Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
1-29-365/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis
R. M., J. K.
Advokatai
Donata Lapėnienė, Jonas Vilhelmas Pliugžma
Baudžiamoji byla Nr. 1-29- 365/2019Teisminio proceso Nr. Nr.02-2-00381-15
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, R. M. ir jos advokatams Donatai Lapėnienei ir Mindaugui Zalepūgai, J. K. ir jos advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai, civilinio ieškovo atstovei Egidijai Belevičienei, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore , neteista, kaltinama tuo, kad padarė veikas,numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. ir 222 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", vyr. buhalterė, neteista, kaltinama tuo, kad padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. M., nuo 2004-06-10 iki 2014-09-26 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje atspausdino, pasirašė ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB “(duomenys neskelbtini)”) vyr. buhalterei J. K. įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą žinomai netikrus dokumentus: 2014-03-21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad iš R. M. į įmonės kasą paimta 45000Lt „akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, nors realiai minėti pinigai į įmonės kasą įnešti nebuvo, po ko vyr. buhalterė J. K., nežinodama, kad minėtas orderis yra netikras, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, tuo buvo pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, numatančią, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė, komercinė, finansinė būklė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtą, dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R. M. įnešti į banko sąskaitą, nors realiai pinigai iš kasos jai išmokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos realiai buvo pervestos iš R. M. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus J. K. įtraukti į apskaitą, o pastaroji šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalis, numatančias, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31.

Šiais savo veiksmais R. M. apgaulingai tvarkė apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

R. M. buvo kaltinama pasisavinusi didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, nuo 2004-06-10 iki 2014-09-26 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, 2014-03-21 įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini), iš įmonės akcininko A. V. paėmė 45000 Lt ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad iš A. V. paimta 45000Lt Lt, ūkinės operacijos ar ūkinio įvyko turinį nurodant, kad tai - „Akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui Komisinis atlyginimas už komisines paslaugas“, davė jį pasirašyti A. V. bei pasirašė pati kaip vyr. buhalterė ir kasininkė, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įmonės buveinėje(duomenys neskelbtini), ji, A. V. prašymu minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), perspausdino, ūkinės operacijos ar ūkinio įvyko turinį nurodant - „Akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, davė jį pasirašyti A. V. bei pasirašė pati kaip vyr. buhalterė ir kasininkė, tačiau kaip įmonės kasininkė ji minėtų pinigų į įmonės kasą neįnešė, o juos pasisavino, tokiu būdu pasisavino didelės 45 000Lt (13 032,90Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 183 str. 2 d.

J. K. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo buhalterio pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalterė)“, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama kartu su minėtos įmonės direktore R. M. pagamino netikrus dokumentus, t. y. laikotarpyje nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 tyrimo metu nenustatytoje vietoje paruošė ir atspausdino netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R. M. įnešti į banko sąskaitą, nors realiai pinigai iš kasos jai išmokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos buvo pervestos iš R. M. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. M. minėtus orderius pasirašius, J. K. šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

Teisminio nagrinėjimo metu R. M. paaiškino, kad A. V. pas ją atėjo 2013 metų kovą. Tuo metu jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", kuri buvo Austrijos draudimo kompanijos "(duomenys neskelbtini)" generalinė pardavimų agentūra. A. V. domėjosi jos įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla ir ji papasakojo, kad ieško pardavimų skyriaus vadovo, papasakojo su kokiais produktais ji dirba. 2014 m. kovą A. V. pasirodė vėl. Jis jau buvo atleistas iš UAB "(duomenys neskelbtini)" ir prašė priimti jį į darbą. Ji juo pasitikėjo ir jiedu sutarė, kad ji jam perleis 50 proc. akcijų, o jis atsives iš UAB "(duomenys neskelbtini)" 20 gerai paruoštų darbuotojų, kurie taip pat ruošėsi išeiti iš UAB "(duomenys neskelbtini)" ir ieškojo darbo. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ji, vyr. buhalterė J. K. ir viena darbuotoja, kuri buvo dekretinėse atostogose. UAB "(duomenys neskelbtini)" tuo metu su "(duomenys neskelbtini)" turėjo sutartį dėl jų produktų pardavimo, bet tarpininko mokestis jiems buvo nustatytas labai mažas, todėl jiems neapsimokėjo dirbti su šita kompanija. A. V. pažadėjo išsiderėti iš minėtos įmonės geresnes sąlygas, jei jų įmonės įstatinis kapitalas bus padidintas iki 100.000 Lt. Įstatinio kapitalo didinimas buvo jo idėja, o ne jos, be to, jis skubino ją padidinti kapitalą, kad jo darbuotojai neišeitų į kitą įmonę, t. y. nesusirastų kito darbo. Tuo metu nei ji pati, nei A. V. pinigų neturėjo, todėl jų bendras sprendimas buvo užregistruoti įstatinio kapitalo padidinimą iki 100.000 Lt, išrašant kasos pajamų orderius, bet neįmokant pinigų. Abu susitarė, kad pinigus, skirtus įstatinio kapitalo didinimui, jie įneš į įmonės kasą, kai turės tokią galimybę, t.y. susitarė fiktyviai įforminti įstatinio kapitalo didinimą. Buvo paruošti 2014-03-21 UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderis serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neva ji į įmonės kasą įnešė 45000 litų, ir 2014-03-21 UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neva A. V. į įmonės kasą įnešė 45000 litų, UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatai, kuriuose nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" kapitalas yra 100.000 litų. Minėtus kasos pajamų orderius ji 2014 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje perdavė J. K. įtraukti į UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, nes tikėjosi, kad ateityje pinigai bus įnešti į kasą ir problemų dėl to nebus. Pakeisti įmonės pavadinimą iš UAB "(duomenys neskelbtini)" į UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo A. V. idėja, nes jų planas buvo atidaryti įmonės padalinius kituose Lietuvos miestuose - Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visus minėtus dokumentus jie su A. V. pasirašė pas notarą E. N., senamiestyje esančiame notarų biure. Abiejuose kasos pajamų orderiuose per klaidą buvo įrašyta, kad "ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys - Akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui. Komisinis atlyginimas už konsultacines paslaugas". Iš pradžių to nepastebėjo, o vėliau A. V. pas ją atėjo ir paprašė perrašyti orderį, ką ji ir padarė, nurodė kasos pajamų orderiuose kitą operacijos turinį - "akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui" ir sukeitė juos, t.y. pašalino senuosius ir paliko naujus su pakeistui turiniu. Pasirašant minėtus orderius, pinigai į kasą įnešti nebuvo. Netrukus įmonėje pradėjo trukti apyvartinių lėšų ir ji pradėjo ieškoti galimybių gauti kreditą tiek įstatiniam kapitalui įnešti, tiek pardavimo padalinio išlaikymui. Pinigų nei ji pati, nei A. V. neturėjo. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio ji pradėjo ieškoti galimybės gauti kreditą ir kaip fizinis asmuo. A. V. žinojo, kad ji ieško pinigų UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatinio kapitalo didinimui ir apyvartinėms lėšoms. A. V., siekdamas kurti pardavimų padalinį, norėjo, kad jis būtų paskirtas įmonės vadovu, kad, pasak jo, jis turėtų didesnį autoritetą prieš naujai renkamus darbuotojus ir ji, pasitikėdama juo, sutiko su šiuo pageidavimu, todėl nuo 2014-09-26 jis buvo paskirtas direktoriumi. Tai, kad pinigai įstatinio kapitalo didinimui nebuvo įnešti į kasą patvirtina tai, kad iki A. V. tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A. V. į jos asmeninę banko sąskaitą pervedė 30.559,70Lt, o ji šiuos pinigus iškarto pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir jie iškarto buvo panaudoti įmonės veikloje. Tai įrodo, kad kasoje nebuvo pinigų ir A. V. apie tai žinojo. Jau tapęs UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu A. V. nuo 2014-10-03 iki 2014-11-10 pats įnešė į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą 25.790 Lt apyvartinėms lėšoms, kas dar kartą patvirtina, kad kasoje pinigų nebuvo ir A. V. apie tai žinojo. Žinodamas, kad pagal anksčiau minėtus kasos išlaidų orderius pinigai nėra įnešti, A. V., tapęs įmonės vadovu, vengė priimti kasą ir dokumentus, nes tokiu atveju jis patvirtintų, kad minėti pinigai kasoje yra ir už juos atsakytų. 2015 metų sausio mėn. ofise (duomenys neskelbtini) ji su A. V. susitiko ir ji prašė jo grąžintį įstatinį kapitalą į pradinę (10.000Lt) būseną, nes pinigai į kasą nei jo, nei jos pačios įmokėti nebuvo. A. V. nesutiko, todėl ji kasos pajamų orderių originalus, pagal kuriuos buvo padidintas įstatinis kapitalas, paliko pas save, nes tikėjosi vėliau su juo sutarti dėl įstatinio kapitalo atstatymo. Kadangi A. V. savo įsipareigojimų įmonei neįvykdė, ji minėto susitikimo metu taip pat prašė, kad jis jai parduotų 20 proc. savo akcijų ir paskirtų ją įmonės direktore. Jis nesutiko ir nuo tos dienos pradėjo nuo jos slapstytis, be jos žinios išsinuomojo naują ofisą (duomenys neskelbtini), kuriame vykdė UAB (duomenys neskelbtini)“ veiklą. Ji atsitiktinai apie tai sužinojo ir kartu su antstolės I. B. padėjėja 2015-02-25 d. nuvyko į minėtas patalpas ir užfiksavo, kad ofiso (duomenys neskelbtini), durų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškaba ir dirbo įmonės darbuotojai, o A. V. antstolės padėjėjai pareiškė, kad tai jo asmeninis butas, o įmonės darbuotojai yra jo svečiai, o R. M. uždraudė šiose patalpose lankytis. 2015 metais Juridinių asmenų registrui pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę už 2014 metus A. V. nei balanse nei aiškinamajame rašte nenurodė, kad kasoje trūksta pinigų arba, kad kasa jam neperduota; jos manymu tai patvirtina, kad pinigai įstatinio kapitalo didinimui į kasą įnešti nebuvo. Dokumentus, reikalingus įstatinio kapitalo didinimui, jie ruošė naudodamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininko M. J. paslaugomis. Pirmą kartą su J. jiedu susitiko (duomenys neskelbtini) gatvės ofise, tuomet J. pasakė, kad jie turi susitarti , kokiu būdu didins įstatinį kapitalą, o po to, kito susitikimo metu buvo pasirašomi paruošti dokumentai. J. paruošė visus dokumentus, reikalingus notarui. Pinigai J. akivaizdoje nebuvo mokami. Šių dokumentų pasirašymo metu ir buvo surašytas kasos pajamų orderis, neva patvirtinantis pinigų įnešimo faktą. Kito susitikimo su V., kai neva buvo mokami pinigai, nebuvo. J. nuo pat pradžių siūlė pasirinkti variantą: ar pinigų įnešimo faktą patvirtinti išrašu iš banko sąskaitos, arba surašyti dokumentą, liudijantį grynųjų pinigų įnešimo į įmonės kasą, faktą. Būtent pirmojo susitikimo metru M. J. ir liepė jiems apsispręsti, kokiu būdu įformins pinigų įnešimo faktą. M. J. akivaizdoje nebuvo mokami pinigai , tebuvo išrašytas klasos pajamų orderis, kurį pasirašė V.. Nei ji, nei V. tuo metu neturėjo reikalingų įstatinio kapitalo didinimui pinigų, todėl nusprendė surašyti kasos pajamų orderius, kurie turėjo patvirtinti grynųjų pinigų neva įnešimo faktą.Šiuos dokumentus ir pateikė notarui. Jiedu – ji ir V. kalbėjosi apie tai, kad reiks po įstatinio kapitalo didinimo įforminimo surasti pinigus ir realiai įnešti į įmonės kasą. M. J. dalyvavo tuo metu, kai buvo surašyti kasos pajamų orderiai ir pasirašyti. M. J. sakė, kad toks variantas, kai įforminamas pinigų įnešimas, bet pinigai neįnešami realiai, yra įmanomas. J. ruošė ir atsinešė visus kitus reikalingus notarui pateikti dokumentus, o jiedu užpildė ir pasirašė; J. neatsinešė tik tų dokumentų ( formų), kurie liudytų pinigų įmokėjimo faktą. Ji pati surado internete kasos pajamų orderių blankus, juos atspausdino ir su V. pasirašė bei atidavė M. J., kad šis visą dokumentų paketą pateiktų notarui. Ji mano, jog M. J. girdėjo jos ir V. pokalbį apie tai, kad tuos pinigus ( po 45000 litų) reikia kuo greičiau surasti ir įnešti į įmonės kasą realiai. M. J. išrašė įgaliojimą veikti jų vardu, kad šis galėtų nunešti dokumentų paketą notarui. Po to J. juos informavo, kada turi atvykti pas notarą, pasitiko juos pas notarą ir paliko, o pats susitikime su notaru nedalyvavo. Visas šias aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiama tyrėjos.Ar pasirašant kasos pajamų orderius šalia stovėjo M. J., ar jis betarpiškai matė pasirašymo momentą, ji neprisiminė. Ji ieškojo internete kasos pajamų orderio pavyzdžio ir rado, tačiau šiame pavyzdyje buvo nurodyta kitokia pinigų įnešimo paskirtis, todėl pradžioje surašė kasos pajamų orderius su neteisinga formuluote – neteisingai nurodė neva įnešamų pinigų paskirtį. Po to tuos įrašus ji taisė. Tie taisymai buvo daromi vėliau, o ne kitą dieną. J. K. tuo metu šalia nebuvo ir ji nežinojo, kad realiai pinigai nebuvo įnešami. Abu kasos pajamų orderiai buvo surašyti ir pasirašyti tuo pačiu metu. Maždaug 2014 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, ji su J. K. susitiko kažkur Vilniuje, kavinėje ir jai tuos orderius perdavė, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitą. J. K. nežinojo, kad pinigai pagal šiuos orderius į kasą įnešti nebuvo, tuo metu jai to nesakė; J. K. apie tai pasakė 2015 metų maždaug vasario mėnesį, kai prasidėjo kivirčai su A. V. (t.11 b.l. 195-197).

