Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. S. atvirai pagrobė svetimą turtą ir įsibrovęs į patalpą bei pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o kaltinamasis P. G. realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:

2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 11:45 val., (duomenys neskelbtini) , L. S., įlipęs į laidojimo namų pastatą pro atvirą langą, iš poilsio kambario pagrobė R. M. priklausančią rankinę 20 litų (5,79 euro) vertės, joje buvusius pinigus – 50 litų (14,48 eurų), mobiliojo ryšio telefonus NOKIA 1680 - 70 litų (20,27 eurų) vertės ir Samsung E900 - 70 litų (20,27 eurų) vertės, aukso laužą 100 litų (28,96 eurų) vertės, UAB „Norfa“ nuolaidų kortelę 10 litų (2,90 eurų) vertės, „Rimi“ nuolaidų kortelę 4,44 litų (1,28 eurų) vertės, sim kortelę „Tele2“ 20 litų (5,79 eurų) vertės, sim kortelę UAB „Bitė Labas“ 6 litų (1,74 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajai R. M. padarydamas 350,44 litų (101,49 eurų) turtinę žalą.

2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 9:00 val., L. S. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , pagrobė svetimą – A. O. priklausančią rankinę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo piniginė 10 litų (2,90 eurų) vertės, su joje buvusiais pinigais - 180 litų (25,13 eurų), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM 945“ 90 litų (26,06 eurų) vertės, sim kortelė 10 litų (2,90 eurų) vertės, skėtis 20 litų (5,79 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajai A. O. padarydamas 310 litų (89,78 eurų) turtinę žalą.

2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 22:40 val., L. S. per nerakintas duris patekęs į prekybinį kioską „(duomenys neskelbtini) , pagrobė S. B. priklausančią rankinę 70 litų (20,27 eurų) vertės, kurioje buvo piniginė 10 litų (2,90 eurų) vertės, 200 litų (57,92 eurų), dokumentai - LR asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, bankų „Swedbank“ ir „Seb“ mokėjimo kortelės, studento pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, medicininė knygelė, išduoti S. B. vardu, prekybos centrų „Rimi“, „Maxima“ nuolaidų kortelės, nuolaidų kortelė „Medus“, neturintys materialinės vertės, automobilio raktelis su signalizacijos pulteliu 250 litų (72,40 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N8“ 200 litų (57,92 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefono „Sony Experia“ pakrovėjas 70 litų (20,27 eurų) vertės, kvepalai „MCXX FLY HIGH“ 25 litų (7,24 eurų) vertės, taip pat pavogė šalia buvusią V. G. priklausančią rankinę 20 litų (5,79 eurų) vertės, kurioje buvo piniginė 5 litų (1,45 eurų) vertės, 300 litų (86,89 eurų), vairuotojo pažymėjimas, LR asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, elektroninės bankininkystės kodų kortelė, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, darbo pažymėjimas, „Seb“ banko mokėjimo kortelė, išduoti V. G. vardu, neturintys materialinės vertės, kvepalai „Mex“ 20 litų (5,79 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajai S. B. padarydamas 825 litų (238,94 eurų) turtinę žalą, o nukentėjusiajai V. G. – 345 litų (99,92 eurų) turtinę žalą.

2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15 val., L. S. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame paplūdimyje iš paliktos be priežiūros A. Ž. rankinės pagrobė D. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“ 570 litų (165,08 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajam D. Ž. padarydamas 570 litų (165,08 eurų) turtinę žalą.

2014 m. rugpjūčio 10 d. apie 17 val., L. S. per nerakintas duris patekęs į (duomenys neskelbtini) esantį prekybinį kioską (duomenys neskelbtini) , priklausantį N. M., pagrobė kasos aparatą su jame buvusiais pinigais 160,50 Lt (46,34 eurų) tuo nukentėjusiajai N. M. padarydamas 160,50 litų (46,34 eurų) turtinę žalą.

2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje L. S. atvirai iš einančios M. M. rankos ištraukė rankinę 10 litų (2,90 eurų) vertės, kurioje buvo LR asmens pasas, pensininko pažymėjimas, išduoti M. M. vardu, piniginė 10 litų (2,90 eurų) vertės, 10 litų (2,90 eurų), 10 vnt. kiaušinių 3 litų (0,87 eurų) vertės, 1 kg svogūnų, 2 litų (0,58 eurų) vertės, akiniai nuo saulės 8 litų (2,32 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajai M. M. padarydamas 43 litų (12,45 eurų) turtinę žalą.

P. G. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad L. S. nusikalstamu būdu, t.y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 9 val., vagystės iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , įgijo A. O. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia RM 945“ 90 litų (26,06 eurų) vertės, 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 22:40 val., vagystės iš prekybinio kiosko (duomenys neskelbtini) , įgijo S. B. (J.) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“ 200 litų (57,92 eurų) vertės ir 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15 val., vagystės iš rankinės, padėtos (duomenys neskelbtini) esančiame paplūdimyje, pagrobė D. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“ 570 litų (165,08 eurų) vertės, šiuos nusikalstamu būdu įgytus mobiliojo ryšio telefonus pasiūlė pirkti savo pažįstamam R. M. už 350 litų, po ko R. M. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“ 570 litų (165,08 eurų) vertės pardavė M. P. už 150 litų (43,44 eurų), o mobiliojo ryšio telefonus „Nokia N8“ ir „Nokia RM 945“ L. S. sumokėdamas 200 litų (57,92 eurų), pasiliko sau, tokiu būdu P. G. realizavo nusikalstamu būdu įgytus mobiliojo ryšio telefonus, bendros 860 litų (249,07 eurų) vertės.

Vagystė iš laidojimo namų

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad datos neatsimena, bet gali būti 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 12 val., jis nuo turgaus pusės ėjo namo. Ėjo pro laidojimo namus, esančius miesto centre priešais bažnyčią. Jis ėjo vienas, eidamas kiemu pamatė, kad yra praviras laidojimo namų langas. Pamatęs atidarytą langą, jis pamanė, kad reikia įlipti į vidų, gal ras ką vertingo pavogti. Tada norėdamas įlipti pro langą, jis atsistojo ant vamzdžio ir pats vienas, niekieno nepadedamas įlipo pro langą į pastato vidų. Čia žmonių nebuvo. Mano, kad jo niekas nepastebėjo, kad jis pro langą įlipo. Toje patalpoje prie durų, kaip ir už durų, stovėjo pastatoma pakaba, čia buvo pakabintas juodos spalvos rankinukas, daugiau nieko pakabinta ant pakabos nebuvo. Durys šios patalpos buvo atidarytos, bet žmonių jis nematė. Paėmęs rankinuką, jis iššoko pro langą ir nubėgo prie netoliese esančių garažų. Rankinuko jis neslėpė, turėjo jį rankose. Buvo su kuprine ir šortais. Nubėgęs prie garažų, jis apžiūrėjo, kas yra rankinuke. Pagrobtame rankinuke jis rado 50 ar tai 60 litų, rado cigarečių „NZ“ toks dryžuotas pakelis, lyg rusiškos, rado du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“ ir „Samsung“. Abu telefonai buvo įjungti, jie abu buvo su sim kortelėmis. Būdamas prie garažų, išjungė tuos telefonus ir išėmė korteles, kurias išmetė prie garažų. Daugiau rankinėje jis nieko nerado, tada jis ėjo prie upės, prie pėsčiųjų tilto, nes ten žmonių mažai būna, kadangi norėjo išmesti pavogtą rankinuką. Prie upės jis surado akmenį, kurį įdėjo į rankinuką ir rankinuką įmetė į upę, šis nuskendo. Apie šį nusikaltimą jis niekam nepasakojo. Pinigus jis išleido parduotuvėje, pirko saldainių. Pavogtus telefonus, rastus rankinėje, jis pardavė lyg tą pačią dieną. Grįžęs namo po vagystės, jis pavogtus telefonus iš laidojimo namų paliko savo kuprinėje ir išėjo maudytis prie upės. Prie upės maudyklos sutiko pažįstamą G. U. ir A., kurio pavardės nežino. G. tada jo paklausė „ar neturi jokio telefono?“, jis pasakė, kad turi, tada G. jo paprašė parodyti. Grįžęs į namus jis paėmė abu pavogtus telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ ir atnešęs juos padavė pažiūrėti G.. G. su A. buvo blaivūs. A. jo paprašė vieno telefono, jis davė jam „Nokia“, A. sakė, kad kitą dieną jam atneš už telefoną 20 litų, jis sutiko. G. iš jo už 15 litų nusipirko „Samsung“ telefoną. Jis G. ir A. sakė, kad abu telefonai yra vogti, iš kur vogti ir kas juos pavogė jis jiems nesakė, bet tiek A., tiek G., sakė, kad nieko tokio, jog jie vogti. Jis pavogtame rankinuke jokio aukso laužo nerado, pasiėmė pinigus, telefonus su cigaretėmis ir nieko daugiau neieškojo, nesiknaisiojo po rankinuką, rankinėje lyg dar buvo ir raktai paprasti, tikrai ne automobilio, jis juos paskandino su rankinuku. A. jam žadėtų 20 litų už tą telefoną neatidavė.

Šiuos savo parodymus kaltinamasis L. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2014-08-29 (t. II, b.l. 161-164; 165-182).

