Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. gynėjos advokatės Vlados Buivydienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2020 m. vasario 17 d., apie 20.15 val., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. B. reikalavimo įleisti į namo vidų teismo nutarties atlikti kratą įvykdymui, aktyviais veiksmais siekdamas išvengti kratos atlikimo, stūmė šį policijos pareigūną nuo įėjimo į namą durų, sudavė pastarajam kumščiu vieną smūgį į kairės rankos riešo ir plaštakos dalį, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, toliau nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno I. B. reikalavimo apsiraminti, paminėto namo kambaryje pastarajam sudavė kumščiu vieną smūgį į dešinio smilkinio sritį, tuo padarydamas veido dešinio skruosto srities sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei, paėmęs šį policijos pareigūną už rankos, nustūmė nuo laiptų, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jau minėto namo kieme, toliau nevykdydamas teisėto policijos pareigūno I. B. reikalavimo apsiraminti, šiam pareigūnui sudavė kumščiu vieną smūgį į krūtinę.

2. Be to, V. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 17 d. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė didelį kiekį – 631,590 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,021 g psichotropinės medžiagos – A-9-tetrahidrokanabinolio bei su savimi džemperio kišenėje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė 1,261 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 4,388 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 23.55 val., atliktos kratos metu policijos pareigūnai šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado bei paėmė.

3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nuteistojo V. J. kasacinį skundą atsisakyta priimti.

4. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas nuteistojo V. J. gynėjos advokatės Vlados Buivydienės prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2022 m. liepos 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5. Nuteistojo gynėja, nesutikdama su vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2022 m. liepos 15 d. nutarimu, pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. liepos 29 d. nutarimu šį skundą atmetė.

6. Nesutikdama su Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 29 d. nutarimu, nuteistojo gynėja dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Atmesdamas skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje konstatavo, jog nuteistojo gynėjos nurodomos aplinkybės dėl V. J. sužalojimų buvo žinomos tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo.

II. Skundo argumentai

7. Skunde nuteistojo V. J. gynėja advokatė V. Buivydienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą –panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. liepos 29 d. nutarimą ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

8. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo šališkumo. Nors teismas ir nurodo, kad sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą įrodymai nėra tiriami, tačiau teismo išvada leidžia spręsti, kad vis tik kartu su pareiškimu pateikti įrodymai (Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas Nr. 86-S-2093 ir Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuoti po sulaikymo V. J. nustatyti sužalojimai) buvo vertinami ir teismas pasisakė dėl jų bei dėl nuteistojo kaltės. Nurodydamas, kad po minėtų naujų įrodymų pateikimo nei nuteistojo kaltės vertinimas, nei jo veiksmų kvalifikavimas nepasikeistų, žemesnysis teismas išdėstė savo šališką nuomonę be išsamaus aplinkybių ištyrimo.

9. Skunde pažymima, kad iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotės galima daryti išvadą apie imperatyvų reikalavimą, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme turi būti atliktas išsamiai. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nauji įrodymai turėjo būti vertinami išsamaus ikiteisminio tyrimo metu bei išsamiai išnagrinėjus bylą teisme. Nors Vilniaus apygardos teismas pritarė ankstesniuose procesiniuose sprendimuose nurodytoms išvadoms, jog aplinkybės apie V. J. sužalojimą teismams buvo žinomos, tačiau toks aplinkybių ištyrimas negali būti laikomas tinkamu BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir BPK 20 straipsnio kontekste, nes jis nebuvo išsamus.

10. Nuteistojo gynėjos teigimu, negalima sutikti su išvada, kad nėra jokio pagrindo surinkti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 86-S-2093 ir Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo turinį patvirtinančius ar paneigiančius papildomus įrodymus – išreikalauti minėto žurnalo išrašus, prijungti prie bylos, apklausti sužalojimus nustačiusius asmenis (areštinės ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus), peržiūrėti areštinėje filmuotą medžiagą, kurioje gali būti užfiksuotos svarbios aplinkybės, susijusios su sužalojimais. Iš Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo matyti, jog 2020 m. vasario 19 d. 8.00 val. V. J. buvo nustatyti šie sužalojimai: pilvo, krūtinės, nugaros srities nubrozdinimai, dešinio dilbio kraujosruva, kairio žasto ir dilbio kraujosruva, kairio kelio nubrozdinimas, tačiau byloje nebuvo tiriama, ar būtent šie sužalojimai buvo padaryti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. B. vykdyto V. J. sulaikymo metu. Šių aplinkybių paaiškėjimas gali nulemti, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis yra nuteistas. Iš naujo įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo gynėjos nuomone, tikėtina, kis ir įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, nes abiejų instancijų teismai nuteistojo kaltę grindė I. B. ir T. T. parodymais bei atmetė V. J. parodymus, kurie vis dėlto gali būti teisingi.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

11. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

12. Nuteistojo V. J. gynėjos V. Buivydienės prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Išanalizavus nuteistojo gynėjos skundo argumentus matyti, kad pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą yra laikomos aplinkybės, kurios jau buvo žinomos teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl žemesnysis teismas pagrįstai jų nelaikė naujai paaiškėjusiomis. Nepaisant to, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 86-S-2093 (t. 5, b. l. 82), iš kurio matyti, jog nuteistasis V. J. po sulaikymo buvo apžiūrėtas medicinos specialistų, ir Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašas (t. 5, b. l. 84), iš kurio matyti, kad 2020 m. vasario 19 d. V. J. buvo nustatyti pilvo, krūtinės, nugaros srities nubrozdinimai, dešinio dilbio kraujosruva, kairio žasto ir dilbio kraujosruva bei kairio kelio nubrozdinimas, buvo gauti jau įsiteisėjus nuosprendžiui, šie dokumentai tik patikslina nuteistojo sužalojimų pobūdį, tačiau jokių naujų aplinkybių neatskleidžia. Faktas, kad nuteistasis sulaikymo metu priešinosi policijos pareigūnams ir prieš jį buvo panaudota fizinė jėga, sukėlusi tam tikrus kūno sužalojimus, buvo žinomas iš tarnybinių pranešimų, liudytojų ir paties nuteistojo parodymų, nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų turinio, t. y. kaip išsamiai pasisakė žemesnysis teismas, šios aplinkybės buvo žinomos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

13. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistojo gynėja ir pati neneigia, kad jos nurodomos aplinkybės buvo žinomos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau vis tiek prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, nes, jos teigimu, šios aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos ir įvertintos. V. J. nustatytų sužalojimų nebuvo jokio pagrindo išsamiai tirti ir vertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą, nes šios aplinkybės nebuvo susijusios su jo kaltės klausimu. Tai, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl nuteistojo gynėjos pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės, niekaip nepatvirtina šio teismo šališkumo. Pažymėtina, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog aplinkybės turi būti ne tik naujai paaiškėjusios, bet ir vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Taigi, siekiant nustatyti, ar nurodomos aplinkybės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, jų galima įtaka nuteistojo kaltei ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui turi būti įvertinama. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistojo V. J. kaltei pagal BK 286 straipsnį skunde išsakomos abejonės, ar būtent nutarties 12 punkte nurodyti sužalojimai buvo padaryti sulaikymo metu, neturi jokios įtakos. V. J. yra pripažintas kaltu už savo neteisėtus veiksmus prieš I. B. ir nuteistajam nustatyti sužalojimai jo veiksmų neteisėtumo nepaneigia. Jeigu, nuteistojo manymu, sulaikymo metu buvo pažeistos jo teisės ar prieš jį buvo padaryta nusikalstama veika, jis turėjo galimybę dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau apklausos pirmosios instancijos teisme metu V. J. nurodė, kad patirtiems sužalojimams užfiksuoti ir ištirti ekspertizės atlikti neprašė, o iš Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašo (t. 5, b. l. 84) matyti, kad 2020 m. vasario 19 d. nuteistasis nusiskundimų neturėjo. Tai, kokie sužalojimai buvo nustatyti nuteistajam, neturi jokio ryšio ir su BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiais. Nors, kaip nurodoma skunde, teismai V. J. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindė liudytojų I. B. ir T. T. parodymais, tačiau nuteistojo gynėja nepateikia jokių duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatytas šių liudytojų parodymų melagingumas, kas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą galėtų būti pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą.

14. Kadangi nuteistojo gynėjos nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio prasme, nėra jokio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir rinkti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 86-S-2093 ir Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo turinį patvirtinančius ar paneigiančius papildomus įrodymus. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas nėra dar viena nuosprendžio ar nutarties apskundimo stadija. Netinkamas įrodymų vertinimas nėra pagrindas baudžiamajai bylai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. J. gynėjos advokatės Vlados Buivydienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.