Šalies argumentai

J. K. apklausos metu paaiškino, kad jai inkriminuojamų veikų padarymo nepripažįsta. Ji dirbo savo darbą ir nieko nežinojo apie R. M. planus. 2014 m. pradžioje M. įmonės kasoje buvo 22000 litų. Padidinus įstatinį kapitalą, kasoje buvo apie 100000 litų. R. M. buvo vadovė, kasininkė ir pati sau mokėjo atlyginimą. Ant kiekvieno kasos išlaidų orderio M. pati pasirašė „gavau“. Ji dirbo pas M. vyr. buhaltere ir su grynais pinigais reikalų neturėjo, tvarkė tik apskaitos dokumentus, apie įmonės situaciją ji žinojo tik tai, kas buvo fiksuota M. jai teikiamuose įmonės dokumentuose; tuo metu apskaitos dokumentai liudijo, kad įmonė turi grynųjų pinigų. Veiksmus su grynaisiais pinigais atlieka kasininkė, t.y. pati R. M., kuri ir pasirašė už išmokamus pinigus kasos išlaidų orderyje. Ji kaip vyr. buhalterė išrašė tuščius išlaidų orderių blankus ir perdavė juos R. M., kuri juos grąžino su parašais. Iš apskaitos dokumentų matyti, kokia suma turi būti išmokama, tad išlaidų orderyje įrašoma tokia spausdinta suma, nes R. M. sakė, kad pinigus išmokės per kasą. Visi kaltinime nurodyti išlaidų orderiai išrašyti analogišku būdu, t.y. vykdant R. M. nurodymus ji kaip vyr. buhalterė paruošdavo išlaidų blankus, o juos realizuodavo pati M., dirbusi su grynais įmonės pinigais.R. M. ji matė vieną kartą per mėnesį jos dukters biure. Jai atnešdavo dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į apskaitą, išrašydavo orderį, perduodavo jį M. ir gaudavo šį orderį jau su parašais; orderyje buvo nurodoma ta data, kurią nurodydavo pati R. M.. Grynų pinigų nematė, pinigų priėmimo – perdavimo nematė. Į apskaitą visos finansinės operacijos buvo įtraukiamos tik po to, kai tie dokumentai būdavo pasirašyti. Ikiteisminio tyrimo metu minima, kad minėti kasos išlaidų orderiai buvo surašomi atbuline data, gavus praeito mėnesio (duomenys neskelbtini) banko išrašą, yra teisinga. Ji kaip vyr. buhalterė tuos dokumentus įtraukė į apskaitą tik tuomet, kai juos grąžino su parašais. Ji nežinojo kokias operacijas vykdė M., tai galėjo būti ir įmonės pinigai; jai liepė ir ji tik paruošė orderių blankus. Iš banko išklotinės matėsi, kad pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą iš asmeninės M. sąskaitos. Kadangi susitikdavo su M. tik kartą per mėnesį, tai ji tik įformindavo jau atliktas finansines operacijas tam, kad sutvarkytų apskaitą, M. liepus. Finansinės operacijos turi būti fiksuojamos mėnesio laikotarpyje ir tai buvo daroma. Jai kaip vyr.buhalterei buvo perduoti dokumentai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu ir ji matė, kad įnešti pinigai, tačiau grynųjų pinigų ji netvarkė ir operacijų su jais neatlikinėjo, t.y. ji nežinojo ar tikrai įbešti grynieji pinigai ir neprivalėjo to aiškintis.Visi apskaitos dokumentai būdavo pas M.; M. jai nurodydavo, kokias finansines operacijas atliko, o ji tai sutvarkydavo ir įtraukdavo į apskaitą. Visi apskaitos dokumentai buvo pas M.. Dokumentų gavimas iš M. ir jų grąžinimas M. niekur nebuvo fiksuojamas. Kai pasikeitė įmonės direktorius, 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dokumentai buvo pas R. M., o kur ji laikė tuos dokumentus - ji nežino. M. jai pradžioje sakė, kad dokumentai dingo, tačiau po to atnešė tuos dokumentus balansui ruošti. Ji prašė duoti dokumentus, kad galėtų paruošti įmonės balansą, tuomet M. jai ir perdavė dokumentus 2015 m. vasario – kovo mėnesiais, ir liepė po to juos perduoti V.. Ji nenorėjo kištis į akcininkų reikalus, todėl dokumentus ir vėl grąžino R. M.. Žino, kad įmonėje pasikeitė direktorius, tačiau V. dokumentų neieškojo. Kai ruošė metų balansą, dokumentus apie savaitę laiko laikė pas save, tačiau paprastai ji atvykdavo pas M., sutvarkydavo apskaitą ir išeidavo, dokumentų neišsinešdavo.Balansą paruošė už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo mėnesio; pagal apskaitos duomenis, įmonės kasoje turėjo būti apie 85607,73 litų. Ji atsisakė dirbti su šia įmone, nes akcininkai ėmė konfliktuoti; ji nedirba įmonėje, jeigu savininkai nesutaria. Kasos pajamų orederiai, pagal kuriuos akcininkai įnešė į įmonės kasą kiekvienas po 45000 litų, jai buvo perduoti 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais; į apskaitą šiuos duomenis įtraukė tik tuomet, kai jai pasakė, kad įstatinio pakitalo didinimas užregistruotas Registrų centre. Ar pinigai buvo realūs, ji nesidomėjo, nes grynųjų pinigų ji netvarkė. Pradžioje jai buvo perduoti kasos pajamų orderių originalai, o po to – 2015 m. pradžioje, originalai buvo paimti ir į apskaitą įdėtos orderių kopijos. V. buhalterinę apskaitą už 2014 m. sausio – rugsėjo mėnesius išsiuntė elektroniniu paštu 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais.Su V. susirašinėjo elektroniniu paštu, klausė jo kodėl įneša 90000 litų ir nesidomi įmonės valdymu, kai kasoje yra tiek pinigų, kodėl įmonei pervedinėjami pinigai. Jai kilo įtarimas, kad tie 90000 litų netikri, kodėl V. skolina įmonei pinigus, tačiau V. tų aplinkybių neaiškino. Galėjo būti, kad R. M. paimdavo įmonės pinigus mėnesio pradžioje savo reikmėms ir panaudodavo, o mėnesio pabaigoje tuos pinigus grąžindavo, įnešdama juos iš savo asmeninės sąskaitos. Mėnesio laikotarpyje tai buvo sutvarkoma, tad apskaitos vedimo reikalavimai nebuvo pažeidžiami, įmonė žalos nepatirdavo. Apskaitos dokumentuose buvo nurodomos finansinės operacijos, bankinio pavedimo atlikimo data.(t.11 b.l. 116-121).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tik jas patikslino ir aiškino, kad pranešime apie įtarimą nurodytus kasos išlaidų orderių blankus atspausdino ji pati. Ji pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos išrašą matydavo, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas R. M. realiai pervesdavo iš savo asmeninės banko sąskaitos į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą, tačiau išrašydavo šiai operacijai kasos išlaidų orderį, kadangi pavedimas iš R. M. banko sąskaitos į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą neturėjo jokio teisinio pagrindo (t. y. nebuvo paskolos sutarties), o pagal buhalterinius dokumentus kasoje buvo didelė pinigų suma - apie 100 000 Lt todėl, jos manymu, įmonė tais pinigais ir turėjo disponuoti įmonės ūkinėje veikloje. Ji neklausė R. M., ar realiai minėti pinigai yra kasoje ir ji jai nesakė, kad jų realiai kasoje nėra. Ar jie iš tikrųjų buvo kasoje, ji nežinojo. Jos giliu įsitikinimu, R. M. negalėjo pervesti pinigų iš savo asmeninės banko sąskaitos į įmonės banko sąskaitą net ir pagal paskolos sutartį (kurios nebuvo), nes buvo pakankamai pinigų įmonės kasoje (tai matėsi iš apskaitos dokumentų). Jos nuomone, skolinti pinigų įmonei R. M. negalėjo, nes įmonės kasoje buvo pakankamai pinigų, todėl kitaip įforminti šios operacijos ji negalėjo. Visi minėti kasos išlaidų orderiai yra išrašyti R. M. nurodymu ir yra pasirašyti pačios R. M. kaip įmonės kasininkės ir direktorės. Minėti kasos išlaidų orderiai buvo surašomi atbuline data, gavus praeito mėnesio UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos išrašą, kuriame ji matydavo, kad R. M. pervesdavo pinigus iš savo asmeninės banko sąskaitos į įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą. Už įmonės kasą minėtu laikotarpiu buvo atsakinga R. M.. Visi kasos pinigai buvo pas ją. Kam ir kada realiai ji išmokėjo pinigus iš kasos ir kiek realiai kasoje buvo pinigų žinojo tik ji pati. Ar ji realiai išmokėdavo sau atlyginimą iš kasos ji nežino ir pasakyti negali. Kad ji neimdavo atlyginimo, o tik pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių, ji nežinojo. (tomas 7, b.l. 32). Nuo 2014 m. kovo mėnesio įmonės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės akcininku tapo A. V., jie su R. M. turėjo po 50 proc. įmonės akcijų. Kiek vėliau įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 100 000 Lt. Šis veiksmas buvo patvirtintas notariškai (dviem akcininkams įnešant į įmonės kasą po 45 000 Lt). Įmonės grynais pinigas ji nedisponavo, tačiau iš apskaitos dokumentų matėsi, kad įstatinio kapitalo lėšos yra kasoje. Įmonė nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Už nuomą kas mėnesį buvo mokama apie 8 000 Lt. Direktoriaus pareigas ėjo R. M.. Nuo 2014-09-29 įmonės direktoriumi buvo paskirtas akcininkas A. V.. Paskyrus naują vadovą, jos pačios funkcijos vykdant įmonės buhalterinę apskaitą nepasikeitė – pagal įmonės sąskaitos banko išrašą kas mėnesį ji paruošdavo kasos išlaidų orderius. Kadangi įmonės kasoje buvo grynųjų apyvartinių lėšų, kasos išlaidų orderiuose ji nurodydavo, kad pinigai paimti iš kasos ir įnešti į įmonės banko sąskaitą. Po 2014-09-29 R. M. nurodymo, kasininku ji rašydavo įmonės vadovą A. V. ir pagal nusistovėjusią tvarką kiekvieno mėnesio pabaigoje iš programos atspausdintus ir jos pačios pasirašytus kasos išlaidų orderius paduodavo R. M.. Kada ant kasos išlaidų orderių pasirašinėjo A. V. ji nežino, nes dokumentus pasirašyti jam pateikdavo R. M.. Tarp A. V. ir R. M. kilo nesusipratimas, R. M. neperdavė jam įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagrindiniai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo viename rožiniame segtuve, tačiau R. M. neva negalėjo jo surasti. Kadangi 2015 metų pradžioje reikėjo teikti deklaracijas ir sudaryti balansą, ji paprašė, kad R. M. pateiktų jai dokumentus. 2015 m. vasario pradžioje R. M. davė jai minėtą segtuvą su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Tvarkydama dokumentus ji pamatė, kad į segtuvą įdėtos nepilnai užpildytos (trūko datos ir pinigų sumos žodžiais, įrašo pinigų gavėjas) kasos išlaidų orderių kopijos su jos pačios ir įmonės kasininko – direktoriaus A. V. parašais. Kadangi įmonės buhalterinėje apskaitoje turi būti dokumentų originalai, ji segtuvą grąžino R. M.. A. V. ji išsiuntė prašymą atleisti iš darbo. Ji nedalyvavo, kai R. M. perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus direktoriui A. V., taip pat nedalyvavo, kai jis pasirašinėjo ant kasos išlaidų orderių. Apskritai įmonės buhalterinės apskaitos klausimais ji bendravo tik su R. M.. Pagal dokumentus įmonėje turėjo būti apyvartinių lėšų, tačiau su įmonės grynais pinigais ji nedirbo. Ar A. V. įnešinėjo savo asmeninius pinigus į įmonės sąskaitą, ar jis skolino pinigus įmonei ji nežino, nes jai tokio pobūdžio dokumentai pateikti nebuvo. (tomas 7, b.l. 2-3) Papildomai apklausta kaip liudytoja J. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose dirbo nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23. Minėta įmonė turėjo banko sąskaitas AB SEB banke ir AB Šiaulių banke. Prisijungimų prie šios įmonės banko sąskaitų ji neturėjo. Minėtos įmonės banko sąskaitų išrašus, reikalingus buhalterinei apskaitai, jai pateikdavo direktorė R. M.. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi pas R. M.. Ji jai pateikdavo buhalterinei apskaitai reikalingus dokumentus, o vėliau juos pasiimdavo. A. V. direktoriumi buvo paskirtas nuo 2014 metų rugsėjo pabaigos, tačiau ir toliau visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai, jai pateikdavo R. M. ir ji jai juos grąžindavo. Jai pradėjus dirbti minėtos įmonės direktore ir kasininke buvo R. M.. Jos duomenimis, A. V. kasos iš R. M. neperėmė. 2015 metų vasario mėnesį R. M. pateikė jai rožinės spalvos segtuvą, kuriame buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai už 2014 metus. Minėtus dokumentus R. M. prašė perduoti A. V., tačiau ji nesutiko. Gavusi minėtą segtuvą ji pamatė, kad kaikurie kasos išlaidų orderiai yra neoriginalūs (į segtuvą buvo įdėti kasos išlaidų orderių kopijos). Apklausos metu I. K. buvo parodyti UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). J. K. patvirtino, kad jai apklausos metu parodytuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė ji. Minėtus kasos išlaidų orderius per elektroninę apskaitos programą surašė ji, juose pasirašė ir perdavė R. M.. 2014-09-30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 110 Lt sumai (pagrindas - atsiskaitytinai), 2014-10-31 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 44,07 Lt sumai (pagrindas - atsiskaitytinai) A. V. vardu, 2014-10-31 d. kasos išlaidų orderį(duomenys neskelbtini), 49Lt sumai (pagrindas- atsiskaitytinai) R. M. vardu ji išrašė, nes jai buvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (kvitai ar čekiai). Kieno vardu rašyti šiuos orderius ji sprendė pagal tai, kieno pavardė buvo ant išlaidas patvirtinančių dokumentų. Kasos išlaidų orderius 2014-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 535,68 sumai (pagrindas - darbo užmokestis) R. M. vardu, 2014-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini) , 24,72 Lt sumai (pagrindas darbo užmokestis) A. V. vardu, ji užpildė pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kasos išlaidų orderius: 2014-10-02 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000Lt sumai (pagrindas - įnešti į banko sąskaitą) A. V. vardu, 2014-10-03 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 8800Lt sumai (pagrindas - įnešti į banko sąskaitą) A. V. vardu, 2014-10-10-09 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1400Lt sumai (pagrindas - įnešti į banko sąskaitą) R. M. vardu, 2014-10-08 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 200Lt sumai (įnešti į banko sąskaitą) R. M. vardu, 2014-10-08 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 4100Lt sumai (įnešti į banko sąskaitą) R. M. vardu, 2014-10-31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 7790Lt sumai (įnešti į banko sąskaitą) A. V. vardu, 2014-11-10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1200Lt sumai (įnešti į banko sąskaitą AB Šiaulių banke) A. V. vardu ji užpildė pagal įnešimus, kuriuos matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos įraše. Apklausos metu J. K. buvo parodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas ir paklausta ar pagal minėtą banko sąskaitos išrašą ji nematėte, kad A. V. 2014-10-03 įneša 8000Lt, 2014-10-03 įneša 8800Lt, 2014-10-31 d. įneša 7790Lt iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o R. M. 2014-10-03 įneša 560 Lt, 2014-10-08 įneša 1400Lt, 2014-10-08 įneša 200Lt, 2014-10-14 įneša 4100Lt iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o ne įneša grynais? J. K. atsakė, kad ji tai matė. Tačiau buhalteriškai kasoje buvo apie 90000Lt ir jie buvo nenaudojami, o pinigai į įmonės banko sąskaitą buvo įnešami iš akcininkų asmeninių banko sąskaitų. Banko sąskaitos išraše ji matė, kad pinigų paskirtis nurodyta „akcininko įnašas apyvartinių lėšų papildymui“, tačiau paskolos sutarčių su akcininkais jai pateikta nebuvo, todėl ji paklausė R. M., kaip jai tai dokumentuoti ir ji pasakė įforminti tai, kaip grynų pinigų išmokėjimą iš kasos ir įnešimą į banką. Ji taip ir padarė - surašė šiuos kasos išlaidų orderius ir atidavė R. M.. Kada tiksliai ji šiuos orderius surašė ji dabar neatsimena, bet gali patvirtinti, kad juos surašė kitą mėnesį po orderiuose nurodytų datų, tvarkydama praėjusio mėnesio buhalteriją, t. y. 2014 m. spalio mėnesio orderiai buvo surašyto maždaug 2014 metų lapkritį, bet tikrai ne 2015 metų pradžioje, kai prasidėjo konfliktai tarp A. V. ir R. M.. Užpildytus orderius ji pasirašė ir atidavė R. M. bei įvedė į buhalterinę programą. Atgal jai šie dokumentai negrįžo. Visus įmonės pirminius buhalterinius dokumentus ji 2015 metų vasario mėnesį perdavė R. M. susegtus į rožinį segtuvą. Dėl dokumentų perdavimo R. M. jokių priėmimo-perdavimo aktų nesurašė. (tomas 7, b.l. 6).

Liudytojas M. J. patvirtino visas R. M. nurodytas aplinkybes. Buvo susitikę trise – jis, V. ir M. du kartus šalia Maximos parduotuvės Mindaugo gatvėje, buvusiose jų įmonės patalpose. Jis išaiškino įstatinio kapitalo didinimo tvarką ir reikalavimus, paaiškino, kokie būtini dokumentai. Paaiškino, kad notarui būtina pateikti įstatinio kapitalo didinimą patvirtinančius duomenis, kad pinigai, skirti įstatinio kapitalo didinimui, gali būti įnešami per banką, pateikiant banko operacijos išrašą, arba į įmonės kasą įmokami gryni pinigai, surašant kasos pajamų orderius, patvirtinančius pinigų įmokėjimo į kasą faktą. Orderius spausdino M. jo akivaizdoje, o kaip jie išsprendė grynųjų pinigų įnešimo klausimą, jis nežino, nes jo akivaizdoje apie tai nebuvo kalbama. Jis jiems išaiškino, kad pinigai turi būti įnešti į įmonės kasą.Ten buvo nemaža patalpa, M. spausdimo kasos pajamų orderius, o vyras taip pat buvo toje pat patalpoje. Tuomet ir buvo pasirašyti kasos pajamų orderiai, patvirtinantys pinigų įnešimo faktą. Jis nunešė visus reikiamus dokumentus pas notarą, susitarė dėl priėmimo laiko ir pasitiko pas notarą atvykusius R. M. ir V.. (t.11 b.l. 197-199).