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 11 val., ji buvo savo buvusio vyro motinos laidotuvėse, kuri buvo pašarvota (duomenys neskelbtini) . Savo rankinę paliko šalia šarvojimo salės esančiame kambaryje. Rankinuką pakabino ant stovo, kuris stovi už durų prie sienos. Durys į tą kambarį buvo atidarytos. Buvo karšta, tai ji atidarė ir du langus tame kambaryje. Pakabinusi rankinę nuėjo į šarvojimo salę. Būdama salėje sugalvojo paskambinti savo buvusiam vyrui ir nuėjo į kambarį paimti telefono, tačiau ten niekaip nerado savo rankinės. Apžiūrėjo visas palanges, nuėjo į tualetą, į lauką, praėjo palei langus, bet rankinės niekur nerado. Vaikščiojant aplink pastatą, prie jos priėjo jauna moteris vardu Ingrida ir pasakė, kad ji iš viešbučio, kuris yra šalia šarvojimo salės, matė kaip per atidarytą langą į vidų įlipo kažkoks vaikinas ir išlipo su moteriška rankine. Jaunuolis nubėgo link garažų. I. sakė, kad jaunuolis buvo jaunas, su kepure ir ant nugaros turėjo kuprinę. Jos rankinė buvo juodos spalvos, brezentinė, užtrauktukas vertikalus, jos vertė 20 litų. Rankinėje buvo 50 litų, du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Samsung“, tikslesnių modelių nežino, neturintys materialinės vertės. Rankinėje taip pat buvo aukso metalo laužas, kurį norėjo priduoti supirkėjams, bet nespėjo, tai buvo suplėšyta smulki auksinė grandinėlė, pakabukas ir vienas auskaras burbuliukas su trumpa grandinėle, aukso laužo vertė – 100 litų. Rankinėje taip pat buvo asmens tapatybės kortelė, Swedbanko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, dukros K. M. Swedbanko kortelė, raktai nuo buto, kortelių ir raktų nevertina. R. M. parodė, kad kai 2014 m. rugpjūčio 3 d. iš laidojimo namų, esančių (duomenys neskelbtini) , poilsio kambario buvo pagrobta jos rankinė su joje buvusiais daiktais, ji patyrė daug nepatogumų ir buvo priversta pirkti kitus daiktus, t.y. kadangi buvo pavogti visi raktai, ji turėjo keisti buto spyną, kadangi bijojo, kad nebūtų įsibrauta į jos butą, spyna jai kainavo 95 litus, turėjo keisti rūsio spyną, ši kainavo 17 litų, kad būtų tvirtesnė rūsio apsauga, ji dar pirko ir pakabinamą spyną ant rūsio durų, kad į jį nebūtų įsibrauta, ši pakabinama spyna kainavo 7,90 Lt, taip pat keitė pašto dėžutės spynelę, ji kainavo 3,25 Lt. Su rankine jai buvo pagrobta piniginė, kurios materialiai nevertina, joje buvo (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, kurią vertina 10 litų sumai, „Rimi“ nuolaidų kortelė, kurią vertina 4,44 Lt. Kadangi su rankine buvo pagrobti abu jos mobiliojo ryšio telefonai, o šiais laikais be mobiliojo ryšio telefono nėra galimybės apsieiti, ji buvo priversta pirkti naują mobiliojo ryšio telefoną, pirko telefoną „Samsung Galaxy Fame Lite“ „Bitė“ salone už 275,05 Lt, kadangi viena sim kortelė buvo abonementinė, po vagystės ji ją užblokavo, išsiimant kitą kortelę iš „Tele2“ jai kainavo 20 litų, kita kortelė buvo „Bitė“ papildymas, tai nauja kortelė kainavo 6 litus. Buvo pavogta jos vardu išduota LR asmens tapatybės kortelė, tačiau ji jos nekeitė, nes turi savo vardu išduotą LR pasą. Pavogtą rankinę vertina 20 litų sumai, rankinėje taip pat buvo 50 litų, aukso laužas 100 litų vertės. Pavogtą su rankine mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ vertina 70 litų, kitą telefoną Nokia“ vertina taip pat 70 litų sumai, kadangi jai mobiliojo ryšio telefonai yra grąžinti dėl jų ji civilinio ieškinio nebereiškia. Šioje situacijoje ji patyrė didelį psichologinį šoką, pašarvota buvo jos uošvienė, ją už valandos reikėjo lydėti į kapus, o čia iš jos pavogta rankinė, turėjo kreiptis į policiją, tai patyrė šoką, pažeminimą, juk pavogti jos asmeniniai daiktai, pirmą kartą buvo apvagiama, todėl dėl patirtos moralinės skriaudos ji reiškia 500 litų civilinį ieškinį. Viso šioje ikiteisminio tyrimo byloje, dėl padarytos vagystės ir patirtų nuostolių dėl vagystės bei patirto pažemino prašo pripažinti civiline ieškove 1 108.64 litų sumai (t. I, b.l. 15, 21).

Liudytoja V. B. 2014-08-13 parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.45 val., ji dirbo (duomenys neskelbtini) restorane. Būdama prie lango, matė, kaip laidojimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , pro atidarytą langą įlipo jaunuolis apie 13 metų amžiaus. Ant nugaros turėjo geltonos spalvos su tamsios spalvos kraštais kuprinę, buvo lyg su baltos spalvos kepure. Buvo su maikute be rankovių ir pilkos spalvos ilgais šortais. Jaunuolį matė tik iš už nugaros. Po kokių 3 minučių tas pats jaunuolis grįžo atgal, iššoko pro tą patį langą ir nubėgo į dešinę pusę, matė, kad rankose laikė moterišką rankinę. Jo atpažinti negalėtų (t. I, b.l. 28).

Liudytojas A. V. 2014-08-07 parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val., jis (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie automobilių stovėjimo aikštelės susitiko nepažįstamą jaunuolį, kuris jam pasiūlė ir jis nusipirko už 20 litų mobiliojo ryšio telefoną Nokia1680 be sim kortelės. Telefoną nusipirko savo naudojimui. Minėtą jaunuolį matė pirmą kartą, jis apie 14 metų amžiaus, apie 1,60 m ūgio. Kad telefonas yra vogtas, jis nežinojo, į šį telefoną 2014-08-03 ir 2014-08-04 buvo įdėjęs savo sim kortelę Nr. 867541064 (t. I, b.l. 36).

Liudytojas G. U. 2014-08-11 parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, netoli bibliotekos sutiko nepažįstamą vaikiną, kuris pasiūlė ir jis iš jo nusipirko mobilaus ryšio telefoną „Samsung E900“ už 15 litų. Kad šis telefonas gali būti vogtas, jis nežinojo. Vaikino jis nepažįsta, jam gal apie 14 metų, jis apie 1,70 m ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, jo atpažinti negalėtų. Į nusipirktą telefoną jis įsidėjo sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , o telefoną pirko be sim kortelės (t. I, b.l. 41).

2014-08-07 liudytojas A. V. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 1680, mobilaus ryšio telefonas apžiūrėtas, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai R. M. (t. I, b.l. 37, 38-39, 40).

2014-08-11 liudytojas G. U. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną Samsung E900, mobilaus ryšio telefonas apžiūrėtas, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai R. M. (t. I, b.l. 42, 43-46).

2014-08-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra Kauno g. 3, Ukmergėje esančių laidojimo namų poilsio kambarys (t. I, b.l. 9-14).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis L. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir ši jo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nukentėjusioji R. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį 608,64 Lt (176,27 eurų) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (144,71 eurų) neturtinei žalai atlyginti (t. I, b.l. 22).

Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad šioje situacijoje ji patyrė didelį psichologinį šoką, pašarvota buvo jos uošvienė, ją už valandos reikėjo lydėti į kapus, o iš jos buvo pavogta rankinė, turėjo kreiptis į policiją, todėl patyrė šoką, pažeminimą, nes buvo pavogti jos asmeniniai daiktai, pirmą kartą buvo apvogta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonai Nokia 1680 ir Samsung E900, saugomi pas R. M. (t. I, b.l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. M. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vagystė iš UAB „Ukmergės duona“ parduotuvės

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad gali būti 2014 m. rugpjūčio 8 d., jis (duomenys neskelbtini) mikrorajone apie 8 val. susitiko D., A., kurių pavardžių nežino ir P. G.. Jie ėjo per miestą, taip ėjo iki penktos vidurinės. Jis yra girdėjęs, kad galima iš duonos kepyklos pavogti ten darbininkų paliekamus daiktus. Nuo mokyklos pamatė, kad yra atidarytos duonos kepyklos teritorijoje esančios parduotuvės galinės durys. Jie pro nerakintus vartelius pateko į teritoriją ir atėjo prie duonos parduotuvės pastato galinės sienos. Jis pasakė, kad draugai palauktų. Jis pamatė rankinuką, kuris matėsi padėtas tarnybinėse patalpose. Jis matėsi pro grotuotą langą. Jis tarnybinėse patalpose nuo stalo pavogė rankinuką, jį užsikišo po „maike“ ir išbėgo iš parduotuvės. Ar jį kas matė, nežino. Tada jie visi nubėgo link kažkokios gatvės, perlipo tvorą ir išbėgo iš teritorijos. Bėgdamas jis nusivilko „maikę“ ir į ją suvyniojo rankinę. Jie nubėgo pro katilinę, gatvių nežino. Prie katilinės sustojo pasižiūrėti kas rankinėje, jie buvo prie kažkokios betoninės tvoros. Jis iš rankinės ištraukė piniginę ir ten norėjo rankinę palikti, bet D. pasakė, kad imam rankinę ir bėgam toliau, kur pasižiūrėsim, ko ten dar yra. Tada nubėgo į kapines, esančias netoli upės ir baldų fabriko. Ten apžiūrėjo rankinę, paimtoje piniginėje jis rado 180 litų. Dar rankinuke rado mobiliojo ryšio telefoną Nokia. Pinigus ir telefoną padavė P. G., nes pats mūvėjo šortais, kuriuose nebuvo kišenių. Rankinėje dar buvo pomidorai, kažkokie dokumentai, skėtis. Visus daiktus sudėjo į rankinę, į kurią dar įdėjo akmenį ir įmetė į (duomenys neskelbtini) upę netoli pėsčiųjų tilto. Dar ten išmetė „maikę“, kad pagal ją jo neatpažintų. „Maikė“ buvo dryžuota pilkos ir juodos spalvų. Telefonas liko pas P. G., jis vėliau sakė, kad jį pardavė, kam nesakė. Nusikaltimą padarė jis vienas.

Šiuos savo parodymus kaltinamasis L. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, 2014-08-29 (t. II, b.l. 161-164; 165-182).

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji A. O. parodė, kad 2014-08-08 dirbo „Šviežios duonos“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Šiek tiek prieš 9 val., kai buvo prie kasos, pamatė kaip pro galines duris į kambariuką įbėgo kažkoks vaikas, durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Iš pradžių pagalvojo, kad gal koks vaikas iš kavinės (duomenys neskelbtini) . Ji išėjo į lauką pažiūrėti, kas čia toks laksto, bet išėjus, jokio vaiko nebematė. Tuo metu parduotuvėje žmonių nebuvo. Kad išbėgdamas vaikas ką neštųsi, ji nematė, jis buvo gal kiek palinkęs į priekį. Po kiek laiko ji nuėjusi į tą kambariuką pamatė, kad nėra jos rankinės. Rankinėje buvo mobilus telefonas NOKIA, piniginė su 180 litų, jos asmens tapatybės kortelė, bankų DNB ir Swedbank mokėjimo kortelės. Rankinė buvo juoda, dirbtinės odos. Rankinė buvo su dviem neilgom rankenom, užsegama užtrauktuku, nugaros pusėje buvo kišenė. Rankinė buvo dviejų skyrių. Rankinės nevertina, nes ji buvo susidėvėjusi. Telefonas buvo su juodos spalvos mygtukais. Jame buvo BITĖ Labas sim kortelė. Telefoną vertina 90 litų ir sim kortelę – 10 litų. Piniginė buvo dirbtinės odos, raudona, pailga, užsegama „knopke“. Joje buvo du skyriai kupiūroms, vienas skyrius monetoms ir skyrius kortelėms. Piniginę vertina 10 litų. Piniginėje buvo 180 litų (100, 50, 20 ir 10 litų kupiūromis). Rankinėje taip pat buvo skėtis. Skėtis trumpas, margas, rudos ir juodos spalvų. Skėtį pirko 2014 metų gegužį už 30 litų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) . Šiuo metu jį vertina 20 litų. Iš viso dėl vagystės padaryta 310 materialinė žala. Pastebėjusi, kad nėra rankinės su minėtais daiktais, ji užblokavo savo mokėjimo korteles. Tas vaikas, kuris buvo įbėgęs į parduotuvę jai pasirodė apie 12-13 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 150 cm ūgio. Jo plaukai šviesūs, trumpi. Veido neįsidėmėjo. Jis vilkėjo dryžuotus, lyg mėlynus su baltu marškinėlius (t. I, b.l. 65).

2015-01-14 papildomos apklausos metu liudytoja A. O. parodė, kad savo parodymus prisimena, juos pilnai tvirtina, papildo, kad po vagystės jai yra grąžintas jai priklausantis, surastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurį buvo įvertinusi 90 litų, todėl dėl jo civilinio ieškinio ji nebereiškia, taip pat jai buvo grąžinta jos vardu išduota LR asmens tapatybės kortelė, kaip jau ir minėjo rankinė neturi materialinės vertės, nes ji pakankamai nusidėvėjusi, ji jau ruošėsi pirkti naują rankinę. Jos pavogtame mobiliojo ryšio telefone buvo „Tele2“ sim abonementinė kortelė, ji jai negrąžinta, ją vertina 10 litų sumai. Tai dėl vagystės jai padaryta turtinė žala dėl pavogtos piniginės – 10 litų, pinigai 180 litų, sim kortelė - 10 litų, skėtis - 20 litų, todėl prašo ją pripažinti civiline ieškove 220 litų sumai (t. I, b.l. 70).

2014-08-19 šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtarimą pareiškus D. K., jis parodė, kad 2014-08-08, gal apie 8 val., jam paskambino L., su kuriuo susipažinęs buvo prieš dvi dienas P, mikrorajone ir paprašė išeiti į lauką. Lukas gyvena kažkur miesto centre, jam apie 14 metų, jis apie 1,60 m ūgio. Jie susitiko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės(duomenys neskelbtini) mikrorajone. L, pasakė, kad jis žino, iš kur galima gauti pinigų, kad reikia eiti į seną mikrorajoną. Iš kur gaus pinigų, L, nesakė, sakė tik, kad „paderins“. Dar būnant prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) , sutiko pažįstamą A. L., o eidami toliau prie banko DNB sutiko L. pažįstamą, kurio jis pats duomenų nežino, jis apie 14 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,65 m ūgio. Tada jie visi keturi atėjo į seną mikrorajoną, kur L. pasakė eiti į duonos kepyklos teritoriją. Jie nuėjo prie duonos parduotuvės tarnybinių durų, šios durys buvo nerakintos. Ten L. parodė už lango gulintį rankinuką. L. juos pats atvedė tiesiai į šią vietą. Tada jis suprato, kad L. pavogęs rankinuką „paderins“ pinigų. L. jiems pasakė pažiūrėti, pasaugoti, kad niekas neužkluptų, kol jis užeis ir paims rankinuką. Jis žiūrėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, L.įėjo į vidų, paėmė rankinę, jam išėjus, visi nubėgo palei tvorą, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) jie perlipo tvorą ir pro (duomenys neskelbtini) katilinę nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. L. rankinę nešė susisukęs į savo marškinėlius, kuriuos buvo nusirengęs. Jo marškinėliai buvo baltos ir juodos spalvų. Netoli (duomenys neskelbtini) katilinės visi buvo sustoję ir prie betoninės tvoros apžiūrėjo rankinę. L. iš rankinuko ištraukė piniginę. Tada jie nubėgo į kapines, esančias netoli (duomenys neskelbtini) teritorijos. Kapinėse L. apžiūrėjo rankinuką. Jame rado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, paimtoje piniginėje buvo 180 litų. Rankinuke dar buvo skėtis, kažkokia kuprinukė. L. pasiėmė pinigus ir telefoną. Tada jie nuėjo prie upės. Rankinuką su visais daiktais L. įmetė į upę. Kur vėliau jis padėjo telefoną, nematė, pinigų jam L. nedavė (t. I, b.l. 103).

2014-08-21 šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtarimą pareiškus P. G., jis paaiškino, kad gali būti, kad 2014-08-08 pas jį į namus atėjo A. L., kuris jį pakvietė išeiti į lauką, buvo apie 8 val., lauke jo jau laukė A. L., D. K. ir L. S.. Jie visi nuėjo į seną mikrorajoną. Jiems būnant prie (duomenys neskelbtini) mikrorajono, L. S. pasakė, kad yra „varkė“, kad duonos kepyklos parduotuvės durys būna atrakintos ir ten būna pardavėjos rankinukas. Ir dar pasiūlė eiti pasižiūrėti, ar dar yra. Prie parduotuvės nuėjo visi ir L. S. pasakė, kad eina pavogti rankinuko. Jie jo laukė prie durų. L. S. nesakė saugoti. Jis stovėjo prie durų, A. L. prie lango, o D. K. žiūrėjo, kad neateitų pardavėja. D. K. uždaręs duris pasakė, kad atsisuko pardavėja. Tuo metu išbėgo L. S. paėmęs pardavėjos rankinuką. Kur ir kaip jis nešėsi rankinuką, jis neprisimena. Visi nubėgo paskui L. S., visi perlipo per duonos kepyklos tvorą ir išbėgo į gatvę, nubėgo pro katilinę (duomenys neskelbtini) gatve. Prie katilinės šalia betoninės tvoros jie sustojo, apžiūrėjo rankinuką, bet nusprendė bėgti toliau, kad neatvažiuotų policija. Tada nubėgo į kapines, kurios yra šviesos gatvės gale, kur yra rusų bažnyčia. Čia apžiūrėjo rankinuką. Rankinuke rado mobilų telefoną NOKIA, piniginėje – 160 litų. Telefoną ir pinigus paėmė L. S.. Rankinuke dar buvo skėtis, kitos smulkmenos. Tada L. S. viską sudėjo į rankinę, į ją dar įdėjo akmenį ir įmetė į (duomenys neskelbtini) upę, ten jis išmetė ir savo „maikę“, nes sakė, kad su dryžuota „maike“ gali greit atpažinti. Tada jie nuėjo link miesto centro, L. S. jiems pinigų nedavė, už juos nupirko atsigerti ir po kebabą. Dar, tikslių datų negali pasakyti, keturiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli (duomenys neskelbtini) g., L. S. pasakė palaukti, jis tuoj ateis. Jam atrodo, kad L. nubėgo už (duomenys neskelbtini) namo ir netrukus atbėgo po megztuku pasikišęs rankinuką. Kad jis eina vogti, jie nežinojo. Kai pamatė, kad L. S. atbėga su rankinuku, jie visi nubėgo prie garažų. Ten L. S. apžiūrėjo rankinuką. Rado septynis litus ir kiaušinių. Rankinukas buvo juodos spalvos, jame dar buvo kažkokių servetėlių. Tada rankinuką užmetė ant garažų stogo, septynis litus pasiėmė, o kiaušinius išmėtė. Kurią dieną negali nurodyti, visi keturi ėjo prie upės pliažo, esančio prie pėsčiųjų tilto. Visi buvo prie sūpynių, matė, kad truputį tolėliau, prie krūmų buvo paliktas rankinukas ir rankšluostis, prie jo, jis žmonių nematė. L. S. nuėjo prie rankinuko nieko nesakęs. Netrukus grįžo ir pasakė, kad rankinuke nieko nerado, tik telefoną. Jiems parodė telefoną „Samsung“ liečiamu ekranu. Tada jie visi iš karto iš tos vietos išėjo, nuėjo link miesto centro. Telefoną pasiliko L. S.. Taip pat tikslios datos nurodyti negali, apie 20-21 val. jie visi nuėjo prie kebabinės, Kauno gatvėje. Ten būnant D. K. paskambino mama ir jis išėjo. Jis norėjo valgyti, todėl L. S. jam davė 7 litus, kad jis užsisakytų kebabą. Prie kebabinės buvo ir daugiau žmonių. Paimant kebabą jis matė, kaip L. S. pro atidarytas galines duris užėjo į kebabinę ir paėmė prie durų kabėjusius du rankinukus. Tuo metu viena pardavėja padavinėjo jam kebabą, o kita ruošė kitus kebabaus. Tada jie trise nubėgo prie netoliese esančio vaikų darželio. L. S. čia išvertė viską iš rankinukų. Vienas rankinukas buvo juodas, o kitas rudas. Lyg juodame rankinuke piniginėje rado 200 litų. Daugiau nieko vertingo jame nerado. Matė, kad rankinuke buvo kvepalai ir daugiau kažkokių daiktų, bet juos paliko rankinuke. Kitame rankinuke rado juodą telefoną liečiamu ekranu, pavadinimo neįžiūrėjo, jį paėmė L. S.. Dar buvo telefono pakrovėjas, matė automobilio raktelius. Rankinuke buvo ir daugiau daiktų, bet jų neėmė. Tada rankinukus paslėpė krūmuose. Telefoną, telefono pakrovėją, pinigines ir automobilio rakteliu paėmė L. S. ir nuėjo į jų vadinamą morgą. Tai (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis apleistas pastatas, kuriame buvo laidojimo biuras. Jie į jį patenka per priekyje esančias grotas į antrą aukštą. Viduje užlipo į trečią aukštą, koridoriuje tiesiai priešais laiptus esančiame kambaryje po durimis paslėpė paimtus daiktus ir jie išsiskirstė. Tada ten jie rankinukų nenešė, kur jie buvo vėliau, jis nežino. Dar matė, kaip L. S. suvyniojo du dokumentus ir juos paslėpė po tomis pačiomis durimis. Pinigų nesidalino, nes buvo 200 litų vietoje. Jis su L. S. prie „Maxima“ parduotuvės rado taksi ir juo išvažiavo namo, o A. L. išėjo. Lyg sekančią dieną L. S. pasakė, kad reikia parduoti telefonus, jis pas jį atėjo į namus turėdamas juos. Jis pasakė, kad galima pamėginti juos parduoti netoliese gyvenančiam (duomenys neskelbtini) t.y. R. M.. Jis užėjo pas R. M. į namus ir pasiūlė telefonus. R. M. išėjo į lauką. Jis žinojo, kad telefonai yra vogti, bet R. M. to nesakė. L. S. parodė telefonus, R. M. paklausė kiek už juos nori. L. S. pasakė, kad už visus tris 350 litų. M. pasakė, kad už pardavimą jam 50 litų. Jie sutiko. Tada atvažiavo M. draugas. Jo jis nepažįsta. Jis nusipirko telefoną „Samsung“ už 150 litų. M. 50 litų pasiliko sau, 100 litų atidavė L. S.. dar už kitus telefonus pats M. 200 litų padavė L. S., kur jis juos vėliau padėjo, jis nežino. Ar jis klausė, iš kur tie telefonai, jis neprisimena. 300 litų jis su L. S. pasidalino pusiau, po 150 litų. Jis iš savo dalies dar davė 50 litų D. K., nes jis visą laiką buvo kartu, viską žinojo. Dar, datos jis neatsimena, su A. L. ėjo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, tai buvo apie pietus. Jis turėjo apie 4-5 litus ir užsisakė submariną, o kai jį padarė, matė, kad A. L. nubėgo už netoliese esančios baldų parduotuvės. Kai jis susitiko jį, tai A. L. pasakė, kad iš kebabinės pavogė 40 litų. Už šiuos pinigus jie bendrai pirko cigarečių, atsigerti (t. I, b.l. 115-116).

