Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2604-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
2S-2604-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15322-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Skolininkas
A. K.
Civilinė byla Nr. 2S-2604-413/2014Proceso Nr. 2-69-3-15322-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 119.11; 125.11.2; 122.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atstovo advokato A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-19604-877/2014 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ pareiškimą skolininkei A. K. dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotas teismo įsakymas, kuriuo patenkinti kreditorės „Būsto valda“ reikalavimai dėl 950,74 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 195,50 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. K.. Kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas du kartus buvo išsiųsti skolininkei kreditoriaus nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su AB „Lietuvos paštas“ žymomis, kad skolininkė šiuo adresu nerasta, dokumentų neatsiėmė. Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie skolininkės vardu registruotą kitą nekilnojamąjį turtą, kurio adresu galima būtų siųsti procesinius dokumentus, bei neturint duomenų apie skolininkės darbovietę, 2014 m. spalio 10 d. teismo nutartimi kreditorius buvo įpareigotas per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos patikslinti skolininkės gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu įstatyme numatytu būdu. Ši 2014 m. spalio 10 d. teismo nutartis kreditoriui buvo įteikta 2014 m. spalio 20 d., tačiau kreditorius nustatytu terminu skolininkės gyvenamosios vietos nepatikslino, kito procesinių dokumentų įteikimo skolininkei būdo nenurodė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino 2014 m. rugpjūčio 22 d. teismo įsakymą ir kreditorės UAB „Būsto valda“ pareiškimą skolininkei A. K. paliko nenagrinėtą; grąžino UAB „Būsto valda“ 2 Lt 2014 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. T1214 AB „Swedbank“ sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Teismas konstatavo, jog nesant duomenų apie skolininkės gyvenamąją ir darbo vietas ir kreditoriui teismo nustatytu terminu nepatikslinus skolininkės gyvenamosios vietos, taip pat nepasirinkus kito procesinių dokumentų įteikimo skolininkei būdo, yra pagrindas panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą vadovaujantis CPK 431 straipsnio 3 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

Teismas pažymėjo, jog prieš paduodamas pareiškimą kreditorius turi dėti maksimalias pastangas išspręsti ginčą be teismo, o kreipdamasis į teismą - turi bent įsitikinti, ar jo nurodytu adresu yra skolininko buveinė (gyvenamoji vieta). Konstatavęs, kad kreditoriaus pastangos nustatyti skolininko gyvenamąją vietą buvo nepakankamos, palikus jo pareiškimą nenagrinėtą teismas iš kreditoriaus valstybei priteisė 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis., 96 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, jog UAB „Būsto valda“, paduodama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2014 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. T1214 sumokėjo 14 Lt žyminį mokestį, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, užskaitė priešpriešines sumas ir kreditoriui iš valstybės biudžeto grąžino 2 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įskaitymo bei žyminio mokesčio grąžinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti apeliantui visą sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 14 Lt ir panaikinant nutarties dalį, kurioje iš apelianto priteista 12 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog apeliantas yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Pažymi, jog kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pateikdamas pareiškimą, apeliantas pateikė ir 1999 m. sausio 15 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir Kauno miesto savivaldybės. Apeliantui kitos atsakovės buvimo vietos yra nežinomos, kadangi kreipiantis į teismą jis naudojosi tiek viešame nekilnojamojo turto registre nurodytu adresu, tiek Kauno miesto savivaldybės pateikta nuomos sutartimi, kurioje taip pat nebuvo nurodytų kitų atsakovės buveinės vietų. Be to, gyvenamąjį namą, kuriame nuomos sutarties pagrindu gyvena atsakovė, kreditorius administruoja remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi ir nėra sudaromos sutartys atskirai su kiekvienu gyventoju, dėl ko jam nėra žinomi kiti atsakovės buvimo vietos adresai. Pati atsakovė gaudama kiekvieną mėnesį sąskaitas už kreditorės suteiktas paslaugas, matė susikaupusį įsiskolinimą, tačiau nesikreipė į apeliantą ir nebandė susidariusį įsiskolinimą padengti gera valia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Byloje keliamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kai kreditoriaus pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu.

CPK 341 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi kreditoriaus pareiškimas dėl skolos išieškojimo buvo paliktas nenagrinėtu būtent CPK 341 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Vienas iš teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis) apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi tinkamas teismo įsakymo nuorašo įteikimas skolininkui yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti skolininkui minėto procesinio sprendimo nuorašą tenka teismui, tačiau šį dokumentą adresatams galima įteikti tik CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais įteikimo būdais, nes teismo įsakymo procedūroje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu yra negalimas (CPK 438 straipsnis). Be to, kooperacijos (bendradarbiavimo) principas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis ir teismą bendradarbiauti tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Vadinasi, paaiškėjus, kad teismui nepavyksta įteikti pareiškimo ar kitų procesinių dokumentų atsakovei (skolininkei) pareiškėjo nurodytu adresu, tiek teismas turi imtis priemonių, sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo kitu leistinu būdu, tiek ir pats kreditorius, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turintis tiesioginį suinteresuotumą civilinės bylos iškėlimu ir jos baigtimi, turi pareigą dėti protingas pastangas tam, kad teismas galėtų kuo ekonomiškiau ir per įmanomai trumpiausius terminus įteikti atsakovui procesinius dokumentus vienu iš įstatyme numatytų leistinų būdų (CPK 117-132 straipsniai).

Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti skolininkės A. K. kreditoriaus UAB „Būsto valda“ reikalavimai. Kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas du kartus buvo išsiųsti skolininkei kreditoriaus nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti su AB „Lietuvos paštas“ žymomis, kad skolininkė šiuo adresu nerasta, dokumentų neatsiėmė (b. l. 16, 18). Teismui neradus duomenų apie skolininkės darbovietę, bei Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie skolininkės vardu registruotą kitą nekilnojamąjį turtą, 2014 m. spalio 10 d. nutartimi kreditorius buvo įpareigotas per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos patikslinti skolininkės gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu. Teismo nutartis kreditoriui įteikta 2014 m. spalio 20 d. (b. l. 23). Minėtos nutarties kreditorė neskundė, tačiau nustatytu terminu skolininkės gyvenamosios vietos nepatikslino, taip pat neatliko kitų veiksmų, kurių pagrindu teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 431 straipsnio 3 dalimi, 2014 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino 2014 m. rugpjūčio 22 d. teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, jog tik atskirajame skunde kreditorius nurodė priežastis, dėl kurių neįvykdė 2014 m. spalio 10 d. nutarties įpareigojimų.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytų aplinkybių kontekste kreditoriaus elgesys, kai jis nesiėmė priemonių 2014 m. spalio 10 d. teismo nutarčiai įvykdyti, neinformavo teismo apie (ne)galėjimą vykdyti šią nutartį ir nenurodė priežasčių, dėl ko jis negali atlikti nutartyje numatytų veiksmų, negali būti laikomas tinkamu ir rūpestingu, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakomybė atlyginti išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo atveju tenka ir kreditoriui.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos nutarties dalį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas