- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-517-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33644-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Civilinis ieškovas
- P. G., V. J.-G.
- Nuteistasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- V. J.-G., P. G.
- Advokatai
- Marius Grucė, Dovilė Murauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Budrio, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Ugniaus Trumpulio,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. G. ir V. J.-G. atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. G. gynėjo advokato Mariaus Grucės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., 18.15 val., iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., 15.50 val., tai yra viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų V. J.-G. ir P. G. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš V. G. nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. 1 449,46 Eur turtinei žalai ir 14 000 Eur, tai yra po 7 000 Eur kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti.
Įvertinus V. G. civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. iš karto po nusikalstamos veikos pervestą 1 500 Eur sumą, konstatuota, kad teismo priteista 1 449,46 Eur turtinė žala yra atlyginta.
Taip pat nuosprendžiu iš V. G. priteista V. J.-G. ir P. G. 363 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus V. G. civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. iš karto po nusikalstamos veikos pervestos 1 500 Eur sumos likusią dalį – 50,54 Eur, priteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas sumažintas iki 312,46 Eur.
Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. J.-G. ir P. G. priteisto 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytas 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo mokant pasirinkto dydžio įmoką kas mėnesį iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. pagal BK 132 straipsnį nuteista už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: ji, būdama mažamečio M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), aukle, (duomenys neskelbtini), nuo 13.00 val. iki 16.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte, paguldžiusi mažametį M. G. į vežimėlį, pastarajam užmigus, elgdamasi neatsargiai, atidarė kambaryje, kuriame buvo vežimėlis, langą, kurio palangė yra 10 cm aukštyje nuo grindų, vaikui atsibudus kartu su juo išėjo į virtuvę, palikusi atvirą langą, po ko virtuvėje paliko mažametį M. G. be priežiūros, kur apie 16.30 val. pastarasis grįžo į kambarį ir iškrito per atvirą buto langą, dėl ko mažametis M. G. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva dešinio momens-smilkinio-skruosto srityje, odos nubrozdinimais dešinėje alkūnėje ir nugaroje, stuburo I-II-o krūtinės slankstelių išsiskyrimu, galvos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kaktikaulio, abiejų momenkaulių, pakauškaulio, dešinės akiduobės stogo ir dešinio pleištakaulio didžiojo sparno lūžiais, kraujo patekėjimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaktinių skilčių, pailgųjų smegenų, tilto ir smegenėlių suardymu, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo atėmė mažamečio M. G. gyvybę.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Iš dalies nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, nuteistosios V. G. gynėjas advokatas M. Grucė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. G. pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams perduodant O. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas, tačiau konstatavo, kad nėra kitų dviejų būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Nuteistosios gynėjas nesutinka su tokiomis išvadomis, nurodo pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavus, kad nėra pagrindo manyti, jog žala bus atlyginta. Kartu su skundu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. nukentėjusiesiems buvo sumokėtos visos priteistos sumos, kas reiškia, jog šio apeliacinio skundo pateikimo dieną visa žala nukentėjusiesiems yra atlyginta.
2.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog nuteistoji nebuvo įsipareigojusi atlyginti žalą ateityje. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios gynėja posėdžio metu teigė, kad nors jos ginamajai ir bus sudėtinga atlyginti žalą, tačiau tuo pačiu gynėja akcentavo, kad ši (V. G.) įsipareigoja priteistą žalą atlyginti ateityje. Teismas savo ruožtu nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistoji tokių žodžių nepatvirtino ir, atsižvelgęs į pastarosios turtinę padėtį, laikė, kad nuteistoji nėra įsipareigojusi atlyginti žalą ateityje. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir tvirtina, kad gynėjos, kuri teisme gynė nuteistosios (tuo metu kaltinamosios) interesus, išsakyti argumentai yra laikytini nuteistosios pozicija, tai yra lygiai tokia pačia, kaip ir asmeniškai V. G. išsakyti argumentai. Akcentuoja, kad nuteistoji niekada neatsisakė atlyginti priteistą žalą. Pastaroji prašė dėl sunkios materialinės padėties neturtinės žalos sumą sumažinti, tačiau tuo pačiu per savo gynėją teismui aiškiai patvirtino, jog neatsisako ir įsipareigoja atlyginti visą priteistą žalą. Posėdžio metu teismas neprašė nuteistosios patvirtinti ar paneigti nurodytą poziciją, dėl ko nuosprendyje nepagrįstai nustatė, jog nuteistoji neįsipareigojo priteistą žalą atlyginti ateityje.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta ir alternatyva – įsipareigojimas atlyginti žalą. Įstatymas nereikalauja turėti atitinkamą pinigų sumą ar pateikti teismui duomenis, iš kokių lėšų žala bus atlyginama. Esminis dalykas yra dalinis žalos atlyginimas ir pagrindas manyti, kad žala bus atlyginta ateityje. Dalis žalos buvo atlyginta dar iki perduodant bylą į teismą, o dėl likusios žalos dalies per gynėją įsipareigota ją atlyginti ateityje. Nuteistosios įsipareigojimą atlyginti žalą pilnai patvirtino ir laiduotoja. Galiausiai po nuosprendžio priėmimo nuteistoji per trečiuosius asmenis atlygino visą žalą ir taip patvirtino savo įsipareigojimo realumą.
2.4. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko galima laiduotoja neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų, ir daro išvadą, kad laiduotojos asmenybė buvo tinkama ir tai nebuvo priežastis atsisakyti taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės ir nuteistosios teigiama asmenybė (pirmosios instancijos teismas nuteistąją teisingai įvertino kaip teigiamą asmenybe) rodo, kad teismo atsisakymas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą buvo nulemta išimtinai netinkamai įvertinus aplinkybes dėl žalos atlyginimo ateityje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Su tokiu prašymu sutiko ir prokuroras, kuris taip pat prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nukentėjusiųjų atstovė patvirtino, jog nukentėjusieji jokių pretenzijų nuteistajai neturi ir apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama nuteistosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinkama su teismo išvadomis, kuriomis konstatuota nesant pagrindo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. BK 40 straipsnio, reglamentuojančios asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galima svarstyti klausimą dėl asmens, kuris padarė nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendimą neatleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą grindė tuo, jog nenustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos sąlygos, tai yra nebuvo iš dalies atlyginta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti ir nėra pagrindo manyti, jog padaryta žala bus atlyginta.
8. Nuteistosios pervesta 1 500 Eur suma, atsižvelgus į jos materialinę padėtį, skundžiamu nuosprendžiu nors ir buvo įvertinta kaip reikšminga, tačiau, atsižvelgus į civiliniu ieškiniu prašomą atlyginti žalą, kuri, kaip pažymėjo teismas, pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio byloje, ir taip priskirtina prie mažesnių (past. civilinis ieškinys pareikštas dėl 1 449,46 Eur turtinės ir 14 000 Eur neturtinės žalos), buvo pripažinta tik nedidele nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo dalimi, iš esmės pilnai padengianti tik turtinę žalą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio ieškinio reikalavimų dydį bei nuteistosios atlygintą žalą, neturi pagrindo nesutikti, kad pervesta pinigų suma nebuvo pakankama konstatuoti dalinį žalos atlyginimą BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.
9. Klausimas dėl likusios BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos (įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą), taip pat to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos (pagrindo manyti, kad visiškai atlygins žalą) egzistavimo buvo sprendžiamas pakankamai išsamiai, dėl jo aiškintasi kelių teisiamųjų posėdžių metu.
10. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 105-112), V. G., duodama parodymus, akcentavo prastą savo finansinę padėtį (nurodė nedirbanti, esanti registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo pasiūlymų negauna, jai mokama nedidelė socialinė išmoka, gyvena socialiniame būste, pati yra jau vyresnio amžiaus, išlaiko neįgalų sūnų, turi dukrą, kuri ketina studijuoti aukštojoje mokykloje ir kuriai reikės materialiai padėti) ir prašė, atsižvelgiant į tai, netenkinti civilinio ieškinio. Teisėjai paklausus, ar tai reiškia, kad pastaroji prašo visai netenkinti ieškinio, nuteistoji (tuo metu kaltinamoji) atsakė teigiamai, pažymėdama, kad net ir pervestą 1 500 Eur sumą nukentėjusiojo laidotuvėms surinko jos draugai, nes ji pati visiškai neturinti pinigų. Aiškinantis V. G. galimybes žalą atlyginti ne iš karto, o dalimis, ši konkretaus atsakymo nepateikė, vėlgi akcentavo savo amžių, artėjančią pensiją, tai, kad turi išlaikyti neįgalų sūnų bei padėti dukrai, teigė laisvų pinigų neturinti, o į klausimą, ar ketina toliau vėl dirbti aukle ir prižiūrėti vaikus, atsakė būnanti tik su anūku, tuo tarpu tęsti ankstesnio auklės darbo negali dėl atsiradusios baimės ir įtampos, jaučiasi neveiksni, dėl ateities perspektyvų nėra tikra, nors dirbti norėtų. Taigi tokie nuteistosios parodymai neleido konstatuoti, kad V. G. įsipareigoja atlyginti žalą ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad žala bus atlyginta, kita vertus, negalima tvirtinti ir to, kad nuteistoji apskritai atsisakė padengti žalą, kaip galima suprasti, ji nurodė išsyk sutiksianti su tuo, kaip teismas išspręs civilinį ieškinį.
11. Kito teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 9 d., metu (3 t., b. l. 120-125), kaltinamosios gynėja akcentavo, kad V. G. neatsisako žalą atlyginti ateityje. Pažymėjo, kad jos ginamoji anksčiau vykusiame posėdyje iš susijaudinimo nurodė prašanti netenkinti civilinio ieškinio, tačiau taip išsireiškė turėdama galvoje, kad bus sudėtinga atlyginti būtent neturtinę žalą ir, kaip pabrėžė gynėja, jeigu teismas priteistų žalą, tai V. G. įsipareigoja ją atlyginti ateityje. Tokie gynėjos teiginiai objektyvaus pagrindo konstatuoti anksčiau nurodytas sąlygas, būtinas laidavimo institutui taikyti, nesudarė, tačiau jais, kaip matyti, buvo pakartota pozicija dėl V. G. įsipareigojimo atlyginti teismo priteistą žalą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde kaip tik akcentuojama, jog nuteistoji savo valią atlyginti žalą išreiškė per gynėją ir teismas neprašė V. G., kad ši patvirtintų tokius gynėjos teiginius. Skunde pabrėžiama ir tai kad kaltinamasis neprivalo savo iniciatyva patvirtinti to, ką sako jo gynėjas, kadangi pastarasis atstovauja savo ginamojo interesams ir veikia jo vardu. Su tokiu skundo argumentu sutiktina, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju gynėjos išsakytos frazės leido teismui objektyviai spręsti esant įsipareigojimą bei pagrindą manyti atlyginti žalą.
12. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta laiduotoja prašanti būti O. K., kuri pažymėjo, kad V. G. savanoriškai atlygino dalį žalos ir nors neturi finansinių galimybių, tačiau priteistą žalos sumą pagal galimybes mokės ateityje. Iš O. K. parodymų matyti, kad nuteistosios finansinė padėtis yra sudėtinga, taip pat ir pačiai laiduotojai nelengva finansiškai, galėtų kiekvienam iš nukentėjusiųjų sumokėti po 500 Eur, tačiau akcentavo, kad dės bendras pastangas, visomis išgalėmis palaikys mamą, kad būtų įvykdyta viskas, ką priteis teismas (3 t, b. l. 120-125). Taigi, kaip matyti, ir ši laiduotoju prašančio būti asmens pozicija didesnio konkretumo ir aiškumo dėl sąlygų, susijusių su įsipareigojimu atlyginti žalą bei pagrindu manyti, kad žala bus atlyginta, taip pat nesuteikė.
13. Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat, atsižvelgiant į baigiamojoje kalboje gynybos išreikštą prašymą sumažinti civilinį ieškinį, kurio, gynėjos teigimu, V. G. nepajėgtų sumokėti iki „gyvenimo galo“, pirmosios instancijos teismas iš esmės neturėjo pagrindo konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistoji neatsisakė atlyginti žalą, tačiau pažymėtina, jog BK 2 dalies 4 punkte įtvirtina būtinoji sąlyga apima pagrindą manyti, kad asmuo ateityje atlygins visą padarytą žalą, o ne sutikimą ją atlyginti. Taigi teismas, spręsdamas dėl šios sąlygos egzistavimo, turi remtis objektyvių byloje esančių duomenų visuma, kuri patvirtintų pagrįstą manymą, kad asmuo atlygins žalą, o ne nuteistojo selektyviai išsakytais teiginiais išreiškiant sutikimą dėl priteistinos žalos atlyginimo.
14. Vis dėlto nepaisant to, jog pirmosios instancijos teisme pozicija dėl išreikšto įsipareigojimo atlyginti žalą, sutikimo atlyginti teismo priteistiną žalą buvo išreikšta tik bendrai, ir, atsižvelgiant į duotus parodymus dėl materialinės padėties, perspektyvos dirbti ir kitų parodymuose įvardintų aplinkybių, nebuvo objektyvaus pagrindo daryti aiškią išvadą esant įsipareigojimą atlyginti žalą bei pagrindą manymui, kad padaryta žala bus pilnai atlyginta, situacija po nuosprendžio priėmimo iš esmės pasikeitė. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų mokėjimo pavedimų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista žala nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. yra visiškai atlyginta (3 t., b. l. 160a-163). Vadinasi, šiai dienai civilinis ieškinys yra atlygintas pilna apimtimi, o tai reiškia, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos sąlygos, tai yra V. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuo pat proceso pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, pilnai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (ir turtinę, ir neturtinę) bei, atsižvelgus į nuteistąją teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą (neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą iš karto sumokėjo, administracinė nuobauda seniai negaliojanti), yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
15. Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti ir laiduotojo tinkamumą. Pirmosios instancijos teismas tik paminėjo O. K. prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau, nenustatęs visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, įvardintų duomenų nevertino bei nepasisakė dėl O. K. tinkamumo būti laiduotoja. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas galimybę atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo vertinti O. K. tinkamumą būti laiduotoja.
16. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Prašyme paskirti laiduotoja O. K. nurodė neseniai baigusi rusų kalbos filologijos studijas, šiuo metu dar nedirba, bet ketina būti pedagoge, yra ištekėjusi, augina mažametį vaiką, charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. Pažymėjo, kad jos santykiai su motina artimi, bendrauja kasdien, motina padeda prižiūrėti jos mažametį sūnų, įsiklauso į jos patarimus, dėl jas siejančio artimo ryšio bei nuolatinio bendravimo ji objektyviai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (nuteistajai), todėl mano esanti verta pasitikėjimo ir tinkama būti kaltinamosios (nuteistosios) laiduotoja. Apklausta teisme O. K. nurodė, kad po įvykio daug kalbėjosi su motina, bandė pastarąją palaikyti, stengėsi, jog ši neužsidarytų namuose (3 t., b. l. 120-125). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laiduotoja prašanti būti O. K. yra V. G. dukra, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ji nėra teista, informacijos apie administracinius nusižengimus neturima, taigi asmenybė, vertintina kaip teigiama. Nekyla abejonių, kad O. K. ir V. G. santykiai yra artimi, jos abi daug bendrauja, santykiai grįsti abipuse pagarba, siekiu padėti viena kitai, todėl, įvertinus O. K. asmenines savybes, jos ir motinos santykių pobūdį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ji gali daryti teigiamą įtaką V. G.
17. Įvertinus visų anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus V. G. galima užtikrinti sąlyginiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, nėra pagrindo kartu su BK 40 straipsnio nuostatomis skirti įpareigojimus, draudimus ar baudžiamojo poveikio priemones. Tuo pačiu pažymėtina, kad atleidimas baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistosios V. G. gynėjo advokato Mariaus Grucės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį dėl V. G. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 40 straipsnio nuostatomis, V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą.
Perduoti V. G. laiduotojos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl jos nutraukti.
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai V. G. kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 dalys).
Išaiškinti laiduotojai O. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.