Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendis ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir Z. D. pasiųstas atlikti 3 metų 6 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmes. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi paleistas lygtinai nuo neatliktos 1 metų 2 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nesilankyti kavinėse, baruose, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2015 m. sausio 12 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos);

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus bei turto konfiskavimas, konfiskuojant motorolerį QINGQI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pasiustas atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams (2020 m. gegužės 8 d. bausmę atliko);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo Z. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis Z. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. D. parodė, kad išgėrė kartu su V. N., po to draugas paskambino ir pasiūlė susitikti. Jis nepagalvojo, sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo. Viskas vyko 2023 m. spalio 12 d. Kartu su V. N. važiavo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo išgėręs porą 0,5 l talpos butelių degtinės. Alkoholį vartojo kartu su V. N. ir dar vienu pažįstamu. Įvykio dieną vairavo „Peugeot 406“ markės automobilį, priklausantį V. N. Po alkoholio vartojimo jautėsi apsvaigęs, bet sąmoningai vairavo automobilį. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 64). Be to, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo V. N. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos įvykių registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A Z. D. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. spalio 12 d. apie 12.10 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo Z. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo Z. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, be to, baustas užsienyje už vairavimą esant neblaiviam. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, be to, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, baudos bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Z. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2023 m. spalio 12 d. 12.30 val. iki 2023 m. spalio 13 d. 10.38 val. (b. l. 54, 67). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Z. D. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 prom. etilo alkoholio koncentracija, be to, už analogišką veiką teistas anksčiau, spręstina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nepasimokė, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų šios priemonės taikymo terminą.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Z. D. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis V. N. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje yra patikimi įrodymai, kad V. N. perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam Z. D. ir dėl to yra nubaustas už šią veiką administracine tvarka, šio nubaudimo neginčijo, paskirtą baudą teigia sumokėjęs. Sugretinus kaltinamojo ir liudytojo V. N. duotus parodymus, yra pagrindas manyti, jog V. N. neabejotinai žinojo, jog jam priklausančiu automobiliu naudosis neblaivus Z. D., nes jie po to, kai kart vartojo alkoholį, minėtu automobiliu vėlgi važiavo kartu ir gana didelį atstumą – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamojo ir liudytojo V. N. parodymai, jog įvykio dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, sutampa ir šios aplinkybės jie neginčija.

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotinas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad V. N. negalėjo žinoti, jog Z. D. girtumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, šie argumentai atmestini. Visų pirma, pažymėtina, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas gavus pranešimą, kad automobilis pavojingai manevruoja ir mėtosi po kelią. V. N. važiavo automobilyje kartu su Z. D., taigi tokio vairavimo negalėjo nepastebėti. Be to, svarbu ir tai, kad kaltinamasis Z. D. stiprų alkoholį gėrimą – degtinę – vartojo kartu V. N. ir dideliais kiekiais. Pats kaltinamasis Z. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo suvartoti netgi trys buteliai degtinės, o V. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad išgėrė du butelius degtinės. Toks gausus stipraus alkoholio vartojimas neabejotinai suponuoja didelį asmens apsvaigimo laipsnį. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad neblaivumo patikrinimo metu Z. D. buvo nustatyti visi galimi neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taigi, V. N. žinojo, kad duoda automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, už tą yra nubaustas ir administracine tvarka, to neginčijo bei teisme teigė baudą sumokėjęs.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Z. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo 70 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Z. D. buvo skirtas gynėjas advokatas S. Milovas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Z. D. yra dirbantis, gauna nedidelį atlyginimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Z. D. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

Z. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Z. D. areštą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Z. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 12 d. 12.30 val. iki 2023 m. spalio 13 d. 10.38 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir Z. D. skirti galutinę bausmę – 58 MGL (2900 Eur) (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti Z. D. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti Z. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Z. D. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš Z. D. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.