Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1141-460/2011

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-07041-2010-6)

2011 m. gruodžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-466-792/2011 pagal ieškovų S. L. (S. L.), N. P. ieškinį atsakovui S. N. (S. N.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo bei atsakovo S. N. priešieškinį ieškovams S. L., N. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo bei atsakovo (apelianto) S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovai bei ieškovų atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus jų mamai butas buvo padalytas jam ir jos seseriai N. P. bei patėviui. Mirus patėviui jų jaunesnioji sesuo, kuri buvo patėvio dukra, nusprendė, kad jai priklauso didesnioji dalis buto. Jis su seserimi sutiko. Iš pradžių buvo nutarta šitą butą parduoti, bet sesuo nesutiko. Atsakovas yra jų jaunesniosios sesers sūnus, kuriam ji ir padovanojo savo dalį buto. Jie prašo atidalyti butą pagal jų siūlymą, nes ieškovė N. P. gyvena Baltarusijoje, yra pensininkė ir nori grįžti į Lietuvą gyventi. Su atsakovu dėl padalijimo niekaip nesutaria, vyksta konfliktai, tenka kviesti policiją. Atsakovas neįsileidžia jo į butą, pakeitė buto duris, raktų jam neduoda, ir sakė, kad neduos. Jis pateikė duomenis iš policijos, kad prieš jį buvo naudotas smurtas, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo dėl to pradėtas. Šiuo metu jis tame bute negyvena, nes nesutaria su atsakovu, kuriame kambaryje jis turėtų gyventi. Ten gyvena atsakovas ir dar viena pora, kuri gyvena kambaryje, dėl kurio vyksta ginčas, yra keletas šunų. Jis su seserimi moka už buto šildymą ir administracinį mokestį pagal jiems priklausančią buto dalį, kitų mokesčių nemoka, nes ten negyvena. Jie nori, kad butas būtų padalytas taip, kad kambarys, pažymėtas indeksu 40-3, atitektų jiems, nes sudėjus jų paveldėtas dalis, atitinka kvadratūra ir dar lieka 1,30 kv. m, už kurį jie nori gauti piniginę kompensaciją. Pagal žodinę vertintojo išvadą, šito buto rinkos vertė yra 145 000 Lt. Jie sutinka, kad bendro naudojimo patalpos būtų padalytos pagal VĮ Registrų centro nurodytą padalinimą, taip kaip jie nurodė ieškinyje. Ieškovė N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama sakydavo, kad kambarys, dėl kurio kilo ginčas, priklausys jai, kai ji grįš iš Baltarusijos gyventi į Lietuvą. Mirus mamai, jie norėjo butą parduoti, bet jų jaunesnioji sesuo nesutiko dėl to ir savo dalį padovanojo sūnui – atsakovui. Dabar, kai atvažiuoja į Lietuvą, ji negali į šitą butą patekti, nes neturi raktų, negali gyventi tame kambaryje, nes ten gyvena atsakovo tėvas. Su atsakovu niekaip taikiai nesutaria. Mano, kad atidalijus dalis taip, kaip nurodyta ieškinyje, jos interesai būtų patenkinti. Jie nepretenduoja į didesnę dalį. Ji matė, kaip atsakovas su savo mama puolė brolį, matė, kad tarp jų buvo konfliktas. Atsakovas su ja visiškai nesiskaito. Jai pasakius atsakovui, kad ji nori grįžti ir gyventi minėtame kambaryje, atsakovas pasakė, kad taip nebus ir įleido į tą kambarį gyventi kitus žmones. Kai tik bus atidalytas butas, ji žada grįžti į Lietuvą ir gyventi jame. Ji nesutinka ir neįsivaizduoja, kaip būtų galima padaryti atskirą įėjimą į butą, kaip siūlo atsakovas. Kai ji grįžta, buto raktai jau būna pas brolį, bet šis jai sakė, kad norint pasiimti raktus, reikia bartis.

Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo S. L. žmona. Nurodė, kad nuo 2009 metų gruodžio mėnesio ieškovas S. L. negyveno bute (duomenys neskelbtini), tik ateidavo į jį. Po ieškovo tėvų mirties ji nebuvo tame bute. Šiuo metu ieškovas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties ieškovas ne visada galėdavo patekti į butą (duomenys neskelbtini), nes jam trukdydavo atsakovas. Ji pati nematė, kad buvo kilęs konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo, nes ieškovas jai neleisdavo kartu eiti į tą butą, kad ji pati neįsipainiotų į tą konfliktą.

Liudytojas J. G. (J. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra G. L., ieškovo S. L. žmonos, brolis. Jis žino, dėl ko kilo šitas ginčas. Jam ieškovas pasakojo, kad jo sūnėnas nenori jo įsileisti į butą ir pan. Jis matė konfliktą, kuris kilo tarp ieškovo, atsakovo ir jo mamos. Atsakovas neįsileido ieškovo į butą, kilo konfliktas, įvyko muštynės, buvo iškviesta policija. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ieškovas gali įeiti į tą butą. Jam kartu su ieškovu nuvykus į butą, visos patalpos buvo užimtos atsakovo, jie buvo kambaryje, pažymėtame 40-2 indeksu. Jis negali pasakyti, kuriame kambaryje gyvena atsakovas.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra atsakovo tėvas, minėtame bute jis gyvena nuo 2010 m. vasario mėnesio. Jis matė vieną konfliktą, į kurį jį iškvietė sūnus. Atvažiavęs jis pamatė, kad ieškovas iš vieno kambario išnešė sofą ir pastatė ją hole, pasakė, kad taip jis nori. Po kelių mėnesių jiems skambino policija ir pasakė, jog ieškovas skundėsi, kad yra neįleidžiamas į butą. Tas konfliktas buvo maždaug prieš du mėnesius. Jo sūnus gyvena kambaryje, pažymėtame indeksu 40-2, jis gyvena kambaryje 40-3, o kambaryje 40-10 ir hole niekas negyvena.

Liudytojas O. G. (O. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2010 metų žiemą apie 2 savaites padėjo daryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą. Tuo metu jis nuolat dienomis būdavo bute. Parodė, kad ieškovas visada, kai tik ateidavo į tą butą, pats provokuodavo atsakovą, keldavo konfliktines situacijas, konfliktai apsiribodavo žodžiais. Ieškovas atėjęs buto duris atsirakindavo pats. Buvo vieną kartą, kad jis atėjo su draugu, kurį laiką pabuvo, išėjo ir grįžo su policija, teigdamas, kad atsakovas jį mušė, kad neduoda buto raktų. Realiai tada niekas nesimušė. Per tą laiką, kai jis remontavo butą, jis nematė jokių konfliktų, jokių muštynių.

Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo S. N. draugė, tame bute ji gyvena nuo 2010 metų vasaros vidurio. Parodė, kad ieškovas tikrai turi buto raktus. Ieškovas kelis kartus buvo atėjęs į butą, jos manymu, būdamas išgėręs, nešiojo baldus iš vieno kambario į kitą, išdaužė sekcijos stiklus. Ji matė konfliktus tarp ieškovo ir atsakovo. Jie gyvena kambaryje, pažymėtame indeksu 40-2, kambaryje 40-3 gyvena ieškovo tėvas, kambaryje 40-10 niekas negyvena, nes ten yra sunešti ieškovo baldai, kuriuos ten jis pats ir susinešė. Ji žino apie konfliktą, kurio metu ji pati ir iškvietė policiją, nes buvo labai išsigandusi. Ji neatsimena, kada tiksliai tas konfliktas įvyko.

atsakovas S. N. naudosis 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv. m), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv. m), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (28 kv. m), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv. m), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv. m), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv. m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv. m), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv. m), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv. m), plane pažymėtos 40-9 indeksu; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. Nurodė, jog ieškovai nurodo reikalavimą dėl vonios, tualeto dalies atidalijimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog yra techninės galimybės įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Nei ieškovai, nei atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės ar lauko arba atskirų laiptų pastato išorėje įrengimo ir pan. Padarė išvadą, jog dėl minėtų trūkumų yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovų ir atsakovo prašomu būdu. Teismas pažymėjo, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, jog skaičiavus ieškovams ir atsakovui priklausančias turimas buto dalis (idealiąsias), padarė išvadą, jog ieškovams priklauso 14,69 kv. m gyvenamojo ploto, o atsakovui – 28,2 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat teismas pažymėjo, jog nustatant tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, kadangi iš esmės jos yra nedalios ir būtinos visiems bendraturčiams tam, kad pagal paskirtį galėtų naudotis jiems paskirtomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui S. L. ir ieškovei N. P. nuosavybės teise priklauso po 137/800 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. N. priklauso 526/800 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9). Minėtame bute patalpa, pažymėta indeksu 40-1, yra koridorius, 40-2 – didžiausias kambarys, 40-3 – vidutinis kambarys, 40-4 – holas, 40-5 – virtuvė, 40-6 – koridorius, 40-7 – vonia, 40-8 – tualetas, 40-9 – sandėliukas, 40-10 – mažesnis kambarys (b. l. 12).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi butu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo.

Dėl kompensacijos

Apeliantas teigia, jog jam nuosavybės teise priklauso 50,02 kv. m buto plotas, tačiau teismui paskyrus naudotis 46,15 kv. m plotu, kompensacijos nepriteisė.

CK 4.80 str. 2 dalyje nustatyta: „jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovų ir atsakovo prašomu būdu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pabrėžia, jog atidalijant reikalinga paruošti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į du atskirus butus, atitinkančius Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką, o ne atidalijo dalį buto, dėl kurio atidalijimo būdo vyktų ginčas, todėl pagal CK 4.80 str. 2 d. apeliantui kompensacija nepriklauso.

Dėl apelianto dalies sumažinimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje

Apeliantas teigia, jog teismas negalėjo savo iniciatyva sumažinti apelianto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė nei ieškovų, nei apelianto nuosavybės teise priklausančių buto dalių. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik naudojimosi ginčo butu tvarką. Kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, jog apeliantui ir toliau nuosavybės teise priklauso 526/800 dalys ginčo buto, o ieškovams atitinkamai priklauso po 137/800 buto dalis (CK 4.37 str.,CK 4.81 str. 1 d.).

Dėl dalių atidalijimo

Apeliantas nurodo, jog ieškovai ir apeliantas prašė atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet teismas nustatė naudojimosi tvarką.

Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą ir nurodo, kad tiek ieškovai ieškinyje, tiek apeliantas priešieškinyje prašė ne tik atidalyti buto dalis, bet ir paskirti ieškovams bei apeliantui naudotis patalpomis, kurios ieškinyje ir priešieškinyje yra išvardytos (t. 1, b. l. 4, 75). Be to, kad ieškovai ir apeliantas prašė nustatyti tvarką, galima suprasti iš ieškinio bei priešieškinio turinio. Kolegija pažymi, jog kai kyla šalių ginčas dėl reikalavimų turinio, turinys turi būti aiškinamas nustatant tikruosius dalyvių ketinimus, esmę, tikslą, aplinkybes, į šalių derybas, šalių elgesį ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio reikalavimo ribų ir nustatęs, jog buto negalima atidalyti, nustatė naudojimosi tvarką, ko ir prašė ieškovai bei apeliantas (CK 4.80 str. CK 4.81 str.).

Dėl mokesčių už komunalines paslaugas

Apeliantas teigia, jog turės mokėti komunalinius ir kitus mokesčius kaip už 50,02 kv. m, o naudosis tik 46,15 kv. m.

Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą ir nurodo, jog teismas nesprendžia dėl galbūt ateityje kilsiančių ginčų dėl mokesčių, nei ieškinyje, nei priešieškinyje nebuvo prašymo dėl minėtų mokesčių paskirstymo. Be to, nuosavybės teise priklausančios buto dalys tiek ieškovams, tiek apeliantui liko tos pačios, t. y. jie liko savininkai savo dalių, tik buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Kolegija pabrėžia, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Be to, ieškovai ir apeliantas abipusiu susitarimu patys gali pakeisti naudojimosi tvarką, todėl kolegija konstatuoja, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo mokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.75 str., CK 4.76 str., CK 4.81 str. 1 d., CK 4.82 str. 3 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.