Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(T.)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas UAB „(T.)“ (į. k. (duomenys neskelbtini))) vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, pagal VMI apskaitomas prievoles (2025-10-27 nepriemoka, kuri susidarė nuo 2024-01-26, buvo 13 798,96 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. nuo 2024-01-26 iki 2025-01-06 atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais: 2024-01-26 pervedė „T.“ 4 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 18 195,12 Eur); 2024-01-30 pervedė „1.“ 18 050 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 18 195,12 Eur); 2024-02-08 pervedė „T.“ 2 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 17 909,48 Eur); 2024-02-26 pervedė UAB „E.“ 2 400 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 16 317,38 Eur); 2024-04-03 pervedė „1.“ 25 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 17 498,87 Eur); 2024-07-02 pervedė „1.“ 10 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 21 099,39 Eur); 2024-11-11 pervedė „V.“ 5 800 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 17 414,79 Eur); 2025-01-06 pervedė „G. S. I. T. Co., Ltd“ 1 952 USD (kai bendrovės skola VMI buvo 10 286,57 Eur + 1 534 Eur). Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė trečios eilės kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teisme paaiškino, jog formaliai pažeidė atsiskaitymų su VMI eiliškumą, bet mokėdavo nuolat, tik ne visą sumą. Niekada neturėjo tikslo nesumokėti. Problema yra tame, kad 2025 m. jis atidarė medicinos centrą (duomenys neskelbtini). Gavo medicinos licenciją ir nupirko visas būtinas priemones, kurios labai brangiai kainuoja, dėl to ir buvo kilę tokie sunkumai. Galvojo, jog jam pavyks padaryti viską greičiau. Tuo metu jam reikėjo mokėti ir VMI, ir tiekėjams, ir atlyginimus, todėl reikėjo skirstyti lėšas, kad jų visur pakaktų. Su VMI buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį 2024-11-21. Dabar mažam verslui yra sunku. Jis yra svetimos valstybės pilietis, jo vykdoma veikla neša naudą. Ateityje stengsis nekartoti tokių klaidų ir viską mokėti laiku. Administraciniai pažeidimai, kuriuos teismas išvardino, atsirado dėl buhalterijos darbo, tačiau dabar turi naujus buhalterius, kurie su jais dirba 3-4 metus. Įmonė turi pagalbinę įmonę, kuri prižiūri panašaus pobūdžio problemas, ir jei jį apie tai informuoja, tada jis už tai atsako. Prašo teismo atsižvelgti į įmonės padėtį. Daugiau tokių situacijų nepasikartos. Įmonė ir klinika yra praėjusi sunkumus ir dabar labai gerai dirba. Jam labai nemalonu, kad jis atsidūrė tokioje situacijoje. Planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje, plėsti verslą. Šiuo metu yra atsiskaitęs su VMI pagal pareišųkimą, likusi einamoji skola apie 1 000 Eur.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Institucija buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, pateikė teismui raštą, kuriame prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat institucija 2025-12-16 teismui pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-12-16 duomenimis, UAB „(T.)“ mokėjimų, atliktų pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, metu buvusi mokestinė nepriemoka yra padengta, tačiau UAB „(T.)“ vis dar turi 1 330,02 Eur įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams. Taip pat nurodė, kad VMI palaiko savo pateiktą pareiškimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(T.)“ padengė atsiskaitymų metu turėtą mokestinę nepriemoką, prašo klausimą dėl nuobaudos paskyrimo vadovui V. K. spręsti teismo nuožiūra. VMI neprieštarauja dėl įspėjimo skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ir asmens kaltė dėl šio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Pažymėjo, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad bendrovės mokestine nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: GPM nepriemoka susidarė nuo 2024-10-16; nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025-02-18; pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025-03-18; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024-01-26 ir, kad turėjo pareigą VMI sumokėti mokesčius (mokestinė nepriemoka 2025-10-27 buvo 13 798,96 Eur) ir, kad bendrovės vadovas apie šią pareigą žinojo. Taip pat neginčijama, kad tuo metu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, kad negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir, kad Bendrovės vadovas V. K. apie tai žinojo (V. K. tiek teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2025 m. jis atidarė medicinos centrą (duomenys neskelbtini). Gavo medicinos licenciją ir nupirko visas būtinas priemones, kurios labai brangiai kainuoja, dėl to ir buvo tokie sunkumai. Galvojo, jog jam pavyks padaryti viską greičiau. Tuo metu jam reikėjo mokėti ir VMI, ir tiekėjams, ir atlyginimus). T. y. neginčijama, jog V. K., žinodamas apie bendrovės tuo metu patiriamus finansinius sunkumus ir tai, kad bendrovei nepakanka lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o kaltinime nurodytu laiku atsiskaitė su vėlesnės eilės kreditoriais, taip sąmoningai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą. Šios aplinkybės įrodytos paties V. K. teisme duotais parodymais, kad atsiskaitydamas su tiekėjais siekė, kad bendrovė toliau galėtų vykdyti veiklą, kad darbuotojams būtų išmokėti atlyginimai, o nesumokėjus tiekėjams bendrovė nukentėtų labiau; ketino viską sumokėti VMI vienu metu. Šios aplinkybės įrodytos ir bylos rašytine medžiaga. Kaip pirmiau minėta, iš byloje pateiktų įrodymų (pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo) nustatyta, kad 13 798,96 Eur mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2024-01-26 iki 2025-01-06 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tai matyti ir iš VMI pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš AB „A.“ bankao“ sąskaitos išrašo. Kai bendrovė turėjo skolą VMI, bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas. Bendrovė 2024-01-26 pervedė „T.“ 4 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 18 195,12 Eur); 2024-01-30 pervedė „1.“ 18 050 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 18 195,12 Eur); 2024-02-08 pervedė „T.“ 2 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 17 909,48 Eur); 2024-02-26 pervedė UAB „E. L.“ 2 400 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 16 317,38 Eur); 2024-04-03 pervedė „1.“ 25 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 17 498,87 Eur); 2024-07-02 pervedė „1.“ 10 000 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 21 099,39 Eur); 2024-11-11 pervedė „V.“ 5 800 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 17 414,79 Eur); 2025-01-06 pervedė „G. S. I. T. Co., Ltd“ 1 952 USD (kai bendrovės skola VMI buvo 10 286,57 Eur + 1 534 Eur).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas laiko nustatyta, kad bendrovė atliktų atsiskaitymų su kitais (vėlesnės eilės) kreditoriais metu, turėdama įsiskolinimą VMI, patirdama finansinius sunkumus ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nuo 2024-01-26 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o su VMI atsiskaitė tik, kai VMI su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo kreipėsi į teismą, t. y. UAB „(T.)“ 2025-12-16 sumokėjo VMI 300 Eur; 2025-12-15 sumokėjo – 5 000 Eur; 2025-12-12 sumokėjo – 1 500 Eur; 2025-12-11 sumokėjo 1 000 Eur; 2025-12-09 sumokėjo – 1 000 Eur; 2025-12-08 sumokėjo – 5 000 Eur

Taigi bendrovė savo įsipareigojimų VMI tinkamai nevykdydama, atsiskaitinėjo su vėlesnės eilės kreditoriais, vadovui žinant, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams tenkinti. T. y. V. K. tyčia neužtikrino, kad jo vadovaujamojoje bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, nustattytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, aplinkybę, kad visa suma VMI iki bylos nagrinėjimo teisme atlyginta, taip pat pripažįsta bendrovės vadovo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis). V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje sumokėjo pareiškime nurodytą nepriemoką (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. yra darbingo amžiaus, dirba. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių. V. K. teisme sutiko su pažeidimu bei paaiškino, kad tuo metu jis tokiu būdu bandė pagelbėti bendrovės veiklai, kad bendrovė toliau galėtų tęsti veiklą ir galėtų atsiskaityti su VMI. 2025-11-05 duomenimis, jis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus, iš kurių keturis kartus už savo kaip vadovo netinkamai vykdomas pareigas, t. y. nepateikė metinio finansinių ataskaitų rinkinių, paskirtos baudos sumokėtos. Teisme V. K. paaiškino, kad buvo baustas už bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai buvo dėl įmonės buhalterių kaltės, šiuo metu turi kitus buhalterius. Už tapataus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą V. K. administracine tvarka nebuvo baustas. O VMI kreipusis į teismą, pareiškime nurodyta nepriemoka buvo padengtas. Taigi nors administracinis nusižengimas ir buvo padarytas, tačiau negalima neatsižvelgti, kad iki bylos nagrinėjimo, VMI reikalavimas patenkintas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į VMI nuomonę, kad šiuo atveju gali būti V. K. paskirta nuobauda, švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje, t. y. įspėjimas, taip pat atsižvelgdamas į pirmiau nustatytus ir aprašytus duomenis, reikšmingus nuobaudos individualizavimui, į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, V. K. paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, kad nepriemoka yra sumokėta, sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai dėl V. K. ir jo padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje — įspėjimą, kuri bus pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, neprieštaraus teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.