Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Ž. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; pagal ATPK 127 str. 2 d.. – 100 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir pažeidėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, išdėstant paskirtos baudos sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui. D. Ž. nubaustas už tai, jog jis 2013 m. sausio 12 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas R. Ž. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino gale stovėjusį automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119, 231, 234 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. Ž. jį skundžia apeliacine tvarka ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, panaikinti arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą šio straipsnio sankcijoje. Nurodo, jog iš įvykio vietos pasitraukė todėl, kad manė, jog įvykio nebuvo. Manevruodamas automobiliu atbuline eiga, atsirėmė į kito automobilio kairės pusės galinį bamperį, pajuto nedidelį smūgį, tačiau pažiūrėjęs pro šoninį veidrodėlį suprato, kad kito automobilio neapgadino, todėl išvažiavo. Tvirtina, jog jei būtų suvokęs, kad apgadino kitą automobilį, būtų elgęsis kai to reikalauja KET 231, 234 p. Mano, jog padarė neatsargų administracinį nusižengimą, todėl jo veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties. Teigia, kad paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, yra neproporcinga ir per griežta, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiai automobilio savininkei padaryta žala visiškai atlyginta, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu prašo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvilgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija tik ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo faktą ir nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl D. Ž. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus.

ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. D. Ž. iš esmės savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia, tačiau nepripažįsta, kad iš įvykio vietos pasišalino, teigdamas, kad jo veikoje nebuvo tokios tyčios, t.y. nors ir pajuto susidūrimo smūgį, tačiau nepastebėjo, kad šalia stovinti transporto priemonė būtų apgadinta. Tačiau šie paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei yra nelogiški, todėl vertinami kritiškai, kaip apelianto siekis sušvelninti savo padėtį. Pažymėtina, jog pajutęs, kad ir silpną vairuojamo automobilio kontaktą su kitu objektu, būdamas atsakingas eismo dalyvis D. Ž. privalėjo įsitikinti, kad nesukėlė kelių eismo įvykio ir tik tada galėjo nuvažiuoti. Tačiau, kaip patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis taip nepasielgė.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, suvokdamas, jog apgadino greta stovintį automobilį, todėl jo pasišalinimas pagrįstai įvertintas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant KET 231, 234 p. reikalavimus. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 10), matyti, jog nukentėjusiosios E. B. transporto priemonės apgadinimai aiškūs, žymūs ir nėra nepastebimi. Pasak paties pažeidėjo, jis pajuto nestiprų smūgį, pažiūrėjo pro veidrodėlį, tačiau pamanė, jog nieko rimto nenutiko (b.l. 16). Tačiau tai, kad D. Ž. neišlipo iš automobilio, susidariusią situaciją įvertino, kaip nereikšmingą, jokia apimtimi pažeidėjo kaltės nepašalina. Akivaizdu, kad pažeidėjas kontaktą su kita transporto priemone aiškiai pajuto, o tai, jog pasišalino iš vietos neišlipęs, ir, neįvertinęs susidariusios situacijos, būtent ir rodo pažeidėjo siekį skubiai pasišalinti iš įvykio vietos, kuo mažiau atkreipiant aplinkinių dėmesį, ir, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus KET pažeidimus. Taigi, nesant apgadinto automobilio savininko, apeliantas būdamas vairuotoju ir žinodamas KET reikalavimus, turėjo iškviesti policiją, tačiau apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

Nuobauda D. Ž. skirta teisingai, nepažeidžiant ATPK 20 str., 30 str. reikalavimų, tinkamai atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę. D. Ž. skirta sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda, todėl nelaikytina, jog ji per griežta ar neatitinkanti pažeidimo pobūdžio. Skunde nurodytos aplinkybės dėl padarytos nedidelės žalos bei tai, jog pažeidėjas gailisi dėl savo netinkamo elgesio, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose ir skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nenustatyta. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda galimai sukels neigiamus padarinius ateityje (pagal pateiktą buvusio darbdavio pažymą matyti, jog nuo 2013 m. kovo mėn. planuojama su D. Ž. sudaryti naują darbo sutartį), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.