2014-10-28 įtariamasis P. G. akistatos su įtariamuoju A. L. metu, patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, rankinės iš duoninės vagystės epizode, paaiškindamas, kad L. nesitarė su jais vogti rankinės ir ją pavogė vienas, rankinėje rastais daiktais su jais L. nesidalino. Įtariamasis A. L. patvirtino P. G. parodymus, paklaustas kodėl savo apklausoje 2014-09-18 dėl šio epizodo aiškino kitas aplinkybes, A. L. paaiškino, kad jis melavo, kodėl, nežino (t. I, b.l. 133).

2014-11-19 įtariamasis L. S. akistatos su įtariamuoju P. G. metu patvirtino savo parodymus dėl rankinuko vagystės iš duoninės, nurodydamas, kad jis su savo minėtais draugais nesitarė, kad vogs rankinuką iš duoninės patalpų, tai padarė vienas, pavogtą telefoną lyg pardavė pats. P. G. akistatos su įtariamuoju L. S. metu patvirtino savo parodymus dėl rankinuko vagystės iš duoninės, nurodydamas, kad L. S. su juo ir kitais draugais nesitarė, kad vogs rankinuką iš duoninės patalpų. Jo manymu jam L. S. jokio pavogto telefono nedavė (t. II, b.l. 192).

2014-09-18 šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtarimą pareiškus A. L., jis parodė, kad gali būti, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, ryte, jis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) , atsitiktinai sutiko savo draugą D. K. su draugu, kaip dabar jau žino L., tada lyg jis tą L. pirmą kartą ir matė. Lyg L. pasiūlė eiti iki „Seno“ mikrorajono, L. kažką minėjo apie pinigus, kad jis turi iš kažko pasiimti pinigus, iš ko jis net neatsimena. Einant pro (duomenys neskelbtini) vidurinę, jis pasiūlė L. su D. eiti prie duoninės parduotuvės, esančios lyg (duomenys neskelbtini) ar tai (duomenys neskelbtini) gatvėje, parūkyti, jie sutiko. Jie prie tos parduotuvės kampo, prie skydinės rūkė, P. G. net nebuvo su jais. Jie tada turėjo tik dvi cigaretes, todėl rūkė jis ir D., L. turėjo palikti parūkyti, jiems berūkant tas L. pasakė „einu, tuoj ateisiu“ ir nuėjo kažkur, kur net nežino, nieko jis jiems daugiau neaiškino. Praėjus gal 2-3 minutėms jis pamatė, kaip L. peršoka metalinę tvorą prie duoninės ir nubėga, tuo metu jis buvo kartu su D. ir net nesuprato, ko L. bėga. Jis parūkė ir ėjo namo, matė, kad L. nubėga (duomenys neskelbtini) gatve, jų L. net nelaukė. Tada jis iš karto ėjo namo, o D. sakė, kad eina pas bobutę. Jis tikrai nieko iš duoninės parduotuvės nevogė ir jokios pavogtos rankinės su L.nekraustė. Kodėl sako, kad jis vogė kartu su L. ir D., jis nežino, o P. net nebuvo. Jis vėliau tik iš D. sužinojo, kad L. tada pavogė rankinę iš duoninės parduotuvės, viskas, šio nusikaltimo jis nepadarė ir tik vėliau sužinojo apie šią vagystę (t. I, b.l. 141).

2014-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) , pagalbinis kambarėlis (t. I, b.l. 50-52).

2014-12-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro L.Žuklio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų D. K., A. L. ir P. G. atžvilgiu nutrauktas (t. I, b.l. 89).

Nukentėjusioji A. O. yra pareiškusi civilinį ieškinį 220 Lt (63.72 eurų) turtinei žalai atlyginti (t. I, b.l. 71).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. O. asmens tapatybės kortelė, mobilaus ryšio telefonas Nokia RM 945, saugomi pas A. O. (t. I, b.l. 64, 79), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. O. (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

Vagystės iš kiosko „Šefo kebabai“

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad gali būti 2014-08-08 jis (duomenys neskelbtini) mikrorajone buvo su pažįstamais D., A., kurių pavardžių nežino ir P. G.. Jie buvo prie kebabinės, esančios prie “Iki” prekybos centro. Ten buvo apie 22 val., bevaikščiodami pamatė per prekybos langą, kad prie durų kabo du rankinukai ir kad durys yra atidarytos. Kol pardavėja priiminėjo užsakymą, o kita kažką pjaustė, jis užėjo į kebabinės vidų, paėmė prie durų kabėjusius du rankinukus ir išėjęs iš kebabinės nubėgo prie netoliese esančio vaikų darželio. Draugai atbėgo su juo. Kartu buvo A. ir P. G., ar buvo tuo metu D. K., jis neprisimena. Prie darželio, jam atrodo, kad trise apžiūrinėjo rankinukus. Vienas rankinukas buvo juodas, o kitas rudas. Juodame rankinuke rado automobilio raktelius, piniginėje 200 litų (vieną kupiūrą), telefoną NOKIA, telefono pakrovėją, įvairias korteles ir dokumentus, buteliuką kvepalų. Šį rankinuką kraustė jis. Rudą rankinuką kraustė P. G.. Jis pasakė, kad rankinuke rado 30 litų, įvairių dokumentų ir kortelių, kvepalus. Visus pinigus paėmė Paulius. Jam atrodo, kad telefoną nešė Arūnas. Tada jie visus daiktus sudėjo į rankinukus ir juos nunešė į apleistą pastatą, esantį netoli degalinės ir priešais „Senukus“. Ten jie per grotas užlipo į antrą aukštą ir pateko į pastatą. Rankinukus paslėpė P. ar tai A.. Kur padėjo telefoną, jis nežino, jokių dokumentų iš rankinukų jie neėmė. Tada jie išlipo iš pastato, P. jam davė 20 litų ir jis nuėjęs į degalinę nusipirko atsigerti. Jis išsikvietė taksi ir jie grįžo namo. Kiti pinigai liko pas P., juos bendrai išleido kitą dieną. Telefoną vėliau pardavė su draugais P., bet pinigų už jį jam nedavė.

Šiuos savo parodymus kaltinamasis L. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2014-08-29 (t. II, b. l. 161-164; 165-182).

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. dirbo kartu su V. G. kebabinėje (duomenys neskelbtini) Kadangi viduje buvo labai karšta, jos kebabinės duris laiko atidarytas ir yra nuleidę tinklelį nuo vabzdžių. Apie 22.40 val. pastebėjo, kad iš viduje esančios uždarytos spintelės dingo jų rankinės. Apie 21.50 val. Vita dar ėjo į šalia esančią parduotuvę, tuo metu rankinės dar buvo spintelėje. Kadangi rankinės buvo kebabinėje, spintelėje, tai norint jas pavogti kažkas turėjo įeiti į kebabinės vidų. Maždaug nuo 22 val. iki 22.30 val. buvo labai daug klientų, todėl jos intensyviai dirbo. Nei ji, nei V. nepastebėjo, kad į kebabinę būtų kas užėję, nieko įtartino negirdėjo. Kol dar buvo šviesu, matė, kad už kiosko buvo kažkoks asocialus asmuo, kurio ji nepažįsta, jos pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini) D. D., bet ar jie galėjo pavogti rankines, ji nežino. Kai sutemo, ji už kiosko nieko nematė. Jos rankinė buvo juoda, dirbtinės odos, apie 50 cm ilgio, apie 40 cm aukščio. Ant rankinės buvo papuošimas – kaspinėlis ant kurio buvo auksinės spalvos grandinėlė. Rankinė buvo trijų skyrių, rankinę pirko prieš pusantro mėnesio (duomenys neskelbtini) turguje. Už ją mokėjo 80 litų. Šiuo metu ją vertiną 70 litų. Rankinėje buvo juoda pailga piniginė su geltonais kačiukais. Piniginė buvo dirbtinės odos, joje buvo trys skyriai pinigams ir 6 skyriai kortelėms. Ją taip pat pirko (duomenys neskelbtini) turguje prieš pusantro mėnesio už 30 litų, šiuo metu ją vertina 10 litų. Piniginėje buvo 200 litų (viena kupiūra). Taip pat buvo jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, bankų Swedbank ir SEB banko mokėjimo kortelės, Swedbank kodų kortelė. Taip pat buvo jos studento pažymėjimas, parduotuvių „Rimi“, „Maxima“ nuolaidų kortelės, „Medus“ nuolaidų kortelė. Rankinėje dar buvo medicininė knygelė ir telefono „Sony Experia Z1“ pirkimo sutartis. Taip pat pavogtas ir jos automobilio VW Golf III 1992 m. laidos raktelis su signalizacijos pulteliu, pultelis buvo juodas su trimis mygtukais pultelį su rakteliu vertina 100 litų. Viso dėl vagystės padaryta 380 litų turtinė žala. Papildomos apklausos metu liudytoja S. B. parodė, kad pavogtoje rankinėje taip pat buvo ir jos vardu išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, mokinio pažymėjimas. Rankinėje taip pat buvo mobilaus ryšio telefonas Nokia N8, juodos spalvos su ant galinio dangtelio priklijuota rožine žvaigždute. Telefono pin kodo ji nežino, nes telefonas yra atsiųstas iš užsienio, ji dokumentus yra išmetusi. Telefone sim kortelės nebuvo. Šiuo telefonu ji naudojosi dieną prieš vagystę, jame tuo metu buvo įdėta „Tele2 Pildyk“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Telefoną vertina 200 litų. Taip pat buvo pavogtas telefono SONY EXPERIA pakrovėjas, jį vertina 70 litų, kadangi jis buvo naujas. Rankinėje taip pat buvo kvepalai MCXX FLY HIGH. Kvepalų buvo daugiau nei pusė buteliuko, juos vertina 25 Lt, nes nauji kainavo 50 Lt. Daugiau daiktų rankinėje nebuvo. Pavogus automobilio raktelį su pulteliu, teko keisti automobilio spynelę, ji kainavo 50 litų, pakeitimas 200 litų. Naujos asmens tapatybės kortelės išdavimas kainavo 30 litų, vairuotojo pažymėjimo dar neišsiėmė. Yra surasta ir grąžinta rankinė, piniginė, dokumentai, išskyrus jos vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Rastas tuščias kvepalų buteliukas, todėl žala dėl kvepalų nesikeičia. Rankinukas yra suniokotas, todėl naudoti netinkamas, žala dėl jo nesikeičia. Viso dėl vagystės padaryta 955 litų turtinė žala. Papildomos apklausos metu liudytoja S. B. (J.) parodė, kad po vagystės jai buvo grąžinta iš esmės beveik visi pavogti daiktai ir dokumentai, išskyrus jos vardu išduotus dokumentus - LR asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas. Taip pat nebuvo grąžintas telefono pakrovėjas, buvo tuščias kvepalų buteliukas, aišku nebuvo pavogtų 200 litų, taip pat grąžinta rankinė, kuri nebetinkama naudojimui, nes ji suplyšus ir supelijusi. Tikslinant padarytą žalą paaiškino, kad dėl vagystės ji patyrė turtinę žalą – išsiimant naują LR asmens tapatybės kortelę kainavo 30 litų, naujas vairuotojo pažymėjimas kainavo 49 litus, liko žala dėl rankinės – 70 litų, piniginė 10 litų vertės jai grąžinta, todėl dėl jos turtinė žala nepadaryta, pavogti 200 litų, grąžintas tuščias kvepalų buteliukas, kvepalus įvertina 25 litais, telefono pakrovėjas 70 litų, sim kortelės ji nevertina, dėl telefono turtinės žalos ji nereiškia, automobilio raktelis su pulteliu, jį praradus pakeisti į naujus kainavo 250 litų, dėl vagystės padarytos turtinės žalos prašo pripažinti civiline ieškove 694 litų (201 euro) sumai (t. I, b.l. 151, 152, 158).

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad dirbdama lyg ir girdėjo kažkokį krabždesį, bet į duris neatsisuko. Apie 22.40 val. atleidus visus klientus jos norėjo parūkyti. Atidariusios spintelę, kurioje buvo rankinės, pamatė, kad jų rankinių nebėra, kas jas pavogė, ji nežino. Ji matė dienos metu prie kebabinės du vaikus apie 13 metų, abu blondinai, jų nepažįsta, jie dažnai būna prie kebabinės nors nieko ir neperka iš jos. Jos rankinė buvo panašiai kaip A4 formato lapo dydžio, dirbtinės odos, rudos spalvos. Rankinė vieno skyriaus su dviem kišenėlėmis. Iš išorės buvo kutai. Ją pirko vasaros pradžioje, Kaune, urmo bazėje už 50 litų, šiuo metu ją vertina 20 litų. Rankinėje buvo piniginė. Piniginė buvo didelė, pailga, raudonos spalvos, dirbtinės odos. Piniginė buvo 5 skyrių, užsegama užtrauktuku, kuris išplyšęs, piniginę vertina 5 litais. Piniginėje buvo 300 litų. Dvi kupiūros po 100 litų ir 100 litų po 10 ir 20 litų kupiūromis. Piniginėje taip pat buvo jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Swedbank mokėjimo ir kodų kortelės. Rankinėje buvo „Mex“ kvepalų buteliukas 50 ml talpos, jame buvo šiek tiek mažiau nei pusė buteliuko kvepalų, juos vertina 20 litų, kadangi visas buteliukas kainavo 50 litų. Dėl vagystės padaryta 345 litų turtinė žala. V. G. papildomos apklausos metu parodė, kad pavogtoje rankinėje taip pat buvo ir jos vardu išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, darbo pažymėjimas ir SEB banko kortelė Visa Elektron. Yra surasta ir grąžinta rankinė, piniginė, dokumentai. Rastas tuščias kvepalų buteliukas, todėl žala dėl jo nesikeičia. Rankinukas yra suniokotas, viduje pradėjęs pelyti, todėl naudoti nebetinkamas, žala dėl jo nesikeičia. Viso likusi žala dėl vagystės yra 340 litų (t. I, b.l. 161, 165).

2014-09-19 pareiškus įtarimą D. K. jis parodė, kad A. L. ir P. G. yra jo draugai, L. S. yra tik pažįstamas. Gali būti, kad įtarime nurodytu metu jis buvo prie „Iki“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten buvo su A. L., tolėliau nuo jų buvo P. ir L., buvo vėlu. Vienu metu L. nuėjo link kebabinės sakydamas, kad eina pirkt kebabo. Tada A. jo paklausė kiek valandų, tada jis pažiūrėjo į savo mobiliojo ryšio telefoną, žino, kad buvo truputi po 22 val., todėl Arūnas pasakė, kad jam jau laikas eiti namo ir išėjo, netrukus paskambino jam mama ir liepė grįžti į namus, todėl jis išėjo. Jis atsisveikino su P.ir L., ir ėjo link namų, ėjo per kiemus, eidamas dar pasivijo A. ir jie kartu ėjo namo, nes gyvena vienas šalia kito. P. sakė, kad taip pat jau eis namo, nes jam yra paskirti apribojimai, jis nuo 22 val. privalo būti namuose. Būnant jiems visiems kartu tą vakarą tikrai niekas apie jokią vagystę nesitarė ir net kalbos jokios apie vagystę nebuvo. Kitą dieną jam L., kai jį sutiko prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio, pats papasakojo apie šią vagystę, sakė, kad pavogė iš kebabinės dvi rankines, jas pavogė iš atidarytos spintelės. Ar L.. vogė vienas, jis neklausė, jis pats jam neminėjo, šioje vagystėje jis tikrai nedalyvavo. L. jam sakė, kad rankinėje rado 200 litų, kad buvo telefonai, pasas, VW Golf rakteliai, L. sakė, kad rankines su daiktais paslėpė apleistoje buvusioje šarvojimo salėje po laiptais, kuri yra priešais didžiąją „Maxima“. Tų pavogtų rankinių jis nematė, jokių pavogtų daiktų jam L. nedavė. Kodėl kažkas nurodo, kad jis dalyvavo šioje vagystėje, nežino, mano nori pamažinti savo kaltę dėl vagystės (t. II, b.l. 8).

2014-10-20 pareiškus įtarimą P. G. jis parodė, kad gali būti, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d., datą mato pagal įtarimą, jis kartu su savo draugais D. K., L. S. ir A., kurio pavardės nežino, buvo prie buvusios „Cento“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo gal apie 21 val. Vienu metu jis nuėjo į kebabinę (duomenys neskelbtini) užsisakyti kebabo, nes norėjo valgyti, kebabui pinigų – 7 litus jam davė L.. Tuo tarpu jo draugai – D., L. ir A. liko prie „Cento“ parduotuvės. Kol užsisakinėjo kebabą prie langelio, atsisukęs pamatė, kad prie A. ir D. nebėra L., tada prie jo atėjo D. su A., kurių jis paklausė, kur yra L., jie atsakė, kad jis kažkur nuėjo. Kai jam padavėja padavinėjo kebabą, jis pamatė, kad L. pro atidarytas kebabinės duris lenda į kebabinės vidų, tada prie jo nuėjo D. ir klausė jo, ką jis daro, todėl jis nieko nepavogęs atėjo į priekį su D. prie jo ir A.. Tada netrukus L. vėl nuėjo už kiosko, ir iš kiosko pagrobė vieną rankinę ir kažkur nubėgo, atbėgęs po 3-4 minučių ir pamatęs, kad niekas į jo vagystę nekreipė dėmesio, jis iš to kiosko pagrobė antrą rankinę ir vėl nubėgo. Visų tų detalių jis jau tikrai nebeprisimena, smulkiai jo parodymus apie šią įvykdytą vagystę jau yra užrašęs tyrėjas jo pirmoje apklausoje, kurioje jis yra papasakojęs tiesą. Tikrai žino, kad tuos du rankinukas L. pavogė per du kartus. Šias įtarime įvardintas rankines, jiems nieko nesakęs pavogė vienas L. S., vagystės metu nebuvo tik D. K., nes jam, kai jis užsisakinėjo kebabą paskambino mama ir jis išėjo namo. L. pavogus rankines, jas netoli darželio apžiūrinėjo jie trise, t.y. jis, L. ir A.. Tada rankines L. paslėpė į krūmus, o iš rankinukų paimtus daiktus nunešė ir paslėpė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį apleistą pastatą, jų vadinamą „morgu“. Iš šios vagystės jis jokios naudos neturėjo, visi daiktai ir pinigai buvo pas L., jis viską turėjo. Kada dabar jau negali pasakyti, bet iš tos kebabinės pavogtose rankinėse rastus telefonus „Nokia N8“ ir kitą lyg „Nokia“ telefoną ir lyg Samsung, L. jos paprašė parduoti, tai jis ir pardavė kartu su juo. Abu telefonus pardavė kaimynui R. už kiek, net neprisimena, jis nesakė kaimynui, kad telefonai yra vogti, o jis apie tai nieko ir neklausė. Neatsimena, gavo už tai kokį atlygį, ar ne. Dabar jis jau susimaišė tarp visų nusikaltimų ir negali dabar jau tiksliai visko pasakyti, taip pat nebežino, ar šiame nusikaltime nedalyvavo D. ar A., žino, kad vieno iš jų nebuvo, greičiausiai nebuvo D., bet nėra tuo tikras. Pirmoje apklausoje, kur pasakojo apie visus nusikaltimus, jis tikrai sakė tiesą. Dėl šio nusikaltimo jis tikrai gailisi, po šių visų padarytų nusikaltimų jis su šiais savo draugais nebebendrauja (t. II, b.l. 14).

2014-09-18 pareiškus įtarimą A. L., jis parodė, kad jis žino, kad taip vėlai vakare, kaip nurodyta įtarime, jis lauke tikrai nebuvo, vėliausiai vasaros metu iki 22 val. būna namuose. Mano, kad šioje vagystėje ir D. negalėjo dalyvauti, nes ir jam taip vėlai vakare neleidžiama būti lauke, jo mama labai griežta, jį labai kontroliuoja. Iš savo draugų apie šią vagystę jis nieko nežino (t. I, b.l. 197).

2014-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra kebabų kioskas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 148-149).

2014-08-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) apleistame pastate, pirmame aukšte prie buvusio tualeto, po laiptais rasta juodos spalvos, moteriška rankinė, kurioje rasta šviesiai rudos spalvos rankinė. Peržiūrėjus rankinių viduje esančius daiktus, rastos piniginės su jose esančiais asmens dokumentais. Rasti daiktai apžiūrėti, pagal pakvitavimą grąžinti S. B. ir V. G. (t. I, b.l. 168; 169-170; 171, 172-173; 174-181; 182; 183).

2014-12-01 įtariamasis P. G. savanoriškai pateikė S. B. vardu išduotus – LR asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Padarytos dokumentų kopijos ir negaliojantys dokumentai perduoti Licencijavimo skyriui ir VĮ „Regitra“ (t. I, b.l. 184; 185-186; 187, 188).

2014-11-19 įtariamasis L. S. akistatos su įtariamuoju P. G. metu patvirtino savo parodymus dėl rankinukų iš kebabinės vagystės, nurodydamas, kad jis su savo minėtais draugais nesitarė, dėl rankinukų vagystės, tai sugalvojo vienas. Kur liko pavogtas telefonas, jis nebeprisimena (t. III, b. l. 9).

2014-11-19 įtariamasis L. S. akistatos su įtariamuoju D. K. metu patvirtino savo parodymus dėl rankinukų iš kebabinės vagystės, nurodydamas, kad D. K. vagystėje nedalyvavo (t. III, b.l. 12).

2014-11-19 įtariamasis L. S. akistatos su įtariamuoju A. L. metu patvirtino savo parodymus dėl rankinukų iš kebabinės vagystės, nurodydamas, kad jam darant šį nusikaltimą dalyvavo ir A. L. (t. III, b.l. 15).

2014-11-19 įtariamasis A. L. akistatos su įtariamuoju L. S. metu patvirtino L. S. parodymus, nurodydamas, kad savo apklausoje sakė netiesą, kodėl – paaiškinti negalėjo (t. III, b.l. 15).

2014-12-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro L.Žuklio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų D. K., A. L. atžvilgiu nutrauktas (t. I, b.l. 189).

