Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo East China Automobile Association LTD atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-432-368/2015, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo pareigos sumokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir ieškovo pareiškimas atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ECAA Europe, J. D., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo pareigos sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, ir ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, nors dėstydamas bylos faktines aplinkybes nurodo ginčijantis Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį, kuria ir buvo spręsta dėl ieškovo prašymo atleisti jį nuo pareigos sumokėti užstatą, ieškinys paliktas nenagrinėtu. Įvertinus tai, kad iš skundo argumentų akivaizdu, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis, laikytina, kad apelianto prašyme per klaidą nurodyta netiksli skundžiamos nutarties priėmimo data. Šis rašymo apsirikimas netrukdo vertinti ir spręsti byloje kilusio ginčo, todėl vertinant skundo prašymus ir argumentus, vadovaujamasi bylos medžiaga ir nurodoma, kad vertinamas 2015 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ginčo esmės

Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 12 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ne tik šiame straipsnyje nurodytais, bet ir kitais, kodekse aptartais atvejais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo paliko nenagrinėtu dėl to, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nesumokėjo užstato, galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti (CPK 795 str. 1 d.). Teismas ieškovo prašymo panaikinti jam nustatytą pareigą sumokėti užstatą netenkino, nustatęs, kad ieškovas neįrodė turintis Lietuvos Respublikoje turto atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Aptariamoje byloje ieškovui, užsienio valstybės juridiniam asmeniui, teismas buvo nustatęs terminą iki 2015 m gegužės 28 d. sumokėti 4 020,20 Eur dydžio užstatą CPK 794 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios ieškovo pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrindu. Šio straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad ieškovas, kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, išskyrus CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių, eliminuojančių ieškovo CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priešingai šaliai, yra ieškovo turimas Lietuvos Respublikoje turtas, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 794 str. 2 d. 1 p.).

Nustatyta, kad paskutinę, teismo nustatyto termino užstatui sumokėti dieną, t. y. 2015 m. gegužės 28 d., ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atleisti jį nuo pareigos sumokėti užstatą, savo prašymą grįsdamas aplinkybe, jog Lietuvos arbitražo teismas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovo UAB ECAA Europe priteisė 390 732,91 Eur skolą ir 9,5 proc. metines palūkanas. Apeliantas, remdamasis minėta CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtimi, kvestionuoja nagrinėjamoje byloje užstato taikymo poreikį, tvirtindamas, kad jis turi Lietuvoje turto, t. y. neabejotiną ir galiojančią 390 732,91 Eur ir 9,5 proc. metinių palūkanų reikalavimo teisę į atsakovą UAB ECAA Europe.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą panaikinti jam prievolę sumokėti nustatyto dydžio užstatą. Minėtos normos (CPK 794 str.) paskirtis yra užtikrinti ne formalią, o realią atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo turto galimybę, neapsunkintą trečiųjų asmenų prievolių (ne)vykdymu. Tokiu atveju ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turėti realaus turto ir realias galimybes atlyginti atsakovo (-ų) bylinėjimosi išlaidas, nes tik tokiu būdu jų atlyginimas galimai atsakovui (-ams) palankaus teismo sprendimo nebus apsunkintas. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja turintis turtą – reikalavimą, kad atsakovas ECAA Europe UAB pagal Lietuvos arbitražo teismo sprendimą sumokėtų ieškovui priteistą 390 732,91 Eur skolą ir 9.5 proc. metines palūkanas.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas yra apskųstas - Lietuvos apeliaciniame teisme, atsakovo UAB ECAA Europe skundo pagrindu, pradėta civilinė byla Nr. e2A-816-XX/2015 (byla nėra paskirta nagrinėti konkrečiai teisėjų kolegijai). Tik minėtą bylą išnagrinėjus ir įsiteisėjus ieškovui palankiam teismo sprendimui ieškovas įgytų finansinio reikalavimo teises į atsakovą. Tačiau finansinio reikalavimo teisių tapatinti su realiai ieškovo turimu turtu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, turtinės teisės plačiąja prasme yra turtas, tačiau atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju jų faktinis realizavimas yra susijęs ne su ieškovo, o su atsakovo UAB ECAA Europe turtine padėtimi (ieškovo teisė įgyvendinti turtinį reikalavimą šiuo atveju priklausytų tik nuo atsakovo finansinių galimybių). Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimo atsakovui įvykdymas užtikrintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, atsakovo turtui, 414 001,62 Eur sumai, pritaikytu areštu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3731-565/015). Tačiau, teismo nuomone, kitoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kai toje byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, kuris galėtų būti vykdomas priverstinai, nėra pagrindo ieškovo turimo turtinio reikalavimo vertinti realiu turtu, panaikinančiu ieškovo prievolę mokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.

