- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-507-185-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- S. V.
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;
1.1.8.6; 2.4.
2008 m. rugsėjo 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios S. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. ir nubausta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. V. nuteista už tai, kad 2008m balandžio 11 d., apie 17 val., Panevėžio 12-20, Rokiškio m., būdama N. A. namuose, apsvaigusi nuo alkoholio, nuo kambaryje esančios lovos pagrobė N. A. priklausantį mobilų telefoną „Samsung C100“ 80 Lt vertės, mobilų telefoną „Samsung X660“ 150 Lt vertės, iš spintelės pagrobė R. A. priklausančią kosmetiką: plaukų laką 8Lt vertės, plaukų segtukus 2 vnt. ružavus nedidelius po 0,50 Lt viso 1 Lt vertės, 2 vnt. rudus segtukus po 2,50 Lt viso 5 Lt vertės, vieną rudą platesnį plaukų segtuką 3 Lt vertės, 2 vnt. rudų plaukų segtukų su šukelėmis po 2,50 Lt, viso 5 Lt vertės, 10 vnt. paprastų juodų plaukų segtukų 0,50 Lt vertės, akių pieštuką 22,90 Lt vertės, blakstienų tušą akims 19.90 Lt vertės, kondicionuojamąjį nagų lako valiklį 13,90 Lt vertės, lūpų dažus 4 vnt. po 5 Lt viso 20 Lt vertės, kvepalų du buteliukus po 15 Lt viso 30 Lt vertės, nagų lako 8 vnt. buteliukų po 5 Lt viso 40 Lt vertės, nagų lako apsauginę priemonę 13.90 Lt vertės, kūno kremo dėžutę 24,90Lt vertės, dvipusius akių pieštukus 2 vnt. po 13 Lt viso 26 Lt vertės, žaislinį minkštą raudonos spalvos šuniuką 5 Lt vertės, akių vokų dažus 10 Lt vertės, viso padarydama nukentėjusiajam N. A. 230 Lt žalą, nukentėjusiajai R. A. 249Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. V. prašo skirti švelnesnę bausmę, kuri neatskirtų jos nuo mažamečio sūnaus. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padariusi nusikaltimą ir labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą iš dalies atlygino. Nuteistoji mano, kad paskirta bausmė teisinga, tačiau prašo teismo atsižvelgti į tai, kad viena augina ir auklėja mažametį, gimusį 2006 m. sausio 28 d., sūnų A. V.. Teismui duomenų apie mažametį sūnų nepateikė. Advokato neturėjo, pati nesuprato, kad ši aplinkybė gali turėti įtakos parenkamos bausmės rūšiai ir trukmei. Ateityje nuteistoji žada nebenusikalsti.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas paskyrė S. V. bausmę Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmės rūšies bei jos dydžio skyrimo motyvus.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai (b.l. 50-51), tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y., neigė pagrobusi N. A. mobilaus ryšio telefoną ir R. A. kosmetiką. Tokius parodymus teismui teko paneigti kitais įrodymais ir būtent jais grįsti nuosprendį. Seka, kad teisiamajame posėdyje S. V. nebuvo iki galo nuoširdi, ne pilnai atskleidė įvykio aplinkybes, siekdama sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, todėl teismas pagrįstai dalinio prisipažinimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir neatsižvelgė, skirdamas bausmę.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta bausmės rūšimi. S. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) nuosavybei, turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiniais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliantė prašo nustatyti bausmės rūšį, kuria nebūtų atskirta nuo jos mažamečio sūnaus. Beje, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., buvo paskirta švelnesnė, negu įstatymu nustatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Vienas iš pagrindinių tokios bausmės skyrimo motyvų nurodytas S. V. nėštumas. Pati nuteistoji nejaučia atsakomybės prieš savo vaiką, nes, žinodama pasekmes, vis tiek daro įstatymu uždraustas veikas. Reikia pažymėti, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla 1-260-137/2008, kurioje S. V. kaltinama analogiško nusikaltimo pagal BK 178 str. 1 d. padarymu. Seka, kad švelnesne nei laisvės atėmimo bausme nuteistosios nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl siekdamas BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, teismas pagrįstai skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas, esant neišnykusiam teistumui, pagrobto turto vertė nedaug viršija 3 MGL ribą, kas būtų laikytina tik kaip baudžiamasis nusižengimas. Charakterizuojama neigiamai (b.l. 66), jos šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma per griežta.
Dėl paminėto nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistosios S. V. apeliacinį skundą atmesti.