Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo UAB „Pamario Andova“ ieškinys patenkintas, o A. Z. ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-27-123/2006, 2-166-159/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario Andova“ ieškinį atsakovui A. ir Z. Z. antstolių kontorai ir trečiajam asmeniui N. Ž. dėl 114 266 Lt už atliktus statybos-rekonstravimo darbus, 1 377 Lt palūkanų, 2 010,80 Lt delspinigių priteisimo, taip pat pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pamario Andova“ dėl 102 838,58 Lt darbų kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Pamario Andova“ atstovui paaiškinus, dėl kokių priežasčių apšiltinti objekte 193 m² grindų ištisinėmis 5 cm storio putų polistirolio plokštėmis nebuvo galimybės, bei atsižvelgiant į Akto Nr. 1 4 skyriuje „Grindys“ 4 pozicijoje padarytą įrašą, kur nurodyta, kad 1 347,99 Lt kaina buvo apskaičiuota vidutiniškai už 3,78 cm storio putų polistirolio plokščių paklojimą, teismas sprendė, kad tokia grindų apšiltinimo technologija nesudaro kliūčių naudoti objektą pagal tikslinę paskirtį ir padarė išvadą, kad A. Z. neįrodė ieškinio reikalavimo dėl 1 347,99 Lt kainos sumažinimo, apšiltinant grindis.

Teismas nesutiko su ekspertizės akto 7 dalies 11 punkto nuoroda, kad 31 176,72 Lt suma sumažinus darbų kainą pagal aktą Nr. 1, atsižvelgus į tai, kad 46 proc. pabrango darbo jėga ir 30 proc. – medžiagos, mažintina už atliktus darbus suma turėtų būti indeksuota iki 38 168,91 Lt, nes taisyti defektus reikės 2006 m. sausio 1 d., kadangi į bylą nepateikta duomenų, kad po 2006 m. sausio 1 d. antstolių kontoroje buvo atlikti nurodytų defektų šalinimo darbai.

Ekspertizės akto komentaruose nurodyta, kad UAB „Pamario Andova“, neužbaigusi darbų, prašė juos priimti ir atsiskaityti, ir tai sudarė pretekstą užsakovui įsikelti į nebaigtas rekonstruoti patalpas. Teismas nesutiko su tokiu šio akto 8 skyriuje 8.4 punkto komentaru, nes A. Z. paaiškinimais nustatyta, kad jis 2005 m. balandžio 5 d. įsikėlė į antstolių kontoros patalpas, nes turėjo palaisvinti anksčiau nuomotas patalpas. Teismas nurodė, kad nepaneigtais Liudytojo I. M. parodymais nustatyta, jog nesutvarkius kiliminės dangos siūlių į objektą buvo pradėti vežti baldai, todėl UAB „Pamario Andova“ iki galo negalėjo užbaigti kai kurių darbų.

Antstolių kontora yrs netinkamas atsakovas. Teismo sprendimas naikintinas dėl to, kad teismas tenkino reikalavimą priteisti skolą iš subjekto, kuris negali būti teisinių santykių dalyvis. Nors teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skolą priteisė iš antstolio A. Z. , tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprašė keisti atsakovo, todėl darytina išvada, kad teismas tai padarė savavališkai. Abiem atvejais pažeistos procesines teisės normos, nustatytos CPK 45, 329 straipsniuose. Statybos (rangos) darbų defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, tačiau jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Kadangi šalis sieja sutartiniai santykiai, todėl statybos darbų atlikimas rangovui - statybos įmonei yra verslas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t.y. be kaltės. Teismas nesivadovavo šia nuostata, įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, tuo pažeidė procesines teisės normas. Teismas nepagrįstai atmetė, visus atsakovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl statybos darbų trūkumų fakto. Nepagrįstai vadovavosi ieškovo žodiniais paaiškinimais, o ne specialistų ir ekspertų išvadomis, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas iki galo ieškovui darbų neužbaigus, į objektą suvežė baldus bei faktiškai pradėjo naudotis patalpomis. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo darbus baigti iki 2005 m. kovo 19 d., tačiau darbus baigė 2005 m. balandžio 5 d. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas įsikraustydamas į objektą pažeidė sutarties 2 str. 3 p., 3 str. 3-4 p., kadangi pagal CK 6.655 str., atsakovas privalo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai priėmė darbų rezultatą, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Kadangi darbai buvo su trūkumais, atsakovas turėjo įstatymų nustatytą teisę atsisakyti mokėti ieškovui už netinkamai atliktus ir apskritai neatliktus darbus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prarado teisę remtis pastebėtais trūkumais ateityje, kadangi jų nenurodė ieškovui. Nors teismas nenurodė, kada atsakovas turėjo pradėti ieškovui nurodinėti apie jo trūkumus, tačiau pirma pretenzija ieškovui buvo pateikta operatyviai. Teismas neteisingai konstatavo, kad pagal ekspertizės akto 7 dalį neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų kaina sumažėja 76 097 Lt. Ekspertas šiame punkte konstatavo, kad iš bendros ieškovo atliktų darbų akte nurodytos sumos, t.y. 114 266 Lt, neužkaitomi darbai už 31 176,72 Lt, o indeksavus - už 38 168,91 Lt, o įvertinus lubų išardymą dar prisidėtų 8 200 Lt. Esminė išvados dalis ta, kad ekspertizės metu nustatytų rangovo darbų ištaisymo išlaidų suma yra ne mažesnė nei neužskaitytų darbų suma, t.y. 92 737,82 Lt. CK 6.251 straipsnio nuostata įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo ieškinio reikalavimus dėl 4048,58 Lt, 1600 Lt, 5900 Lt priteisimo, tuo motyvu, kad atsakovas tokių išlaidų realiai nepatyrė. Šios išlaidos yra realiai tikėtinos, kadangi šalinant ieškovo atliktų darbų defektus bus būtina išsikraustyti iš patalpų, pagal techninius reikalavimus dalis defektų negalės būti pašalinti anksčiau kaip per vieną mėnesį, todėl per šį laikotarpį, siekiant užtikrinti antstolių kontoros veiklą, bus būtina nuomoti biuro patalpas. Teismas nepagrįstai pateikė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškinio reikalavimo dėl 7 635,17 Lt sumos kainos sumažinimo už kiliminės dangos išklojimą, nes ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiko su šiuo trūkumu, taigi dėl jo nebuvo ginčo net iki teisminių procesų, todėl atsakovas šio trūkumo fakto papildomais įrodymais neįrodinėjo ir ekspertų neprašė atskirai jį išskirti iš kitų statybos rangos defektų. Taip pat šį defektą patvirtina kiliminės dangos atitikties deklaracija, kurioje nurodyta, kad ši danga gali būti paklota tik miegamojo bei gyvenamuosiuose kambariuose. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir vertino statybos darbų žurnalą kaip įrodymą, kadangi vien atsižvelgiant į ieškovo pateikiamus teismui paaiškinimus dėl grindų apšiltinimo 5 cm storio puto polisteroliu, teismui turėjo kilti įtarimas dėl minėto įrodymo patikimumo. Statybos darbų žurnale ieškovas užfiksavo, kad patalpose paklota 5 cm storio puto polisterolio, t. y. tiek, kiek būtina pagal statybos techninius reikalavimus, tačiau teismui paaiškino, kad faktiškai paklojo 3,78 cm. storio plokštes, ekspertizės akte konstatuota, kad paklota 2 cm. storio apšiltinimo plokštės. Teismas nepagrįstai vertino ir rėmėsi statybos darbų žurnale atliktais įrašais taip pat dėl to, kad ekspertizės akte konstatuota, kad statybos techninę priežiūrą vykdžiusi N. Ž. , neturėjo teisės ją vykdyti, jos įrašai statybos žurnale neturi juridinio pagrindo, be to, ji pasirašė ant neįvykdytų darbų. Tai, kad techninę priežiūrą vykdęs asmuo, pasirašinėdavo ant netinkamai atliktų ir apskritai neatliktų darbų, nepašalina ieškovo prievolės atsakovui perduoti tinkamos kokybės darbų rezultatą (CK 6.663 str.). Teismas netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes dėl atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui pagal sutartį nepagristai konstatavo atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas negalėjo pažeisti ieškovo lūkesčių gauti atlyginimą už atliktą darbą, kadangi tiek pagal sutartį, tiek pagal CK 6.655 str., atlyginimas mokamas tik už laiku ir tinkamai atliktus darbus. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių būtent ieškovo nesąžiningumą vykdant sutarties įsipareigojimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ypatumą sudaro tai, kad tarp šalių pasirašytoje ginčo rangos sutartyje užsakovas – A. Z. pagal sutarties 3.2 punktą įsipareigojo iki objekto darbų vykdymo pagal šią sutartį pradžios paskirti objekto darbų techninės priežiūros vadovą ir apie jį raštu informuoti rangovą (ieškovą).

Bylos duomenys rodo ir šalių atstovai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdant paminėtą sutarties punktą, A. Z. techninės priežiūros vadove paskyrė byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančią N. Ž. . Statybos įstatymas įvardija statinio statybos techninį prižiūrėtoją kaip savarankišką statybos dalyvį, kuris, atstovaudamas užsakovui, privalo:

1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai:

2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų:

3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinierinius tinklus, inžinierines sistemas, įrenginius, konstrukcijas.

Kartu statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas:

1) pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus:

2) pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus;

3) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

Jei rangovas nevykdo aukščiau nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 51 p., 11 str. 1 d. 5 p., 16 str.).

Byloje surinkti įrodymai, jų tarpe įrašai statybos darbų žurnale bei paslėptų darbų patikrinimo aktai, taip pat šalių atstovų paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui parodo, kad užsakovo atstovė priėmė visus darbus, už kurių atlikimą ieškovas prašo priteisti apmokėjimą, tame tarpe ir tuos darbus, kurie, apelianto nuomone, buvo atlikti nekokybiškai ir dėl kurių trūkumų ištaisymo A. Z. pareiškė atitinkamą ieškinį. Pastebėtina, kad V. Ž. be kitų darbų priėmė grindų įrengimo darbus bei nereiškė pretenzijų dėl rekonstrukcijos metu gipso-kartono plokščių, keramikinių plytelių panaudojimo, taip pat dėl kiliminės dangos kokybės bei jos atitikimo statinio projekui. Taigi paties apelianto paskirta statinio statybos techninė prižiūrėtoja, būdama visateisė A. Z. atstovė teisiniuose santykiuose su ieškovu, priėmė visus ginčo statybos darbus bei patvirtino jų kokybę. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo teigiama, kad N. Ž. atstovavo užsakovą viršydama savo įgaliojimus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad užsakovas nustatyta tvarka užginčijo savo atstovės veiksmus priimant nurodytus darbus. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie užsakovo atstovės veiksmai yra privalomi atstovaujamajam bei sukelia užsakovui atitinkamas teisines pasekmes bei įpareigojo jį apmokėti ieškovo atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 str. 1 d., 6.689 str.). Šia prasme pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta pakankamai argumentų, paneigiančių išvadą, kad užsakovo atstovo veiksmai priimant rangos darbus sukėlė užsakovui atitinkamas teisines pasekmes.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadomis. Tačiau vadovaujantis CPK 212 str., paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai, gali tik teismas. Taigi apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti jo paties iniciatyva užsakyti aktai šių kriterijų neatitinka, o prašymo paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismui A. Z. pateikęs nebuvo. Be to, nei paminėti aktai, nei bylos nagrinėjimo metu pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nepaneigia to fakto, kad, kaip jau buvo minėta, visus ginčo darbus, kaip tinkamus, priėmė įgaliota užsakovo atstovė.

Apeliantas nurodo, kad jo nuomone, jo paskirta statinio statybos techninė prižiūrėtoja netinkamai vykdė savo pareigas, priimdavo netinkamai atliktus darbus. Tačiau ši aplinkybė gali turėti reikšmę aiškinant užsakovo ir jo atstovės tarpusavio santykius, bet nepaneigia užsakovo pareigos apmokėti už atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.662 str. 2 d., 6.689 str. 2 d. ). Be to, sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, turėtina omenyje, kad įsikeldamas į remontuojamas patalpas apeliantas neorganizavo darbų priėmimo bei nepranešė ieškovui apie darbų trūkumus (CK 6.694 str. 2 d., sutarties 3 str. 2,3 p.). Pastebėtina ir tai, kad apelianto užsakymu ,,Nordea Bank Finland“ Plc Lietuvos skyriui, kreditavusiam ginčo remonto darbus, buvo pateikta 2005 m. vasario 23 d. turto vertės nustatymo pažyma, kurioje teigiama, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį, o ginčo remonto darbai buvo atlikti (t. 4 b. l. 3, 35-37). Nurodytų aplinkybių visuma taip pat parodo apelianto poziciją dėl ginčo remontų darbų atlikimo ir jų kokybės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patenkinti UAB ,,Pamario Andova“ ieškinį bei atmesti A. Z. ieškinį (CPK 178 str., CK 6.662 str. 2 d., 6.681 str. 1 d .

6.689 str.).

Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą išieškoti sumą priteisė iš antstolio A. Z. . Tačiau ginčo rangos sutartis buvo sudaryta su A. Z. , kaip su fiziniu asmeniu. Šia prasme skundžiamas sprendimas tikslintinas, pašalinant iš jo rezoliucinės dalies nuorodą į skolos priteisimą iš antstolio A. Z. . Pastebėtina, kad sujungus į vieną bylas pagal UAB ,,Pamario Andova“ ieškinį ir pagal A. Z. ieškinį, pastarasis nagrinėjamoje byloje dalyvavo šalies teisėmis, buvo atstovaujamas advokato, jam buvo suteikta teisė išreikšti savo poziciją dėl UAB ,,Pamario Andova“ pareikšto ieškinio. Todėl toks skundžiamo sprendimo patikslinimas apelianto teisių nepažeis (CPK 42 str.).

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo jo nesąžiningumą. Tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas neįvykdė ginčo rangos sutartimi 2.3 str. prisiimtos prievolės iki darbų vykdymo pradžios sumokėti rangovui 14 000 Lt avansą. Akivaizdu, kad nepakankamas statybos darbų finansavimas galėjo nukelti jų įvykdymo terminą, į ką byloje kaip į rangovo darbų trūkumą nurodė A. Z. . Toks apelianto elgesys vertintinas kaip nepadėjimas rangovui įvykdyti savo pareigas. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti užsakovo nesąžiningumą (CK 6. 158 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu UAB „Pamario Andova“ atstovas advokatas R. Ivanauskas prašė priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (t. 5, b. l. 153). Tačiau šis jo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 01 matyti, kad prašomos priteisti išlaidos yra nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu, nes mokėjimo paskirtis nurodyta „atstovavimo administraciniame teisme išlaidos“.

Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, pašalinant iš sprendimo pirmos dalies antro sakinio žodį „antstolio“.

Priteisti iš A. Z. 27,7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.