Liudytojas A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad R. M. jis pažįsta maždaug nuo 1975 m., tačiau apie 20 metų jie nebendravo. Maždaug prieš 4 metus jie vėl pradėjo bendrauti. R. M. turėjo įmonę, kurios veikla susijusi su konsultacijomis finansiniais klausimais. Jie ketino kurti bendrą verslą - R. M. teiktų konsultacijas įmonėms, o jis pats dirbtų gyvybės draudimo srityje. R. M. jau turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonei buvo suteikta licencija teikti konsultacines paslaugas finansų klausimais. R. M. ėjo direktorės pareigas ir buvo vienintele akcininkė. Įmonės įstatinis kapitalas sudarė 10 000 Lt, todėl į įmonės sąskaitą jis įnešė 5000 Lt, t. y. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininku, jie su R. M. turėjo po 50 proc. akcijų. Visa tai vyko 2014 m. kovo 17 d. R. M. informavo, kad būtų tikslinga padidinti įmonės įstatinį kapitalą iki 100 000 Lt. Jis sutiko su jos pasiūlymu ir atvežė 45000 litų. Pinigus perdavė R. M. ir gavo pinigų perdavimo faktą patvirtinantį orderį. Grįžęs į namus pamatė, kad orderyje neteisingai nurodyta sumokėtų pinigų paskirtis, kad buvo kalbama apie įstatinio kapitalo didinimą ir kažkokį komisinį atlygį. Jis kitą dieną nuvyko pas M. ir klaida buvo ištaisyta – orderyje nurodyta paskirtis – įstatinio kapitalo didinimas. Kovo 26 d. nuvyko pas notarą ir sutvarkė įstatinio kapitalo didinimo klausimus. Po kokių dviejų mėnesių R. M. paprašė paskolinti jai pinigų – 2800 litų. Po kelių dienų M. ir vėl paprašė paskolinti pinigų, sakė, jog pinigai reikalingi įmonei. Jis atsisakė skolinti pinigus įmonei, nes įmonėje turėjo būti 90000 litų, kuriuos jiedu įmokėjo didindami įstatinį kapitalą. Tuomet R. M. paprašė paskolinti pinigų jai asmeniškai. Jis sutiko ir per kelis kartus paskolino jai 30000 litų. 2014 m. rugsėjo mėnesį jis tapo direktoriumi. Įmonė turėjo skolų, reikėjo mokėti už patalpų nuomą, tad jis pervedė į įmonės sąskaitą 30000 litų. Tapęs direktoriumi jis neperėmė apskaitos dokumentų ir negali paaiškinti kodėl to nepadarė. Jis jau buvo dirbęs versle, uždirbo nemažus pinigus, bet niekad neturėjo reikalų su apskaita. Kaip jis sugebėjo dirbti versle neišmanydamas ir nesuprasdamas apskaitos pagrindų, paaiškinti negalėjo. Didindami įstatinį kapitalą jiedu kiekvienas turėjo įnešti po 45000 litų. Jis tai padarė, o ar tai padarė R. M., jis negali pasakyti. Kaip šie įnešti pinigai buvo įforminti įmonės apskaitoje, jis nežino ir nesidomėjo. Kai jis tapo direktoriumi 2014 09 26 vietoje R. M., įmonėje jau dirbo V. D. ir I. B.. Kokią veiklą vykdė įmonė, kurios akcijas jis įsigijo, 2014 m. kovo – rugsėjo mėnesiais, V. negalėjo nurodyti. Kokį darbo užmokestį gaudavo R. M., jis taip pat nesidomėjo. Save laiko pasiturinčiu žmogumi, todėl įmonės veikla nesidomėjo.Tapęs direktoriumi jis nežinojo, kad turi perimti įmonės apskaitą, kad kaip vadovas jis yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Apskaitos dokumentų perdavimas vyko apie 6 mėnesius. Įsakymo, kuris apibrėžtų įmonėje dirbančių asmenų funkcijas, kompetencijos sritis, jis nerašė. Apskaitos dokumentai jam kaip įmonės direktoriui buvo perduoti tik 2015 m. balandžio mėnesį, t.y. po aštuonių mėnesių, kai jis tapo direktoriumi. Įmonė per tuos aštuonis mėnesius uždirbo, bet jis negalėjo pasakyti kokią konkrečiai veiklą vykdė įmonė, negalėjo pasakyti kiek konkrečiai įmonė uždirbo. Nors teigė, kad įmonė vykdė veiklą, tačiau patvirtino, kad pelno per jo vadovavimo 8 mėnesius įmonė neturėjo.Jis investavo savo pinigus, įnešė apie 28000 litų.Buvo įmonės įstatinis kapitalas – 90000 litų, o problemos dėl 45000 litų vėliau atsirado. M. niekad nesakė, kad ji neįnešė pinigų; apie tai, kad ji neįnešė pinigų įstatinio kapitalo didinimui, R. M. ėmė kalbėti tik 2016 ar 2017 metais. Darbo užmokesčio problemų nebuvo, nes darbuotojai gaudavo procentinį atlygį nuo sudarytų sutarčių ir iš to gyveno .R. M. liepus, jis pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau negali pasakyti, kokie tai buvo dokumentai ir kodėl jis juos pasirašė. Vėliau jis atsisakė pasirašinėti; M. pradžioje pyko, bet po to pasakė, kad susitvarkys ir be jo. Kodėl pradžioje pasirašinėjo M. paruoštus dokumentus, o po to atsisakė tai daryti, paaiškinti negalėjo. Prisijungimo prie įmonės sąskaitos įrankiai, naudojantis elektronine bankininkyste, buvo ir liko pas R. M., kodėl jis neperėmė šių įrankių, paaiškinti negalėjo; teigė, jog jis turėjo ieškoti darbuotojų, o R. M. neva vykdyti visą kitą veiklą. V. tvirtino nežinojęs, kad tapus direktoriumi atsiranda pareigos; patvirtino, kad apskaitos neorganizavo, tais klausimais nesidomėjo. Kada kilo konfliktas su R. M. dėl įmonės valdymo, neprisimena. Jis klausė spalio mėnesį pas R. M. kur yra apskaitos dokumentai ir jam buvo pasakyta, kad dokumentai dingo. Atsakydamas į prokurorės klausimus, A. V. ėmė neigti savo jau nurodytas aplinkybes, tvirtino reikalavęs iš M. perduoti kasos pinigus vos tik tapęs direktoriumi, bet negalėjo pateikti nė vieno oficialaus tai patvirtinančio dokumento, kuris patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, kad reikalavo perduoti apskaitą. Kodėl nenutraukė M. kaip kasininkės veiklos, jam tapus direktoriumi, negalėjo atsakyti, mkodėl neperėmė įmonės grynųjų pinigų, negalėjo paaiškinti. 2015 m. jo vadovaujama įmonė persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį biurą ir ten R. M. dukra atvežė tris dėžes dokumentų. Tuomet jis paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. C., kuris atvyko su davo darbuotoja, ir buvo daromas dokumentų apyrašas. Paskolos sutartis su R. M. niekada nebuvo pasirašyta, nors jis skolino jai pinigus; tuos skolinamus pinigus duodavo grynais, pervedinėjo į asmeninę sąskaitą. Dokumentus, reikalingus įstatinio kapitalo didinimui ruošė R. M., jie tuomet buvo biure dviese, pas notarą vyko taip pat dviese. Jis biure padavė M. pinigus ir ji juos perskaičiavo. Pas notarą, tvirtindami įstatinio kapitalo didinimą, užtruko apie valandą laiko. Mano, kad visi dokumentai notarui buvo pateikti iš anksto. Ar notaras išaiškino atliekamų veiksmų esmę, pasirašomų dokumentų turinį – negalėjo atsakyti. Kada buvo ištaisyta klaida orderyje dėl 45000 litų įmokėjimo – ar prieš einant pas notarą, ar vėliau, V. atsakyti negalėjo. Tapęs direktoriumi jis įmonės vardu atidarė naują įmonės sąskaitą Šiaulių banke; kodėl neperėmė sąskaitos iš buvusios direktorės, paaiškinti negalėjo.Tapus direktoriumi jis prašė pagalbos ir patarimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo S. C.. Vieno susitikimo metu dalyvavo S. C., jo darbuotoja, vieną kartą dalyvavo R. M. su savo advokate (t.11 b.l.147-157). 2014 m. rugsėjo mėnesį jis buvo paskirtas įmonės direktoriumi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis negalėjo būti skiriamas direktoriumi, nes tokio profilio įmonės direktoriumi galėjo būti skiriamas asmuo, tik gavus Lietuvos banko leidimą. Mano, kad M. tai turėjo žinoti. Jam tapus direktoriumi R. M. ir toliau rūpinosi klausimais susijusiais su duomenų teikimu registrams, Sodrai, rūpinosi teikiamomis deklaracijomis, mokamais mokesčiais. Nors direktoriumi tapo jis, R. M. ir toliau vykdė visas popierines pareigas, toks buvo jų susitarimas. Kada ir kaip tas susitarimas buvo sudarytas, V. paaiškinti negalėjo. Kodėl jis kaip direktorius nevykdė savo funkcijų, paaiškinti negalėjo. 2015 m. vasario mėnesį jis pasirašė visus dokumentus, kur jam liepė pasirašyti, nes neturėjo pasiėmęs akinių, t.y. jis nežinojo už ką pasirašo (t.11 b.l.167-171).

A. V. parodymai buvo prieštaringi, todėl teismas garsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas A. V. teigė, jog įnešė grynais į įmonės kasą 45 000 Lt., įmonės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)". Įmonėje įdarbintas jis nebuvo, tačiau dalyvavo veikloje kaip akcininkas. Įmonė nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Buvo planuojama įdarbinti apie 30 žmonių, tačiau pradžioje dirbo keli darbuotojai. Netrukus R. M. pradėjo skųstis, kad įmonė turi finansinių sunkumų, prašė paskolinti pinigų. 2014-05-07 jis jai davė grynais 2800 Lt. Vėliau pervedė į R. M. asmeninę sąskaitą apie 27 000 Lt. R. M. minėjo, kad visi pinigai bus panaudoti įmonės veikloje. Jis prašė, kad R. M. surašytų paskolos raštelį, tačiau ji vengė tai padaryti (t.2 b.l.29-30). Pradinis sutarimas buvo, jog jis taps UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. 2014-09-26 akcininkų sprendimu R. M. buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigų ir įmonės direktoriumi tapo jis. Jis prašė, kad R. M. perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau pastaroji vengė perduoti dokumentus. Kai prisijungė prie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jis sužinojo, kad jam tapus įmonės akcininku įmonės kasoje buvo 20 000 Lt trūkumas. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė J. K.. R. M. teikė J. K. suvesti kasos išlaidų, pajamų orderius, balansą. Tapęs direktoriumi, pinigus, susijusius su įmonės veiklos pagerinimu jis pervedinėjo į įmonės sąskaitą, t.y. pagal ūkines operacijas jo pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį sumokėti už patalpų nuomą. Minėti pervedimai buvo įforminti kaip 30 000 Lt paskola įmonei; 2014-10-01 buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp jo paties ir įmonės (kaip įmonės atstovė pasirašė įgaliojimą turinti įmonės darbuotoja V. D.). R. M. vengė perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, jis ne kartą rašė jai raštus dėl dokumentų perdavimo. 2015 m. balandžio 13 d. į įmonės biuro patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvežtos dėžės. Asmenys, atvežę šias dėžes, nurodė, kad atvežė jas R. M. nurodymu. Jis suformavo komisiją, kuri peržiūrėjo visus gautus dokumentus ir parengė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (kopija pridėta). Paaiškėjo, kad šiose dėžėse buvo įmonės dokumentai. Pažymėtina, kad dalis perduotų dokumentų buvo ne originalai (konkrečiai šie dokumentai buvo išvardinti dokumentų perdavimo akte 2015-04-13 Nr. (duomenys neskelbtini)), o kopijos. R. M. taip ir neperdavė įmonės grynųjų pinigų likučio, kuris 2014-10-01 įmonės kasoje sudarė 85 607,73 Lt. Taip pat nustatyta, kad perduoti ne visi įmonės dokumentai. R. M. buvo tinkamai informuota ir prašoma nedelsiant perduoti nurodytų dokumentų originalus. 2015-04-30 iš R. M. buvo gautas registruotas laiškas, kuriame buvo dokumentai, kurių tarpe buvo kasos orderiai (konkrečiai išvardinti perdavimo akte, dokumentas pridedamas). Gautas vokas komisijos narių akivaizdoje atklijuotas ir dokumentai apžiūrėti bei parengtas dokumentų perdavimo aktas. Apžiūrėjus šiuos dokumentus kilo įtarimas, kad dalis šių dokumentų yra galimai suklastoti, nes didžiosios dalies kasos išlaidų orderių (toliau - KIO) jis nepasirašė. Dalyje orderių yra nurodytos ne tokios ūkinės operacijos, negu buvo įvykusios. Konkrečiai KIO Nr.: 2014-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-11-10 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad tai išmokos iš įmonės kasos jam, tačiau realiai tai buvo jo paskola įmonei (paskolos sutarties patvirtinta kopija ir banko pavedimų kopijos pridedamos). Tai patvirtina, kad jokie gryni pinigai iš įmonės kasos nebuvo gauti. Taigi suklastotuose orderiuose buvo nurodyta ir tai, kad jam išduoti pinigai iš įmonės kasos įnešimui į banko sąskaitą. Tokiu būdu buvo siekiama sumažinti įmonės kasoje esančių grynųjų pinigų likutį jo sąskaita, t.y. apskaitos dokumentuose nurodant ne tą ūkinę operaciją. Jis, 2015-02-05 atvykęs į R. M. ofisą, PC MADA pasirašinėjo ant jos pateiktų dokumentų, tarp jų buvo 3 ar 4 kasos išlaidų orderiai, galimai tarp atsiųstų paštu orderių, orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra originalus, tačiau ant kitų orderių parašai yra identiški, nors realybėje jo parašas visur skirtingas, todėl yra pagrindo manyti, kad dokumentai suklastoti. R. M. duktė turi tipografinę įmonę, galimai, panaudojant techniką, buvo suklastoti jo parašai ant orderių. (tomas 2, b.l. 31). Papildomos apklausos metu A. V. teigė, kad ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių 2014-09-30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 110 Lt sumai, 2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 560 Lt sumai, 2014-10-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 1400Lt sumai, 2014-10-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 200Lt sumai, 2014-10-08 Nr.055 4100Lt sumai, 2014-10-14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 535,68Lt sumai, 2014-10-31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 410,49Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad pinigus gavo R. M., kaip gavėjas ir kaip kasininkas pasirašė jis pats, nors orderiuose nurodyta, kad pinigus gavo R. M.. Pasirašydamas minėtus orderius jis buvo be akinių ir nematė ką pasirašinėja. 2015-02-04 prekybos centre „Mada“, „VSRG“ spaustuvės patalpose, Viršuliškių g. 42, Vilniuje. R. M. jam pasakė, kad reikia sutvarkyti kasą ir liepė pasirašyti daug orderių. Jos nurodymų jis pradėjo pasirašinėti ten, kur rodė pirštu R. M.. Jokių pinigų, nurodytų šiuose kasos išlaidų orderiuose jis R. M. nemokėjo ir iš jos negavo, nes jis nebuvo iš jos perėmęs kasos ir nedisponavo grynais pinigais.Tą patį jis gali pasakyti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2014-10-14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 24,72Lt sumai, 2014-10-31 d. Nr. 059 440,07Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad minėti pinigai išduoti jam pačiam ir juose yra jo, kaip gavėjo ir kasininko parašas. Šiuose orderiuose nurodytų pinigų jis taip pat negavo ir niekam neišdavė. Šiuos orderius jis taip pat pasirašė 2015-02-04 anksčiau minėto susitikimo metu R. M. nurodymu, manydamas, kad pasirašė juos, kaip įmonės vadovas. Teisę valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą AB SEB banke tuo metu turėjo tik R. M., o jis pats teisę valdyti minėtą sąskaitą gavo tik 2015-02-27 d. Perėmęs minėtą banko sąskaitą jis paėmė banko sąskaitos išrašą ir pamatė, kad pinigai iš šios banko sąskaitos buvo naudojami įmonės tikslams ir jis R. M. dėl šių pinigų panaudojimo jokių pretenzijų neturi (t. 2, b.l. 32-33). Papildomos apklausos metu liudytojas A. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie 2015-05-29 d. sudarė 2014 metų balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir surašė 2014 metų finansinės atsakomybės aiškinamąjį raštą, kuriuos jis kaip direktorius pasirašė (šių dokumentų kopijas jis nori pridėti prie bylos). Jis pats iš savo banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko sąskaitą 2014-10-03 įnešė 8000Lt, 2014-10-03 d. įnešė 8800Lt, 2014-10-29 įnešė 7790Lt. , 2014-11-10 d. 1200Lt jis taip pat pervedė iš savo banko sąskaitos į AB Šiaulių banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, (t. 2, b.l. 58) Papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad jis pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir papildomai nori pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, kasos dokumentai ir kasos pinigai visą laiką buvo pas R. M.. 2015-04-13 R. M. dukra L. M.-Golnis atvežė įmonės dokumentus į naują įmonės ofisą (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo surašytas 2015-04-13 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktas. Tuo metu buvo atvežtas ir rožinis segtuvas su kasos išlaidų orderiais, kurie, kaip jis jau minėjo savo ankstesnėse apklausose, buvo suklastoti, kopijomis. O minėtų kasos išlaidų orderių originalai 2015-04-30 į įmonės ofisą (duomenys neskelbtini), buvo atsiųsti su kurjeriu, dėl ko taip pat buvo surašytas 2015-04-30 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktas. Kasos knyga už 2014 metus jam perduota nebuvo. 2015 metų vasario mėnesį J. K. jam atsiuntė kasos registro elektroninį variantą (jis buvo pateiktas prie bylos), tačiau jis atsisakė tokį registrą pasirašyti. Dėl akcinio kapitalo padidinimo jis gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (5 procentų) 2014-03-17 jis nusipirko už 5000Lt, kuriuos sumokėjo pavedimu per banką į R. M. asmeninę banko sąskaitą. Iš karto po to R. M. pasakė, kad reikia padidinti įmonės įstatinį kapitalą ir 2014-03-21 d. iki 100000Lt buvo padidintas įmonės kapitalas. Pinigus – 45 000Lt jis R. M. sumokėjo grynais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, kurį jis turi ir gali pateikti. R. M. jam pasakė, kad ji irgi įnešė pinigus į įmonės kasą. Jos įneštų pinigų jis nematė, tačiau matė kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad ji taip pat įnešė 45000 litų į kasą. Tada jie su ja nuėjo pas notarą ir pasirašė naujus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus. O pagal 2014-10-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis dar 30000 litų paskolino įmonės apyvartinėms lėšoms padidinti ir minėtus pinigus, kaip minėjo anksčiau, jis įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. (t.2, b.l. 59). Apklaustas kaip spec. liudytojas A. V. parodė, kad jis pasilieka prie visų savo anksčiau duotų parodymų. Įstatinio kapitalo didinimui skirtus pinigus, t. y. 45 000 Lt jis norėjo pervesti pavedimu į įmonės sąskaitą, tačiau R. M. pasakė norinti, kad pinigai būtų įmokėti į įmonės kasą. Jam buvo parodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kuriame nurodyta, kad iš jo (t. y. A. V.) paimta 45000Lt, ūkinės operacijos turinį nurodant kad tai yra „akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, kurį kaip kasininkas ir vyr. buhalteris pasirašė R. M.. Dėl minėto orderio surašymo aplinkybių jis gali pasakyti, kad pinigus įstatinio kapitalo didinimui jis realiai perdavė R. M. 2014-03-21 d. ofise (duomenys neskelbtini). Perduodant pinigus niekas, išskyrus juodu su R. M. nedalyvavo. Tačiau tą dieną buvo surašytas ne šis orderis, o kitas orderis tuo pačiu numeriu Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad iš jo paimta 45000 litų, o ūkinės operacijos turinys nurodytas „akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui Komisinis atlyginimas už konsultacines paslaugas“. Minėta orderį pasirašė jis ir R. M. kaip kasininkė. Grįžęs namo jis pastebėjo, kad jame nurodyta neteisinga mokėtų pinigų paskirtis, todėl sekančią dieną nuvažiavo pas R. M. į ofisą ir pareikalavo, kad ji perrašytų minėtą orderį. Ji iš pradžių nesutiko, įrodinėjo, kad toks yra blankas, o jam kategoriškai pareikalavus perrašė minėtą orderį. Pinigus įstatinio kapitalo didinimui jis turėjo grynais, nes vien 2012 metais iš individualios veiklos uždirbo virš 300.000Lt ir gali pateikti tai patvirtinančią savo paties pajamų deklaraciją. Po to, kai buvo sumokėti minėti pinigai jie su R. M. pas notarą E. N. patvirtino naujus įstatus, kuriuose buvo nurodytas naujas įmones pavadinimas ir įstatinis kapitalas padidintas iki 100.000Lt. Jam buvo parodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kuriame nurodyta, kad iš R. M. paimta 45000Lt, ūkinės operacijos turinį nurodant, kad tai yra „akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“. Kada ir kur minėtas orderis buvo surašytas jis nematė. Jam dalyvaujant R. M. šio orderio nerašė. Ar ji įnešė į įmonės kasą minėtus pinigus jis patvirtinti negali, nes nežino. Jis jos neklausė ar ji įnešė minėtus pinigus, nes pasitikėjo, kad ji įvykdys akcininkų sprendimą ir, einant pas notarą patvirtinti naujus įstatus buvo įsitikinęs, kad įnešė. Ar ji pati įnešė į kasą pinigus įstatinio kapitalo didinimui jis nežino ir patvirtinti negali. Į klausimą A. V., ar jam nekilo klausimas kodėl į minėtos įmonės kasą jam ir R. M. bendrai įnešus po 45000Lt vis tiek trūko pinigų apyvartinėms lėšoms ir jis turėjo įmonei suteikti 30000 litų paskolą, A. V. atsakė, kad R. M. jam pasakė, kad ji investuoja pinigus ir gaus gerą pelną ir kad tai ne jo reikalas. (t. 2, b.l. 72-73) Papildomai apklaustas kaip spec.liudytojas A. V. teigė, kad 2014-09-29 pradėjus eiti UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas jis prašė, kad R. M. perduotų dokumentus ir įmonės kasą ir tai patvirtina jo surašyta 2014-10-15 d. pažyma. Ji to nepadarė ir vis žadėjo perduoti vėliau. Jis nematė tame didelės problemos, išskyrus įmonės kasą, kurią visą laiką reikalavo perduoti. Raštu jis iš jos dokumentų ir kasos nereikalavo, nes ji vis žadėjo artimiausiu laiku juos perduoti. Kasos R. M. jam neperdavė, o įmonės veiklos jis negalėjo nutraukti, kur buvo įmonės pinigai, kodėl nereikalavo pinigų iš M., negalėjo paaiškinti. Kai jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku t. y. 2014-03-17 d. iki 2014-09-29 d. jis pervedinėjo pinigus iš savo asmeninės banko sąskaitos į R. M. asmeninę banko sąskaitą: 2014-05-06 d. pervedė 350Lt, 2014-05-12 d. pervedė 15572,70Lt, 2014-06-06 d. pervedė 5024Lt, 2014-06-16 d. pervedė 2508Lt, 2014-07-03 d. pervedė 4250Lt. Šiuos pinigus jis paskolino asmeniškai R. M. ir jie nebuvo skirti įmonės veiklai, nes įmonės veiklai pinigus jis galėjo pervesti tiesiai į įmonės sąskaitą. Paskolos sutarčių su R. M. jis sudaręs nebuvo, nes jie buvo susitarę žodžiu ir jis manė, kad bankiniai pavedimai įrodo, kad jis tuos pinigus R. M. paskolino. R. M. jam aiškino, kad tie pinigai reikalingi jai asmeniškai. Apie tai, kad jo anksčiau minėtais R. M. paskolintais pinigais yra dengiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos kalbos nebuvo. (t. 2, b.l. 87). Šiuo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus neturi. (t. 2, b.l. 100)

2017 10 11 A. V. parašė prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes R. M. pasisavino jo 45000 litų, o ne bendrovės pinigines lėšas. Tokią išvadą V. padarė dėl to, kad iš jo paimti pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą. Tapęs direktoriumi ir perėmęs apskaitos duomenis, jis nerado dokumentų, kurie patvirtintų šių pinigų – 45000 litų buvimą įmonės kasoje. (t.2 b.l.109-111,112-115 ).

Akistatos tarp A. V. ir R. M. metu pastarajai buvo parodytas UAB "(duomenys neskelbtini)" Kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kuriame nurodyta, kad iš A. V. paimtas 45000Lt "akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui" ir yra R. M., kaip įmonės kasininko parašas. R. M. neneigė, kad pasirašė minėtą orderį, tačiau orderyje minėtų pinigų ji negavo ir į minėtos įmonės kasą šių pinigų neįnešė. Minėtas orderis buvo surašytas su tikslu įforminti įmonės įstatinio kapitalo didinimą, tačiau realiai pinigai į kasą įnešti nebuvo. A. V. teigė, kad R. M. meluoja, nes - 45000 Lt buvo sumokėti R. M. asmeniškai 2014-03-21 d. biure, (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu buvo surašytas analogiškas orderis, tik jame buvo nurodyta ūkinės operacijos paskirtis „konsultacinės paslaugos ir akcininko įnašas. R. M. patvirtino, kad pradinis orderis buvo perrašytas, bet 2014 m. rugsėjo mėn, nes ten tiesiog buvo padaryta klaida, kurią ir paminėjo A. V., tačiau pinigai pagal šį orderį jai realiai sumokėti nebuvo. R. M. paaiškino, kad jos vardu taip pat buvo išrašytas kasos pajamų orderis dėl neva įnešamų 45000 litų, tačiau pinigai realiai įnešti nebuvo. Pinigų pagal minėtą orderį ji į kasą neįnešė ir A. V. apie tai žinojo. Jie abu sutarė, kad pinigus į įmonės kasą pagal galimybes įneš metų bėgyje, tačiau pinigai taip ir nebuvo įnešti. V. patvirtino, jog nematė kaip šitas orderis buvo pasirašytas, nematė kaip ji įmokėjo pinigus į kasą, bet buvo susitarimas, kad pinigai bus įmokėti akcininkų susirinkimo dieną, kai buvo nutarta padidinti įstatinį kapitalą. R. M. teigė nežinojusi kur buvo kasos pinigai, kai direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. V.. A. V. paskyrimo metu A. V. buvo perduoti kasos pinigai ir visi įmonės dokumentai. Priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo. Į tyrėjos klausimą R. M., kokiu būdu ir kaip įvyko minėtas kasos pinigų ir buhalterinių dokumentų perdavimas, R. M. atsakė, kad kai ji ėjo direktoriaus pareigas minėti dokumentai buvo saugomi jos kabinete, raktą nuo kurio turėjo ji ir A. V.. Kai A. V. pradėjo eiti direktoriaus pareigas jis persinešė dalį dokumentų pas save į kabinetą, raktą nuo kurio turėjo tik A. V.. Kada jam buvo perduotas vokas su įmonės pinigais ji tiksliai pasakyti negali. Į tyrėjos klausimą R. M., kiek pinigų buvo minėtame voke, kai direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. V., R. M. atsakė, kad ji neatsimena. Net apytikriai pasakyti negali. A. V. atsakė, kad R. M. meluoja, nei įmonės pinigai, nei dokumentai jam perduoti nebuvo. Po to, kai jis pradėjo eiti direktoriaus pareigas visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi įmonės ofise (duomenys neskelbtini), R. M. kabinete, raktą nuo kurio turėjo tik R. M. ir kai reikėjo išsikraustyti iš ofiso, jis negalėjo įeiti į jos kabinetą ir dokumentus iš jos kabineto išvežė jos dukra, kuri atvažiavo su raktu nuo minėto kabineto ir išvežė dokumentus. „Ružavas“ segtuvas, kuriame buvo einamieji dokumentai visą laiką buvo pas R. M. ir ji nuveždavo einamuosius dokumentus buhalterei. Tik tapęs direktoriumi jis iš karto pradėjo reikalauti perduoti jam dokumentus, bet R. M. pasakė, kad tai ne jo reikalas ir dokumentų jam neperdavė. (t. 7, b.l. 53-55)

Liudytoja V. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė iš esmės vienodas aplinkybes. Teigė, kad su A. V. jie susipažino maždaug prieš 4 metus, kartu dirbo gyvybės draudimo paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. V. jai minėjo, kad turi pažįstamą R. M., kuri turi savo įmonę. Po kiek laiko A. V. informavo, kad ketina tapti R. M. vadovaujamos įmonės akcininku bei prisidėti prie jos verslo, t.y. A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigti fizinių asmenų aptarnavimo padalinį. Kiek jai žinoma iš A. V., 2014 m. jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, su R. M. jie turėjo po 50 proc. akcijų. Įmonės direktoriaus pareigas ėjo R. M.. 2014 m. gegužės mėnesį R. M. įdarbino ją pačią Žmogiškųjų išteklių vadove. Tuo metu ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė ketino plėstis, turėjo būti įdarbintą apie 30 žmonių, todėl 2014 m. gegužės mėnesį buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini). A. V. minėjo, kad buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas iki 100 000 Lt., tačiau ji nieko konkretaus nežino ir nieko nematė. Pirmus 2 mėnesius darbas vyko sklandžiai, buvo ruošiamos sąlygos naujiems darbuotojams, jai pačiai buvo mokamas atlyginimas. Po to atlyginimo jai nemokėjo, susidariusį įsikolinimą už darbą sumokėjo V., kai pradėjo direktoriauti. Ji nesuprato, kodėl buvo didinamas įstatinis kapitalas ir kodėl dėl to trūko pinigų. R. M. minėjo turinti planų kaip galima greitai užsidirbti pinigų, klausinėjo kas galėtų paskolinti. Rugsėjo mėnesį R. M. informavo, kad reikia sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius SODRAI, apmokėti patalpų nuomą. Paprašė paskolinti 2000 Lt. Ji 2000 Lt pervedė į R. M. asmeninę sąskaitą. R. M. jai minėjo, kad šitie pinigai įmonės buhalterijoje buvo apskaityti kaip „akcininko įnašas“, nors ji nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Nuo 2014 m. rugsėjo 29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo A. V.. Tarp jo ir R. M. kilo nesutarimų, nes R. M. vengė perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonėje trūko pinigų. 2014-10-1 A. V. suteikė 30 000 Lt paskolą įmonei. Sutartyje dėl paskolos, kaip įmonės atstovas pasirašė ji pati, nes tuo metu turėjo įgaliojimą. 2015 m. sausio mėnesį įmonė persikraustė į mažesnį ofisą (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio mėnesį reikėjo pateikti deklaracijas ir įmonės balansą, tačiau direktorius A. V. neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų. 2015 m. vasario 5 d. ji su A. V. užvažiavo į R. M. dukters ofisą PC MADA patalpose. R. M. buvo sudėjusi ant stalo dokumentus, kuriuos turėjo pasirašyti A. V.. Pirmiausia, jie aptarinėjo su įmonės veikla susijusius klausimus. Aptarus minėtus klausimus R. M. pradėjo pateikinėti pasirašyti A. V. ant stalo padėtus dokumentus, tai buvo akcininkų susirinkimo dokumentai, darbuotojos I. B. atleidimo dokumentai. A. V. pasirašius šiuos dokumentus R. M. pasiėmė rožinės spalvos segtuvą – kasos knygą ir davė A. V. pasirašyti ant kasos išlaidų orderių. Ji atsimena, kad A. V. pasirašė ant 2-jų orderių su nedidelėmis sumomis, lyg tai 250 Lt ir 700 Lt, pasirašydamas trečią kasos išlaidų orderį pamatė, jog ten įrašyta 7000 Lt, ar 8000 Lt, t.y. pinigų sumą, kurią jis įnešinėjo į įmonės sąskaitą kaip akcininkas. Padėjęs vieną parašą ant minėto orderio A. V. nustojo pasirašinėti. Tą dieną daugiau jokių dokumentų jis nepasirašinėjo. 2015 m. gegužės mėn. ji buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.R. M. nuolat ieškojo kur būtų galima pasiskolinti 50000 litų, o po to V. įnešė į įmonės kasą 30000 litų, kai pradėjo direktoriauti. (t.11 b.l. 177-179) (t. 2, b.l. 117-118, 120)

Liudytoja J. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė iš esmės vienodas aplinkybes. Apklausiama ji patvirtino, kad ji dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" teisininkės pareigose. 2015 m. pavasarį (datos tiksliai ji pasakyti negali) į jų įmonę kreipėsi UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius A. V., UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius S. C. jos paprašė padėti A. V., nes jam kilo klausimų kaip teisingai perimti dokumentus iš buvusios direktorės R. M.. Tada ji nuvažiavo į UAB "(duomenys neskelbtini)" ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad R. M. dukra L. M.-G. atvežė ir paliko minėtos įmonės dokumentus, kurie buvo supakuoti į dėžes. Pačios L. M.-G. jau nebuvo, ji buvo išvykusi. Todėl A. V. kilo klausimas kaip įforminti minėtą dokumentų perdavimą. Tuomet ji surašė dokumentų perdavimo aktą. Jai buvo parodyta prie bylos pridėta 2015-04-13 d. Bylų (dokumentų) perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir ji gali patvirtinti, kad minėtą aktą surašė ji pati. Šio akto Nr. (duomenys neskelbtini) paminėto "Ružavo segtuvo" p. 18 nurodyta "Didžioji knyga". Ji šiuo metu neatsimena už kokį laikotarpį buvo minėta Didžioji knyga ir ar ji buvo pasirašyta. Taip pat ji tiksliai negali pasakyti už kokį laikotarpį buvo p. 20 paminėti "Kiti kasos išlaidų orderiai" ir p. 21 paminėtos "Avansinės apyskaitos". Ji pati minėtų dokumentų nevertino, tik padėjo juos surašyti. Ji tik atsimena, kad A. V. pasakė, kad tarp dokumentų esantys kasos išlaidų orderiai (t. y. jų kopijos) yra suklastoti. Vėliau, kiek jai yra žinoma, A. V. kreipėsi į policiją dėl minėtų orderių suklastojimo. Ji atvyko pas V. ir ten jau buvo dokumentai. Kas atvežė ir kada, ji pati to nematė. Vėliau, kai UAB "(duomenys neskelbtini)" tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą už UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo atsakinga UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotoja L. O.. (t. 11 b.l.133-135, t. 2, b.l. 122)