Nukentėjusiosios S. (B.) J. yra pareiškusi civilinį ieškinį 694 Lt (201 eurų) turtinei žalai atlyginti (t. I, b.l. 159), o nukentėjusioji V. G. - 340 Lt (98,47 eurų) civilinį ieškinį (t. I, b.l. 166).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas Nokia N8, rankinė, piniginė, automobilio rakteliai su signalizacijos pultu, S. B. vardu išduotas mokinio pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, studento pažymėjimas, asmens medicininė kortelė, mokėjimo kortelė Maestro Hansa banko, Swedbank mokėjimo kortelė Maestro, Hansa banko mokėjimo kortelę Visa, Swedbank ir SEB bankų kortelės su elektroninės bankininkystės kodais, nuolaidų kortelės Mano Rimi, Maxima Ačiū, Medus, saugomi pas S. J., buvusi pavardė B. (t. I, b.l. 85, 182), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. J. (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankinė, piniginė, V. G. vardu išduotas darbo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, SEB banko mokėjimo kortelė, Swedbank mokėjimo kortelė, Hansa banko kortelė su elektroninės bankininkystės kodais, saugomi pas V. G. (t. I, b.l. 183), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. G. (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

R. Ž. mobiliojo ryšio telefono vagystė

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-08-10 jis buvo kartu su pažįstamais D., A. ir P. G.. Jie buvo šalia pėsčiųjų tilto esančio pliažo, buvo prie sūpynių. Ten būnant jis pamatė, kad netoliese buvusi močiutė su vaiku nueina prie upės ir palieka rankinuką, patiesalą. Jis nuėjo ir apžiūrėjo paliktą rankinuką baltos spalvos. Rankinuke rado telefoną „Samsung“ liečiamu ekranu. Daugiau nieko rankinėje nebuvo. Jis paėmė telefoną ir grįžo prie draugų. Telefoną padavė P.. Tada jie visi miškeliu, einančiu palei upę, nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę jie išsiskyrė. Jis parėjo į namus, o jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. P. sakė, kad telefoną vėliau kažkam pardavė, kam nesakė, tik minėjo, kad gal už 130 litų. Nusikaltimą įvykdė vienas.

Šiuos savo parodymus kaltinamasis L. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2014-08-29 (t. II, b.l. 161-164; 165-182).

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad jis yra nusipirkęs telefoną „Samsung Galaxy Ace3“ ir davęs juo naudotis savo mažamečiui sūnui R. Ž.. Šis telefonas kainavo 570 litų. 2014-08-10 sūnus R. viešėjo pas močiutę (duomenys neskelbtini) . Gali būti apie 15 val. jam paskambino išsigandusi mama ir pasakė, kad su R. būnant prie upės iš jos rankinės, kurią trumpam buvo palikusi be priežiūros, buvo pavogtas jam priklausantis telefonas. Jis mamai liepė nurimti ir apie įvykį pranešti policijai. Dėl šios vagystės jam padaryta 570 litų turtinė žala. Nors telefonas draustas, draudimas atsisakė atlyginti žalą, kadangi, jų nuomone, vagystė neatitiko jų nurodytų sąlygų. Šiuo metu telefonas yra surastas ir grąžintas, todėl civilinio ieškinio jis byloje nebereiškia (t. II, b.l. 21).

Liudytoja A. Ž. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame paplūdimyje ji buvo kartu su anūku R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) . Kol upėje maudėsi R. Ž., ji jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace3“ buvo padėjusi į savo rankinę, o rankinę paliko prie drabužių ant kranto ir nuėjo pasižiūrėti kaip maudosi upėje R. Ž.. Rankinę buvo palikę apie 5 minutes, o kai grįžo prie rankinės, joje neberado minėto telefono. Daugiau niekas nedingo. Pavogto telefono dokumentų neturi, kadangi anūkas R. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) . Pavogto telefono vertė 570 litų (t. II, b.l. 20).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tikriausiai savaitgalį, 9 ar tai 10 dieną, pas jį į namus atėjo pažįstamas P. G., kuris pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“. Pastarasis pasakė, užtikrino, kad telefonas nevogtas ir jis šio nieko neklausinėjo. Kadangi jam telefono nereikėjo, tai jis paskambino savo pažįstamam M, ir pasiūlė pirkti šį telefoną. Už telefoną prašė 130 litų, bet jis už tarpininkavimą M, pasakė, kad 150 litų. M. taip pat kelis kartus klausė, ar telefonas nevogtas, jį taip pat užtikrino, kad telefonas nėra vogtas. Jis pagalvojo, kad telefonas bus atvežtas iš užsienio. M. šį telefoną nusipirko. Pinigus paėmė jis, P. G. jis padavė 110 litų, kadangi jam labai reikėjo pinigų jis sau pasiliko 40 litų. Kad telefonas vogtas, sužinojo tik iš policijos darbuotojų, nesitikėjo, kad P. G. savo pažįstamiems gali parduoti vogtus telefonus (t. II, b.l. 28).

2014-09-18 pareiškus įtarimą A. L., jis parodė, kad dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės iš paplūdimio, jis neprisipažįsta visiškai. Žino, kad vasaros atostogų metu, gali būti tuo metu kaip kad ir nurodyta įtarime, jis su draugais D. K., P. G. ir Luku buvo prie upės, prie pėsčiųjų tilto, ten buvo tikrai nemažai žmonių, jie nusimaudė ir suposi ant sūpynių lyg su D.. Ant sūpynių sėdėjo nugara į upę atsisukę. Vienu metu L. vienas nuėjo maudytis ir jie į jį nekreipė dėmesio. Jis nematė, kad prie upės būtų palikta be priežiūros kokia rankinė. Po kiek laiko atėjęs L. pasakė „einam link miesto“ ir jie ėjo. L. jiems tikrai nieko apie jokią vagystę nepasakojo ir nesigyrė, kad pavogė kokį telefoną, nematė, kad jis turėtų kokį telefoną. Jie nuo upės nebėgo, normaliai ėjo miškeliu link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio tilto per upę. Jis apie šią vagystę tikrai nieko nežino, L. nesigyrė įvykdęs šią vagystę (t. II, b.l. 49).

2014-09-19 pareiškus įtarimą D. K., jis parodė, kad dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Ace Plus“ vagystės, jis visiškai neprisipažįsta, nes šios vagystės jis neįvykdė. A. L. ir P. G. yra jo draugai, o L. S. yra tik pažįstamas. Gali būti, kad įtarime nurodytu metu, jis kartu su A. L. ir L. S. buvo prie upės, prie pagrindinės maudyklos, tada P. G. su jais net nebuvo. Jis su A. išsimaudė upėje ir suposi ant šalia esančių sūpynių, buvo nugara į upę. L. S. tuo metu vaikščiojo paupyje, tuo metu tikrai daug buvo žmonių, nes lauke buvo karšta. Vienu metu priėjęs prie jų L. pasakė „einam“ ir jie visi išėjo, ėjo miško takeliu link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio tilto, pro kurį važinėja mašinos. Priėjus šį tiltą, L. parodė jiems telefoną „Samsung“ tikslesnio modelio nežino, lyg mėlynos spalvos korpusu. Jis jo paklausė, iš kur jis šį telefoną gavo, tai L. kažką atsakė, kad „tipo jau seniai turiu“, kažkaip panašiai. Anksčiau jis nėra matęs, kad L. turėtų tokį mobiliojo ryšio telefoną, jis kažkokį turėdavo telefoną, bet paprastesnį. Jis mano, kad apie šį telefoną ir rašoma įtarime, nes daugiau jie visi trys ir nėra buvę prie upės maudyklos. Jis tikrai nevogė šio telefono ir nežinojo, kad L. jį pavogė ir tikrai nematė, kad L. jį vagia (t. II, b.l. 55).

2014-10-20 pareiškus įtarimą P. G., jis parodė, kad gali būti, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d., datą mato pagal įtarimą, jis kartu su tais pačiais savo draugais D. K., L. S. ir A. dienos metu, nuėjo prie upės, prie sūpynių, kurios yra prie pėsčiųjų tilto. Iš karto visi nusimaudė, nes buvo karšta, o vėliau suposi prie sūpynių. Jie ant sūpynių buvo nugara į upę. Būdami paupyje matė nuošaliau padėtą rankinę, bet ji jiems nerūpėjo, nors iš upės iki sūpynių L. jau atėjo su telefonu rankoje jį maigydamas, L. prie sūpynių atėjo vėliau nei jis su D. ir A.. Matė, kad L. turėjo „Samsung“ telefoną lyg melsvos spalvos, jam atrodo, kad L. pamatęs, kad moteris nuėjo maudytis ir pavogė iš jos rankinės tą telefoną. Priėjęs su telefonu, L. nieko nesakė, tik paskui jis jo klausė iš kur jis gavo tą ragelį, t.y. telefoną, tai jis pasakė, kad jį pavogė. Tada jie visi ėjo palei upę namo, einant L. pasakė, kad rankinuke prie upės jis nieko daugiau, išskyrus pavogtą telefoną, nerado. Žino, kad šį telefoną jie, t.y. jis su L.taip pat pardavė jo kaimynui (duomenys neskelbtini) už kiek nebeprisimena, ar jis davė jam kiek pinigų už šį telefoną, jis nebeprisimena. Šį telefoną pavogė vienas L., su jais tikrai nesitarė jo vogti, tai padarė vienas, paslapčia jiems nieko nežinant (t. II, b.l. 61).

Liudytojas M. P. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“, kuris apžiūrėtas, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam D. Ž. (t. II, b.l. 30, 31, 32).

2014-12-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro L.Žuklio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų D. K., A. L. atžvilgiu nutrauktas (t. II, b.l. 33).

Nuo 2015-01-01, pasikeitus LR BK 190 str. redakcijai, nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, todėl ši redakcija yra lengvinanti kaltinamojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią (LR BK 3 str.), dėl ko kaltinamojo L. S. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Vagystė iš kiosko „Kebabai“

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. apie 18 val., ėjo pro kebabinę, esančią priešais „Iki“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) . Ten buvo G. K. ir G. U.. Anksčiau jo draugas D. K. yra bandęs pavogti iš ten kasos stalčių, bet jam nepavyko, todėl ir jis sugalvojo pamėginti. Jis įėjo į kiosko vidų ir kairėje pusėje pamatė ant kažkokios spintelės padėtą kasos aparatą, tada jis prisėlinęs iš lėto, tyliai ištraukė kasos aparato stalčių ir išbėgo iš kiosko. Stalčius nebuvo užrakintas. Jis su tuo stalčiumi bėgo link buvusios „Maximos“, nepastebėjo, kad pardavėja jį būtų vijusis. Prieš įlipdamas į tą kebabinę, jis nusiėmė savo šlepetes, jos mėlynos spalvos, tokios lengvos, kaip guminės, jas pasidėjo ant betoninio borto prie kiosko. Šlepetes nusiėmė, kad jos jam netrukdytų, nekeltų triukšmo. Su pavogtu juodos spalvos plastmasiniu stalčiumi jis nubėgo į krūmus, netoli tos buvusios „Maxima“ parduotuvės. Įbėgęs į krūmus, jis susirinko popierinius pinigus, jie tiesiog pagal kupiūras buvo sudėti į skyrelius ir viskas, lyg jokių laikiklių nebuvo, skubėdamas jis monetų nepaėmė, paėmęs popierinius pinigus, stalčių išmetė į krūmus ir viskas. Tada iš kebabinės jis pavogė 130 litų. Jis pats tada sugalvojo pavogti kasos stalčių iš kebabinės, jam to nei G., nei G. neliepė daryti. Jo G. su G. neverčia vogti, jis pats tai daro. Dėl G. K. ir G. U. melavo, jie šioje jo įvykdytoje vagystėje nedalyvavo, jis net nežino, ar jie jį matė. Su G. ir G. jis nieko nesitarė, viską padarė vienas, G. jį vijosi, norėdamas jį sulaikyti, ar jis pažino jį, nežino. Jis negali paaiškinti, kodėl nurodė, kad su jais buvo sutaręs įvykdyti šią vagystę, negali nieko apie tai daugiau paaiškinti, tą vagystę įvykdė vienas, nesitaręs su G. ir G..

Kaltinamojo L. S. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas ir paimtas kasos aparato stalčius, kuris apžiūrėtas, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai N. M. (t. II, b.l. 183; 184; 185-187).

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. ji (duomenys neskelbtini) dirbo prekybiniame kioske, prekiaujančiame kebabais. Tuo metu apie 17 val. prie kiosko būriavosi grupelė paauglių apie 14 m. amžiaus. Ji tuo metu buvo prekybiniame kioske, buvo atsidariusi kiosko duris, nes kioske buvo labai karšta. Vėliau buvo prie kiosko priėję du paaugliai, kurie ją kalbino, lyg norėdami kažką užsisakyti, tuo metu ji nematė, kas dedasi jai už nugaros. Vienu metu bekalbėdama su pirkėjais, ji atsisukusi atgal pamatė pro tarnybines duris išeinantį paauglį. Iš karto pamanė, kad iš jos rankinės paauglys bus pavogęs piniginę, tačiau rankinėje piniginė buvo. Tada ji dar išbėgo pasižiūrėti į lauką ir nubėgančio jaunuolio rankose pamatė kasos aparato stalčių. Ji iš karto dar bandė vytis minėtą jaunuolį. Kiti du jaunuoliai sakė nesijaudinti, sakė, kad tą paauglį vis tiek sugaus ir ji bijodama palikti be priežiūros kioską, prie jo sugrįžo. Paauglys su stalčiumi, kuriame buvo apie 160,50 litų nubėgo link(duomenys neskelbtini) gatvės. Paauglys buvo lyg su balta „maikute“ ir mėlynos spalvos bridžais, prie kiosko jis paliko mėlynos spalvos šlepetes. Papildomos apklausos metu liudytoja N. M. parodė, kad praėjus stresinei situacijai, ji gali dabar tiksliau paaiškinti visas įvykio aplinkybes. Nori patikslinti, kad dieną prieš šią įvykdytą vagystę, t.y. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 16-17 val., grupelė paauglių buvo prie kiosko ir vienas iš berniukų buvo pro duris įkišęs galvą į kiosko vidų, bet pamatęs, kad ji žiūri, pasišalino. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 17 val., jai dirbant nuosavame kioske, prie langelio priėjo du vyriškiai. Vienas iš vyriškių buvo tamsių – juodų plaukų, apie 1,80 m ūgio, apie 36-40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, buvo tvarkingai apsirengęs, lyg su marškinėliais buvo, bet tikrai sunku pasakyti, kaip jis buvo apsirengęs, jei neklysta, jis turi auksinį dantį viršuje, jis lyg ir simpatiškas atrodė, ji jį tikrai galėtų atpažinti. Kitas vyriškis buvo šviesių plaukų, žemesnis, gal apie 1,70 m ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo, jis buvo jaunesnis už tą tamsų vyriškį, mano jam apie 30 metų amžiaus, kaip buvo jis apsirengęs ji nežino, prie jo buvo ir mažas šviesus gal 6 metų amžiaus vaikas – berniukas. Šį vyriškį ji taip pat galėtų atpažinti. Žino, kad tas šviesus vyriškis klausė to berniuko, ko jis norėtų, derėjosi su tuo vaiku, manytų, kad su sūnumi, paskui abu vyrai su vaiku vėl atsitraukė nuo kiosko į šalį. Po keletos minučių vyrai vėl priėjo prie kiosko langelio lyg užsisakyti kažko norėjo, vis žiūrėjo į kainoraštį, tempė laiką. Ji žiūrėjo į juos, laukė jų užsakymo, tuo metu buvo nugara į kiosko duris ir nematė, kas vyksta jai už nugaros, tačiau vyrai žiūrėdami į ją tikrai pro vitrininį langą turėjo matyti, kas vyksta jai už nugaros. Vienu metu laukdama, ką vyrai užsisakys, ji pasuko galvą ir pamatė vaiko – berniuko nugarą, vaikas jau išbėginėjo iš kiosko. Ji išsigando, pamanė, kad berniukas pavogė jos rankinę, todėl ji greitai žiūrėjo į spintą, ar yra jos rankinė, rankinė buvo, patikrinus rankinę, joje buvo ir piniginė, todėl ji pamanė, kad tas berniukas iš jos nieko nepavogė ir tada ji jau kažkiek nurimus išėjo į lauką ir pamatė berniuką nubėgantį su kasos aparato stalčiumi rankose, jis bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, ji tada pradėjo garsiai šaukti, ką net nebeprisimena, tada jai atrodo, kad tas tamsus vyras pradėjo tą berniuką vytis, ji kažkiek pabėgusi, visai nedaug, prisiminė, kad yra atrakintas jos kioskas ir kad jame yra jos rankinė, todėl grįžo prie kiosko. Tada priėjo prie jos tas šviesus vyras, vaiko prie jo nebebuvo, jis jos klausė „kas nutiko, apvogė jus?“, atsakius, kad apvogė, šviesus vyras ją pradėjo raminti sakydamas, kad nubėgęs vyras tą vaiką greit pagaus ir atves. Žino, kad šis vyras jai dar davė savo mobiliojo ryšio telefoną paskambinti į policiją, tai ji dar ir skambino iš jo telefono į policiją 112 ir pranešė apie įvykį. Tas šviesus vyriškis pabuvęs prie kiosko apie 10 minučių paklausė jos „ar aš jau galiu eiti“, klausė ar ji daugiau nenori iš jo telefono paskambinti. Tas vyriškis pasakė, kad jei reiks paliudyti, jis policijoje paliudys, sakydamas, kad kadangi ji skambino į policiją iš jo telefono, tai policija jo telefoną žino ir jį išsikvies ir tas vyras išėjo. Belaukdama policijos pareigūnų, ji užrakino kioską ir ėjo pasižiūrėti ta kryptimi, kuria nubėgo tas berniukas pavogęs jos kasos aparato stalčių, manė, kad jis tikrai stalčių išmes ir ji jį ras, manė, kad stalčius jam tikrai nebus reikalingas. Žino, kad netoli automobilio serviso, esančio už kiosko, ant žolės ji rado pamestus, kaip suprato iš jos kasos aparato stalčiaus, - 10 litų, tačiau ji toli nėjo ir stalčiaus nerado. Jau dabar apmąstydama visą situaciją ji supranta, kad tas berniukas, pavogęs jos kasos aparato stalčių tikrai buvo susimokęs su tamsiu ir šviesiu vyriškiais, kadangi jie tikrai matė pro kiosko vitrininį langą, kaip tas vaikas vogė iš jos kiosko kasos aparato stalčių ir ją kalbino, tempė laiką, kad ji nepastebėtų tos vagystės. Kasos aparato stalčius senas, todėl jis tikrai neturi materialinės vertės, jo pinigine išraiška ji nevertina. Berniuko, pavogusio kasos aparatą, ji labai apibūdinti negali, žino tik tai, kad jis buvo trumpų tamsių plaukų ir kad jo ausys buvo atlėpę tik tiek, jo veido ji nematė, žiūrint kaip tas berniukas bėga, jis jai pasirodė tikrai vikrus ir sportiškas (t. II, b.l. 73, 77).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. M. atpažino G. K. ir G. U. (t. II, b.l. 78-79; 80-81).

2014-09-19 pareiškus įtarimą G. K., jis parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, dėl pareikšto įtarimo, dėl vagystės iš kebabų kiosko ir dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką jis visiškai neprisipažįsta. G. U. jis pažįsta, jie kartu nuomojasi vieną butą, yra draugai, jį pažįsta apie šešerius metus. L. S. jis žino iš matymo, kadangi jo mama L. ateidavo pas jo motiną išgerti arbatos, kavos. Gali būti, kad įtarime nurodytu metu jis tikrai buvo prie to kiosko, gali būti, kad buvo su savo sūnumi, kuriam 8 metai ir G.. Jie užsisakinėjo kebabą, kad netoliese būtų L. S. jis nematė, su šiuo tikrai nesitarė dėl jokios vagystės. Užsakydamas pas kiosko pardavėją kebabą, jis stovėjo šalia to langelio, G. stovėjo jam už nugaros. Būdamas prie langelio, jis tikrai nepastebėjo, kad kas nors pašalinis būtų įėjęs į kioską, jis tik vienu metu išgirdo, kaip pardavėja pradėjo šaukti, kad „vagia“ tada pardavėja išėjo iš kiosko, jis ėjo paskui pardavėją, matė tada nubėgantį lyg nepilnametį, jis bėgo link parduotuvės, kur prekiaujama padėvėtais baldais, ar jis ką nešėsi rankose, jis nematė, bet pardavėja sakė, kad jis pavogė iš kiosko kasos aparato stalčių. Kad tai buvo nepilnametis, gali spręsti tik iš ūgio, nes jis tikrai nedidelio ūgio buvo, bet jo veido nematė, jis buvo su kapišonu ant galvos. Tada G. sakė „bėgu, pagausiu“ ir G. nubėgo paskui tą nepilnametį. Kadangi jis buvo su savo sūnumi, liko prie kiosko, žino, kad dar pardavėjai davė savo mobiliojo ryšio telefoną paskambinti į policiją, nes jai ar ryšio telefonas negaudė, nežino, tai jei G. su tuo nepilnamečiu būtų jo bendrininkai, jis bėgtų paskui juos ir tikrai pardavėjai nebūtų davęs savo telefono skambinti į policiją, jis gi nenorėtų, kad jo bendrus pagautų. Čia kažkokia nesąmonė. Prie kiosko pabuvo apie 10 minučių ir išėjo su sūnumi, jo pardavėja neprašė, kad jis palauktų policijos, tai jis ir išėjo. G. prie kiosko nesugrįžo, jį jis rado prie upės, prie pagrindinės maudyklos, jis sakė, kad to vaiko nepagavo ir nežino, koks tai vaikas pavogė iš kiosko kasos aparato stalčių. Šių nusikaltimų jis tikrai nepadarė, nesupranta kodėl yra įtariamas (t. II, b.l. 89).

2014-09-29 pareiškus įtarimą G. U., jis parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, dėl pareikšto įtarimo, dėl vagystės iš kebabų kiosko ir dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką jis visiškai neprisipažįsta, nes šių nusikaltimų nepadarė. G. K. jis pažįsta apie porą metų, jie yra draugai. L. S. jis žino tik iš matymo, jį matė tik vieną kartą, kai jis buvo atėjęs pas G. mamą, nes jo mama bendrauja su G. mama, daugiau jis jo nematė, su juo jis nebendrauja. Vasaros metu, tikrai negali nurodyti nei valandos, nei dienos konkrečios, nes jis neatsimena, G. sūnus užsimanė valgyti, todėl jis kartu su G. K. ir jo sūnumi nuėjo prie kitoje parduotuvės „Iki“ pusėje esančio kiosko, kur prekiaujama kebabais ir užsisakė kažkokio maisto. Su jais kartu tikrai L. S. nebuvo, jis jo niekur nematė ir netoliese. Užsakinėdami maistą, jie abu su G. stovėjo prie kiosko vitrininio lango. Kioske, jei neklysta, dirbo viena pardavėja. Vienu metu pardavėja surėkė kažką, kaip „vyrai, padėkit, pavogė pinigus“ ar kažkaip panašiai. Tada jis paėjęs į šoną pamatė, kaip nuo bordiūro nušoko vaikas ir nubėgo link paupio. Koks tai vaikas, jis tikrai nepažino, nes jį matė tik iš už nugaros. Žino, kad tas vaikas lyg buvo ant galvos maikę užsirišęs. Jis bandė tą vaiką vytis, norėjo sugauti, bet jam nelabai sekėsi, kadangi jis pats buvo su šlepetėmis. Kol jis peršoko „bordiūrą“ ir pradėjo bėgti, tas vaikas nuo jo jau gal 300 m buvo nubėgęs, jis labai greitai bėgo. Jis nematė, kad jis būtų kur stabtelėjęs. Jis tą vaiką iš akių pametė, kai jis nubėgo į krūmus už buvusios „Maxima“ parduotuvės, tada jis ir nustojo jį vytis. Vydamasis tą vaiką, jis nepastebėjo, kad jis kažką būtų nešęsis rankose, bėgdamas paskui tą vaiką, jis pinigų išmėtytų nerado. Žino, kad prie kiosko jis nebegrįžo, tada jam paskambino G. K., ar tai jis jam paskambino, jis pasakė, kad jau ateina link jo, jie susitarė susitikti prie upės, jis dar norėjo grįžti prie kebabinės, bet kai G. pasakė, kad jau ateina, jis ten nebegrįžo. Jis šių nusikaltimų tikrai nepadarė, nežino, kodėl tas vaikas sako, kad jie su juo įvykdė šį nusikaltimą, mano pats bando išvengti atsakomybės (t. II, b.l. 93).

2014-08-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) , prie N. M. priklausančio prekybinio kiosko, buvo rastos ir paimtos mėlynos spalvos šlepetės, kurios apžiūrėtos ir perduotos saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK spec. saugyklą (t. II, b.l. 65; 66; 67-68; 69-70; 71; 72).

2014-12-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro L.Žuklio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų G. K. ir G. U. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. II, b.l. 82).

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo kartu su pažįstamu D., A. ir P. G.. Apie pietus jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis pamatė prie daugiabučio nueinančią močiutę, kuri nešėsi rankinuką. Aplinkui žmonių nebuvo, todėl jis sugalvojo atimti rankinuką. Draugams apie tai nieko nesakė, tik pasakė, kad jie palauktų. Jis nubėgo už namo, kur nuėjo močiutė. Močiutė dešinėje rankoje nešėsi juodos spalvos rankinuką. Jis pribėgo prie močiutės iš už nugaros, ištraukė iš jos rankų rankinuką ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai pribėgo prie draugų, jie visi nubėgo prie neįgaliųjų namo, prie garažų. Prie garažų jis su P. iškraustė rankinuką. Rankinuke rado 7 litus, kažkokias korteles, kiaušinių, svogūnų, morkų. 7 litus jis pasiėmė. Rankinuką su daiktais užmetė ant garažų, prie kurių jį ir apžiūrėjo. Tada visi nuėjo prie upės. Vėliau 7 litus jis padavė D., kai jis ėjo pirkti rūkyti. Šią vagystę sugalvojo ir įvykdė jis vienas.

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) namu iš už nugaros pribėgo apie 10-12 metų berniukas, iš jos rankų ištraukė rankinuką ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies. Ji jo atpažinti negalėtų, jis buvo trumpų, tamsių plaukų, apie 1-1,20 m ūgio. Berniukas vilkėjo raudonus languotus marškinius su nedideliais kvadratėliais. Ji rankinę vertina 10 litų, ji buvo juodos spalvos. Rankinėje buvo jos vardu išduoti dokumentai – pasas, pensininko pažymėjimas, raktai nuo buto, rudos spalvos piniginė 10 litų vertės, piniginėje buvo apie 10 litų įvairiomis monetomis, rankinėje buvo kiaušinių 3 litų vertės, apie 1 kg svogūnų 2 litų vertės, akiniai nuo saulės 8 litų vertės. Viso dėl vagystės padaryta 43 litų turtinė žala. Pašalinių žmonių tuo metu aplinkui nebuvo. Papildomos apklausos metu liudytoja M. M. parodė, kad savo parodymus pilnai tvirtina. Papildo, kad vasaros metu ji baigė prieiti savo daugiabutį, kai prie jos pribėgo berniukas, išplėšė jai iš dešinės rankos rankinę, kurią nešė rankoje, kitoje rankoje ji nešė polietileninį maišelį su prekėmis, tas berniukas to maišelio nelietė. Ji dar kelis žingsnius žengdama į priekį šaukė berniukui, kad jis tą rankinę jai atiduotų, bet jis kaip bėgo, taip nubėgo. Jai baisu buvo, kad ji į savo butą negali patekti, nes buto raktai buvo rankinėje. Tada ji nuėjo pas kaimynę iš kurios iškvietė policiją, tada policijos pareigūnai ją nuvežė pas anūkę, iš kurios ji paėmė buto raktus ir taip pateko į butą. Ji labai išsigando tokio to berniuko elgesio, nes jis kai jai išplėšė iš rankos rankinę, tai ji pamanė, kad ir ranką jis jai išsuks. Vėliau pareigūnai jai grąžino suradę rankinę, piniginę, akinius nuo saulės, raktus ir jos vardu išduotus dokumentus – pasą, pensininko pažymėjimą, todėl civilinio ieškinio dėl šių daiktų ji nebereiškia. Jai liko padaryta žala tik dėl svogūnų – 2 litai, kiaušinių – 3 litai, bei buvo pavogta 10 litų, bet ji civilinio ieškinio nebereiškia, tiek to, jai nereikia tų pinigų, ji nuo jų nenuskurs, o jis nepraturtės. Teisme prašo remtis apklausų metu jos duotais parodymais, nes ji yra sena, jai labai sunku vaikščioti (t. II, b.l. 102, 107).

2014-09-18 pareiškus įtarimą A. L. jis parodė, kad vasaros atostogų metu, gali būti įtarime nurodytu laiku, jis važiavo lėtai su dviračiu, kartu su juo lyg buvo ir D., ir P., ir tas L.. Einant (duomenys neskelbtini) , jiems L. pasakė, kad „einu pamyšt“ ir nuėjo link daugiabučio namo. L. labai greitai pamatė bėgantį link neįgaliųjų namo. Bėgdamas link ten jis jų nesikvietė, jie visi trys patys nuėjo link L. kurį rado už garažų. L. valgė saldainį, jam jis sakė „duok ir man saldainį“, tada L. jam padavė saldainį, niekam daugiau nedavė, nes jis tik du saldainius ir turėjo. Jis matė, kad prie medžio yra numesta rankinė juoda, bet ji atrodė senai ten gulinti ir jie net nekreipė į ją dėmesio. Matė, kad į garažo sieną yra sudaužyti kiaušiniai, bet net negalvojo, kad L. galėjo juos ten sudaužyti. Kad L. būtų kraustęs kokią rankinę, jie nematė. Tada jie visi išsiskirstė, jis su D. varė link „pramkės“, o kur varė P. su L., jis nežino. Jis tikrai nieko iš niekur nevogė ir nieko daugiau apie šią vagystę negali pasakyti. Kai L. bėgo nuo to daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , link neįgaliųjų namo, jis nepastebėjo, kad jis su savimi ką nors neštųsi (t. II, b.l. 124).

Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas ir paimtas rankinukas su M. M. asmens dokumentais, pinigine, raktais, akiniais, 10 centų, daiktai apžiūrėti, pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai M. M., LR pasas perduotas Licencijavimo skyriui (t. I, b.l. 124)

2014-11-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro L.Žuklio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų D. K., A. L. ir P. G. atžvilgiu nutrauktas (t. II, b.l. 108).

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad pilnai tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis tikrai su L. S. savo pažįstamam M. pasiūlė pirkti tris, L. pavogtus telefonus, žinodamas, kad L. juos pavogė, o M. vieną iš telefonų pardavė savo draugui, kurio jis nepažįsta, o kitus du pasiliko sau. Gautus pinigus už telefonus pasidalijo su L. po lygiai, kiek jie jų gavo, jau neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi.

Be kaltinamojo P. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Kaltinamasis L. S. teisme paaiškino, kad jam gal tris jo pavogtus telefonus, savo pažįstamam padėjo parduoti P. G., gautus pinigus už telefonus jis su P. pasidalino pusiau.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tikriausiai savaitgalį, 9 ar tai 10 dieną, pas jį į namus atėjo pažįstamas P. G., kuris pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“. Pastarasis pasakė, užtikrino, kad telefonas nevogtas ir jis šio nieko neklausinėjo. Kadangi jam telefono nereikėjo, tai jis paskambino savo pažįstamam M. ir pasiūlė pirkti šį telefoną. Už telefoną prašė 130 litų, bet jis už tarpininkavimą M. pasakė, kad 150 litų. M. taip pat kelis kartus klausė, ar telefonas nevogtas, jį taip pat užtikrino, kad telefonas nėra vogtas. Jis pagalvojo, kad telefonas bus atvežtas iš užsienio. M. šį telefoną nusipirko. Pinigus paėmė jis, P. G. jis padavė 110 litų, kadangi jam labai reikėjo pinigų jis sau pasiliko 40 litų. Kad telefonas vogtas, sužinojo tik iš policijos darbuotojų, nesitikėjo, kad P. G. savo pažįstamiems gali parduoti vogtus telefonus (t. II, b.l. 28).

Liudytojas M. P. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace 3“, kuris apžiūrėtas, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam D. Ž. (t. II, b.l. 30, 31, 32).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis P. G. realizavo turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu ir ši jo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.

L. S. buvo gydytas gydytojo psichiatro ir gydytojo psichiatro priklausomybėms (narkologo). Dng. F10.2. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. F61 mišrus asmenybės sutrikimas. Teismo medicinos psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (t. III, b. l. 41), tą patį teisme patvirtino specialistas J.Galiauskas.