- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2-8520-457/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00473-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B., D. B.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys R. B., D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,2709 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovas R. B. ir jo atstovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visiškai, paaiškino, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo kokių 1960 m. iki mirties gyveno ieškovo senelis P. B.. Seneliui P. B. priklausė butas, 27 arų žemės sklypas, ūkinis pastatas, garažas. Senelis mirė (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys laiku kreipėsi į notarus dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti, nes po senelio mirties paaiškėjo, kad senelis turėjo sutuoktinę B. F. B., t. y. buvo sudaręs antrą santuoką. Dėl 9,5 ha žemės sklypo problemų nebuvo, šį turtą buvo galima paveldėti, nes tai buvo nuosavybės teisių atkūrimo būdu įgyta nuosavybė, ir laikoma senelio asmenine nuosavybe. Dėl buto ir namų valdos, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo atsirado problema – nors senelis ilgą laiką naudojosi šiuo turtu, šį turtą buvo įgijęs dar gyvendamas santuokoje su savo pirmąja žmona, t. y. ieškovo močiute, tačiau, kai keitėsi santvarka, teisės aktai, nuosavybė buvo įregistruota privatizavimo būdu, jau seneliui esant santuokoje su B. F. B., ir juridiškai skaitėsi, kad tai yra sutuoktinių nuosavybė. Senelio antroji sutuoktinė, kuri pergyveno senelį, jokių pretenzijų į ginčo turtą nereiškė, dėl turto paveldėjimo niekada niekur nesikreipė, nes nors ir buvo sudarę santuoką, tačiau kiekvienas gyveno atskirai – senelis gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė savo namuose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad butas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. B. vardu, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė 2017 m. spalio 25 d. yra pateikusi pareiškimą Joniškio rajono notarų biurui, tačiau palikimo liudijimai nėra išduoti. Atsakovas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. B. ieškinyje nurodyto turto valdymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad P. B. asmeninės nuosavybės teise valdė ieškinyje nurodytą turtą, atsakovas neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Taip pat, atsakovas prašė bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Tretiesiems asmenims R. B. ir D. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Gauti trečiųjų asmenų prašymai ieškovo ieškinį nagrinėti jiems nedalyvaujant, abu tretieji asmenys nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kitoje pusėje kelio. Ieškovą pažįsta nuo vaikystės. Ieškovo senelį P. B. taip pat pažinojo. P. B. gyveno vienas, nėra matęs, kad P. B. gyventų su kokia nors moterimi. B. F. B. jis nepažinojo.
Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra jos pusbrolis. Pažinojo P. B., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Pažinojo B. F. B. Nežinojo, kad P. B. ir B. F. B. buvo santuokoje. Žinojo, kad B. F. B. gyveno (duomenys neskelbtini). P. B. ir B. F. B. gyveno atskirus gyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo ir jo atstovės, liudytojų R. R. ir S. S. paaiškinimais, ieškiniu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikaitis (ieškovo tėvas P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)); P. B., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė su B. F. B. (iki santuokos M.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); P. B. mirė (duomenys neskelbtini); po P. B. mirties jo palikimą priėmė velionio sūnus S. B., ieškovas ir tretieji asmenys; P. B. nuosavybės teise iki mirties priklausė 9,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1992 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 7-54-2595, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. lapkričio 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, ir 0,2709 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1994 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-686; kadangi 9,50 ha žemės sklypas buvo P. B. įgytas atkūrus jam nuosavybės teises, todėl laikomas asmenine P. B. nuosavybe, todėl jokių kliūčių paveldint šį turtą neiškilo, tačiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nors bute P. B. gyveno nuo 1960 metų, nuo tų pačių metų naudojosi žemės sklypu, laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įteisintas/įregistruotas tik santuokos su B. F. B. metu; prie minėto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, išlaikymo B. F. B. neprisidėjo, šis turtas buvo įgytas už asmenines P. B. lėšas, taip pat, jo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir išlaikomas; tiek ieškovui, tiek byloje apklaustiems liudytojams – kaimynui, kuris nuo pat gimimo gyveno kaimynystėje, giminaitei, kuri pažinojo tiek P. B., tiek B. F. B., nebuvo žinoma, kad P. B. ir B. F. B. yra susituokę ir gyvena santuokinį gyvenimą, veda bendrą ūkį, tiek B. F. B., tiek P. B. gyveno atskirai, vedė skirtingus ūkius; B. F. B. mirė (duomenys neskelbtini), dėl jos palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises.
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnyje, palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280/2008).
Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 1992 m. lapkričio 24 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374, sudarė P. B., butas registruotas jo vardu, 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė taip pat P. B., žemės sklypas registruotas taip pat jo vardu, o santuoka su B. F. B. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Taigi, aukščiau minimas ieškovo senelio P. B. įgytas nekilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad P. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir jam priklausančia namų valda naudojosi jau nuo 1960 m., t. y. iki santuokos su B. F. B. sudarymo, įteisinant minėtą turtą, t. y. privatizuojant jį ir įsigyjant iš valstybės, visi dokumentai, sutartys buvo sudarinėjami P. B. vardu, be to, tiek butas, tiek žemės sklypas buvo įsigyti už P. B. asmenines lėšas. Kaip nustatyta iš ieškovo, liudytojų parodymų, apie P. B. ir B. F. B. santuoką jiems nebuvo žinoma, tiek P. B., tiek B. F. B. gyveno atskirai, savuose namuose, B. F. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, jame nesilankė, nesirūpino šiuo turto, kaip savu. B. F. B. dėl šio turto niekada jokių pretenzijų nereiškė, po P. B. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tai neginčijamai rodo, kad B. F. B. pripažino P. B. asmeninės nuosavybės teisę į minėtus butą ir žemės sklypą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pripažintina, jog nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,2709 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, priklausė P. B. asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,2709 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.