Pripažinus, kad apelianto tikėtina turimos turtinės teisės realizavimas yra priklausomas nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių, bei nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus kitų įrodymų (CPK 314 str.), kurie patvirtintų jog įmonė turi turto Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo jam nustatytą prievolę sumokėti 4 020,20 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti (CPK 178 str.,794 str. 2 d.).

Ieškovui teismo nustatytu terminu nesumokėjus užstato, laikantis CPK 795 straipsnio 1 dalies nuostatų, Šiaulių apygardos teismas paliko ieškovo ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nenagrinėtą. Apeliantas teigia, jog Šiaulių apygardos teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi netenkinus prašymo atleisti jį nuo pareigos mokėti užstatą, teismas turėjo nustatyti papildomą terminą užstatui sumokėti. Teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi terminas ieškovui sumokėti užstatą, jo paties prašymu, buvo nustatytas iki 2015 m. gegužės 28 d. (t. 13, b. l. 56-57), prašymo pratęsti nustatytą terminą nebuvo gauta, nustatytu terminu prievolė nebuvo įvykdyta, todėl teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui terminas sumokėti užstatą buvo nustatytas dar Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (t. 5, b. l. 25-26), kuri Lietuvos apeliaciniam teismui įvertinus ieškovo skundo pagrįstumą, įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 4 d., apeliacinės instancijos teismui palikus Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2014 m. gruodžio 11 d. sumokėti užstatą. Po nurodytos apeliacinio teismo nutarties priėmimo ieškovas prašė sumažinti užstato dydį ir atidėti jo mokėjimą (t. 12, b. l. 40). Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties šiuo klausimu pagrįstumą, priėmė 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-579-241/2015, kuria užstato dydis buvo sumažintas ir nustatytas naujas terminas jam sumokėti. Po šios nutarties sekė dar vienas ieškovo prašymas sumažinti užstato dydį ir pratęsti terminą jo mokėjimui, kuris teismo buvo tenkintas – Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi sumažino ieškovo mokėtino užstato dydį iki 4 00,20 Eur (t. 13, b. l. 53) ir pratęsė terminą jam sumokėti iki 2015 m. gegužės 28 d. (t. 13, b. l. 56-57). Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, o ta aplinkybė, jog jam tik 2015 m. gegužės 27 d. buvo įteiktas Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas, kuriuo ieškovas įrodinėjo turintis Lietuvos Respublikoje turto, nesudaro pagrindo priimti šiuo klausimu kitų išvadų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, eliminuojančios apelianto pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes apeliantas neįrodė šiuo metu turintis Lietuvos Respublikoje realaus turto, kurio pakaktų galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms padengti, todėl teismo nustatytu terminu ieškovui nesumokėjus užstato, ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo buvo pagrįstai ir teisėtai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paliktas nenagrinėtas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Netenkinamas ir ieškovo prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pateiktą prašymą priteisti jo dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, sąmoningai klaidina teismą nutylėdamas klausimo nagrinėjimui reikšmingą informaciją sprendžiamam klausimui, negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą. Juolab, kad negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys. Atsakovas šiuo atveju prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, dėl jo pagrįstumo pasisakys apeliacinės instancijos teismas, tačiau net ir tuo atveju jei jis būtų netenkintas, skirti baudą atsakovui už tai, kad jis realizavo savo teisę prašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, negali būti vertinamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir lemti baudos skyrimą, todėl ieškovo pareikštas prašymas dėl baudos atsakovui UAB ECAA Europe skyrimo netenkinamas (CPK 95 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas UAB ECAA Europe Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti jo dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 270 Eur. Nurodo, kad teisines paslaugas atsakovui teikė advokatas D. K., tarpininkaujant UAB „Tikroji vaivorykštė“.

Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, t. y. teismui turi būti pateiktas advokato parengtas išlaidų pagrindimas ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, sumokėjo UAB „Tikroji vaivorykštė“ 270 Eur. Apeliacinis teismas pažymi, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Šiuo atveju atsakovo pateikta su advokatu sudaryta atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis, tačiau paties advokato atsakovui išrašyta sąskaita – faktūra, prašomų apmokėti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas bei įrodymai, jog advokato išrašyta sąskaita faktūra yra apmokėta, nėra pateikiami, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovui teisines paslaugas suteikė advokatas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas netenkina atsakovo prašymo ir nepriteisia iš ieškovo atsakovui atlyginti jo išlaidas, patirtas už UAB „Tikroji vaivorykštė“ suteiktas teisines paslaugas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį.