- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1357-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02548-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1734-619/2016 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos, netesybų ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi patenkino pareiškėjo V. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir už 772 090 Lt sumą areštavo atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 399/1029 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Teismas taip pat nurodė, kad nesant ar esant nepakankamai atsakovės nekilnojamojo turto ieškovo reikalavimams užtikrinti, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, įskaitant A. S. lėšas ir turtines teises esančias pas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Verkių slėnis“.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir nustatė, kad ieškovo V. G. reikalavimams užtikrinti padidinamas atsakovei pritaikyto turto arešto mastas nuo 772 090 Lt sumos iki 835 171 Lt, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi sumažintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d., 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 145 734,59 Eur.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi tarp ieškovo V. G. ir atsakovės A. S. patvirtinta taikos sutartis.Teisme gautas pareiškėjos UAB „Verkių slėnis“ prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. pritaikytą areštą jau pasibaigusiai atsakovės A. S. turtinei teisei į nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/145 parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja negali laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi UAB „Verkių slėnis“ prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytą areštą atsakovės A. S. turtinei teisei į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/145 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog sutartis, pagal kurią atsakovė A. S. įgijo teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/145 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nutraukta 2016 m. vasario 8 d. UAB „Verkių slėnis“ pranešimu, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartimi panaikinus areštą, yra pažeidžiamos ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisės, nes šioje byloje išduotas vykdomasis raštas dėl 145 734,59 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo nėra vykdomas, t. y. ieškovas iš A. S. nėra gavęs jokių lėšų, o pagal teisinį reguliavimą teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, skolininkės turtas vis mažėja, kadangi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių, o butą ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), kaip pagal hipoteką įkeistą turtą, antstolis pardavė skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Akivaizdu, kad visų kreditorių reikalavimams patenkinti skolininkės turto nepakaks.Pareiškėja UAB „Verkių slėnis“ elgiasi nesąžiningai, nurodydama, kad A. S. po pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bus grąžinta 27 593 Eur suma, kuri bus paskirstyta kreditoriams, nors iš UAB „Verkių slėnis“ 2016 m. vasario 8 d. pranešimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo matyti, kad A. S. skola pagal sutartį yra 168 957,16 Eur, o pagal sutarties 2.1 punktą bendra turto pardavimo kaina yra 790 000 Lt (228 800 Eur), taigi UAB „Verkių slėnis“ be jokio teismo sprendimo, pastatydama savo interesus aukščiau už vykdomuosius raštus turinčių kreditorių, pažeisdama jų teises ir turtinius interesus, neišmoka A. S. (ir tuo pačiu kreditoriai negauna) net 32 249,65 Eur sumos.UAB „Verkių slėnis“, galbūt susitarusi su skolininke, neteikia jokios informacijos antstolei I. K., kuri vykdo ieškovui išduotą vykdomąjį raštą, apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus, nors iš dokumentų akivaizdu, kad butas buvo perduotas A. S. ir ji bute atliko pilnos apdailos darbus (turto pagerinimus). A. S. turtinė teisė į butą nėra pasibaigusi, kol nebus išspręstas turto pagerinimų atlyginimo klausimas. Sutarties nutraukimas buvo vienašališkas, be to, sutartį nutraukus, butą reikia perimti valdyti, tačiau tokio įrodymo UAB „Verkių slėnis“ teismui nepateikė.Pareiškėja UAB „Verkių slėnis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o jeigu teismas nuspręstų, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikintos nepagrįstai – duoti sutikimą UAB „Verkių slėnis“ nuožiūra parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/145 parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš tiesų areštuotas ne tik A. S. turtas (iš sutarties kylančios teisinės pasekmės – gautinos sumos ir kitas perduotinas turtas), bet de facto apribota UAB „Verkių slėnis“ teisė valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, nors UAB „Verkių slėnis“ atžvilgiu (bendrovės valdomam turtui) areštas nėra taikomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės neatitinka savo esmės. Ieškovo reikalavimas A. S. yra pateiktas vykdyti, antstolė yra areštavusi sutarties nutraukimo teisines pasekmes, 2016 m. gegužės 30 d. antstolei buvo pervesta 14 544,27 Eur suma ir jeigu atsiras kitų mokėtinų sumų A. S., jos taip pat bus pervestos jos turtą areštavusiems antstoliams. Savo ruožtu teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja UAB „Verkių slėnis“ teises ir teisėtus interesus, o tai prieštarauja konstituciniam nuosavybės teisės principui.