos veikos pasekmių. Visa tai neleidžia pagrįstai manyti, kad ateityje G. V. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

10. Kolegija atkreipia dėmesį, kad laidavimo institutas baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai tokiam asmeniui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nuo 2019-04-01 atsakomybė už šią veiką numatyta BK 281¹ str. 1 d.) neturėtų tapti taisykle ir būti taikomas visais atvejais, kai asmuo formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kaip realiame gyvenime yra paplitęs šis reiškinys ir kokias sunkias pasekmes dažniausiai sukelia neblaivūs vairuojantys asmenys, tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kad kaip galima labiau būtų atgrasyta galimybė sėstis už vairo esant neblaiviam.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir jo asmenybės išsprendė laidavimo instituto taikymo klausimą bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra jokių galimybių šio instituto nuteistajam taikyti. Nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. V. apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Meidus