Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį, pareikštą atsakovui T. B., trečiajam asmeniui L. B., dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su tėvų santuokos nutraukimo gyvena su mama L. B., atsakovas išlaikymo jai neteikia po to, kai ieškovė tapo pilnametė, nors ieškovė dar mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje ir ją pabaigs (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi galimybės dirbti, neturi turto, todėl jai reikalinga tėvų parama. Jai paramą šiuo metu teikia tik mama, kuri išlaiko ir nepilnametę seserį. Per mėnesį jai reikalinga 600 Eur išlaikymo suma. Atsakovas dirba Norvegijoje ir turi galimybę teikti paramą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad dirbti galimybės neturi, nes darbo dienomis pamokos tęsiasi nuo 8 iki 15-16 val., jos vidurkis siekia apie 9 balus, ji stipriai ruošiasi egzaminams, mokosi savaitgaliais po 3-4 valandas kasdien, tad dirbti nespėtų. Taip pat du kartus per savaitę 17-18 val. lanko tautinius šokius, už šį būrelį moka 30 Eur per mėnesį. Mokslo metai baigsis 2022 m. liepos 15 d., po to ketina įsidarbinti vasaros metu, nuo rudens studijuoti. Šiuo metu ją pilnai išlaiko mama. Atsakovo nematė maždaug nuo 2021 m. birželio 10 d., gimtadienio dieną taip pat jo jau nematė. Ji prašė atsakovo paremti ją besimokant mokykloje, tačiau atsakovas atsisakė, nurodydamas, kad ji yra pilnametė. Ji pasakė atsakovui, kad kreipsis į teismą. 2022 m. sausio 1 d. kalbėjo su atsakovu telefonu, jis teigė jai, kad Norvegijoje dirba, turi kitą moterį. Kokiomis sąlygomis gyvena ir dirba atsakovas, ieškovė nežino, niekada nėra buvusi Norvegijoje pas tėvą. Mano, kad atsakovas turi galimybes paremti ją lygiomis dalimis kaip mama, nes žino, kad jis dirba. Iš to, kad gauna laiškus iš Norvegijos apie atsakovo nesumokėtą kelių mokestį, sprendžia, kad ieškovas gyvena gerai, dirba, keliauja. Jos žiniomis, atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų, išskyrus jos seserį, kuriai išlaikymo reguliariai neteikia. Po skyrybų atsakovas pasiėmė mašiną, bet priregistravo ne savo vardu, taip pat turi sodybą, kurios dokumentų atsakovas nebaigė tvarkyti. Atsakovas turi skolų, nes yra susikaupęs išlaikymo įsiskolinimas. Norvegijoje atsakovas gavo vaiko pinigus už ieškovę bei jos seserį, gavus pranešimą Lietuvoje, kad mama yra skolinga už tai, mama pranešė, kad negavo vaiko pinigų iš Norvegijos, tuo viskas baigėsi. Mama Norvegijoje nėra buvusi. Jos mama dirba, išlaiko du vaikus (ją ir jos (duomenys neskelbtini) seserį), turi namą ir du automobilius. Žino, kad turi nedidelę paskolą. Mamai mokami vaiko pinigai už ieškovę iki mokyklos pabaigimo. Jos poreikius sudaro 400 Eur suma (drabužiai – 100 Eur, higiena – 100 Eur, rengininiai (koncertai dėl dalyvavimo tautinių šokių pasirodymuose) -50 Eur, maistas mokyklai – 50 Eur, sveikatai – 100 Eur, bet ne kiekvieną mėnesį. Taip pat į tą sumą neįskaičiavo išlaidų sąsiuviniams, uniformai, knygoms, maistui (ne mokykloje) - apie 150 Eur per mėnesį, neskaičiavo ir jai tenkančios komunalinių mokesčių dalies.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu bei elektroniniu paštu, kurį teismui nurodė policijos pareigūnai, bendravę su atsakovu elektroninėmis priemonėmis ir todėl atsisakę paskelbti jo paiešką. Atsakovas ignoravo teismo siųstus dokumentus bei teismo procesą, nors jam buvo ne kartą išaiškinta, kad jis turi teisę teikti atsiliepimą į ieškinį, sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Duomenų apie svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, byloje nebuvo pateikta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246str. 2d.).

Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamajame posėdyje pareiškė, kad ieškinį palaiko, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jai buvo tinkamai pranešta parengiamojo posėdžio metu, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad E. B. gimė (duomenys neskelbtini) jos tėvai – T. B. ir L. B. (b. l. 6), kurių santuoka buvo nutraukta Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su L. B. (b. l. 8-9). 2021 m. balandžio 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo E. B. ir L. B. teikimo (b. l. 10). 2021 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 106-1.11 patvirtina, kad E. B. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). E. B. ir L. B. gyvenamąją vietą yra deklaravusi kartu su motina L. B. (b. l.12, 13). L. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinį darbo užmokestį iki 2021 m. liepos mėnesio sudarė 580,19 Eur (b. l. 15). Sodros duomenimis, ieškovė ir atsakovas Lietuvoje nedirba, L. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius sudaro apie 800 Eur (b. l. 48, 49, 50-51 ). Kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovė ir atsakovas neturi jų vardu registruotų transporto priemonių, L. B. vardu registruotos transporto priemonės: BMW X REIHE 1995 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73, 74, 91-94). Antstolių registro duomenimis, ieškovė ir trečiasis asmuo vykdomų skolų neturi, atsakovo atžvilgiu vykdomi 4 priverstiniai išieškojimai (išlaikymo įsiskolinimas, 2 greitųjų kreditų skolos ir skola Sodrai) (b. l. 52, 53, 54-72). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, T. B. nuosavybė teisė į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruota, L. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l.75-82).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokį teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009).). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo. Todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Taigi, pagal aukščiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Teismas nustatė, kad ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokosi pažangiai, buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) klasę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009), taip pat prisiekusi teismui paaiškino, kad jos vidurkis siekia 9 balus, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl vadovaujantis CPK 178, 186 straipsniais šis faktas pripažįstamas nustatytu. Ieškovė nedirba ir besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą neturi galimybės dirbti, kadangi privalo lankyti pamokas, išklausyti nustatytą programą, skirti laiko namų darbams atlikti ir pasiruošti baigiamiesiems egzaminams, taip pat ieškovė neturi turto. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad ieškovei, kol ji pabaigs gimnaziją parama yra būtina. Pažymėtina, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas įgyjamas moksleiviui jam tapus pilnamečiu, todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

Sprendžiant dėl ieškovės tėvų galimybių teikti paramą dukrai, teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį pagal byloje surinktus duomenis. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ją visiškai išlaiko mama L. B., kurios darbo užmokestis siekia apie 800 Eur, turi nedidelės vertės gyvenamąjį namą, automobilį ir priekabą. L. B. be ieškovės taip pat išlaiko nepilnametę dukrą – ieškovės seserį L. B., kuriai atsakovas reguliariai išlaikymo neteikia. Atsakovas T. B. Lietuvoje registruoto turto neturi, turi nepilnametę dukrą L. B., gyvena Norvegijos karalystėje (Raseinių rajono PK pateikti duomenys), turi skolų. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateikti teismui duomenys (b. l. 95-165) patvirtina, kad atsakovas 2019 m sausio 30 d. kreipėsi į Norvegijos kompetentingą įstaigą dėl išmokų šeimai už vaikus (ieškovę bei jos nepilnametę seserį L. B.) mokėjimo Norvegijoje, nurodydamas, kad dirba Norvegijoje samdomu darbuotoju nuo 2019 m. birželio 18 d. neapibrėžtu laikotarpiu. Šie duomenys, taip pat ieškovės paaiškinimai teisme patvirtina, kad atsakovas Norvegijos karalystėje dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat kurį laiką gavo išmokas už vaikus, nors byloje surinkti duomenys patvirtina, kad vaikai visą laiką gyveno su motina L. B., o atsakovas reguliariai išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė ir todėl turi įsiskolinimą. Teismas sprendžia, kada L. B. ir T. B. turtinė padėtis yra apylygė, įvertinus taip pat ir visuotinai žinomą aplinkybę, kad Norvegijos karalystėje mokamas darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvoje. Vien tai, kad atsakovas ignoravo procesą, neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, neatsakingai nemoka skolų (kurias išieško antstoliai), kurios susidarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikimo, bei greitųjų kreditų ėmimo, nors dirba Norvegijos karalystėje, nepaneigia jo pareigos teikti reikalingą paramą dukrai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad turi sveikatos sutrikimų ar yra kitų priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti paramos dukrai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad abu ieškovės tėvai turi realią galimybę teikti paramą dukrai ir tai daryti lygiomis dalimis. Atsakovas neturi teisės nusišalinti nuo savo dukros būtinų poreikių ir pareigą teikti paramą dukrai perleisti tik ieškovės motinai L. B..

Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta poreikių suma yra pagrįsta ir minimali, atitinkanti tik būtinuosius žmogaus poreikius, į poreikių lentelę nėra įtrauktos tokios išlaidos, kurios objektyviai yra būtinos ir kurias šiuo metu dengia ieškovės motina, t. y. išlaidos elektrai, vandeniui, šildymui ir pan. Ieškovė iš esmės reikalauja priteisti iš atsakovo ne pusę reikiamo išlaikymo sumos, o mažesnės dalies. Byloje nustatyta ir nebūtina įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad ieškovei reikalingas maistas, drabužiai, mokslo, higienos priemonės, drabužiai, lėšos viešojo transporto priemonėms, telefono sąskaitoms, mokyklos uniformai, laisvalaikiui bei būsto, kuriame gyvena ieškovas, išlaikymui ( CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovės nurodytos išlaidos nėra išpūstos ar padidintos, išlaidos maistui yra minimalios, todėl laikomos protingomis, atitinkančiomis ieškovės amžių ir poreikius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų teismui, jog būtų galima vertinti, kad ieškovės nurodytos išlaidos būtų neprotingos ar faktiškai nepatiriamos, taip pat kad atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo paramą 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl ieškinio reikalavimų priteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą). Už reikalavimą priteisti 200 Eur periodinį išlaikymą (paramą) žyminis mokestis sudarė 72 Eur ((200 Eur x 12 mėn.) x 0,03). Patenkinus visiškai ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) (t. y. 200 Eur periodinio) priteisimo, iš atsakovo priteistina 72 Eur žyminio mokesčio suma valstybės naudai. Taip pat šioje byloje patirta 41,68 Eur pašto išlaidų, dėl to iš atsakovo, ieškinį tenkinus, valstybės naudai priteistina 41,68 Eur šių pašto išlaidų. Bendrai iš atsakovo priteistina valstybės naudai 113,68 Eur.

Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus apie patirtas 400 Eur savo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už dokumento surašymą (b. l. 16), kurias prašo priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių, todėl tenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) po 200 Eur (du šimtus eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ((duomenys neskelbtini)), bet ne ilgiau nei iki jai sueis 24 metai.

Priteisti ieškovei E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113,68 Eur (vieno šimto trylikos eurų 68 ct.) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šią sumą į pasirinktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (LT78 7290 0000 0013 0151, AS ,,Citadele bankas“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT24 7300 0101 1239 4300, ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300), įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.