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 3 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies normų esmė: du kartus skirtingos institucijos turto areštuoti negali, turtą turi nurodyti teismas arba antstolis. Šiuo atveju, tas yra padaryta 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu, todėl teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės dubliuoja antstolio patvarkymą.Skunde dėstomos aplinkybės, kad neva UAB „Verkių slėnis“ yra nesąžininga, niekuo nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Po notarinės sutarties sudarymo pareiškėja iš tiesų leido A. S. gyventi bute, nes ši nurodė, kad parduos kitą savo turtą, nedelsiant atsiskaitys su UAB „Verkių slėnis“ ir perkamo turto nuosavybės teisė pereis. Tačiau už perkamą turtą atsakovė neatsiskaitė, UAB „Verkių slėnis“ su atsakove gana ilgai derėjosi dėl lengvatinio termino atsiskaityti, jį ne kartą pratęsė, tačiau kaina nebuvo sumokėta, todėl UAB „Verkių slėnis“ nutraukė sutartį ir pareikalavo išsikraustyti. A. S. iš buto neišsikraustė, todėl UAB „Verkių slėnis“ kreipėsi į teismą dėl A. S. iškeldinimo. Kadangi A. S. naudojosi turtu daugiau, nei buvo iš pradžių susitarta, t. y. ir po notarinėje sutartyje numatyto galutinio atsiskaitymo termino, dalis kainos mokėjimo buvo skirta naudojimosi išlaidoms kompensuoti. UAB „Verkių slėnis“ iki šiol nežino, kiek ir kokių darbų bute atliko A. S., nes UAB „Verkių slėnis“ į butą be teismo sprendimo ir antstolio, kuris atidarytų duris, įeiti neturi teisės. Bet kokiu atveju, A. S. turtą turi grąžinti tokios pačios būklės, kokį gavo, t. y. pašalinti visus turto pagerinimus, jeigu juos atliko.Atsakovė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad įsiteisėjus šioje civilinėje byloje teismo priimtai nutarčiai patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovas gavo vykdomąjį raštą, kurį vykdyti pateikė antstolei, taigi atsakovė jokių lėšų, kurias jai privalo grąžinti UAB „Verkių slėnis“ po sutarties nutraukimo, asmeniškai negautų. Jas A. S. kreditoriams, taip pat ir ieškovui, paskirstytų vykdomuosius dokumentus vykdantys antstoliai. Ieškovas turėtų būti suinteresuotas, kad A. S. skola būtų grąžinta kuo operatyviau, inter alia ir iš UAB „Verkių slėnis“ grąžintinų piniginių lėšų, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas elgiasi priešingai. Ieškovui V. G. atskiruoju skundu ginčijantis dėl jokios reikšmės jam neturinčių laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Verkių slėnis“ negrąžina atsakovei po sutarties nutraukimo priklausančių lėšų. Tokiu būdu nukenčia visi: UAB „Verkių slėnis“, negalinti disponuoti nekilnojamuoju turtu, atsakovė A. S., nes negrąžinamos jai (jos kreditoriams) priklausančios lėšos ir pats ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovės A. S. turtinei teisei į nekilnojamąjį turtą (butą ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini)) taikytą areštą.CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Verkių slėnis“ ir A. S. (apelianto skolininkė ir atsakovė šioje byloje) 2014 m. vasario 7 d. sudarė notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/145 automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo. A. S. už pirmiau nurodytą turtą turėjo atsiskaityti iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. Minėtos sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į parduodamą turtą pirkėjui (atsakovei A. S.) pereina nuo to momento, kai pardavėjas UAB „Verkių slėnis“ perduoda turtą pirkėjo nuosavybėn ir šalys pasirašo turto perdavimo–priėmimo aktą, o toks aktas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visos kainos už perkamą turtą sumokėjimo. Atsakovei laiku neatsiskaičius už perkamą turtą, UAB „Verkių slėnis“ 2016 m. vasario 8 d. per notarų biurą pateikė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą dėl pirkėjos kaltės. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą neginčijo to fakto, kad neatsiskaitė su pardavėju už perkamą turtą, taigi nuosavybės teisė į ginčo turtą atsakovei taip ir neperėjo. Tačiau dėl šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi pritaikyto arešto atsakovės turtinėms teisėms, kurios pagrindu, be kita ko, buvo areštuota ir atsakovės turtinė teisė į minėtą (žr. 12 punktą) UAB „Verkių slėnis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, UAB „Verkių slėnis“, nutraukusi pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, neturi galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu, be kita ko, parduoti jį naujam pirkėjui, nes Nekilnojamojo turto registre vis dar įregistruotas faktiškai jau pasibaigusios atsakovės A. S. turtinės teisės į šį turtą areštas ir VĮ Registrų centras, esant šiems juridiniams faktams, atsisakė išregistruoti pirkimo–pardavimo sutarties su A. S. sudarymo faktą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei UAB „Verkių slėnis“ pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad buto ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove yra nutraukta, A. S. nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į minėtą turtą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti UAB „Verkių slėnis“ prašymą ir panaikinti faktiškai nebeegzistuojančiai atsakovės turtinei teisei į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taikytą areštą, kuris trukdo pareiškėjai valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančia nuosavybe.Nors apeliantas V. G. akcentuoja, kad jam išduotas vykdomasis raštas dėl 145 734,59 Eur skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės nėra vykdomas, A. S. turtas nuolat mažėja ir, tikėtina, jo neužteks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo taikytos atsakovės, o ne trečiojo asmens, turtui, todėl, išnykus atsakovės turtinei teisei į pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ta aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai į atsakovę iki šiol neįvykdyti, pati savaime nesuteikia galimybės ieškovo reikalavimams užtikrinti apriboti visiškai kito, su ieškovo ir atsakovės teisiniais santykiais nesusijusio asmens teisę disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Priešingu atveju būtų paneigta ne tik laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė ir taikymo principai, bet ir pažeistas konstitucinis nuosavybės teisės principas.Skirtingai nei mano ieškovas, skundžiama nutartimi panaikinus pasibaigusiai turtinei teisei taikytą areštą, apelianto, kaip atsakovės kreditoriaus, teisės nebuvo pažeistos, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo reikalavimams užtikrinti 2016 m. balandžio 14 d. antstolės patvarkymu yra areštuotos atsakovei priklausančios ir jai dar išmokėtinos piniginės lėšos 151 9993,24 Eur sumai, o 2016 m. gegužės 10 d. antstolės patvarkymu – dar ir konkrečiai UAB „Verkių slėnis“ ir A. S. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo padariniai. Taigi UAB „Verkių slėnis“ po sutarties nutraukimo atsakovei grąžintinos lėšos (ir (ar) sumos už atliktus buto pagerinimus, jei tokie buvo padaryti ir atsakovei priklauso) bus be kita ko panaudotos apelianto reikalavimams tenkinti, o pačiai skolininkei yra uždrausta priimti reikalavimo įvykdymą, valdyti ir disponuoti turtine teise bei prievolės įvykdymo reikalavimu. Taigi, kaip visiškai pagrįstai nurodo UAB „Verkių slėnis“, antstolio patvarkymais faktiškai jau yra areštuotos visos iš atsakovės ir šios įmonės teisinių santykių kilusios ir atsakovės šiuo metu turimos turtinės teisės. Ieškovo interesai yra užtikrinti būtent taip, kaip ir buvo siekiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, o formalus arešto A. S. nebeegzistuojančiai turtinei teisei palikimas, trukdantis UAB „Verkių slėnis“ disponuoti jai priklausančiu turtu, būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Pastebėtina, kad UAB „Verkių slėnis“ taip pat pateikė įrodymus, kad 2016 m. gegužės 30 d. ieškovo vykdomąjį raštą vykdančiai antstolei jau pervedė 14 544,27 Eur sumą.Savo ruožtu apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kokias konkrečiai sumas (kokio dydžio) UAB „Verkių slėnis“ turėtų grąžinti A. S. pagal jos su UAB „Verkių slėnis“ sudarytą ir šiuo metu nutrauktą sutartį, o taip pat aplinkybės, susijusios su bute (ne)padarytais pagerinimais ir (ar) UAB „Verkių slėnis“ pareiga atsiskaityti su A. S. už šiuos pagerinimus, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, gali būti nagrinėjamos atskiroje byloje, tačiau pačios savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo atskirojo skundo ir palikti galioti areštą su šiuo metu nagrinėjama byla niekaip nesusijusio asmens turtui. Kaip jau minėta, antstolės patvarkymu ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti yra areštuotos visos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasekmės (reikalavimo sumos ribose), tuo tarpu aplinkybės, kokia yra sutarties nutraukimo padarinių apimtis (kokias įmokas, kokio dydžio UAB „Verkių slėnis“ turėtų mokėti atsakovei), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei interpretuoja apeliantas, sąžiningo valdytojo teisė reikalauti atlyginti daiktui jo padarytus pagerinimus nereiškia, jog kol šios išlaidos nėra atlygintos, valdytojas išlaiko turtinę teisę į patį nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovo teiginys neva atsakovė, nepaisant sutarties nutraukimo, vis dar turi turtinę teisę į butą ir stovėjimo aikštelės dalį, kuriai teismas turėtų palikti areštą, yra nepagrįstas.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.