Liudytoja L. O. teisminio nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja paaiškino, kad nuo 2014-11-12 dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės-administratorės pareigose. 2015 metų maždaug balandžio-gegužės mėnesį jai UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius S. C. perdavė UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus ir iki 2015-06-01 d. liepė sudaryti Balansą. Jai buvo perduotas vienas segtuvas dokumentų. Kokie tiksliai jai buvo perduoti dokumentai ji šiuo metu neatsimena. Kiek atsimena, tarp jų buvo pirminiai dokumentai (kvitai, sąskaitos ir t.t. ) bei buvo įdėti ir pirminių dokumentų (pav. Kasos išlaidų orderių) kopijos. Ar tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo sudarytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas ji nežino. Ji pati jo nematė. Jų direktorius S. C. jai elektroniniu paštu taip pat persiuntė detalią Didžiąją knygą, kurioje buvo atvaizduotos visos sąskaitos su visom operacijom už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30. Iš kur jis gavo minėtą Didžiąją knygą ji nežino. Ji turi ją išsaugojusi ir gali atsiųsti el.paštu. Popierinio varianto didžiosios knygos (su atsakingų asmenų parašais) jai niekas neperdavė ir ji jos neturėjo. Kasos knyga už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 jai pateikta nebuvo. Kai ji pradėjo pildyti kasos knygą jai direktorius pasakė, kad tarp pateiktų kasos išlaidų orderių, kuriuose nurodyta, kad pinigai buvo išduoti direktoriui A. V., yra tokių, pagal kuriuos jis realiai pinigų negavo, todėl jie nusprendė jų netraukti į apskaitą. Ji buvo susitikusi su A. V. ir jis jai nurodė orderius, kurie buvo jo paties pasirašyti arba nepasirašyti gavėjo, tačiau pinigų jis realiai negavo ir ji šių orderių į kasos registrą neįtraukė. Kokie tiksliai tai buvo orderiai ji šiuo metu pasakyti negali, nes neatsimena. Jai buvo parodyta A. V. 2015-09-09 raštu prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikta sąskaitos 272 apyvarta. Ji gali patvirtinti, kad tai jos pačios suvestas kasos registras už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31. Ji jį suvedė pagal jai pateiktus dokumentus ir A. V. paaiškinimus. Į ji nebuvo įtraukti orderiai pagal kuriuos A. V. realiai pinigų negavo. Ji sudarė UAB "(duomenys neskelbtini)" finansinę atskaitomybę už 2014 metus ir persiuntė S. C. ir A. V.. jai buvo parodyti 2015-09-22 d. A. V. prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti 2015-07-01 UAB "(duomenys neskelbtini)" balansas bei pelno ir nuostolių ataskaita už 2014 metus su jos pačios parašais. Ji gali patvirtinti, kad juos sudarė ji pati. Ar minėti dokumentai buvo pateikti Registrų centrui ji nežino. Ji jų nepateikinėjo. Ji atsimena, kad Didžiosios knygos popierinio atspausdinto ir pasirašyto varianto ji niekam neperdavė, tik el. variantą persiuntė direktoriui A. V.. Jai buvo parodytas 2015-04-13 UAB "(duomenys neskelbtini)" Bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 5 p. minimas "Ružavas segtuvas", kurio p. 18 yra nurodyta "Didžioji knyga". Ji mano, kad tai galėjo būti Didžiosios knygos, kai kurių sąskaitų apyvarta. Taip pat jai buvo parodytas 2016-07-12 A. V. pateiktas segtuvas su UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentais (498 lapai), kuriame taip pat yra įdėtos Didžiosios knygos kai kurių sąskaitų apyvartos (pav. 269, 266, 263, 258 p, 255, 251, 247, 244, 240, 237, 211, 208, 203, 198, 193, 191 psl.) Ji mano, kad anksčiau minėtame dokumentų priėmimo-perdavimo akte šie dokumentai galėjo būti pavadinti "Didžioji knyga", nors tai yra tik dalis Didžiosios knygos. Ji pati 2015-04-13 perimant dokumentus nedalyvavo, todėl tiksliai pasakyti negali. Ji neatsimena į kokios spalvos segtuvą buvo sudėti jai perduoti dokumentai, bet galėjo būti ir "ružavas", o vėliau jie galėjo būti perdėti į kitą segtuvą. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą už laikotarpį nuo 2015-01-01 d., ji nežino. Ji pati jos netvarkė, nes jos užduotis buvo tik sudaryti finansinę atskaitomybę už 2014 metus. Sudarant balansą, V. savo sąskaitos išrašo nepateikė. Dalis jos suvedamų dokumentų buvo ne originalai.(t.11 b.l.135-139; t. 2, b.l. 125)

Po liudytojų L. O. ir Tarasovos apklausų A. V. patvirtino moterų nurodytas aplinkybes, tačiau neigė davęs nurodymą neįtraukti į apskaitą konkrečių dokumentų; L. O. A. V. teigė matantis pirmą kartą.

Replikuodama A. V., L. O. atsakė, jog V. tvirtino, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotos operacijos, kurių nebuvo, kad šias operacijas fiksuojančių apskaitos dokumentų jis nepasirašinėjo, kad šiuose dokumentuose yra ne jo parašas (V. tai patvirtino). Pasitarusi su V. ji nusprendė neįtraukti šių – neįvykusių finansinių operacijų į apskaitą. Apie tai, kad bus dokumentų, kurių jis realiai nepasirašė, V. kalbėjo pirmojo susitikimo metu, kai kavinėje susitiko ji, jos viršininkas C. ir V., t.y. V. teigė, jog jis turi tokius dokumentus, kuriuose užfiksuotos konkrečios ūkinės ar finansinės operacijos, tačiau teigė, jog šių dokumentų jis nepasirašinėjo.Ji negalėjo paaiškinti, kodėl V. jai perdavė neva suklastotus dokumentus, kurių nenorėjo įtraukti į apskaitą; tai buvo kasos pajamų ar išlaidų orderiai, kurie liudijo, kad V. gavo pinigus, kad jam buvo išmokėti pinigai.

Po akistatos su O., po pastarosios kategoriškų teiginių, A. V. pripažino, jog O. sakė tiesą, nes buvo dokumentai, kuriose buvo jo parašas, bet jis negalėjo pasakyti ar tai jis pasirašė tuos dokumentus, ar gavo orderiuose nurodytus pinigus. A. V. pripažino ir tai, kad jau dirbo su O., kodėl pradžioje tai neigė – paaiškinti negalėjo.(t.11 b.l. 139-141).

Proceso dalyvių prašymu liudytojas M. J. buvo kviečiamas pakartotinei apklausai. J. patvirtino, kad buvo atvykęs į biurą pas M. ir ruošė dokumentų projektus, tų dokumentų, kurie reikalingi pateikti notarui, didinant įmonės įstatinį kapitalą. Tuomet patalpoje buvo R. M. ir vyras. Kuris iš vyrų, sėdinčių salėje buvo tame kambaryje, nurodyti negalėjo, nes neprisiminė to asmens. Paruoštus dokumentus jis padavė M., siūlė pasiskaityti, tie dokumentai buvo pasirašomi tą patį vakarą.Kol jis ruošė dokumentus, R. M. ruošė kasos pajamų orderius.Jis matė dokumentus, matė įrašytas pavardes, tačiau kambaryje buvęs vyras neprisistatė. Jis tik suprato, kad tai V.. M. ir vyriškis buvo kitoje kambario dalyje ir ten tvarkė kasos pajamų orderio klausimus, jis tame procese nedalyvavo. Jis matė, kad M. atspausdino kasos pajamų orderių blankus (2018 11 08 posėdžio protokolas).Pasirašytus dokumentus jis nunešė pas notarą, buvo paskirtas priėmimo pas notarą laikas. Jis pats su notaru nebendravo.

Po liudytojo M. J. buvo apklaustas A. V., kuris pareiškė, kad ir Jarulaitį mato pirmą kartą, nematė jo ir notarinėje kontoroje. Į notarinę kontorą atvyko vienas, po to atvyko R. M., mergaitė atnešė arbatos, po to atnešė dokumentus. Ar teko bendrauti su notaru, negalėjo pasakyti. Kas notarinėje kontoroje pateikė dokumentus – ar mergaitė, ar notaras, negalėjo prisiminti. Gali būti, kad bendravo su notaru, tačiau teigė to neprisimenąs.

Po V. apklausos R. M. replikavo, kad dokumentus dėl įstatinio kapitalo didinimo paruošė ir noratui nunešė J., kuris juos ir pasitiko notarinėje kontoroje.

Liudytojas E. N. apklausos metu paaiškino jog prisimena, kad buvo tvirtinami dokumentai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu, tačiau konkrečių asmenų teigė neprisimenąs. Klientai dokumentus pasirašo jo akivaizdoje, stengiasi betarpiškai su jais bendrauti. Jeigu tvirtina dokumentus dėl įstatinio kapitalo didinimo, jis klausia ar įnešti pinigai. Jeigu didina kapitalą, tai visada sako, kad pinigai įnešti.Kas atnešė paruoštus dokumentus, jis neprisiminė ir negalėjo nurodyti.

Liudytojo – notaro N. apklausos metu A. V. prisiminė, kad buvo notarinėje kontoroje ir bendravo su šiuo notaru.

Liudytojas S. C. apklausos metu patvirtino, kad dirba UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir teikia teisines bei buhalterinės apskaitos paslaugas. A. V. kreipėsi į jų įmonę prieš kelerius metus dėl nesutarimų su akcininke, neperduodamų dokumentų, prašė patarimo. Jie formulavo prašymus, kurie buvo susiję su dokumentų perdavimu naujam direktoriui. Vieną kartą jo darbuotoja dalyvavo, kai buvo surašomi perduoti dokumentai. Jam teko bendrauti ir su V. ir su M., tad žino, jog buvo problemos ir nesutarimai dėl finansinių klausimų, dėl darbų pasiskirstymo, dėl pajamų skirstymo, dėl valdymo, ne vien dėl dokumentų. Kai V. kreipėsi pirmą kartą, įmonei lyg vadovavo R. M., o po to padėtis pasikeitė, nes direktoriumi tapo A. V.. V. kalbėjo apie tai, kad dokumentuose dėl įstatinio kapitalo didinimo yra ne jo parašai, abejojo dėl parašų tikrumo kituose dokumentuose. Buvo ginčas dėl įstatinio kapitalo didinimui skirtų pinigų, kiekvienas kalbėjo apie savo didesnį vaidmenį įmonės veikloje, ginčijosi dėl išlaidavimo. Kai V. kreipėsi pirmą kartą, kalbos apie įstatinį kapitalą nebuvo, buvo ginčas dėl dokumentų perdavimo. Visada buvo keliamas pinigų trūkumo klausimas. Kai visi buvo susitikę, kalbėjo apie tolimesnį bendrą darbą, kokiu būdu išsiskirti. V. reiškė pretenzijas dėl pinigų stygiaus, M. turėjo kitokių pretenzijų. Susitikimo metu akcininkai dėl įstatinio kapitalo didinimui įmokėtų sumų viens kitam pretenzijų nereiškė, tik R. M. kvestionavo pinigų įnešimą, neigė pinigų įnešimo faktą, teigė, jog nė vienas jų pinigų neįnešė. V. tvirtino, kad savo dalį įnešė. Pokalbio metu klausimą dėl įstatinio kapitalo didinimo iškėlė būtent R. M., o ne V.. V. reiškė pretenzijas dėl to, kad jo asmeniškai įneštų pinigų dalis neatsispindėjo įmonės apskaitoje. Kai ėmė kalbėti dėl pinigų likučio kasoje, M. iškėlė klausimą dėl įstatinio kapitalo, kad pinigai nebuvo įnešti. V. visada tvirtino, kad jis pinigus įnešė, o M. tvirtino, kad nė vienas jų – nei ji, nei V. - pinigų realiai neįnešė. Kodėl, V. kreipiantis į policiją, nebuvo nieko užsiminta apie M. poziciją neigiant pinigų įnešimą įstatinio kapitalo didinimui, paaiškinti negalėjo, mano, kad buvo tai neaktualu.(2018 11 08 posėdžio protokolas).

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja pateikė specialistui užduotį ir prašė atsakyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo UAB“(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2014 09 28 pabaigoje (3 klausimas)(t.6 b.l.83). 2016 06 15 spcialistė G. K. pteikė savo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota nuo 2004-06-21 iki 2014-03-31 (rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-03-31, registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centras. Buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus pagrindinė veikla „Investicinės paslaugos“, licencijuojama veikla- licencijos Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovas: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-21 iki 2014-03-19, nuo 2014-03-19 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinio kapitalo dydis 100 000 (šimtas tūkstančių) litų, kas atitinka 28962 (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du) eurus, vienos akcijos nominali vertė 100 (šimtas) litų arba 28,962 eurai, bendras akcijų, balsų skaičius - 1000 (tūkstantis), kurios nuosavybės teisė priklauso: 500 vnt. (penkis šimtus vienetų) paprastųjų vardinių nematerialių akcijų R. M. a. k. (duomenys neskelbtini), 500 vnt. (penkis šimtus vienetų) paprastųjų vardinių nematerialių akcijų A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). Specialistė nurodė, jog užduoties vykdymui nepateikti inventorizavimo aprašai (inventorizacijos ar operatyvaus patikrinimo faktą patvirtinantys dokumentai, kuriuose būtų nustatytas faktiškai rastas materialinių vertybių (pinigų) kiekis), dėl to nėra galimybės nustatyti, ar bendrovėje tyrimo laikotarpiu buvo materialinių vertybių (pinigų) . Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-11-10 (ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas paskutinis kasos dokumentas, kasos išlaidų orderis), nuo 2014-01-01 kasininko apyskaitos nesudaromos, nebuvo vedamas pinigų likutis kasoje darbo pradžioje, pabaigoje ir mėnesiui pasibaigus, kaip to reikalauja kasos darbo organizavimo 17 punktas. Nesant kasos pirminių apskaitos dokumentų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 4 d. ir 11 d. – redakcija nuo 2013 m.), kurie yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus (BAĮ 2 str. 3 d.) pagrindas (atitinkamų kasos apskaitos registrų (suvestinių)), nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučio 2014-09-28 dienai. (t.6 b.l.87-95).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo pavesta atsakyti į klausimus dėl pinigų realaus įnešimo, didinant įmonės įstatinį kapitalą. Specialistė atsakė, kad nustačius, jog Bendrovės nurodytos pinigų įnešimo į kasą ūkinės operacijos vyko ne kasos apskaitoje nurodytomis sąlygomis, kad 90000 Lt suma pagal 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) į bendrovės kasą faktiškai nebuvo įnešta, o tik surašyti kasos dokumentai, iškraipyta 272 sąskaita „Kasa“ skirta įmonės turimiems gryniesiems pinigams apskaityti, tai daro įtaką visai apskaitai bei atskaitomybės sistemai, sudėtinga atlikti realų lėšų įvertinimą įmonėje. Informacija yra iškreipta vidaus ir išorės vartotojams. Jeigu bus nustatyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (ja) suklastojo tikrą dokumentą, ir kadangi minėtų kasos pajamų orderių duomenys neatitinka tikrovės, todėl nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, kuriame nurodoma vienas iš apskaitos dokumentų privalomas rekvizitas „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes laikotarpiu 2014-03-21 (jeigu bus nustatyta, kad į kasos pajamų orderius įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija) – 2014-09-30 įrašai (likučiai ir apyvartos) kasos buhalterinėje sąskaitoje (272 Kasa), didžiosios knygos atitinkamų sąskaitų (kasos) įrašais, t. y. kasos likučiai pradžiai, atitinkamų mėnesių kasos pajamų ir išlaidų sumos bei likučiai laikotarpio pabaigai neatitinka perkeltų į didžiosios knygos kasos sąskaitos likučiams bei pajamų ir išlaidų apyvartoms. Jeigu bus nustatyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (ja) suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija (KPO serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) ir KPO serija VFP Nr. 2014-03-21/2 (45000 Lt)) ir pagal kasos pajamų orderius grynieji (90000Lt) nebuvo įmokami į kasą, bendrovės pajamų įtraukimas į apskaitą pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus pakeičia bendrovės ūkinę, finansinę būklę. Šiuos duomenis įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė, komercinė, finansinė būklė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtą, dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Dėl į apskaitą įtrauktų neįvykusių ūkinių operacijų, buvo pakeistas turto dydis, nustačius, kad pinigai pagal 2014-03-21 Kasos pajamų orderį serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) ir 2014-03-21 Kasos pajamų orderį serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) nebuvo įmokėti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir nustačius, kad jų faktiškai nebuvo įmonės kasoje, nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, turto (grynųjų pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Asmenys, galintys tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, nurodyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje „Apskaitos tvarkymas“ 1 d. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. 2 d. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 11 str. 1 d. „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“,2 d. „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.“14 str. 1 d. „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, arba centralizuotai tvarkanti apskaitą biudžetinė įstaiga, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudaromoje su užsakovu.“,2 d. „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ 2 d. „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Atsakomybę už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 27 straipsnis „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.“ Asmenys, atsakantys už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, nurodyti Kasos darbo organizavimo ir kasos darbo atlikimo taisyklių 30 punkte „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Už teisingų duomenų pateikimą atsako įmonės vadovas. Vadovas: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-21 iki 2014-09-26, nuo 2014-09-26 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). (t.6 b.l.132-133).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta papildoma užduotis specialistei ir 2017 08 14 gauta specialistės išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t.6, b.l. 139142). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas griežtai reglamentuoja įmonės apskaitos dokumentų pildymo tvarką, patikslinimų, klaidų taisymą bei apskaitos duomenų registravimą, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Vadovas: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-21 iki 2014-09-26, nuo 2014-09-26 iki 2015-07-01 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos vedimo tvarką reglamentuoja 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX -574 (Žin.,2001,Nr. 99-3515). Šio įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1."apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumų, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.". Įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų įvertinimo pagrindas –pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie yra įrašų, apie ūkinės operacijas į apskaitos dokumentus, pagrindas. Minėto straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad „Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui.“, 21 dalyje nurodoma, kad "Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. neigia, kad šios kasos operacijos, pagal išvardintus ankščiau kasos išlaidų orderius, buvo vykdomos (įnešti į banko sąskaitą realūs pinigai iš kasos išduoti nebuvo, pinigų kaip darbo užmokesčio už sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius negavo). Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos 2014 m. vasario- rugsėjo mėn. ūkinės finansinės operacijos pagal kasos išlaidų orderius, išrašytus bendrovės darbuotojai R. M. už 36025,32 Lt (10433,65 EUR), kurios fiksuotos kasos dokumentuose, mažinant 2014 m. gruodžio 31 d. kasoje apskaitytą pinigų likutį, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d.. Užregistravus šiuos tikrovės neatitinkančius (suklastotus) dokumentus įmonės apskaitoje, vėliau jų pagrindu daromi atitinkami įrašai kasos operacijų ir kituose apskaitos registruose, kurie dėl to taip pat tampa suklastoti (neobjektyvūs). Bus iškraipyti finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų 2014 metų duomenys (4 priedas 1 lapas „Sąskaitų apyvarta“ laikotarpis 2014-10-01- 2014-12-31).Dėl į apskaitą įtrauktų neįvykdytų (neįvykusių) ūkinių operacijų, buvo pakeistas turto dydis. Bendrovės pateikti duomenys įmonės finansinės padėties neatspindi, todėl neturint jokių duomenų apie jos turtą ir turimus įsipareigojimus nėra galimybės įvertinti įmonės finansinės padėties. Todėl, iš dalies negalima tiksliai nustatyti, pagal 14 kasos išlaidų orderių rekvizitus, laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 ūkinių operacijų tapatumo – kam /kiek pinigų galėjo būti išmokėta ir kokiu tikslu išmokėta 14 atvejų bendrai sumai 36025,32 Lt (10433,65 EUR) grynųjų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose) fiksuojama melaginga informacija apie ūkinę finansinę operaciją, sumažinama arba padidinama realiai įvykusios ūkinės operacijos suma. Bendrovės pajamų arba išlaidų įtraukimas į buhalterinę apskaitą pakeičia bendrovės ūkinę, finansinę būklę. Apskaitos dokumentai turi būti įforminti taip, kad pagal juos būtų galima identifikuoti ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį ir jį pagal norminių aktų reikalavimus užregistruoti atitinkamame registre ir sąskaitose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apklausta vadovė R. M. neigia, kad šios kasos operacijos, pagal išvardintus ankščiau kasos išlaidų orderius, buvo vykdomos (darbo užmokestis už sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius realiai pinigai išmokėti nebuvo ir įnešti į banko sąskaitą realiai pinigai iš kasos išduoti nebuvo).Pastaba. Ikiteisminio tyrimo sukauptoje medžiagoje ir papildomam patikrinimui, vadovai: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-06-21 iki 2014-09-26, nuo 2014-09-26 iki 2015-07-01 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepateikė tinkamų įrodymų, kad neatitikimai įstatymo nustatyta tvarka buvo ištaisyti. Nauji dokumentai, dėl grynųjų pinigų apskaitos, nurodyto tikrinti laikotarpio patikrinimui nepateikti. Bendrovės pateikti duomenys įmonės finansinės padėties neatspindi, todėl neturint jokių duomenų apie jos turtą ir turimus įsipareigojimus nėra galimybės įvertinti įmonės finansinės padėties ir tuo labiau nėra pagrindo laikyti juos sudarančiais pagrindą sudarant finansines ataskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse 2014-12-31 užfiksuotas 127893 Lt vertės „trumpalaikis turtas“, kuriame 66565 Lt sudaro „pinigai ir pinigų ekvivalentai“. Bus iškraipyti finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų 2014-01-01 – 2014-12-31 duomenys (5 priedas 3 lapai „Didžiosios knygos“ 2014-01-01-2014-09-30 ir 1 lapas „Sąskaitų apyvarta“ 2014-10-01-2014-12-31). Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeisdama šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-08-14 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius (Nr. 032, Nr. 034, Nr. 035, Nr. 037, Nr. 042 Nr. 045, Nr. 047) bendrai sumai 1895,32 Lt (548,92 Eur) ir laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai sumai 34130 Lt (9884,73 Eur) tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykdytos (neįvykusios) ūkinės operacijos (žr. R. M. apklausos protokolą 2017-06-21). Šios sumos tiesiogiai susijusios su kasos likučio apskaičiavimu. Kadangi minėtų kasos išlaidų orderių duomenys neatitinka tikrovės, todėl nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, kuriame nurodomas vienas iš apskaitos dokumentų privalomas rekvizitas „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Juridinę galią turi tik tas dokumentas, kuriame yra tiksliai ir teisingai atspindėtas ūkinės finansinės operacijos turinys. Kadangi įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ iškraipyta 272 sąskaita „Kasa“ skirta įmonės turimiems gryniesiems pinigams apskaityti, dėl ankščiau išvardytų pažeidimų, sudėtinga atlikti realų lėšų likučio įvertinimą, tai daro įtaką ir visai apskaitai bei atskaitomybės sistemai. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo sukauptoje medžiagoje, nei patikrinimo metu vadovai nepateikė tinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad kasos išlaidų orderiuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio 2014-02-13- 2014-09-24, esantys neatitikimai įstatymo nustatyta tvarka buvo ištaisyti. Faktinis kasos likutis, įmonėje, nustatomas dalyvaujant komisijai (materialiai atsakingam asmeniui ar pagal kitą vidinę tvarką) surašant inventorizacijos aktą ir jį pasirašant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučiai nepagrįsti inventorizacijos duomenimis, todėl nustatyti, kurie likučiai teisingi, nėra galimybės. Tokiu atveju apskaitos dokumentai (kasos ir banko) ir suvestiniai registrai (kasos ir banko), susiję su trumpalaikio turto (pinigai ir pinigų ekvivalentai) apskaita neatspindi tikros finansinės padėties. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 iš bendrovės kasos išmokėti grynieji pinigai 34130 Lt (9884,73 eurų) įnešimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko atsiskaitomąją sąskaitą.Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos (duomenys neskelbtini) Sąskaita Vilniaus bankas) lėšų judėjimą nustatyta, kad iš kasos išmokėti grynieji pinigai apskaityti kaip įnašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, nurodant kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas 2 l.). Patikrinus, kaip atvaizduotas 2014 metų (nuo vasario 13 iki rugsėjo 24) iš R. M. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas, kuriame nurodyta kad tai „atskaitingo asmens įnašas“ nustatyta, kad iš asmeninės R. M. banko sąskaitos įnašai „Didžiosios knygos sąskaitoje ((duomenys neskelbtini)-Sąskaita Vilniaus banke)“ kaip įmokos atskaitingo asmens neatvaizduoti. „Didžiosios knygos sąskaitoje (2435-Atskaitingi asmenys)“ įsiskolinimas atskaitingo asmens R. M. neapskaitytas (ji neskolinga kaip atskaitingas asmuo) (7 priedas). Dokumentų, kokiu pagrindu vadovė R. M. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, į įmones „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant „atskaitingo asmens įnašas“ pervedė pinigus 34130 Lt (9884,73 eurų), patikrinimui nepateikta. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Pirminių kasos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės piniginių lėšų apskaita tvarkoma nesivadovaujant norminių aktų reikalavimais. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. „Bendrovės vadovas“ 12 d. 1 p. nurodo, kad bendrovės vadovas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktorės R. M. pareiga kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės - buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal norminių aktų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 reikalavimu. Byloje surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė į klausimo dalį dėl asmenų, atsakingų už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nustatymo ir dėl atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymą neatsakė, kadangi asmenų, atsakingų už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nustatymui specialios ekonominės žinios nereikalingos, teisinės atsakomybės nustatymas nepriklauso ekonominių tyrimų specialisto kompetencijai.(t. 6, b.l. 139-142)

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo užduotas klausimas dėl vyr. buhalterės J. K. vaidmens, įtraukiant kasos išlaidų orderius į apskaitą. Buvo klausiama, ar J. K., nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo buhalterio pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įtraukdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą šiuos kasos išlaidų orderius: 2014-02-13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. 2.000Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad pinigai iš kasos išduodami R. M., nustačius , kad J. K. žinojo, kad minėti pinigai realiai iš kasos išduoti nebuvo, o minėtus pinigus R. M. pervedė iš savo asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)?. Specialistė atsakė, kad susipažinus su pateiktu registru „Didžioji knyga“ nustatyta, kad informacija apie grynųjų pinigų išmokėjimą, pagal išvardytus kasos išlaidų orderius (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 bendrai sumai 34130 Lt (9884,73EUR), apskaityta „Didžiojoje knygoje“ kaip išmokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos įnešimui į banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. neigia, kad šios kasos operacijos, pagal išvardintus ankščiau kasos išlaidų orderius, buvo vykdomos (įnešti į banko sąskaitą realūs pinigai iš kasos išduoti nebuvo). Buhalterinės apskaitos įstatymas griežtai reglamentuoja įmonės apskaitos dokumentų pildymo tvarką, patikslinimų, klaidų taisymą bei apskaitos duomenų registravimą. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įstatymo Nr.IX-574 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalies reikalavimus „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ (t. 6, b.l. 168)

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė G. K. paaiškino, kad tuo atveju, jeigu akcininkai nusprendžia padidinti įstatinį kapitalą, jie įneša po 45000 litų ir šiam įnašui turi būti išrašomas kasos pajamų orderis. Kasos pajamų orderį turi išrašyti finansininkas ar kasininkas. Įmonės vadovė gali būti tuo pat metu ir kasininkė. Jeigu įmonės vadovė išrašo kasos pajamų orderį, tai ji turi priimti pinigus. Po to direktorė turi įrašyti į kasos knygą ir į didžiąją knygą šiuos duomenis. Tas, kuris įrašo tai į didžiąją knygą, turi pasirašyti kasos pajamų orderį. Duomenis į didžiąją knygą turi įrašyti finansininkė, o direktorė , šiuo atveju, turėjo perduoti kasos pajamų orderius finansininkei, kuri turėjo įtraukti juos į apskaitą ir pasirašyti kasos pajamų orderius, patvirtindama, kad tie kasos pajamų orderiai atitinka tikrovę. Tie duomenys, kuriuos savo parašu patvirtino M. ir pasirašė už vyr. finansininkę ir kasininkę, yra negeri. Finansininkė ir kasininkė negali sutapti, nes finansininkė neprivalo tikrinti ar yra pinigai, už pinigus atsakinga kasininkė. Orderiai dėl 45000 litų įnešimo išrašyti pažeidžiant kasos pajamų orderių numeracijos reikalavimus, nes visi įmonės dokumentai turi būti numeruojami eilės tvarka, o šie dokumentai numeruojami visai kitaip. Grynųjų pinigų egzistavimą gali patvirtinti tik inventorizavimo aktai, kuriuos, sudarant finansinę atskaitomybę, turi pasirašyti finansininkė ir įmonės vadovė. Finansinė atskaitomybė sudaroma vieną kartą per metus. Tuomet visas turtas, pinigai, trumpalaikis turtas turi būti inventorizuojamas gruodžio 31 dienai. Šioje byloje nebuvo duomenų apie tai, kad būtų daroma inventorizacija. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai realiai buvo įmonėje, nėra. Kasos pajamų orderiai neturi juridinės galios, jie neatitinka reikalavimų. Šioje įmonėje nebuvo atliktos finansinės operacijos, kurios patvirtintų, kad pinigai buvo įnešti į įmonę realiai. Peržiūrėjusi kasos pajamų orderius, išrašytus V. vardu (t.7 b.l. 66-67), specialistė pareiškė, kad šių orderių, kaip reikšmingų buhalterinei apskaitai ji nepripažįsta dėl jau minėtų priežasčių, t.y. ant orderių pasirašė ne tie asmenys, kurie privalėjo pasirašyti.(t.11 b.l. 184-190)

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pinigų, kuriuos R. M. pervedė iš asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą, specialistė paaiškino, kad įmonės vadovė ar kitas akcininkas galėjo pervesti pinigus į įmonės sąskaitą, tačiau turi būti sudaryta paskolos sutartis, kuri liudytų, kad asmuo skolina pinigus įmonei. Prieš išrašant kasos išlaidų orderius, turėjo būti išrašomi kasos pajamų orderiai, t.y. pradžioje turėjo būti fiksuota, kad į kasą įnešami gryni pinigai, o po to – kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys, kad tie pinigai kažkam išmokėti. Jeigu pinigai buvo perversti tik iš banko vienos sąskaitos į kitą sąskaitą, tai pinigai ir yra banke, o ne kasoje. Jeigu M. išleido įmonės pinigus, tai turėjo būti išrašomi kasos išlaidų orderiai, bet pinigai prieš tai turėjo būti užpajamuoti įmonės kasoje. Dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų kiekio kasoje. Jeigu buhalterė matė, kad M. įnešė pinigus į įmonės sąskaitą, tai ji turi matyti ir dokumentus, kuriuose fiksuojama, kad įmonė skolinga M..(t.11 b.l.184-190)

Replikuodama specialistei J. K. paaiškino, kad šiuo atveju, kai R. M. pervedė pinigus iš asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą, įmonė tapo M. skolininke, nors paskolos sutarties ir nebuvo, t.y. M. galėjo pervesti bendrovei savo asmeninius pinigus tik tuo atveju, jeigu būtų sudaryta paskolos sutartis, kuri numatytų, kad įmonė skolinasi iš fizinio asmens pinigus, tačiau paskolos sutarties nebuvo. Kaip vyr.buhalterė ji negalėjo palikti apskaitos tokioje būsenoje, kai rodomos niekuo nepagrįstos paskolos.Savo iniciatyva ji surašė kasos išlaidų orderį tai pačiai sumai M. vardu ir įmonės skola išnyko, nes apskaitoje tapo užfiksuota, kad M. paėmė iš įmonės pinigus pagal kasos išlaidų orderį, ir juos išlaidavo, o po to įnešė pinigus iš asmeninės sąskaitos – grąžino įmonei paimtus pinigus. R. M. pasirašė kasos išlaidų orderį. Bendra įmonei priklausančių pinigų suma nesumažėjo. Tuo metu pagal jai pateiktus apskaitos duomenis, padidinus įstatinį kapitalą, kasoje turėjo būti virš 100000 litų, tad kasos išlaidų orderio išrašymas tai sumai, kurią pervedė M. į įmonės sąskaitą, buvo teisingas. Ji dirbo su apskaitos duomenimis, kurie liudijo, kad pinigai įnešti, o realiai su pinigais ji nedirbo, nes tai turėjo daryti kasininkė M..Dėl kasos pajamų orderių, kuriais neva akcininkai įneša kiekvienas po 45000 litų, K. dar kartą paaiškino, jog įtraukė šiuos orderius į apskaitą, nes nežinojo apie tai, kad pinigai nemokėti, t.y. buvo tikra, kad orderiai fiksuoja faktines aplinkybes, kad įmonės kasoje yra šie pinigai, juolab, kad įstatinio kapitalo didinimas užregistruotas juridinių asmenų registre.(t.11 b.l. 184-190)

Po K.s paaiškinimo, tęsiant apklausą specialistė paaiškino, kad, susipažinusi su jai pateiktais apskaitos duomenimis, ji nerado duomenų, kurie liudytų, kad yra likusi įmonės skola M. ar M. skola įmonei. Jeigu ateinanti finansininkė įformina vykusią operaciją ta data, kai ta operacija buvo atlikta, pažeidimo nėra, bet tai turi būti padaryta nedelsiant, ne vėliau kaip per mėnesį.Kasos išlaidų orderiai išrašyti vasario 13 d. 2000 litų sumai, gegužės mėnesį – 3000 litų sumai, gegužės 12 d. – 15600 litų sumai; šie pinigai buvo įnešti M. į banko sąskaitą iš įmonės kasos, kaip teisingai buvo parodyta Didžiojoje knygoje. Tai buvo tikslinės operacijos: pinigai paimami iš kasos ir įnešami į įmonės sąskaitą banke, tai tie patys pinigai, tas pats turtas, pinigų suma nesikeitė. Jeigu keičiasi įmonės vadovas, turi būti atliekama inventorizacija, kurios aktą turi pasirašyti vyr.finansininkė. Tas asmuo – naujas vadovas, kuris perėmė bent dalį apskaitos duomenų, turi patikrinti ir pasirašyti aktą, kad viskas atitinka faktines aplinkybes. Tai naujo vadovo pareiga perimti turtą. Grynuosius pinigus iš buvusio vadovo naujasis vadovas privalo perimti pasirašytinai. Galimi atvejai, kai kasos pajamų orderis išrašomas, tačiau pinigai neperduodami, tačiau toks dokumentas juridinės galios neturi. Nuo vasario 13 d. iki rugsėjo 24 d. buvo išrašyti 7 kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodytos sumos sudaro 34130 litų, tie pinigai įnešti į banko sąskaitą. Kelios dienos, įnešant į banką, gali skirtis, tačiau esmės tai nekeičia. Šie pinigai paimti iš kasos, didžiojoje knygoje jie atvaizduoti gerai, sutampa su sumomis banko sąskaitoje. Orderių datos atitinka įnešimo į banko sąskaitą datą, visa tai padaryta gerai. Ji niekad savo išvadose nerašė, kad tai netikri kasos išlaidų orderiai; tokias išvadas gali daryti tyrėjas, bet ne specialistas. Dėl kasos išlaidų orderių 34130 litų sumai ji parašė, kad viskas tvarkoje ir fiksavimas apskaitoje atitinka norminių aktų reikalavimus.Tos operacijos, kurių metu buvo fiksuojamas piniginių lėšų judėjimas bendrai 34130 litų sumai, įmonė nenukentėjo, tačiau šie pinigai nebuvo tinkamai įforminti, nefiksuotas apskaitoje jų atsiradimas įmonėje. Dėl kasos išlaidų orderių , kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuotos operacijos bendrai 1892.32 litų sumai, specialistė atsakė, kad šie orderiai įforminti tinkamai ir turi juridinę galią, todėl laikytina, kad pagal šiuos orderius pinigai turėjo būti išmokėti; jos išvada dėl šių orderių grindžiama tomis aplinkybėmis, kurias nurodė pati M., kad pinigų pagal šiuos orderius negavo, nors pati juos pasirašė. Jeigu teisingai įformintame kasos pajamų orderyje nurodyta faktiškai nevykusi operacija, tai toks orderis yra tyrėjo vertinimo dalykas. Jeigu orderiuose fiksuotas darbo užmokestis M. ir nebuvo išmokėtas, tai valstybei žala nebuvo padaryta, nes visi reikiami mokesčiai buvo sumokėti. Savo išvadose ji parašė, jog iš dalies negalima nustatyti, kiek ir kam yra išmokėti 36025,32 litai laikotarpiu nuo 2014 02 13 iki 2014 09 24, nes šioje įmonėje vyko tęstinis apskaitos tvarkymas , ji tyrė apskaitą iki lapkričio mėnesio.Ji atsakinėjo į tyrėjos suformuluotus klausimus ir nerevizavo klausimų turinio; jeigu tyrėja klausimuose konstatavo kokias nors aplinkybes, tai ji ir rėmėsi tomis aplinkybėmis kaip išeities taštu savo tyrime. Ar teisingai suformuluotas tyrėjos klausimas – tai jos nedomino. Jeigu finansinė operacija buvo įforminta, o pinigai nebuvo išmokėti, t.y. jeigu įforminta finansinė operacija nebuvo atlikta, tai tokia operacija neteisinga ir iškreipia apskaitą.Savo išvadose ji parašė, kad visapusiškam tyrimui jai trūko duomenų, kad padaryta išvada yra netiksli ir neaiški; dėl duomenų trūkumo ji negalėjo nustatyti viso įmonės turto.Už apskaitos organizavimą atsakingi asmenys turi spręsti visas problemas ir, jeigu yra kokios problemos, apskaitą galima kooreguoti metų bėgyje iki finansinių atskaitomybių sudarymo. Dėl fiktyviai išrašytų kasos išlaidų orderių įmonės apskaita šiuo atveju nepasikeitė, nes šiuo atveju vistiek neįmanoma nustatyti įmonės grynųjų pinigų ar trumpalaikio turto.(t.11 b.l. 184-190)

Specialistės apklausos metu R. M. paaiškino, kad 2014 m. nuo vasario iki rugsėjo mėnesio pinigų iš kasos nebuvo išmokėta. K. išrašė orderius remdamasi apskaitos duomenimis, kuriuos ji turėjo. Orderiai, kuriuose fiksuojamas neva darbo užmokesčio mokėjimas, nebuvo realizuojami, nes buvo jos ir V. susitarimas, kad neims priklausančio užmokesčio iki to laiko, kol nesuras ir neįneš realiai pinigų, skirtų įstatiniam kapitalui didinti. 2014 m. vasario 13 orderyje užfiksuota 2000 litų suma buvo išmokėta realiai, o kitos sumos nebuvo išmokėtos. Buvo rašomi kasos išlaidų orderiai, nes, užregistravus įstatinio kapitalo padidinimą, kasoje pinigų turėjo būti, todėl teoriškai nebuvo kliūčių užmokesčiui mokėti. Kadangi realiai pinigai įstatinio kapitalo didinimui nebuvo įmokėti į kasą, tai orderiuose užfiksuotos operacijos neatitinka faktinių aplinkybių, jos nebuvo realizuotos. J. K. kaip finansininkė matė tik tuos duomenis, kurie užfiksuoti apskaitos dokumentuose ir todėl paruošė kasos išlaidų orderius, o faktinių aplinkybių, ji nežinojo.(t.11 b.l.184-190).

Baigiant įrodymų tyrimą, kaltinamoji R. M. pakeitė savo poziciją ir pareiškė,kad pinigus pagal jai inkriminuojamus kasos išlaidų orderius ji yra gavusi. Pradėjus bendrauti su A. V. prasidėjo sumaištis, ji turėjo daug problemų, prarado įmonę, turtą, įklimpo į skolas. Visa tai įtakojo jos sveikatos pablogėjimą, atminties susilpnėjimą. Tvirtina, kad pinigai jai buvo išmokėti, nes kasos išlaidų orderiuose yra jos parašas. Kaip kaltinamoji ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus ir ta teise naudojasi – atsisako ką nors dar papildomai aiškinti (2019 03 28 posėdžio protokolas)..

Bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 03 08 sprendimas civilinėje byloje pagal A. V. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, kurias, jis neva paskolino atsakovei 2014 05 06 – 2014 07 03 laikotarpiu : 2014 05 06 – 101,37 Lt, 2014 05 12 – 15572 Lt, 2014 06 06 – 5024 LT, 2014 06 16 – 2508 Lt, 2014 07 03 – 4250 Lt. (viso – 27704,70 Lt). Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovo nurodytos piniginės sumos buvo ieškovo kaip UAB“(duomenys neskelbtini)“ akcininko pervedamos lėšos, skirtos judviejų minėtos bendrovės veiklai vykdyti. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus ir ieškinį atmetė, t.y. pripažino, kad A. V. nurodomos lėšos buvo skirtos ne asmeniškai M., o bendrovės veiklai būtinos lėšos. (t.12 b.l.75-79) (sprendimas įsiteisėjęs).(t.13, b.l. 98-107).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados.

R. M. inkriminuojamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. ir 222 str.1d.

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kurių neginčijo nė vienas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas asmuo: R. M. susitarė su A. V. ir pardavė pastarajam 50 % UAB “(duomenys neskelbtini)“ akcijų; siekdami plėtoti šios įmonės veiklą, abu jie susitarė padidinti įmonės įstatinį kapitalą iki 100000 litų ( įmonės įstatinis kapitalas iki tol buvo 10000 litų ). R. M. paruošė kasos pajamų orderių blankus ir kiekvienas iš judviejų pasirašė šiuos orderius, patvirtindami, kad įneša įstatinio kapitalo didinimui po 45000 litų. Visi būtini akcinio kapitalo didinimui reikalingi dokumentai buvo paruošti ir pateikti tvirtinti notarui, o po to įmonių registre užregistruotas įstatinio kapitalo padidinimas iki 100000 litų. Po to, kai tai buvo padaryta, įmonės finansininkė J. K. įstatinio kapitalo didinimą užfiksavo įmonės apskaitoje, t.y. įmonės apskaitoje užfiksuota, kad į įmonės kasą grynais pinigais įnešta 90000 litų.

Minėti kasos pajamų orderiai dėl 45000 litų (kiekvieno akcininko) perdavimo įstatinio kapitalo didinimui, surašyti 2014 03 21. Iki 2014 09 26 įmonei vadovavo R. M., o po to direktoriumi paskirtas A. V.. Pasikeitus direktoriui, realaus perėmimo nebuvo, įmonės turto inventorizacija atlikta nebuvo, turto perėmimas neįvykdytas, apskaitos dokumentų, kasos likučio perėmimas – perdavimas neįvyko. R. M. tokią padėtį aiškino tuo, kad visi šie duomenys, dokumentai neva buvo įmonės biure, kad naujas direktorius A. V. galėjo bet kada juos gauti ar pasiimti, tačiau to nedarė, o A. V. teigė esantis naivus, patiklus asmuo, nežinojęs, kad įmonės direktorius turi pareigas ir jas privalo vykdyti, nežinojęs, kad direktorius privalo perimti įmonės valdymą, todėl pilnai pasitikėjo R. M. ir manė, kad problemų nėra. 2014 metų pabaigoje – 2015 m. pradžioje įmonės finansininkė J. K. naujai paskirtą direktorių informavo apie būtinumą teikti finansines ataskaitas ir tuomet tarp akcininkų A. V. ir R. M. prasidėjo konfliktas dėl apskaitos duomenų ir dokumentų perdavimo, dėl kasos likučio ir pan. A. V. perkėlė įmonę į naujas patalpas, o R. M. visus jos turimus apskaitos dokumentus sudėjo į dėžes ir perdavė savo dukrai, kuri juos nuvežė ir paliko A. V. naujame įmonės biure. Surašius, nedalyvaujant R. M., atvežtus dokumentus, A. V. pasigedo duomenų, pinigų ir kreipėsi į policiją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrimas pradėtas A. V. reiškiant pretenzijas dėl įmonės pinigų stygiaus, t.y. dėl to, kad R. M. neperdavė jam pinigų, skirtų įstatinio pakitalo didinimui. Tiek A. V., tiek R. M. patvirtino, kad buvo galimybė sudaryti įmonei pelningą sandorį, plėtoti verslą, tačiau tam reikėjo pakelti jų įmonės prestižą, parodyti verslo partneriams, kad jų įmonė yra solidi, todėl ir buvo priimtas sprendimas didinti įstatinį kapitalą. A. V. laikėsi versijos, kad abu akcininkai įnešė grynais pinigais po 45000 litų (viso įnešė abu 90000 litų), o R. M. tvirtino, kad tai buvo tik fiktyvus akcinio kapitalo didinimas, kad nei ji, nei V. neturėjo tuo metu pinigų įstatinio kapitalo didinimui, todėl buvo sutarta įforminti fiktyvų įstatinio kapitalo didinimą, o pinigus į įmonės kasą įnešti vėliau, kai tik jiedu suras reikiamą pinigų kiekį kiekvienas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. tvirtino, kad nė vienas jų – nei ji, nei A. V. neįnešė minėtų pinigų (po 45000 litų kiekvienas), o A. V. tvirtino, kad R. M. jam teigė įnešusi pinigus, tačiau pripažino nematęs R. M. pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atiduotas prioritetas A. V. pozicijai ir padaryta išvada, kad R. M. pinigų neįnešė, o A. V. pinigus – 45000 litų įnešė. Pasikeitus direktoriui, t.y. direktoriumi tapus V., šie pinigai neperduoti direktoriui A. V., R. M. inkriminuotas šių pinigų – 45000 litų pasisavinimas, o veika kvalifikuota pagal LR BK 183 str.2d.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali.Tokiu būdu, nagrinėjant bylą, būtina nustatyti ar buvo turtas ir ar jis buvo pasisavintas.

Viso bylos nagrinėjimo metu R. M. iš esmės nurodė vienodas aplinkybes: buvo įformintas fiktyvus įstatinio kapitalo didinimas, neįnešant realiai pinigų į įmonės kasą. A. V. nuolatos keitė savo poziciją.

A. V. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad pinigus įstatinio kapitalo didinimui perdavė betarpiškai M., kad tai užfiksuota kasos pajamų orderyje, kad įmonė po įstatinio kapitalo didinimo neva turėjo pinigų pakankamai. Tuo pačiu V. patvirtino, jog po įstatinio kapitalo didinimo M. prašė jo pinigų įmonės veiklai, tačiau tai neva buvo jai suteikta asmeninė paskola. Nors M. prašė pinigų įmonės veiklai ir V. jai skolino pinigus, apie tai, kad tuos – pasiskolintus pinigus M. naudoja įmonės veikloje, V. teigė nežinojęs. Vis tik, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. patvirtino, kad M. prašė pinigų įmonei ir jis davė 2800 litų grynais, po to M. vėl prašė pinigų įmonei, bet jis davė tik jai asmeniškai – pervedė pinigus jai į asmeninę sąskaitą, t.y. V. pripažino, kad M. prašo pinigų įmonei, pripažino žinojęs, kad įmonė neturėjo pinigų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. taip pat patvirtino, jog M. po įstatinio kapitalo didinimo sakė, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir prašė paskolinti pinigų, dėl ko jis davė 2800 litų, po to pervedė 27000 litų į jos asmeninę sąskaitą; M. jam sakė, kad šie pinigai ne jai, o įmonei, t.y. patvirtino žinojęs, kad įmonėje trūksta piniginių lėšų, nežiūrint į tai, kad, pasak jo, turėjo būti įnešti pinigai įstatinio kapitalo didinimui.

Aiškindamas pinigų, skirtų įstatinio kapitalo didinimui perdavimo aplinkybes, V. teigė, jog pinigus perdavė asmeniškai M., kuri juos perskaičiavo, kad tuomet jie buvo dviese. Pas notarą taip pat ėjo dviese. Ką aiškino notaras, neprisiminė, negalėjo pasakyti ar bendravo notarinėje kontoroje su vyru ar su moterimi. Po liudytojų J. ir E. N. apklausos V. pakeitė poziciją ir patvirtino, kad dokumentai notarui buvo nunešti iš anksto, kad juos nunešė nežino, pakeitė poziciją ir pripažino buvęs pas notarą E. N..

Teisminio nagrinėjimo metu A. V. teigė, jog jis dirbo versle vadovaujančiose pozicijose nemažai laiko, jo veikla buvo sėkminga ir jis uždirbo nemažai pinigų. Tuo pačiu V. teigė, kad, tapus UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis nežinojo, kad direktorius turi vadovauti įmonei, organizuoti apskaitą, kontroliuoti pavaldinius, perimti įmonės turtą ir kasą. Atsakydamas į klausimus teisme kodėl neperėmė vadovavimo įmonei, A. V. aiškino, kad buvo jo ir M. susitarimas, jog jis bus direktoriumi, o viską tvarkys M., t.y. V. teigė, jog sąmoningai neperėmė nei apskaitos organizavimo, nei turto, nei kasos likučio. Ikiteisminio tyrimo metu, atsakydamas į analogiškus klausimus, A. V. pozicija buvo kitokia: V. teigė reikalavęs R. M. perduoti jam apskaitą, pinigus, tačiau M. jo reikalavimus ignoravo.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja L. O. teigė, jog dirbo UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir, bendrovės vadovui S. C. pavedus, 2015 m. padėjo tvarkyti A. V. UAB“(duomenys neskelbtini)“ apskaitą; liudytoja nurodė, kad A. V. atrinkdavo įvairius apskaitos dokumentus ir liepdavo neįtraukti jų į apskaitą, neva dėl to, kad tai netikri dokumentai. Pradžioje A. V. neigė liepęs tai daryti, neigė aplamai kada nors matęs šią liudytoją. Po detalesnės liudytojos apklausos, kurios metu O. savo poziciją grindė jos vadovo C. nurodymais, V. pripažino matęs liudytoją, pripažino, kad liudytoja sakė tiesą, o jis pats liepė neįtraukti į apskaitą dokumentų, fiksuojančių jo paties pinigų gavimo faktus, nes negalėjo pasakyti ar jis pasirašė tuos apskaitos dokumentus, ar gavo šiuose dokumentuose nurodytas sumas, dėl ko nenorėjo šių dokumentų traukti į apskaitą, t.y. padaryta UAB“ (duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaita už 2014 metus yra neišsami, nepilna ir neatspindi visų faktinių duomenų, kurie kokiu nors būdu susiję su įmonės lėšų išmokėjimu pačiam V..

A. V. neigė žinojęs apie lėšų stygių UAB“(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, nes neva buvo įnešti 90000 litų. Tačiau liudytoja V. D., paties V. pakviesta dirbti šioje įmonėje, patvirtino užmokestį gavusi tik pirmą – 2014 m. gegužės mėnesį, o po to atlygio negaudavo, kad darbo užmokesčio įsiskolinimą jai sumokėjo A. V., tapęs direktoriumi, t.y.ir ši liudytoja patvirtino, kad, A. V. tapus direktoriumi, pastarajam buvo žinoma apie tai, kad iki jo direktoriavimo pradžios, įmonėje truko piniginių lėšų.

R. M. teigė, jog nė vienas iš akcininkų neturėjo lėšų, todėl, norėdama kaip nors sutvarkyti įmonės apskaitą, ji siūlė A. V. panaikinti fiktyvų įstatinio kapitalo didinimą, sumažinti formaliai padidintą įmonės įstatinį kapitalą iki 10000 litų (grąžinti į pradinę padėtį), tačiau V. nesutiko to daryti. A. V. neigė šias aplinkybes, tvirtindamas, kad fiktyvaus įstatinio kapitalo didinimo klausimą M. iškėlė tik 2016 ar 2017 metais. Tuo tarpu S. C., kuris kaip UAB“(duomenys neskelbtini)“ atstovas dalyvavo A. V. prašymu susitikime su R. M. ir jos advokate, patvirtino, kad neprisimena to pokalbio visų detalių, bet būtent R. M. iškėlė fiktyvaus įstatinio kapitalo problemą, kad R. M. tvirtino, jog nė vienas iš jų realiai neįnešė grynųjų pinigų. S. C. patvirtino, kad V. teigė įnešęs pinigus, kad tarp akcininkų buvo nesutarimų dėl tolimesnės veiklos,vaidmenų pasiskirstymo, lėšų stygiaus, tačiau priekaištų viens kitam dėl įstatinio kapitalo jiedu neturėjo.

Nurodyti kaltinamųjų, liudytojų parodymai akivaizdžiai liudija, kad A. V. pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli. Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, apklausiamas A. V. teisė dirbęs versle sėkmingai, turinti nemažos patirties, vadovavęs įmonėms ir uždirbęs nemažus pinigus, todėl neva turėjęs ir galėjęs didinti įstatinį kapitalą. Tuo pačiu, atsakydamas į klausimus, kai reikdavo pateisinti savo elgesį, V. nurodydavo vienokias aplinkybes, o kai atsakymas pasirodydavo nelogiškas, prieštaraujantis kitiems parodymams, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, A. V. keisdavo savo poziciją ir teisindavosi savo naivumu, kompetencijos stoka, darbo nesuvokimu, nepagrįstu pasitikėjimu partneriais ir pan. Visi minėti duomenys liudija, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ po įstatyminio kapitalo didinimo neturėjo lėšų ir jas M. skolinosi iš A. V.; visi minėti duomenys nepaneigia M. nurodomų aplinkybių, kad A. V. visa tai buvo žinoma. Pats A. V. negalėjo paaiškinti, kodėl įmonėje stigo lėšų po to, kai ten neva buvo įnešti 90000 litų įstatiniam kapitalui didinti, negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl, būdamas akcininku ir žinodamas apie lėšų stygių tuomet, kai jų neturėjo trūkti, nesiaiškino lėšų naudojimo įmonėje klausimų, kodėl, tapęs direktoriumi ir žinodamas, kad yra neva niekuo nepagrįstas lėšų stygius įmonėje, nesiėmė priemonių kuo greičiau perimti vadovavimą ir nušalinti R. M. nuo disponavimo įmonės turtu, lėšomis ir sąskaitomis, jeigu buvo iššvaistytos įneštos piniginės lėšos įstatinio kapitalo didinimui, tačiau atidarė naują įmonės sąskaitą Šiaulių banke, į kurią pervedė kaip paskolą savo asmenines lėšas - 30000 litų, skirtų įmonės veiklai.

Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu specialistė tyrė bendrovės apskaitą ir padarė išvadą, jog nėra duomenų, kurie leistų kokiu nors būdu padaryti išvadą, kad gryni pinigai – 90000 litų ar 45000 litų buvo įnešti į įmonės kasą.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonėje UAB“(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkų sprendimu įformintas įstatinio kapitalo didinimas iki 100000 litų, tačiau duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad šiuos pinigus (po 45000 litų kiekvienas) akcininkai įnešė realiai, nei tyrimo, nei nagrinėjimo metu nenustatyta, nenustatytas nė vienas objektyvus įrodymas, kuris paneigtų R. M. nurodomas aplinkybes dėl fiktyvaus įstatinio kapitalo didinimo, t.y. dėl to, kad akcininkai neįnešė grynųjų pinigų į įmonės kasą.

A. V. teigė, jog R. M. skolinamus pinigus pervedinėjo į jos asmeninę sąskaitą, neva dėl to, kad bankinė operacija yra pinigų perdavimo - skolinimo įrodymas. Pinigai už perkamas įmonės akcijas – 5000 litų taip pat buvo pervesti 2014 m. kovo mėnesį į R. M. sąskaitą ir tai nė vienam akcininkui nekėlė problemų, tačiau pinigai skirti įstatinio kapitalo didinimui, pasak A. V., turėjo būti įnešami grynaisiais. A. V. teigė, jog toks buvo M. pageidavimas, tačiau minėtos paskolos ir atsiskaitymo už perkamas akcijas aplinkybės liudija, kad A. V. pats pasirinkdavo perdavimo – mokėjimo formą ir nebuvo linkęs tenkinti M. norų, kai tai liesdavo pinigines lėšas.

R. M. teigė, jog bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų nuo pat faktiškai bendros akcininkų veiklos, kad dėl to ji skolinosi pinigus iš V. ir tas sumas įnešdavo į bendrovės sąskaitą banke, t.y. V. žinojo, kad įmonės neturi lėšų ir skolino jai pinigus, kurie buvo skirti įmonės veiklai. 2014 05 06 – 2014 07 03 laikotarpiu A. V. jai paskolino apie 30000 litų ir šiuos pinigus ji įnešė į bendrovės sąskaitą. A. V. neigė žinojęs, kad pinigai reikalingi įmonės veiklai, tačiau skolinamos sumos sutapo tiksliai su tomis sumomis, kurios buvo pervedamos iš M. banko sąskaitos į bendrovės sąskaitą. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 03 08 sprendimu civilinėje byloje pagal A. V. ieškinį atsakovei R. M. buvo pripažinta, kad R. M. skolintos piniginės lėšos buvo skirtos įmonės reikmėms. Nurodytos aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su inkriminuojamomis aplinkybėmis dėl piniginių lėšų, skirtų įstatinio kapitalo didinimui, tačiau šios aplinkybės patvirtina R. M. nurodomas aplinkybes, kad po įstatinio kapitalo didinimo įforminimo, bendrovė neturėjo piniginių lėšų ir tai buvo žinoma V.. V. teigė, jog pinigai skirti įstatinio kapitalo didinimui buvo įnešti į įmonės kasą, tačiau skolino M. pinigus, skirtus įmonės veiklai ir tai nekėlė jam abejonių, kodėl trūksta pinigų padidinus įstatinį kapitalą.

Taigi, nustatyta, kad A. V. skolino pinigus įmonei per R. M. pastarajai direktoriaujant vasaros metu, kad, siekdamas likviduoti darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojams, A. V., tapęs direktoriumi, pats skolino įmonei pinigus ir grąžino darbuotojams vasaros metu negautą darbo užmokestį. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonėje faktiškai nuo 2008 m. vasaros pradžios truko piniginių lėšų, ko negalėjo būti, jeigu bent vienas iš akcininkų būtgų įnešęs grynus pinigus įstatinio kapitalo didinimui (bent 45000 litų). A. V. prieštaringus parodymus teismas vertina kaip bandymą pateisinti savo poziciją, bandant pateisinti savo elgesį fiktyviai didinant įmonės įstatinį kapitalą, ir reiškiant R. M. pretenzijas dėl neįneštų pinigų, ir juos atmeta, kaip prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nepaneigta kaltinamosios R. M. pozicija, kad įstatinis kapitalas buvo didinamas tik formaliai, realiai nė vienam iš akcininkų neįnešant piniginių lėšų į bendrovės kasą. Neirodžius, kad akcininkai – R. M. ir A. V. realiai įnešė kiekvienas po 45000 litų į įmonės kasą, kai buvo sprendžiamas įstatinio kapitalo didinimo klausimas, neįrodžius, kad A. V. realiai įnešė į įmonės kasą 45000 litų ir perdavė juos R. M., pastaroji negalėjo tų pinigų pasisavinti. Todėl R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. išteisinama, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. kaltinama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jai inkriminuojama, kad ji, nuo 2004-06-10 iki 2014-09-26 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje atspausdino, pasirašė ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB “(duomenys neskelbtini)”) vyr. buhalterei J. K. įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą žinomai netikrus dokumentus: 2014-03-21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad iš R. M. į įmonės kasą paimta 45000Lt „akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, nors realiai minėti pinigai į įmonės kasą įnešti nebuvo, po ko vyr. buhalterė J. K., nežinodama, kad minėtas orderis yra netikras, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, tuo buvo pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, numatančią, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė, komercinė, finansinė būklė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtą, dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R. M. įnešti į banko sąskaitą, nors realiai pinigai iš kasos jai išmokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos realiai buvo pervestos iš R. M. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus J. K. įtraukti į apskaitą, o pastaroji šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-03-12 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-04-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-07-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-08-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 275,32 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad minėti pinigai išduoti R. M. kaip darbo užmokestis, nors realiai minėti pinigai jai išduoti nebuvo ir perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus vyriausiajai buhalterei J. K. įtraukti į apskaitą, o pastaroji, nežinodama, kad minėti pinigai R. M. išduoti nebuvo, įtraukė minėtus netikrus dokumentus į buhalterinę apskaitą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalis, numatančias, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

J. K. kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo buhalterio pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalterė)“, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama kartu su minėtos įmonės direktore R. M. pagamino netikrus dokumentus, t. y. laikotarpyje nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 tyrimo metu nenustatytoje vietoje paruošė ir atspausdino netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 033 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. 036 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R. M. įnešti į banko sąskaitą, nors realiai pinigai iš kasos jai išmokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos buvo pervestos iš R. M. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. M. minėtus orderius pasirašius, J. K. šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius.Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Apgaulingas apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

Teismas nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose. R. M. neneigė, kad kasos pajamų orderius dėl akcininkų (po) 45000 litų, įvešimo į įmonės kasą perdavė J. K. įtraukti į įmonės apskaitą. J. K., jai perdavus minėtus kasos pajamų orderius, matydama, kad įstatinio kapitalo didinimas oficialiai užregistruotas registro įmonėje, nežinodama, kad realiai pinigai įnešti nebuvo, įtraukė šiuos kasos pajamų orderius į apskaitą. Teisminio nagrinėjimo metu R. M. kategoriškai tvirtino, kad grynųjų pinigų nei ji, nei V. neįnešė, t.y. pripažino, kad įstatinis kapitalas buvo didinamas fiktyviai, o ,atitinkamai, abiejų vardais surašyti kasos pajamų orderiai dėl 45000 litų įnešimo neteisėtai įtraukti į apskaitą. Teisminio nagrinėjimo metu R. M. teigė, jog abu jie – ji ir A. V. neva buvo sutarę, kad grynus pinigus, skirtus įstatinio kapitalo didinimui, įneš realiai į įmonės kasą, kai tik pas juos atsiras grynųjų pinigų. Kaltinamosios R. M. ketinimai nepateisina jos elgesio neteisėtai į įmonės apskaitą įtraukiant neatitinkančius faktinių aplinkybių duomenis dėl įstatinio kapitalo realaus didinimo. Kaltinamoji R. M. žinojo, kad grynieji pinigai įnešti nebuvo, suprato, kad elgiasi neteisėtai ir darė tai, t.y. veikė esant tiesioginei tyčiai.

R. M. pripažino, kad įmonė 2008 metų vasarą neturėjo lėšų, todėl ji apie tai sakė V., kuris skolino jai pinigus, žinodamas, kad tie pinigai bus naudojami įmonės veiklai. V. paskolintus pinigus R. M. pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą. J. K., matydama šiuos pervedimus, niekuo nepateisinamas įplaukas, padarė išvadą, kad R. M. išleido įmonės grynuosius pinigus. J. K. žinodama, kad pagal apskaitos duomenis tuo metu įmonės kasoje buvo (turėjo būti) pakankamas grynųjų pinigų kiekis, padarė išvadą, kad R. M. tokiu būdu grąžina įmonei iš įmonės kasos paimtus ir išeikvotus grynuosius pinigus, todėl paruošė ir pateikė R. M. kasos išlaidų orderius, patvirtinančius šią finansinę operaciją - įmonės grynųjų pinigų išlaidavimą, tokias sumas, kurias R. M. pasiskolinusi iš A. V. pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą. R. M. neneigė J. K. suvokimo ir pasirašė paruoštus kasos išlaidų orderius, patvirtindama K. išvadas dėl įmonės grynųjų pinigų išlaidavimo. Pasirašydama šiuos kasos išlaidų orderius R. M. suprato, kad pasirašo faktinių aplinkybių neatitinkančius dokumentus, norėjo tai daryti ir tai darė – pirminiuose apskaitos dokumentuose fiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. ir šiuo atveju ji veikė esant tiesioginei tyčiai. Dėl R. M. veiksmų, pateikiant J. K. įtraukti į apskaitą kasos pajamų orderius dėl įstatinio kapitalo didinimui skirtų pinigų neva įnešimo į įmonės kasą, pasirašydama ir leisdama įtraukti į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis – kasos išlaidų orderius dėl įmonės grynųjų pinigų neva išlaidavimo, nebuvo galima nustatyti įmonės tikrosios finansinės būklės ir turtinių įsipareigojimų. Šiais savo veiksmais R. M. apgaulingai tvarkė apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d.

Taip pat R. M. buvo inkriminuojama, kad ji tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-03-12 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-04-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-07-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-08-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 275,32 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad minėti pinigai išduoti R. M. kaip darbo užmokestis, nors realiai minėti pinigai jai išduoti nebuvo ir perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus vyriausiajai buhalterei J. K. įtraukti į apskaitą, o pastaroji, nežinodama, kad minėti pinigai R. M. išduoti nebuvo, įtraukė minėtus netikrus dokumentus į buhalterinę apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. M. pradžioje neigė gavusi šias pinigines sumas – darbo užmokestį, tačiau pripažino pasirašiusi šiuos kasos išlaidų orderius. Baigus įrodymų tyrimą, R. M. pareiškė, kad šias pinigų sumas – jai priklausantį darbo užmokestį ji gavo. Po to kaltinamoji pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ir atsisakė paaiškinti savo pozicijos keitimą.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė, tyrusi bendrovės apskaitą, paaiškino, kad visi kasos išlaidų orderiai dėl R. M. priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo įforminti teisingai, duomenų, kurie liudytų, kad pinigai negalėjo būti išmokėti, nebuvo nustatyta, buvo remiamasi tik pačios R. M. teiginiais, kad ji negavo šių pinigų, nors už jų gavimą pasirašė kasos išlaidų orderiuose.

Kaip minėta, kaltinamoji pakeitė savo poziciją ir patvirtino gavusi kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas – jai priklausantį darbo užmokestį. Kaip kaltinamoji ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, todėl jai inkriminuotas aplinkybes dėl to, kad pradžioje ji neigė gavusi pinigus, o teisme pakeitė poziciją ir patvirtino gavusi pinigus, teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, kurios ji neprivalo aiškinti. Nesant kitų konkrečių duomenų, kurie paneigtų R. M. nurodomas aplinkybes dėl darbo užmokesčio gavimo, teismas šias aplinkybes (kasos išlaidų orderiai dėl darbo užmokesčio gavimo) iš kaltinimo šalina.

J. K. buvo įmonės vyr.buhaltere, atsakinga už teisingą pirminiuose finansiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų įtraukimą į apskaitą, už savalaikį šių duomenų įtraukimą, už visų finansinių operacijų užfiksavimą apskaitoje. Gavusi iš įmonės direktorės R. M. perduotus duomenis – kasos pajamų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų, skirtų įstatinio kapitalo didinimui, įnešimą į įmonės kasą, matydama, kad įstatinio kapitalo didinimas užregistruotas įstatymo nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, pagrįstai įtraukė į apskaitą šiuos duomenis, nežinodama, kad realiai pinigai nebuvo įnešti. Užfiksavusi šias finansines operacijas apskaitoje J. K. matė, kad įmonėje yra (turi būti ) grynieji pinigai – mažiausiai 90000 litų. Neužilgo po to, tvarkydama jai R. M. perduotus duomenis, liudijančius, kad iš R. M. asmeninės sąskaitos pervedamos lėšos į įmonės sąskaitą, vertino tai kaip R. M. iš įmonės kasos, kuri buvo M. žinioje, paimtų ir išeikvotų pinigų grąžinimą įmonei, nes kito paaiškinimo, kodėl direktorė pervedinėja į įmonės sąskaitą savo asmenines lėšas, ji negalėjo numatyti. Kaip vyr.buhalterė ji privalėjo įforminti grynųjų pinigų paėmimą iš įmonės kasos ir paruošė R. M. vardu kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo nurodytos sumos, atitinkančios sumas, kurias M. pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą neva grąžindama išeikvotus įmonės grynuosius pinigus. Ši J. K. supratimą patvirtino ir R. M., pasirašydama kasos išlaidų orderius. Iš apskaitos dokumentų matydama, kad įmonės kasoje yra (turi būti) pakankamai grynųjų pinigų, J. K. kaip vyr.buhalterė paruošė nustatytu laiku kasos išlaidų orderius, nurodydama juose pinigų sumas, kurios turėjo būti išmokėtos direktorei R. M. kaip darbo užmokestis. J. K. įmonės finansinę būklę suvokė pagal tuos duomenis, kuriuos ji suvedė į apskaitą pagal R. M. jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Šie duomenys liudijo, kad įmonės kasoje buvo (turėjo būti) apie 90000 litų. Įmonės kasą pas save laikė ir kasininke buvo R. M., kuri, pasirašydama K. paruoštus kasos išlaidų orderius, patvirtino gavusi darbo užmokestį ir pati paėmusi iš kasos šias pinigines sumas. J. K. fiksavo apskaitoje duomenis, pagal jai teikiamus pirminius apskaitos dokumentus, įmonės finansinę būklę vertino pagal apskaitos duomenis ir neturėjo supratimo (neprivalėjo to žinoti ir negalėjo žinoti) apie tai, kiek realiai įmonės kasoje yra grynųjų pinigų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. , gali būti padaromas esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. J. K. vykdė pareigą tinkamai įforminti finansinių operacijų atlikimą ir paruošė tuo tikslu kasos išlaidų orderius, kuriuos neginčydama pasirašė direktorė R. M., t.y. J. K. nesuvokė, neprivalėjo ir negalėjo suvokti, kad reali įmonės finansinė padėtis neatitinka duomenų, kurie nurodomi jai pateikiamuose pirminiuose apskaitos dokumentuose, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad įmonės direktorė ir akcininkė teikė pirminius apskaitos dokumentus su juose nurodomais neteisingais duomenimis. Todėl teismas J. K. išteisina dėl jai inkriminuotų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Charakterizuojantys duomenys ir motyvai dėl bausmės.

R. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d., už kurį gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Šis nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.)

R. M. nenorėjo sutikti su jai inkriminuojamos veikos padarymu, neigė kaltę, tačiau patvirtino padariusi visas jai inkriminuojamus veiksmus, ką teismas vertina kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

R. M. dirbo, praeityje neteista.

Įvertinęs nurodyts aplinkybes, veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai , siekiant paveikti asmenį, kad jis būtų nubaustas už padarytą veiką ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti skiriant baudą.

Veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 47 str. redakcija numatė, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio, o už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 200 MGL dydžio bauda.2008 metais MGL buvo 130 litų dydžio, kas atitinka 37,65 eurus.

Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta lengvinanti atrsakomybę aplinkybė, teismas skiria mažesnę už numatytos baudos dydžio vidurkį bausmę – 30 MGL dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 str.str., teismas

nusprendžia:

J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str.5d. 1p.).

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.)

R. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. ir skirti jai 30 MGL – 1129,5 eurų dydžio baudą (tūkstantis šimtas dvidešimt penki eurai ir 50 eurocentų).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis