Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1342-527/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-21
Bylos Nr.: 2A-1342-527/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: V. L.
Atsakovas: J. L.
Trečiasis asmuo: Danske bankas, J. B.
Išvadą teikia: Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Advokatai: Aušra Veselovaitė

Civilinė byla Nr. 2A-1342-527/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė;

procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 78.2.1; 121.15; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, atsakovui J. L., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-262-399/2011 pagal ieškovės V. L. patikslintą ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (tretieji asmenys Danske bankas ir J. B. bei institucija, teikianti išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2010-12-18 patikslintu ieškiniu (t. 8, b. l. 10-18) prašė santuoką, sudarytą 2006-10-21, nutraukti dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios atsakovo tiek fizinio, tiek psichologinio smurto vartojimu prieš ją, nesirūpinimu ieškove po šalių dukters gimimo, jos asmeninių nuotraukų ir elektroninių laiškų paviešinimu, kai tuo tarpu ji atsakovui buvo ištikima ir rūpinosi šeima bei vaikais; nustačius nepilnamečių vaikų E. L. (gim. 2007-04-11) ir A. L. (gim. 2008-10-24) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 950 Lt išlaikymą sūnui ir 750 Lt išlaikymą dukrai (vaikų poreikiai detalizuojami t. 1, b. l. 23-75; t. 2, 115-134, 35-130), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2008-11-11 iki jų pilnametystės, bei dukrai 1.280 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio padavimo (2008-12-08), o sūnui - 2.850 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio padavimo (2008-12-08); padalinti šalims lygiomis dalimis (po ½) santuokoje įgytus vertybinius popierius (akcijas) bei priteisti jai iš atsakovo 3.750 Lt kompensaciją už UAB „Helita“ akcijų pardavimą be ieškovės žinios. Be to, ieškovė reiškė ir kitus reikalavimus, tačiau dėl jų byloje nekilo ginčas.

Atsakovas priešieškiniu (t. 4, b. l. 94) prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės dėl jos neištikimybės; vaikų išlaikymui priteisti po 300 - 250 Lt; dalintino turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neturi, o vertybiniai popieriai (akcijos) įsigyti už asmenines atsakovo lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu (t. 8, b. l. 165-180) patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir iš atsakovo priteisė 500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2008-11-11 iki jų pilnametystės, bei 2.850 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui Ernestui ir 1.280 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai Andrėjai iki ieškinio padavimo dienos; priteisė kiekvienam iš sutuoktinių po ½ santuokos metu įgytų akcijų bei priteisė ieškovei iš atsakovo 3.750 Lt kompensaciją už parduotas UAB „Helita“ akcijas.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 2-7) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2008-11-11 iki jų pilnametystės; ieškovės reikalavimą dėl 2.850 Lt išlaikymo įsiskolinimo sūnui ir 1.280 Lt išlaikymo įsiskolinimo dukrai atmesti; pripažinti visus vertybinius popierius (286 vnt. XXI Century Investments akcijas, 370,684 vnt. Invalda Naujosios Europos suderintas fondas akcijas, 409 vnt. First Investment bank akcijas, 87 vnt. AIK banka AD akcijas, 632 vnt. Turkiye IS Bankasi akcijas, 93 vnt. banko Georgia GDR akcijas ir 125 vnt. Sitema JSFC GDR akcijas), kurie yra ir registruoti atsakovo vardu, jo asmenine nuosavybe ir atmesti ieškovės reikalavimą už parduotas UAB „Helita“ akcijas jai iš atsakovo priteisti 3.750 Lt kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl šalių santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kuri iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Ieškovė santuokos metu ieškojo pažinčių su kitais vyrais, su kuriais susitikinėjo slapčia nuo atsakovo, viešai deklaravo savo nemeilę atsakovui, nederamai apie jį atsiliepdavo, vadino jį „idiotu“, be to, šalių bute, atsakovui nežinant, darė erotines fotografijas, o vieno eilinio mažareikšmio nesutarimo metu nusprendė skirtis ir jį 2008-07-20 paliko bei apribojo atsakovo bendravimą su sūnumi, vienašališkai nustatydama galimybę atsakovui su vaiku bendrauti tik jos nurodytoje vietoje ir jai dalyvaujant. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes teismas, įvertinęs kaip skirtingą sutuoktinių požiūrį į šeimą ir šeimos santykių modelius, nevertino, ar ieškovės požiūris į šeimą ir elgesys šeimoje yra priimtinas moralės požiūriu, ir ar jis suderinamas su tradicinėmis šeimos vertybėmis. Teismas, konstatuodamas, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, šią išvadą pagrindė tuo, kad, kilus sunkumų šeimoje, sutuoktiniai nesprendė kilusių klausimų atvirai pasikalbėdami, neieškojo pagalbos, o pradėjo vienas kitą stebėti, sekti, tuo tik gilindami kilusius nesutarimus šeimoje, neieškojo galimybės susitaikyti, daryti vienas kitam nuolaidas ir išsaugoti šeimą. Atsakovo teigimu, ši teismo išvada yra padaryta nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nes abu sutuoktiniai patvirtino, kad dėl skirtingo požiūrio į šeimą ir tarpusavio pareigas, nesutarimų tarp sutuoktinių būta ne vieno, tačiau jie ieškojo būdų ir taikėsi, siekdami išsaugoti šeimą. Tačiau 2008-07-20 kilus konfliktui būtent ieškovė nutarė nutraukti santykius su atsakovu. Todėl atsakovui nesuprantama, kuo pagrindžiama atsakovo kaltė dėl lojalumo pareigos pažeidimo. Teismo sutikimas su ieškovės argumentais, kad atsakovas galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis žmonos poreikiams, yra tik prielaida, nes ši išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismo išvada, kad sutuoktiniai pradėjo vienas kitą stebėti, sekti, be kito sutuoktinio sutikimo skaityti laiškus, yra taip pat nepagrįsta įrodymais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas iki 2008-07-20 skaitė ieškovės elektroninius laiškus ar dienoraštį. Atvirkščiai, teismui yra pateikti įrodymai, kad pati ieškovė atsakovui juos parodė. Įrodymus, patvirtinančius ieškovės nederamą elgesį, atsakovas surinko jau po 2008-07-20, o erotinio pobūdžio ieškovės fotonuotraukas ir jos nuotraukas su kitu vyriškiu R. Š. atsakovas surado atsitiktinai, pačios ieškovės prašymu tarp jos daiktų ieškodamas telefono numerio. Dėl šios priežasties kilus konfliktui ieškovė priėmė sprendimą nutraukti santykius su atsakovu, išsivežant su savimi mažametį vaiką. Šis sprendimas sukėlė tarp sutuoktinių kitą konfliktą, kuris iš esmės būtent ir nulėmė tai, kad tolimesnis santuokos išsaugojimas tapo neįmanomas.

Be to, teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelį ir jo turtinę padėtį neatitinkantį išlaikymą vaikams. Ieškovės teigimu, berniuko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1.900 Lt, o dukros – 1.500 Lt. Tačiau, atsakovo teigimu, pasikeitus jo turtinei situacijai, kada iš darbinės veiklos jis gauna apie 2.500 Lt, o bendri šalių ir asmeniniai atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai viršijo 3.000 Lt, jis negali lygia dalimi prisidėti prie tokio dydžio vaikų poreikių tenkinimo. Minėtas sumas, reikalingas vaikams, ieškovė paskaičiavo dar esant situacijai (ieškinio pateikimo dienai), kada ji pati gaudavo 9.000 Lt motinystės pašalpą už abu vaikus ir taip pat dar gaudavo apie 3.575 Lt per mėnesį iš UAB „Sabelijos prekyba“. Akivaizdu, kad tokios ieškovės pajamos leido jai tenkinti visus įmanomus vaikų poreikius, neribojant ir neskaičiuojant tam išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu šalių turtinė padėtis kelis kartus keitėsi ir sprendimo priėmimo metu iš esmės buvo skirtinga, nei pateikiant ieškinį, todėl akivaizdu, kad teismas turėjo iš naujo svarstyti, kokio dydžio išlaikymas tenkintų vaikų poreikius ir nustatyti, kokia dalimi prie vaikų išlaikymo turi prisidėti atsakovas. Atsakovas nekilnojamo ir kito registruotino turto, išskyrus dėl krizės visiškai nuvertėjusius ir teismo sutuoktiniams padalintus vertybinius popierius, neturi, yra bedarbis, turi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, kurių dydis siekia 1.292 Lt per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis, kaip konstatavo teismas, yra geresnė, ir ji gali prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo. Tačiau pagal pačios ieškovės paaiškinimus jos dabartinės pajamos neviršija 2.000 Lt, o darbovietė yra kitame nei gyvenamoji vieta rajone, todėl akivaizdu, kad ir ji negalės tenkinti vaikų poreikių didesne nei atsakovui priteista išlaikymo suma. Atsakovas niekada neneigė savo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sutiko teikti 300 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, iki kol nebuvo bedarbis, teikė priteistą laikiną išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių atsakovas šiuo metu negali teikti didesnio nei 300 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. Net ir sutikus su teismo išvada, kad atsakovas neįrodė ėmęsis visų priemonių darbui susirasti, teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Teismo išvada, kad atsakovas gali susirasti darbą, leidžiantį jam teikti nustatyto dydžio išlaikymą, yra tik prielaida. Toks teismo sprendimas, kurio objektyviai atsakovas negali tenkinti, stumia atsakovą į beviltišką padėtį, nes susidaro ne tik skola į ateitį, bet ir skola už praeitą laikotarpį. Kita vertus, pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, išlaikymo dydį būtų galima padidinti. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovės nurodytas išlaikymo įsiskolinimas susidarė atsižvelgiant į jos nurodytą reikalingo išlaikymo dydžio sumą, kuri yra aiškiai neprotinga ir didelė. Be to, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad nors šalys ir pradėjo gyventi skyrium nuo 2008-07-20, tačiau nepradėjo vesti atskiro ūkio, nes liko susieti bendru turtu ir bendrais finansiniais įsipareigojimais. Teismui pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nuo 2008-08-01 iki 2008-10-01 ieškovas vienasmeniškai vykdė bendras sutuoktinių prievoles kreditoriui ir mokėjo bendro turto išlaikymo išlaidas. Nei viena iš šalių neprašė teismo taikyti gyvenimo skyrium pasekmes nuo 2008-07-20, todėl abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos iki santuokos nutraukimo laikytinos bendromis pajamoms. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. 3 p., sutuoktinių pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, tęsiantis bendro ūkio vedimui, pusė jų priklauso sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio teismui padavimo dienos negalėjo būti skaičiuojamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3.750 Lt kompensaciją už parduotas UAB „Helita“ akcijas, nes laikė, kad šios akcijos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kurios buvo parduotos sutuoktiniams gyvenant skyrium, o gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, su kuo atsakovas nesutinka. Atsakovo teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kad UAB „Helita“ akcijos buvo įsigytos santuokos metu. Kita vertus, sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 str. 3 d.). UAB „Helita“ akcijos parduotos 2008-09-01. Ieškovė, teikdama reikalavimą priteisti jai 3.750 Lt kompensaciją už parduotas UAB „Helita“ akcijas, privalėjo pateikti įrodymus, kad šios pajamos iš akcijų pardavimo nebuvo panaudotos CK 3.109 str. numatytoms prievolėms vykdyti. Tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl ieškovė neįrodė, kad yra visos sąlygos, CK 3.98 str. 3 d. numatytos kompensacijos išmokėjimui. Teismas nepagrįstai laikė, kad šalių pripažinimas jų gyvenimui kartu nutrūkus 2008-07-20, pagrindžia kompensacijos už perleistą turtą sumokėjimą ieškovei. Nei vienas iš sutuoktinių teismui nebuvo pareiškęs taikyti turtinėms teisėms ir prievolėms gyvenimo skyrium pasekmes nuo 2008-07-20. Be to, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, nenutrūko jų bendros prievolės, susijusios su bendro turto išlaikymu ir solidariųjų prievolių vykdymu. Pajamos iš UAB „Helita“ buvo panaudotos prievolių, susijusių su bendro turto išlaikymu, ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymu. Teismui pateikti įrodymai patvirtina šias atsakovo nurodytas aplinkybes, o priešingai ieškovė neįrodė. Iš teismui pateiktų kredito sutarčių matyti, kad 2008-07-20 mėnesinė kredito įmokos dalis pagal bendras sutuoktinių prievoles buvo 2.600 Lt. Asmeninė atsakovo prievolė kreditoriui sudarė dar 792 Lt. Ieškovo darbinės pajamos, pagal teismui pateiktas pažymas apie ieškovo pajamas iš darbo santykių, siekė apie 2.500 Lt. Ši suma buvo nepakankama kreditoriniams įsipareigojimas vykdyti ir būstui išlaikyti. Teismui pateikti atsakovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2008-08-01 iki 200-11-08 bendras sutuoktinių prievoles vienasmeniškai vykdė atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka, kad jis neįrodė, kad santuokos metu įgyti vertybiniai popieriai yra jo asmeninė nuosavybė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas iki santuokos sudarymo disponavimo didelėmis asmeninėmis lėšomis. Lėšos buvo sukauptos 2002 m. atsakovo tėvams jam padovanojus 46.000 Lt, o 2005 m. pabaigoje pardavus asmenine nuosavybe turėtą butą už 207.000 Lt ir taip pat atsakovui 2005 m. paėmus 40.000 Lt vartojamąjį kreditą. Byloje pateikti Finansų maklerio „Finasta“ dokumentai ir vertybinių popierių sąskaitų išrašai patvirtina, kad prekybą vertybiniais popieriais pagal sutartis, sudarytas su finansų makleriais, atsakovas pradėjo dar iki santuokos sudarymo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jau 2004-10-18 atsakovas per finansų maklerį įsigijo „Finastos Centrinės ir Rytų Europos investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius investicinio fondo“ vertybinius popierius. Sutartys su finansų makleriais dėl vertybinių popierių sąskaitos atidarymo sudarytos taip pat iki santuokos sudarymo. Nuo 2004 m. atsakovas prekybą vertybiniais popieriais vykdė nenutrūkstamai. Iš teismui pateiktų „Finasta“ dokumentų matyti, kad prašomi padalinti „Finasta Naujosios Europos suderintojo investicinio fondo“ vertybiniai popieriai įsigyti 2006-09-15 ir 2006-09-19, iki santuokos sudarymo. Kad visi vertybiniai popieriai, kuriuos teismas padalino sutuoktiniams lygiomis dalimis, atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, patvirtina ir 2009-03-30 „Finasta“ pažyma. Iki 2007-12-27 Investicinių paslaugų naujos sutarties sudarymo visose sutartyse buvo nurodyta, kad vertybiniai popieriai įgyjami asmeninėn nuosavybėn. Visi vertybiniai popieriai, kuriuos ieškovė ieškiniu prašė padalinti, o atsakovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe, buvo įsigyti iki šios sutarties sudarymo. Paskutinė investicinių popierių įsigijimo data 2007-07-27. Po šios datos buvo vykdomi tik anksčiau įsigytų vertybinių popierių pardavimai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo vardu taip pat pirko ir pardavė vertybinius popierius. Prašomi padalinti vertybiniai popieriai įsigyti per laikotarpį nuo 2007-01-26 iki 2007-09-25. Jų įsigijimo kaina apie 150.000 Lt. Tokių bendrų lėšų sutuoktiniai nebuvo sukaupę. Tai patvirtina ir faktas, kad bendram turtui - gyvenamajam būstui - įsigyti ir pritaikyti sutuoktiniai ėmė 100% kreditą. Didžiausia suma skirta įsigyti „Finasta Naujosios Europos suderintojo investicinio fondo“ investicinius vienetus - 2007-01-26 sumokėta 65.000 Lt (t. 8, b. l. 21), nuo santuokos sudarymo praėjus trims mėnesiams. Ieškovė aiškino, kad vertybiniai popieriai buvo įsigyjami už bendras lėšas, tačiau akivaizdu, kad tokios sumos sutuoktiniai per tris bendro gyvenimo mėnesius negalėjo sukaupti. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad prieš susituokiant ji savo sąskaitoje turėjo 68.518 Lt, kurie liko ieškovės sąskaitoje ir po vertybinių popierių įsigijimo. Tai buvo ieškovės asmeninės lėšos ir, pačios jos teigimu, sutuoktiniai asmeninių lėšų vertybiniams popieriams pirkti nenaudojo. Kitos ieškovės gautos pajamos nuo santuokos sudarymo iki atsakovo vertybinių popierių įsigijimo taip pat nebuvo panaudotos. Ieškovei nebuvo žinoma nei kokius, nei už kokią sumą vertybinius popierius perka atsakovas, kuris taip pat santuokos metu tokių lėšų nebuvo gavęs. Vienintelis lėšų šaltinis - asmeninės atsakovo lėšos, turėtos iki santuokos. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad visos akcijos įsigytos už atsakovo asmenines lėšas, aiškiai išreiškiant valią dėl šių vertybinių popierių įsigijimo savo asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas nepagrįstai, remiantis CK 3.89 str., nepripažino šių vertybinių popierių asmenine atsakovo nuosavybe. Surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad iš asmeninių lėšų pradėta prekyba vertybiniais popieriais, kuriems reikalingos specifinės žinios ir sugebėjimai, toliau buvo tęsiama ir sudarius santuoką. Vertybiniams popieriams įsigyti kitos lėšos nebuvo naudojamos. Valia dėl vertybinių popierių įsigijimo asmeninėn nuosavybėn pakeista tik 2007-11-07, tačiau nei vienas vertybinis popierius po šios datos nebuvo įsigytas. Kadangi prekyba vertybinėmis akcijomis atitinka verslo sąvoką, reikalauja specialių žinių ir sugebėjimų, investicinių paslaugų sutartys sudarytos atsakovo vardu, atsakovas mokėjo ir moka visus su šia veikla susijusius mokesčius, be to, prekyba vertybiniais popieriais pradėta iš asmeninių atsakovo lėšų, teismas turėjo taikyti CK 3.91 str. ir 3.98 str. 2 d. nuostatas bei nustatyti, kiek ieškovė turi atsakovui kompensuoti asmeninių lėšų, panaudotų bendrai jungtinei nuosavybei įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad šiems vertybiniams popieriams įsigyti buvo panaudota 150.000 Lt asmeninių atsakovo lėšų, o šių vertybinių popierių vertė bylos nagrinėjimo metu krito iki 241 Lt, padalindamas šias akcijas teismas turėjo priteisti atsakovui kompensaciją, lygią pusei jo panaudotų asmeninių lėšų arba priteisti jam visas šias akcijas asmenine nuosavybe.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 14-20) prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindė priešieškinio reikalavimą pripažinti santuoką iširus tik dėl ieškovės kaltės. Kolegija sutinka su ieškove, jog atsakovo pozicija dėl jos kaltės apylinkės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės buvo grindžiama ieškovės neištikimybe ir melu atsakovui. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde yra nurodomi papildomi ieškovės kaltę turėję pagrįsti argumentai, dėl kurių atsakovas nei procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdžių metu nepasisakė, o būtent, kad ieškovė nederamai atsiliepdavo apie sutuoktinį ir deklaravo savo nemeilę jam; kad ieškovė vienasmeniškai mažareikšmio šalių nesutarimo aiškinimosi metu nusprendė nutraukti šeimos santykius ir paliko šeimą, apribojo atsakovo teisę bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, vienašališkai nustatydama bendravimo su juo sąlygas. Pažymėtina, jog CPK draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, jog atsakovas į bylą net nėra pateikęs apeliaciniame skunde nurodyto ieškovės netinkamo elgesio įrodymų. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, į bylą pateikė daugiau nei metai iki santuokos sudarymo viešame renginyje su kolega nufotografuotas ieškovės nuotraukas, kurių fotografavimo datą, nurodytą ieškovės (t. y. 2005 m. gruodžio mėn.), teismo posėdžio metu patvirtino liudininkas R. Š. (6 t., b. l. 133). Be to, atsakovas teikė ieškovės susirašinėjimų su drauge iškarpas, kurių ieškovės pateiktas teismui pilnas tekstas atspindi taip pat ir atsakovo nepagarbą sutuoktinei ir jo nepriimtiną elgesį su ja santuokos metu. Iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nerodydavo iniciatyvos išsaugoti šeimos, spręsti kylančių šeimyninių konfliktų, o į ieškovės siūlymus kalbėtis, aiškintis nesutarimų priežastis, kreiptis į šeimos psichologą jis atsakydavo neigiamai. Be to, kolegijos nuomone, atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų (t. 4, b. l. 25-26; t. 5, b. l. 31), jog jo į bylą pateiktos ieškovės erotinės nuotraukos darytos paties atsakovo, tuo labiau, kad vien faktas, kad ieškovė pozavo apsinuoginusi, pats savaime nėra neginčijamas ieškovės neištikimybės įrodymas. Be to, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog atsakovas pažeidė ieškovės teisę į asmeninius išgyvenimus (laiškai, dienoraščiai), privataus pobūdžio susirašinėjimą, t. y. be ieškovės sutikimo, prieš jos valią, skaitė asmeninio pobūdžio susirašinėjimus, tikrino asmeninius ieškovės dokumentus ir daiktus. Šios teismo išvados atsakovas nepaneigė, įrodymų, kad ieškovė ar E. T. būtų davę sutikimus jų laiškams skaityti, teismui nepateikė.

Dėl priteistino išlaikymo dydžio

Ieškovė prašė priteisti 950 Lt per mėnesį sūnaus Ernesto išlaikymui ir 750 Lt per mėnesį dukters Andrėjos išlaikymui. Apylinkės teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės prašymą ir priteisęs 500 Lt per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui, kolegijos nuomone, tinkamai ir pagrįstai įvertino ieškovės patiriamas išlaidas vaikams išlaikyti pagal ieškovės pateiktus pakankamai ilgo laikotarpio vaikų išlaikymui išleistų lėšų įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikius 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais (5 t., b. l. 35-130), iš kurių matyti, jog vieno mėnesio išlaidos kiekvienam vaikui siekė apytiksliai po 1.500 Lt. Be to, pažymėtina, jog nustatant 500 Lt išlaikymą dukrai Andrėjai liko neįvertintos išlaidos dukros Andrėjos, gimusios 2008-10-24, vaikų darželiui, kurio įrodymų teikimo teismui metu (2010-01-14) ji dar nelankė, o fakto, kad dukra lanko vaiko darželį, atsakovas neginčija. Taip pat pažymėtina, jog 500 Lt mėnesinis išlaikymas nustatytas įvertinus išlaidų vaikams dydį įrodymų teikimo metu, tačiau objektyviai per paskutinius dvejus metus kainos Lietuvoje stipriai augo, todėl akivaizdu, jog vaikų finansiniai poreikiai šiuo metu yra padidėję atsižvelgiant ne tik į didėjantį vaikų amžių, bet ir į išaugusias prekių ir paslaugų kainas. Tai, kad pats atsakovas 2009-02-17 atsiliepime į ieškinį prašė, nustačius sūnaus Ernesto gyvenamąją vietą su juo, iš ieškovės priteisti 600 Lt išlaikymą Ernestui, kolegijos nuomone, parodo, jog pats atsakovas yra pripažinęs, jog 600 Lt suma, kiekvieno iš tėvų skiriama vaikui per mėnesį yra būtina vaiko poreikiams patenkinti. Kolegijos nuomone, teismo nustatytas 500 Lt išlaikymo vaikams dydis atitinka ne tik ieškovės patiriamas jų išlaikymo išlaidas pagal į bylą pateiktus įrodymus, bet ir tėvų turtinę padėtį bei galimybę dirbti ir gauti pajamų. Teismas, nustatydamas būtent tokį išlaikymo dydį, jau atsižvelgė ir įvertino sumažėjusias atsakovo pajamas. Kadangi apeliantas turi du aukštuosius išsilavinimus (vadybos ir teisinės krypties), itin vertingos darbinės patirties, iki skyrybų dėstė Kompiuteristų mokykloje, užsiėmė VP prekyba, kolegijos nuomone, yra akivaizdu, kad jis yra materialiai pajėgus teikti vaikams teismo priteisto dydžio išlaikymą, kurio mažinti iki 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apelianto norą neatskleisti realiai gautų pajamų liudija tai, jog jis 2009-2010 m. dirbdamas Kultūros ministro patarėju ir kaip valdininkas privalėdamas deklaruoti savo gautas pajamas ir turtą už 2009-2010 m., to nepadarė, ką patvirtina VMI pažyma, o priešingi duomenys atsakovo į bylą nepateikti. Apelianto realias gaunamas pajamas, kolegijos nuomone, įrodo byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, jog pagal VMI trečiųjų asmenų jai pateiktų duomenų pažymą per 2008 m. jis gavo daugiau nei 250 tūkst. Lt pajamų (3 t., b. l. 121-123). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2009-02-17 rašytame atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 31) atsakovas, įvertinęs savo ,,itin nedėkingą padėtį šiuo metu“, prašė nustatyti Andrėjos išlaikymui tik 200 Lt. Kadangi atsakovui rašant šį atsiliepimą dar nebuvo gauta pažyma iš VMI apie jo realiai gautas pajamas, akivaizdu, jog atsakovas teismui neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, todėl spręstina, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas priteisti vaikų išlaikymui po 500 Lt, objektyviai įvertino ir šią aplinkybę. Dėl nurodytų priežasčių, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti teismo priteisto dydžio išlaikymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti jai iš atsakovo 1.280 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai, gimusiai 2008-10-24, bei 2.850 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui. Ieškovė nurodė, kad, gimus dukrai, jos būtiniems poreikiams tenkinti iki kreipimosi į teismą dienos buvo išleista 2.560 Lt, kurių pusė (1.280 Lt) priteistina iš atsakovo, kaip išlaikymo įsiskolinimas; sūnaus Ernesto būtiniems poreikiams tenkinti iki kreipimosi į teismą dienos išleista 5.700 Lt, kurių pusė (2.850 Lt) priteistina iš atsakovo, kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2008-11-11 iki jų pilnametystės, bei 2.850 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui Ernestui ir 1.280 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai Andrėjai iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra po ½ dalį tuo laikotarpiu vaikų poreikiams tenkinti išleistų sumų, teismas tenkino, nes šalys faktiškai kaip sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2008-07-20, o atsakovas neįrodė, kad tuo nuo 2008-07-20 iki ieškinio padavimo teikė vaikams išlaikymą (CK 3.200 str.).

Kaip matyti iš bylos, ieškinys teisme gautas 2009-01-20. Kadangi išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistas nuo 2008-11-11, o išlaikymo įsiskolinimas priteistas iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2009-01-20, akivaizdu, jog už tą patį laikotarpį (nuo 2008-11-11 iki 2009-01-20) yra priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas, ir išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisiant ne nuo 2008-11-11, o nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2009-01-20.

Nustačius, jog atsakovas turėjo mokėti po 1.000 Lt per mėnesį abiems vaikams išlaikyti, nuo 2008-07-20 iki ieškinio padavimo dienos 2009-01-20 esant šešiems mėnesiams, šalims pripažinus pradėjus gyventi skyriumi nuo 2008-07-20, akivaizdu, jog 4.130 Lt (2.850 + 1.280) išlaikymo įsiskolinimas nuo gyvenimo skyrium pradžios iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, atsakovui neįrodžius, kad jis išlaikymą vaikams teikė geranoriškai, kolegijos nuomone, iš atsakovo priteistas visiškai pagrįstai, dėl ko keisti sprendimo šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Marijampolės r. apylinkės teismo 2009-01-26 nutartimi (t. 2, b. l. 167-168) iš atsakovo yra priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt, kuris 2010-02-10 nutartimi padidintas iki 400 Lt kiekvienam. Vadinasi, susivedant galutinį balansą priteisto išlaikymo dalyje, būtina atsižvelgti į šių nutarčių pagrindų ieškovei sumokėtas sumas, taip pat į tai, jog išlaikymas yra priteistas nuo 2009-01-20.

Kaip visiškai nepagrįstus kolegija atmeta apelianto teiginius, kad nurodytas išlaikymo įsiskolinimas susidarė atsižvelgiant į ieškovės nurodytą aiškiai neprotingą ir didelę išlaikymo sumą. Pažymėtina, jog sūnui priteisto už 6 mėnesius išlaikymo įsiskolinimo suma 2.850 Lt suma sudaro tik po 475 Lt per mėnesį, dukrai, gimusiai 2008-10-24, priteisto už beveik 3 mėnesius išlaikymo įsiskolinimo 1.280 Lt suma sudaro apytiksliai po 440 Lt per mėnesį.

Nors šalys, pradėję gyventi skyrium nuo 2008-07-20, liko susieti bendru turtu ir bendrais finansiniais įsipareigojimais, kuriuos tam tikra dalimi keletą mėnesių vykdė tik atsakovas (jo teigimu, jis nuo 2008-08-01 iki 2008-10-01 vienasmeniškai vykdė bendras sutuoktinių prievoles bankui ir mokėjo bendro turto išlaikymo išlaidas), kolegijos nuomone, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, o šioje byloje – nuo pareigos įrodyti, kad jis, gyvendamas skyriumi, tokį išlaikymą vaikams teikė, tuo labiau, kad kreditą atsakovas kelis mėnesius mokėjo už būstą, kuriame jis vienas ir gyveno, o ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad būtent ji 2009-08-28 asmeninėmis jai dovanotomis lėšomis (3 t., b. l. 94) padengė likusius įsipareigojimus bankui (3 t., b. l. 95-96).

Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. LAT, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė 1/2 dalį vaikų poreikiams tenkinti išleistų sumų, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2008-07-20, kai šalys nebegyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, jis teikė vaikams išlaikymą. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir realių argumentų, dėl įsiskolinimą įrodančių dokumentų ar patirtų išlaidų nepagrįstumo, dėl būtinumo supirkti naujagimio kraitelį nebegyvenant kartu gimusiai dukrai Andrėjai.

Dėl 3.750 Lt kompensacijos už parduotas UAB „Helita“ akcijas priteisimo

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3.750 Lt kompensaciją už parduotas UAB „Helita“ akcijas, laikydamas, kad šios akcijos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kurios buvo parduotos sutuoktiniams gyvenant skyrium, o gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams.

Vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d., sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Vadinasi, bendra taisyklė yra ta, kad kompensuojama tik tuomet, kai bendras turtas naudojamas tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu. O išimtis iš šios taisyklės (t. y. nekompensuojama) yra tuomet, jeigu, turtą naudojant kitiems tikslams (t. y. nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu) yra įrodoma, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

UAB „Helita“ akcijos parduotos 2008-09-01 už 7.500 Lt. Taigi ieškovė, teikdama reikalavimą priteisti jai 3.750 Lt kompensaciją už parduotas UAB „Helita“ akcijas, kolegijos nuomone, privalėjo pagrįsti ir pateikti įrodymus, kad atsakovas šias pajamas panaudojo tam tikriems konkretiems tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu. Kadangi ieškovė jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, spręstina, jog ji neįrodė, kad yra visos CK 3.98 str. 3 d. numatytos sąlygos kompensacijos išmokėjimui. Vien tai, kad šalys pripažino jų gyvenimą kartu nutrūkus 2008-07-20, kolegijos nuomone, nepagrindžia kompensacijos už perleistą turtą priteisimo iš atsakovo. Nustatyta, jog, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, kurį laiką nenutrūko jų bendros prievolės, susijusios su bendro turto išlaikymu ir solidariųjų prievolių vykdymu. Atsakovo teigimu, pajamos iš UAB „Helita“ akcijų buvo panaudotos prievolių, susijusių su bendro turto išlaikymu, ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymu, ir tai, kolegijos nuomone, patvirtina į bylą pateikti įrodymai - kredito sutartys (iš kurių matyti, kad 2008-07-20 mėnesinė kredito įmokos dalis pagal bendras sutuoktinių prievoles buvo 2.600 Lt) bei atsakovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2008-08-01 iki 2008-11-08 bendras sutuoktinių prievoles vienasmeniškai vykdė atsakovas. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė pripažįsta, kad keletą mėnesių bendrus kreditorinius įsipareigojimus vykdė tik atsakovas.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeičia ir panaikina sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 3.750 Lt piniginė kompensacija 1/2 parduotų UAB „Helita“ akcijų kainos.

Dėl atsisakymo pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine atsakovo nuosavybe ir teismo sprendimo santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis

Pirmosios instancijos teismas nepripažino ginčo vertybinių popierių (286 vnt. XXI Century Investments akcijas, 370,684 vnt. Invalda Naujosios Europos suderintas fondas akcijas, 409 vnt. First Investment bank akcijas, 87 vnt. AIK banka AD akcijas, 632 vnt. Turkiye IS Bankasi akcijas, 93 vnt. banko Georgia GDR akcijas ir 125 vnt. Sitema JSFC GDR akcijas), nurodytų priešieškinio 6 p. (t. 4, b. l. 94), atsakovo asmenine nuosavybe, nes turtas įgytas santuokos metu, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent šie vertybiniai popieriai pirkti už jo tėvų dovanotas lėšas (pinigus) ar už lėšas gautas pardavus jam iki santuokos priklausiusį butą, be to, atsakovas taip pat neįrodė, kad tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, jog vertybiniai popieriai bus įgyjami atsakovo asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. ir CPK 178 str.), todėl vertybinius popierius šalims padalino natūra lygiomis dalimis. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Pagal CK 3.88 str. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šeimos gyvenimo bendrumą, siekiant teisinio apibrėžtumo sutuoktinių santykiuose, turtas, kuriam taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagrįstas principu, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių, ko apeliantas, turintis Teisės magistro laipsnį, akivaizdu, nežinoti tiesiog negalėjo. Visais atvejais, asmuo, norintis paneigti bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto prezumpciją ir pakeisti šio turto teisinį režimą, savo reikalavimo pagrįstumą privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kolegijos nuomone, apeliantas šios pareigos neįvykdė, įrodymų nepateikė, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsakovo reikalavimą pripažinti ginčo vertybinius popierius jo asmenine nuosavybe atmetė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pats atsakovas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nuosekliai nepaaiškino nei asmeninių santaupų iki santuokos sukaupimo aplinkybių, nei pajamų šaltinių, nei menamai turėtų lėšų panaudojimo ginčo vertybiniams popieriams įsigyti fakto bei šių faktų nepagrindė įrodymais. Kolegija pritaria ieškovei, jog atsakovas nenurodė ir neįrodė, kad 2006-10-21 sudarant santuoką jis turėjo dar 2002, 2005 m. gautas pinigines lėšas, tuo labiau, kad pats teisme teigė šias lėšas naudojęs įvairioms reikmėms, kelionėms ir pan. (3 t., b. l. 119), kurių dalį, ieškovės teigimu, jis buvo tik pasiskolinęs ir turėjo grąžinti dar iki santuokos sudarymo; be to, svarbiausia - neįrodė, kad būtent šios lėšos buvo panaudotos ginčo VP įsigyti, juolab, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, santuokos laikotarpiu VP buvo perkami ir parduodami, t. y. sudaromi spekuliaciniai, repo sandoriai, o jų metu jau santuokos laikotarpiu gautos piniginės lėšos toliau investuojamos ginčo VP įsigyti. Ieškovės teigimu (kurio atsakovas nepaneigė), ji nepretenduoja į atsakovo iki santuokos už 2002 ir 2005 m. gautas pinigines lėšas įgytus VP, kuriuos jis pardavė santuokos metu jau ieškovei išsikrausčius iš bendro šeimos būsto. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino, jog 2002 ir 2005 m. atsakovo gautos lėšos buvo panaudotos įvairioms jo asmeninėms reikmėms iki santuokos, įskaitant tų VP įsigijimui, kurių ieškovė dalinti neprašo. Tai, jog santuokos metu VP buvo perkami už bendras šeimos lėšas ir įgyti bendron jungtinėn nuosavybėn, patvirtina paties atsakovo teismui pateiktas raštiškas paaiškinimas apie santuokos metu paimto vartojamojo kredito VK1560070029 (kurio bendraskolė ir laiduotoja buvo ieškovė, 2009-08-28 jį pati padengusi (3 t., b. l. 95-96)) panaudojimą, kuriame atsakovas teismui raštu pats patvirtino, jog daugiau nei 10.000 Lt iš šio kredito buvo panaudota ,,FMĮ Finasta akcijoms įsigyti" (3 t., b. l. 28). Kadangi abu sutuoktiniai buvo šio kredito bendraskoliai, už jo lėšas įgytas turtas traktuotinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliaciniame skunde atsakovas šių savo paties teismui raštiškai teiktų paaiškinimų atsisako, teigdamas, jog visi VP buvo pirkti už jo asmenines lėšas. Tai, jog už santuokos metu paimtos bendros paskolos lėšas įsigyti VP nebuvo įforminti kaip nors kitaip nei visi ankstesni ir vėlesni VP sandoriai santuokos metu, kolegijos nuomone, įrodo, kad jie visi abiejų sutuoktinių buvo traktuojami tik kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, pažymėtina, jog nors atsakovas neigė kada nors išreiškęs valią pirkti VP kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ir kad neva buvo susitarimas visada VP pirkti kaip asmeninę nuosavybę, tačiau 2007-11-07 investicinių paslaugų teikimo sutartis (t. 5, b. l. 4-5) patvirtina atsakovo raštiškai išreikštą valią pirkti VP kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsakovas, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą ir pildydamas AB Sampo banko Investicinių paslaugų teikimo sutartį, pasirašytinai pažymi, jog „yra vedęs/ištekėjusi ir patvirtina, kad visos FP vertybinių popierių sąskaitoje (toliau - VP sąskaita) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“ (t. 5, b. l. 5). Atsakovas 2010-09-07 teismo posėdžio metu (t. 7, b. l. 65 kita pusė; ties lapo viduriu) patvirtino, jog suvokia teisinių dokumentų turinį ir sutinka, kad santuokos metu įgyti VP būtų padalinti kaip bendroji jungtinė nuosavybė, su kuo tikrai nesutiktų, jei VP būtų pirkęs už savo asmenines lėšas. Atsakovas 2010-09-07 teismo posėdžio metu sutinka, kad Sampo banko VP būtų padalinti: „varnelė yra, tai Danske banke gali būti, kad galima tą poziciją dalinti“. Kolegijos nuomone, apelianto nurodyta Finastos 2009-03-30 pažyma (kurioje finansų makleris nurodė, jog pažymoje įvardinti ginčo VP priskirti atsakovo asmeninėn nuosavybėn) nepatvirtina asmeninės nuosavybės ginčo VP pagrindo ir nėra teisinis pagrindas pakeisti jungtinės nuosavybės teisinį režimą, nes finansų makleris nėra įgaliotas organas spręsti apie sutuoktinių nuosavybės turtinį režimą. Be to, kaip matyti iš Finastos pateiktų dokumentų (sandorių), atsakovas galėjo suklaidinti ir finansų maklerio įmonę, 2007-12-27 sutartyje nenurodydamas ieškovės, kaip sutuoktinės, ir teigdamas, jog VP įgyja asmeninėn nuosavybėn kaip nevedusio asmens: „Klientas pasirašydamas šią Investicinių paslaugų sutarties specialiąją dalį patvirtina, kad jis nėra sudaręs santuokos ir visos finansinės priemonės jam priklauso asmeninės nuosavybės teise“ (t. 7, b. l. 83 kita pusė; pastraipa prieš 8 p.). AB FMĮ „FINASTA“ Investicinių paslaugų sutarties Priede Nr. 1 (pasirašytame 2007-12-27) (t. 7, b. l. 86) atsakovas nenurodo jokių duomenų apie savo sutuoktinį, Priede Nr. 2 (pasirašytame 2007-12-27) nenurodo, kad yra susituokęs (4 Priedo punktas), nenurodo išlaikomų asmenų (sūnaus Ernesto) skaičiaus (Priedo 5.3 punktas) (t. 7, b. l. 91). Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, jog santuokos metu tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl VP įsigijimo asmeninėn nuosavybėn, ir santuokos metu įgyti visi VP yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė, ką objektyviai konstatavo ir apylinkės teismas. Priešingu atveju (ką teisingai pastebėjo ir ieškovė), jei toks susitarimas būtų buvęs, atsakovas nebūtų nutylėjęs santuokos sudarymo fakto, nes sutuoktinė, tokiam susitarimui esant sudarytam, be problemų būtų raštiškai patvirtinusi, jog sutinka, kad atsakovas VP įsigytų asmeninėn nuosavybėn, o atsakovas būtų pateikęs AB FMĮ „FINASTA“ ieškovės patvirtinimą dėl VP nuosavybės režimo. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, verčia abejoti atsakovo teikiamos informacijos patikimumu. 2010-09-07 teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad „jeigu būdavo reikalas parduoti, reikėdavo sutuoktinio parašo per maklerį“ (t. 7, b. l. 65). Sampo banko TEO LT atsakovo vardu registruotų akcijų pardavimo sandoris 2008-06-04 patvirtintas ieškovės parašu (t. 4, b. l. 62). Taigi VP santuokos metu buvo parduodami laikantis bendrosios jungtinės nuosavybės principo, t. y. ant VP pardavimo sandorio pasirašydavo sutuoktinis, patvirtindamas, jog sutinka su VP pardavimu, o tai, kolegijos nuomone, taip pat paneigia atsakovo reikalavimų pagrįstumą. Kolegija taip pat pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2009-08-28 padengė dalį atsakovo asmeninio, 2005 m. jo iki santuokos paimto vartojamojo kredito Nr. VK160051106 (t. 3, b. l. 95-96), tuo patvirtindama, jog šeimoje buvo laikomasi bendro biudžeto principo, t. y. sutuoktiniai griežtai nediferencijavo savo pajamų ir įsipareigojimų. Ieškovė 2009-08-28 padengė visą skirtumą tarp bendro šeimos būsto pirkimo ir pardavimo kainos (57.000 Lt sumoje), t. y. padengė ir būsto, ir santuokos metu paimto vartojamojo kredito įmokas (t. 3, b. l. 95-96; 98-99). Ieškovė 57.000 Lt asmeninėmis, iš savo tėvų gautomis lėšomis (3 t., b. l. 94) padengdama abu santuokos metu paimtus kreditus patvirtino, jog abu šie kreditai buvo paimti šeimos poreikių tenkinimui, kas, kolegijos nuomone, tik patvirtina ieškovės teiginį, jog už vartojamojo kredito lėšas pirkti VP yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CK 3.88 str. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Padalijant bendrąjį turtą ir nustačius kiekvieno sutuoktinio idealiąsias dalis (po 1/2), turtas padalijamas natūra, t. y. kiekvienas konkretus turtas (daiktas) priskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui. Kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo taikyti CK 3.123 str. nuostatas, t. y. nukrypti nuo lygių dalių principo, be to, tokio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir nereiškė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai santuokos metu įgytą turtą – VP - sutuoktiniams padalino lygiomis dalimis, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo šios sprendimo dalies keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Konstatuotina, kad atsakovas apeliacijoje laimėjo 3.750 Lt (piniginė kompensacija 1/2 parduotų UAB „Helita“ akcijų kainos) bei 2.237 Lt išlaikymo (įvertinus tai, kad, išlaikymą nepagrįstai priteisus nuo 2008-11-11, kai turėjo būti priteista nuo 2009-01-20, susidarė 68 dienų skirtumas, už kurias atsakovas būtų turėjęs sumokėti 2.237 Lt (1.000/30,4 x 68) išlaikymo), viso 5.987 Lt. Kadangi nuo šios sumos, kurią atsakovas laimėjo, priklausantis mokėti žyminis mokestis sudaro 180 Lt, ši žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovės.

Ieškovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1.200 Lt. Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo sprendimo dalį 10.400,5 Lt sumoje ir laimėjo 58 procentus nuo ginčijamos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistina jos sumokėtų išlaidų 42 procentai, t. y. 504 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą pakeisti.

Priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L. ir A. L. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam kas mėnuo iš atsakovo J. L. nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2009-01-20.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei V. L. iš atsakovo J. L. 3.750 Lt piniginė kompensacija 1/2 parduotų UAB „Helita“ akcijų kainos.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui J. L. iš ieškovės V. L. 180 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo J. L. 504 Lt jos turėtų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Evaldas BurzdikasEgidijus Tamašauskas